Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-27 · Civilinė byla Nr. e2-123-912/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
e2-123-912/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00324-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
Singapūro Respublikoje registruotos bendrovės „Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-123-912/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00324-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko ir uždarosios akcinės bendrovės „Cross financing company“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Singapūro Respublikoje registruotos bendrovės „Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“ ir ko, uždarajai akcinei bendrovei „Restrus“, uždarajai akcinei bendrovei „Cross financing company“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl priėmimo–perdavimo akto ir sandorio pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. L., uždaroji akcinė bendrovė „BELOR“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Singapūro Respublikoje registruota bendrovė „Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „ARVI“ ir ko bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cross financing company“ 2021 m. gruodžio 28 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovei (įkaito turėtojai) UAB „Cross financing company“ perduotos 614 137 UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ paprastosios vardinės akcijos už 2 738 000 Eur (toliau – Aktas), negaliojančiu, taikyti dvišalę restituciją: grąžinti atsakovei LUAB „ARVI“ ir ko UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas, o atsakovei UAB „Cross financing company“ – atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko sumokėtas lėšas; ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) išreikalauti rašytinius įrodymus; 2) skirti teismo ekspertizę UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 614 137 akcijų rinkos kainai nustatyti; 3) patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtis ir įtraukti naujus trečiuosius asmenis; 4) atnaujinti terminą atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti; 5) jeigu apskundimo terminas nebūtų atnaujintas ir nebūtų panaikinti sprendimai pagal ieškovės reikalavimą, panaikinti teismo iniciatyva (lot. ex officio) atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo 9–uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui priimto pirmą dalį, 2022 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo 3–iuoju darbotvarkės klausimu priimtus sprendimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų ir 4–uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo; 6) pripažinti negaliojančiu Aktą ir taikyti restituciją; 7) pripažinti negaliojančiu UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Cross financing company“ 2023 m. rugsėjo 19 d. (arba 2023 m. rugsėjo 20 d.) sandorį, kuriuo perleista 100 proc. SIA „RENETA“ akcijų, ir taikyti restituciją; 8) nesant galimybės taikyti restituciją, priteisti atsakovei LUAB „ARVI“ ir ko iš UAB „Cross financing company“ ir subsidiariai UAB „Restrus“ 14 302 000 Eur žalos atlyginimą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi: 1) atnaujino ieškovei terminą atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti; 2) priėmė ieškovės patikslintą ieškinį ir nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims keturiolikos dienų terminą nuo procesinių dokumentų gavimo dienos atsiliepimams į jį pateikti; 3) nustatė byloje dalyvaujančius asmenis pagal patikslintame ieškinyje nurodytas proceso šalis ir jų procesines padėtis, laikė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „BELOR“, kuri į bylą įtraukta teisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. rezoliucija; 4) įpareigojo atsakovę UAB „Restrus“ per septynias dienas nuo šios nutarties gavimo pateikti ginčui aktualiu laikotarpiu (2021–2023 metais) buvusio draudiko duomenis. Teisėjas, priėmęs nurodytą nutartį, ta pačia nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Cross financing company“ 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui atskiruosius skundus, kuriuose prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį, išskyrus dalį dėl teisėjo nusišalinimo, ir perduoti ja išspręstus klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

4. Atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Cross financing company“ atskiruosiuose skunduose nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, nes ją priėmė šališkas teismas – tai absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas visais atvejais ex officio atlieka absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimą. Nutartimi išspręstas ieškinio senaties terminas, nesuteikus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teisės pateikti atsiliepimus į ieškovės prašymą. Teismas nepagrįstai priėmė naujus ieškinio reikalavimus, kurie nenagrinėtini teisme. Dėl jų atsakovės patirs bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovių LUAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Cross financing company“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties.

6. Teismas nurodė, kad apskųsta nutartimi išspręsti procesiniai klausimai. Atnaujinus terminą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo, priimtas patikslintas ieškinys ir nustatytas byloje dalyvaujantiems asmenims terminas atsiliepimams į jį pateikti, išspręstas byloje dalyvaujančių asmenų patikslinimo klausimas, atsakovė UAB „Restrus“ įpareigota pateikti teismui rašytinius įrodymus. Tokios teismo nutarties apskundimas neįtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), ji neužkerta galimybės tęsti bylos eigą. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

7. Atsakovių argumentai, kad nutartį priėmė šališkas teismas nėra pagrindas kitaip interpretuoti CPK 334 straipsnį. Teismas įvertino tai, kad, tik priėmus patikslintą ieškinį, taip pat ir reikalavimą dėl atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 9–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta atsakovei priklausiusias akcijas, perduoti įkaito turėtojai, panaikinimo, teisėjui atsirado pagrindas nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (teisėjas E. T. yra išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje išnagrinėtas ginčas susijęs su nurodytu LUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimu (civilinė byla Nr. eB2-718-555/2022)). Iki patikslinto ieškinio priėmimo teisėjui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

8. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas visais atvejais ex officio patikrina absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, nėra pagrindas skųsti nutartį.

9. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujino ne ieškinio senaties, bet procesinį terminą skundui (šiuo atveju – ieškiniui) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti.

10. Teismui išnagrinėjus bylą ir pripažinus, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti ar negali būti nagrinėjami teisme (jeigu toks sprendimas būtų priimtas), atsakovės turės teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirųjų skundų argumentai

11. Atsakovė LUAB „ARVI“ ir ko atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui jos 2024 m. gruodžio 6 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atsakovė turi teisę skųsti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį. Teisėjas, išsprendęs ieškinio reikalavimus, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, t. y. pripažino, kad jis negali nagrinėti bylos. Nusišalinęs teisėjas nurodė, kad anksčiau yra pasisakęs dėl ieškovės reikalavimų, todėl turėjo nusišalinti, spręsdamas jų priėmimo klausimą. Nutartį priėmė šališkas teismas, todėl ji naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas visais atvejais ex officio atlieka absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimą, todėl atsakovė turi teisę skųsti pirmiau nurodytą nutartį.

11.2. Teismas neteisingai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi išspręsti procesiniai klausimai, pagrindas nusišalinti bylą nagrinėjusiam teisėju atsirado tik priėmus ieškinį.

11.3. Teismas priėmė naujus ieškinio reikalavimus, neįvertinęs, kad jie jau išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovės galimybė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus susijusi su teismo sprendimu atnaujinti terminą skundui paduoti ar neatnaujinti šio termino. Termino atnaujinimas – būtina sąlyga skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti.

12. Atsakovė UAB „Cross financing company“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Skundžiama nutartimi palikta galioti neteisėtos sudėties teismo priimta nutartis. Anksčiau bylą nagrinėjęs teisėjas iki patikslinto ieškinio priėmimo žinojo, kad ieškovės reikalavimai susiję su bendrovės kreditorių susirinkime priimtu sprendimu, kurio teisėtumo klausimą jis buvo išnagrinėjęs.

12.2. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje suformuota praktika, leidžianti teisėjui, kuris pats konstatuoja pagrindą nusišalinti, spręsti toje byloje kitus procesinius klausimus.

12.3. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, todėl ji negalioja.

12.4. Teismas neteisingai nurodė, kad išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas. Terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas. Ieškovės skundas dėl apskųstų kreditorių susirinkimo nutarimų išnagrinėtas prieš trejus metus.

12.5. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje suteikta teisė teikti skundą dėl nenagrinėtinų teisme ir jau anksčiau išnagrinėtų reikalavimų. Ieškovė negali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimo, nes ji jame nedalyvavo ir nebalsavo, nors apie susirinkimą buvo tinkamai informuota. Teismas apskųstoje nutartyje nenurodė argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi priimtu ieškinio reikalavimu, kuris anksčiau teismo yra išnagrinėtas.

12.6. Teismas atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, apribojo atsakovės teisę pasisakyti ir būti išklausytai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

15. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskiruosius skundus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl teisės skųsti teismo nutartį atskiruoju skundu

16. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

17. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus Antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023, 19 punktas; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 37 punktas).

20. CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai yra nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (aiškiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl jos apskundimo galimybės sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas; 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021 10 punktas).

21. Apeliantės siekia apeliacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria anksčiau bylą nagrinėjęs teisėjas atnaujino ieškovei atsakovės LUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų apskundimo terminą, priėmė patikslintą ieškinį, nustatė terminą atsiliepimams į patikslintą ieškinį pateikti, patikslino byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtis, įpareigojo atsakovę UAB „Restus“ pateikti draudimo bendrovės duomenis ir nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

22. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi išspręsti procesiniai klausimai. Anksčiau bylą nagrinėjąs teisėjas nenagrinėjo bylos iš esmės, nevertino ieškovės pareikštų reikalavimų materialinio teisinio pagrįstumo.

23. Apeliantės teigia, kad teisėjas turėjo nusišalinti prieš spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, nes žinojo, kad ieškovės reikalavimai susiję su bendrovės kreditorių susirinkime priimtu sprendimu, kurio teisėtumo klausimą jis buvo išnagrinėjęs; nutartį priėmė šališkas teismas, todėl ji naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo; apeliacinės instancijos teismas visais atvejais ex officio patikrina absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliantės turi teisę skųsti pirmiau nurodytą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad išvardyti atskirųjų skundų argumentai yra nepagrįsti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

24. Atkreipimas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas proceso taisykles. Teismas, taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys turi siekti, kad procesas būtų koncentruotas ir ekonomiškas (CPK 7 straipsnis). Dėl to byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti atskiruosius skundus ne bet kada, bet tik tuomet, kai CPK įtvirtinta teisė apskųsti teismo priimtas nutartis atskirai nuo teismo sprendimo. Jeigu įstatyme neįtvirtinta teisė skųsti teismo priimtą nutartį, nereiškia, kad byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę tokią nutartį apskųsti, jeigu mano, kad yra pagrindas panaikinti nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjo nusišalinimas nuo bylos toje pačioje nutartyje, kuria jis išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo ir kitus procesinius klausimus, savaime nereiškia teismo šališkumo, ar to, kad procesinį sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliančių atskiruosius skundus teisingai nurodė, kad, kol nebuvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, teisėjui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, neginčijant pirmiau nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo, būtų pernelyg nutolęs nuo ankstesnėje byloje išspręsto klausimo (civilinė byla Nr. eB2-718-555/2022). Apeliantės neteisingai nurodo, kad teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo prieš spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Akcentuotina tai, kad teisėjas negali nusišalinti nuo bylos, nesant tam objektyvaus pagrindo.

26. Apeliantės nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje neteisingai išsprendė procesinio termino atnaujinimo klausimą, nes atnaujintas terminas yra ne procesinis, bet materialusis, t. y. ieškinio senaties terminas.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad procesiniu terminu siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai ir greitai išnagrinėti ginčą, bet ne užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

28. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Juridinio asmenų nemokumo įstatymo (toliau– JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šis terminas teismų praktikoje yra vertinamas kaip procesinis, bet ne ieškinio senaties terminas. Tokia išvada yra grindžiama tuo, kad aptariamas terminas nėra nustatytas siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, bet juo siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai ir greitai išnagrinėti ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti yra procesinis, teismas kiekvienu atveju ex officio turi spręsti, ar terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021, 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-798/2023, 16 punktas).

29. JANĮ nenustatyta galimybė atskirai skųsti teismo nutartį, kuria atnaujintas terminas kreditorių susirinkimo sprendimui apskųsti (JANĮ 55 straipsnis). Teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ į nustatytas išimtis (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis). CPK neįtvirtinta teisė skųsti teismo nutartį, kuria atnaujintas procesinis terminas. Nutartis, kuria atnaujintas procesinis terminas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl dėl jos negali būti paduodamas atskirasis skundas.

30. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir sprendime įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliantės galės pasinaudoti procesine teise pateikti apeliacinį skundą ir jame nurodyti, jų nuomone, padarytus proceso teisės pažeidimus. Teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai ar organizaciniai klausimai, negali būti apeliacijos objektu, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Tai, kad, apeliančių nuomone, tokie klausimai išspręsti neteisingai, savaime nėra pagrindas kitaip aiškinti CPK nuostatas.

31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso normas, kuriose reglamentuota byloje dalyvaujančio asmens teisė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartis. Atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliančių skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus