Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-874-577/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-07
Bylos Nr.: e2-874-577/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01327-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Rūta Latvelė, Žilvinas Terebeiza

Kategorijos

3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-874-577/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ nemokumo administratorės prašymas patikslinti įkeitimu / hipoteka užtikrinto kreditorės atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamyklos“–„Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos finansinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Auto Baltija“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Administratoriai LT“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino UAB „Auto Baltija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų, ir įkeitimu / hipoteka užtikrintas atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamyklos“–„Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos (toliau – kreditorė arba AAB „Belavtomaz“) 725 788 Eur finansinis reikalavimas.

4. Nemokumo administratorė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2014 m. sausio 23 d. bankrutavusi UAB (toliau –BUAB) „Auto Baltija“, AAB „Belavtomaz“ bei BUAB „Žiemgalos automobiliai“ sudarė maksimaliąją svetimo turto sutartinę hipoteką, kuria buvo įkeistas BUAB „Auto Baltija“ turtas, užtikrinant BUAB „Žiemgalos automobiliai“ sutartinius įsipareigojimus kreditorei AAB „Belavtomaz“. 2014 m. sausio 23 d. hipotekos sutartyje nurodyta, kad įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė yra 521 026,41 Eur, maksimalios hipotekos suma – 2 896 200,19 Eur. Pagrindinei skolininkei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, notarė, hipotekos sandorio pagrindu, išdavė vykdomąjį įrašą dėl 645 788 Eur pagrindinės skolos ir 80 000 Eur delspinigių išieškojimo iš BUAB „Auto Baltija“.

5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi kreditorės patvirtintas finansinis reikalavimas (725 788 Eur) buvo sumažintas iki 587 675,91 Eur.

6. 2025 m. liepos 9 d. nemokumo administratorė bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patikslinti įkeitimu / hipoteka užtikrintą kreditorės finansinį reikalavimą – sumažinti jį iki 257 360 Eur.

7. Prašyme nurodoma, kad kreditorei AAB „Belavtomaz“ yra įkeistas BUAB „Auto Baltija“ priklausantis nekilnojamasis turtas. 2021 m. rugpjūčio mėnesį turto vertintoja UAB „Verslavita“ atliko įkeisto UAB „Auto Baltija“ priklausančio turto vertinimą. Vadovaujantis UAB „Verslavita“ pateikta išvada, kreditorei įkeisto turto vertė yra 257 360 Eur.

8. 2025 m. balandžio 23 d. įvyko pakartotinis BUAB „Auto Baltija“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas pritarti 2025 m. kovo 12 d. komerciniam pasiūlymui įsigyti BUAB „Auto Baltija“ turimą turtą, t. y. nuspręsta parduoti turtą, tačiau varžytynės buvo laikomos neįvykusiomis.

9. Administratorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal UAB „Verslavita“ pateiktą išvadą BUAB „Auto Baltija“ priklausančio turto priverstinio pardavimo vertė yra 257 360 Eur, į tai, kad įkeistą turtą buvo bandoma parduoti, tačiau varžytynės buvo laikomos neįvykusiomis, įkeitimu / hipoteka užtikrinto kreditorės AAB „Belavtomaz“ finansinis reikalavimas tikslintinas, nustatant, kad kreditorės finansinis reikalavimas yra 257 360 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino bendrovės nemokumo administratorės prašymo patikslinti įkeitimu / hipoteka užtikrintą kreditorės AAB „Belavtomaz“ finansinį reikalavimą.

11. Spręsdamas dėl prašymo patikslinti (sumažinti) kreditorės finansinį reikalavimą, teismas nurodė, kad svetimo daikto hipotekos atveju, kai daikto savininkas kreditoriui atsakingas tik įkeistu savo daiktu, šio daikto tiksli vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Aptariamo pobūdžio kreditoriaus reikalavimų sumą labiausiai atspindi bei atitinka įkeisto daikto rinkos vertė, kurios dydis paprastai nurodomas hipotekos lakšte.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimų tikslinimo aktualumas yra susietas su kreditorių lygiateisiškumo priimant sprendimus kreditorių susirinkime principo užtikrinimu. Šiuo atveju kreditorės finansinis reikalavimas sudaro absoliučią visų reikalavimų dalį, kurios pasikeitimas, sumažinant iki nemokumo administratoriaus prašomo dydžio, balsavimo kreditorių susirinkime rezultatui neturi reikšmės kreditorei. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nuspręsta, kad kreditorių susirinkime, priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, turi būti vadovaujamasi 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 2 straipsnio 2 dalimi ir kreditorei neleidžiama naudotis balsavimo teise. Taigi, ir dėl šios aplinkybės AAB „Belavtomaz“ reikalavimo tikslinimas neturi teisinės reikšmės bankroto byloje.

13. Nusprendęs, kad nėra teisinio tikslo patenkinti nemokumo administratorės prašymą ir sumažinti hipotekinio kreditorės finansinio reikalavimo dydį iki turto vertintojo nustatytos sumos, teismas nemokumo administratorės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Auto Baltija“ nemokumo administratorė UAB „Administratoriai LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir prašymą patenkinti – patikslinti (sumažinti) AAB „Belavtomaz“ įkeitimu / hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą – sumažinti jį iki 257 360 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teikiant kreditorės finansinį reikalavimą tvirtinti nebuvo atliktas įkeisto turto vertinimas, o tai lėmė neteisingo dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimą. UAB „Verslavita“ parengta vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, todėl teismas, remdamasis jos duomenimis, turėjo patikslinti (sumažinti) kreditorės bendrovės bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą iki turto vertinimo ataskaitoje nurodyto turto vertės dydžio.

14.2. Nemokumo administratorė įkeistą BUAB „Auto Baltija“ turtą pardavinėjo 6 varžytinėse, tačiau nė vienos varžytinės neįvyko, kadangi niekas nurodytu turtu nesidomėjo ir varžytinėse nedalyvavo. Kreditorė taip pat atsisako perimti įkeistą turtą už nustatytą rinkos kainą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad įkeisto turto vertė yra mažesnė už rinkos kainą ir yra lygi priverstinei turto pardavimo vertei.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administratorės prašymą, nusprendė, kad nenustatytas teisinis tikslas patenkinti prašymą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi teismas nustatė, kad draudimas kreditorei balsuoti kreditorių susirinkime nėra absoliutus, t. y. teismas nenustatė kreditorei draudimo balsuoti kreditorių susirinkime su turtinėmis teisėmis nesusijusiais klausimais.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo atmesti bendrovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti teismo patvirtintą finansinį reikalavimą. Apeliantė remiasi tik 2021 m. atliktu turto vertinimu, tačiau šis vertinimas nėra galutinė įkeisto turto kaina, už kurią apeliantei priklausantis turtas gali būti parduotas. Nuo BUAB „Auto Baltija“ priklausančio turto vertinimo atlikimo praėjo ketveri kalendoriniai metai, o tai nekilnojamojo turto rinkoje yra pakankamas laikotarpis, kad tam tikros rinkos, ypač nekilnojamojo turto, patirtų reikšmingus pokyčius.

15.2. Varžytinės, vykusios 2024 m. rugpjūčio 5 d., neįvyko tik todėl, kad nemokumo administratorės nustatyta pradinė viso bendrovei priklausančio turto (įkeisto kreditorei ir neįkeisto) pardavimo kaina buvo užaukštinta. Be to, yra potencialus turto pirkėjas, kuris turi nuosavybės teise valdomas patalpas šalia kreditorei įkeisto turto; jis yra pateikęs pasiūlymą apeliantei, siūlydamas 100 000 Eur didesnę turto kainą. Taigi, kreditorė turi galimybę gauti didesnę kainą iš įkeisto turto vertės, o tai reiškia, kad ir dėl to kreditorės finansinio reikalavimo mažinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas. Prieš vertindama skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl apeliantės ir kreditorės kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį teikiamų naujų įrodymų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. gruodžio 14 d., 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. spalio 31 d., bei 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimus dėl neįvykusių varžytinių, kreditorės AAB „Belavtomaz“ skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų. Teikiamais įrodymais apeliantė siekia įrodyti, kad jos argumentai dėl turto vertės yra pagrįsti, finansinio reikalavimo vertė neatitinka realios turto rinkos kainos, kadangi jo nepavyksta parduoti ir už mažesnę kainą.

19. Kreditorė AAB „Belavtomaz“, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus bei siekdama juos paneigti, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: nemokumo administratorės pranešimą dėl varžytinių, UAB „Ekoinvesticija“ pasiūlymą bendrovei, UAB „Triados“ siūlymą bendrovei. Kreditorės teigimu, varžytinės neįvyko dėl nemokumo administratorės pernelyg užkeltos turto pardavimo kainos, tačiau egzistuoja reali galimybė turtą parduoti už didesnę, nei nustatyta turto vertinimo išvadoje, kainą.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

22. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

23. Byloje ginčas kilo dėl kreditorės AAB „Belavtomaz“ patvirtinto finansinio reikalavimo, kilusio iš hipotekos sandorio, dydžio pagrįstumo ir realumo. Nemokumo administratorės teigimu, hipoteka įkeisto turto, kurį pardavus bus vykdomas finansinis reikalavimas, vertė – 257 360 Eur, todėl ir kreditorės reikalavimas turi būti sumažintas iki nurodyto dydžio. Aplinkybe, kad hipoteka įkeisto turto vertė yra pakitusi, o tai įrodo nesėkmingi bandymai parduoti turtą varžytinėse, nemokumo administratorė rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantė, būdama suinteresuota pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tuo labiau turit omenyje tai, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė apie jų buvimą neabejotinai žinojo.

24. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis ir negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.

25. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl apeliantės teikiamų rašytinių įrodymų nepriima.

26. Kadangi kreditorė AAB „Belavtomaz“ naujus įrodymus pateikė siekdama atsikirsti į apeliantės kartu su atskiruoju skundu naujai teikiamus įrodymus, pastaruosius atsisakius priimti, teisėjų kolegija nepriima ir kreditorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų.

Dėl prašymo patikslinti kreditorės finansinį reikalavimą

27. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patenkinti nemokumo administratorės prašymą patikslinti (sumažinti) kreditorės patvirtintą finansinį reikalavimą, yra pagrįsta ir teisėta.

28. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

29. Aptarti JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, jog, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų patikslinimas taip pat yra galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).

30. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

31. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti (atsirasti) po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus finansinį reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-330/2016). Pažymėtina, kad, ar egzistuoja pagrindas tikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

32. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-51-580/2025 dėl UAB „Auto Baltija“ bankroto bylos iškėlimo) nustatyta, kad kreditorės 725 788 Eur dydžio įkeitimu / hipoteka užtikrintas reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, remiantis nemokumo administratorės pateiktu prašymu ir įrodymais (nemokumo administratorės prašymas patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą buvo pateiktas 2018 m. vasario 12 d. DOK-7645).

33. Remiantis pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 23 d. UAB „Auto Baltija“, AAB „MAZ“–„Belavtomaz“ bei UAB „Žiemgalos automobiliai“ sudarė maksimaliąją svetimo turto sutartinę hipoteką, kuria buvo įkeistas UAB „Auto Baltija“ turtas, užtikrinant UAB „Žiemgalos automobiliai“ sutartinius įsipareigojimus kreditorei AAB „MAZ“–„BelavtoMAZ“. 2014 m. sausio 23 d. hipotekos sutartyje nurodyta, kad įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė yra 521 026,41 Eur, maksimalios hipotekos suma – 2 896 200,19 Eur. Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu buvo nuspręsta AAB „Belavtomaz“ iš UAB „Žiemgalos automobiliai“ priteisti 725 788 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-118-407/2015 nutarta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytą sprendimą). Hipotekos sandorio pagrindu notarė 2016 m. balandžio 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 645 788 Eur pagrindinės skolos ir 80 000 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Žiemgalos Automobiliai“ įkaito davėjos UAB „Auto Baltija“ hipotekos kreditorės naudai.

34. Nemokumo administratorės pateikti duomenys nekėlė abejonių dėl kreditorės finansinio reikalavimo bei jo dydžio pagrįstumo nei nemokumo administratorei, nei teismui ir buvo patvirtinti.

35. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi kreditorės patvirtintas finansinis reikalavimas (725 788 Eur) buvo sumažintas iki 587 675,91 Eur, kadangi kreditorė nemokumo administratorei pateikė duomenis apie tai, kad įsiskolinimas buvo iš dalies padengtas.

36. 2025 m. liepos 8 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą patikslinti (sumažinti) kreditorės finansinį reikalavimą iki 257 360 Eur, kadangi, jos teigimu, tokia yra reali įsipareigojimams užtikrinti BUAB „Auto Baltija“ kreditorei įkeisto turto vertė.

37. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nurodęs, kad svetimo daikto hipotekos atveju, kai daikto savininkas kreditoriui atsakingas tik įkeistu savo daiktu (kaip yra aptariamu atveju), šio daikto tiksli vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytinėse.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada ginčo klausimu yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo su ja nesutikti.

39. Nors kaip nurodyta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir teismo nutartimi patvirtinta finansinio reikalavimo suma gali būti tikslinama, tačiau visais atvejais tai turi būti daroma turint neabejotinų ir pagrįstų duomenų apie tai, kad teismo nutartimi nustatyta finansinio reikalavimo suma yra netiksli, neteisinga.

40. Šiuo atveju kreditorės finansinis reikalavimas ir jo dydis buvo patvirtintas nesant ginčo dėl jo pagrįstumo ir dydžio. Nemokumo administratorė nekėlė klausimo, ar pakanka duomenų finansinio reikalavimo dydžiui įvertinti ir, remiantis nutarties 33 punkte aptartų įrodymų pagrindu, t. y. duomenimis apie įsiskolinimo, kurio įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas bendrovės turtas, dydį, laikė, kad jie pagrindžia finansinį reikalavimą. Vėliau nemokumo administratorė nusprendė, kad galimas turto, kuris įkeistas hipoteka, siekiant užtikrinti finansinių įsipareigojimų kreditorei įvykdymą, vertės pokytis sudaro pagrindą patikslinti (sumažinti) kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo dydį. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi galimas hipoteka įkeisto turto vertės pokytis nelemia finansinio reikalavimo, kuris kyla iš hipotekos sandorio, pagrįstumo ir dydžio; būtent ši sutartis ir joje nustatyta bendrovės prisiimtų įsipareigojimų suma, o ne įkeičiamo turto galimas vertės pokytis, nustato finansinio reikalavimo dydį. Nesant nuginčytam hipotekos sandoriui bei juo nustatytai bendrovės įsipareigojimų apimčiai, tiek apeliantės teiginiai dėl neįvykusių turto varžytinių, tiek ir UAB „Verslavita“ turto vertės nustatymo pažyma, nesudaro pagrindo abejoti finansinio reikalavimo, kilusio iš hipotekos sandorio, pagrįstumu ir jo dydžiu.

41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė teigia, jog tvirtinant kreditorės finansinį reikalavimą nebuvo atliktas turto vertinimas, tačiau UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita yra parengta 2021 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, jos išvados jau buvo žinomos nemokumo administratorei gerokai anksčiau, nei buvo pateiktas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau remiantis jomis administratorė klausimų dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo nekėlė. Be to, per ketverius metus turto vertė, atsižvelgiant į šalyje ir pasaulyje įvykusius ekonominius bei politinius pokyčius, galėjo ne tik kristi, bet ir išaugti, todėl aptariamas įrodymas nesudaro pagrindo pakeisti (sumažinti) teismo nutartimi patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo.

42. Šiame kontekste aktualu, kad bendrovė savo turtą yra įkeitusi siekiant užtikrinti UAB „Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojimų kreditorei įvykdymą. Įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą reglamentuoja JANĮ 96 straipsnis. Jo normos nustato, kad jeigu įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti (JANĮ 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis (JANĮ 96 straipsnio 1 dalis), t. y. laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Tačiau JANĮ normos nenustato svetimo turto hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarkos. Tokiu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos nuostatos, reglamentuojančios skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto.

43. CK 4.195 straipsnio, reglamentuojančio skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto svetimo daikto, 1 dalyje įtvirtinta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu.

44. Taigi, hipotekos davėjo atsakomybės hipotekos kreditoriui ribas lemia aplinkybė, ar skolininkas ir įkeisto turto savininkas yra tas pats asmuo, ar jie skiriasi. Jeigu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa, tai hipotekos kreditorius, gavęs iš parduoto įkeisto turto mažesnę sumą, nei jam priklauso, turi teisę reikalauti išieškoti visą sumą iš kito skolininko turto (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu svetimo turto hipotekos atveju, kai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinamas kito asmens skolinio reikalavimo įvykdymas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis), tokio daikto savininkas hipotekos kreditoriui atsako tik įkeistu daiktu (CK 4.195 straipsnis). Tai reiškia, kad įkeisto turto savininko atsakomybė kreditoriui ribojama įkeisto daikto kaina, jei skolininkas ir įkeisto turto savininkas nesutampa. Tokiu atveju įkeisto turto savininkas atsako ne už visą įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-611/2021 48 punktas).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad nurodyta kasacinio teismo praktika ir sisteminis bei loginis aptartų CK ir JANĮ normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog svetimo daikto įkeitimo atveju, hipotekos (įkaito) davėjui bankroto byloje realizavus įkeistą daiktą už mažesnę nei patvirtintas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas vertę, turi būti ex officio (pagal pareigas) tikslinamas hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus finansinis reikalavimas, t. y. jis turi būti išbraukiamas iš kreditorių sąrašo ta apimtimi, kiek už įkeistą daiktą gautos kainos neužtenka hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti, kadangi, kaip jau minėta, svetimo daikto įkeitimo atveju hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus finansinis reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš įkeisto daikto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-611/2021, 51 punktas).

46. Vadovaujantis pateiktu išaiškinimu, laikytina, kad nagrinėjamu atveju net ir nepavykus parduoti bendrovės įkeisto turto už tą kainą, kuri sudaro kreditorės finansinį reikalavimą, bendrovės prievolės, kilusios iš hipotekos sandorio, prieš kreditorę būtų laikomos pasibaigusiomis.

47. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė atsisakyti patikslinti (sumažinti) teismo nutartimi patvirtintą kreditorės finansinį reikalavimą, kadangi apeliantė (nemokumo administratorė) neįrodė, jog iš esmės pasikeitė teismo nutartimi patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo dydis. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįsto ir teisėto teismo procesinio sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

48. Dėl kitų skundo argumentų, kuriais kvestionuojamos teismo išvados, kad šio klausimo išsprendimas neturės įtakos bendrovės teisėms, nes kreditorės teisės balsuoti kreditorių susirinkimuose yra apribotos, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nelemia apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Netenkinus BUAB „Auto Baltija“ atskirojo skundo, netenkinamas ir apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Netenkinus atskirojo skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo kreditorė (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis), tačiau ji prašymo atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta LatvelėJadvyga MardosevičŽilvinas Terebeiza