Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr.1S-679-303/2011Teisminio proceso Nr. 1-88-2-00041-2009-5Procesinio sprendimo kategorija:2.3.2.1.3.2.; 2.12.1; 2.12.4.(S)

2011 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo V. V. atstovo pagal įstatymą Jasiuliškių socialinės globos namų direktoriaus skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto l apylinkės teisme 2011-08-04 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1140-536/2011, kurioje V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 3 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., Y. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 3 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., P. J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 3 d., 228 str. 2 d., o būtent:

V. V., Y. K. ir P. J. kaltinami pagal LR BK 300 str. 3 d. už tai, kad jie veikdami kartu bei pasitelkę asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas, t.y. psichinį ligonį V. V., turėdami tikslą apgaule V. V. ir Y. K. naudai įgyti svetimą turtą – 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 2009-10-22 apie 13.24 val. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrą 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo Y. K. tariamai įgaliojamas parduoti minėtą žemės sklypą, suklastojo tikrą dokumentą – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarinio registro notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikė minėtą netikrą įgaliojimą tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Y. K. jį panaudojo, parduodamas J. Š. V. V. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. V. didelę turtinę žalą, pastarajam netekus vienintelio per visą savo gyvenimą sukaupto turto.

V. V. ir Y. K. kaltinami pagal LR BK 182 str. 1 d. už tai, kad, jiems veikiant kartu su notare P. J. bei pasitelkus psichinį ligonį V. V., pagamintą netikrą įgaliojimą Y. K. 2009-10-28 pateikė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui D. T. V. V. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui ir, tokiu būdu suklaidindamas notarą bei pirkėją J. Š., savo ir V. V. naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 13 000 Lt, gautus už V. V. priklaususio žemės sklypo pardavimą.

V. V. ir Y. K. kaltinami pagal LR BK 130 str. 1 d. už tai, kad V. V., veikdamas kartu su Y. K., laikotarpiu nuo 2009-12-15 iki 2011-03-30 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2009-10-28 pakvitavimą, kuriame nurodė, kad V. V. kartu su broliu V. V. gavo 13 000 Lt už parduotą žemės sklypą, kartu su Y. K. laikė šį pakvitavimą tyrimo nenustatytoje vietoje, kol Y. K. jį panaudojo, 2011-03-30 10 val. 12 min. pateikdamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos pareigūnams kaip tikrą dokumentą.

P. J. kaltinama pagal LR BK 228 str. 2 d. už tai, kad ji siekdama turtinės naudos, t.y. notaro atlygio už neteisėtą notarinį veiksmą, veikdama kartu su nusiklastamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K., kurie turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, 2009-10-22 pagamino netikrą įgaliojimą, suklastojo tikrą dokumentą – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarinio registro notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikė suklastotą tikrą dokumentą – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarinį registrą su jame esančiu suklastotu notarinio veiksmo registracijos įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-03 nutartimi baudžiamoji byla perduota Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nustačius, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas – padaryti LR BPK 219 str. 3 p. įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme (LR BPK 254 str. 3 d.).

Prokuroro nuomone, jokių naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, teismas nenustatė. Teismas tik savaip interpretavęs kaltinamųjų V. V., Y. K. ir P. J. parodymus, padarė išvadą, kad tik V. V. ir Y. K., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikė pagal bendrą nusikalstamą schemą, klastodami dokumentus ir juos panaudodami, o prokuratūros kaltinime nurodyta šių asmenų nusikalstamos veikos bendrininkė – P. J., tik buvo jų suklaidinta ir nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Skunde pažymima, kad byla jau buvo išnagrinėta, baigtas įrodymų tyrimas, išklausytos baigiamosios kalbos ir teismas buvo išėjęs rašyti nuosprendžio, ir skundžiamoje nutartyje minimas reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas neužkirto kelio teismui perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei ištirti visas bylos faktines aplinkybes.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas ne tik abstrakčiai nurodo galimas esmines faktines aplinkybes, bet ir vertina kaltinamųjų, liudytojų parodymus, ekspertų (specialistų) paaiškinimus, pasisako dėl daiktinių įrodymų pagrįstumo, juos analizuoja ir padaro tam tikras išvadas. Tokie teismo veiksmai ir atitinkamos išvados, prokuroro nuomone, turėtų atsispindėti tik galutiniame procesiniame dokumente – nuosprendyje. Todėl skundžiama nutartimi įpareigodamas prokurorą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos surašyti kaltinamąjį aktą pagal teismo nustatytas ir savaip interpretuotas faktines bylos aplinkybes, t.y. kad V. V. ir Y. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 3 d., 182 str. l d., 300 str. l d., esant reikalui atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir perduoti šią bylą teismui, teismas, prokuroro nuomone, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, todėl buvo šališkas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nukentėjusiojo V. V. atstovo pagal įstatymą skundai tenkintini.

LR BPK 254 str. 3 d. numatyta, kad byla prokurorui perduodama, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. LR BPK 219 str. 3 p. numatytas įpareigojimas prokurorui kaltinamajame akte pateikti nusikalstamos veikos aprašymą, nurodant nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdus, padarytos veikos padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu, spręsdamas klausimą, ar nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme, teismas įvertina kaltinamojo akto atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams, o nustatęs kaltinamojo akto trūkumus, spendžia, ar jie galės būti ištaisyti teisme ir ar tai netrukdys nagrinėti bylos. Teismui padarius išvadą, kad nustatytas pažeidimas trukdo išnagrinėti bylą iš esmės, LR BPK 232 str. 3 d. pagrindu priimama nutartis perduoti bylą prokurorui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla pirmosios instancijos teismo buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatavus, kad kliūčių bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nėra (t. 3, b. l. 119).

Reikia pažymėti, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame LR BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neištyrus jų betarpiškai teisminio nagrinėjimo metu, priimant nuosprendį remtis jais negalima (LR BPK 301 str. 1 d.). Kita vertus, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, esant būtinybei, pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, laikantis LR BPK 255, 256 str. įtvirtintų reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties argumentų, išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog minėta nusikalstama veika buvo padaryta kitomis, nei kaltinamajame akte nurodytos, aplinkybėmis, t.y. V. V. vienas nuvyko į notarės biurą ir, prisistatęs savo broliu V. V., suklaidino notarę, kuri patvirtino įgaliojimą, pagal kurį Y. K. buvo suteikta teisė V. V. vardu parduoti pastarajam priklausantį žemės sklypą (t. 4, b.l. 1-9). Nustatęs šias, nuo pareikštame kaltinime besiskiriančias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra galimybės užbaigti bylos nagrinėjimo ir priimti nuosprendžio, nes byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. 3 p. įtvirtintų reikalavimų. Neturėdamas teisės savo iniciatyva keisti faktinių bylos aplinkybių bei nesant tokio prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo, teismas padarė išvadą, jog negali išnagrinėti bylos ir dėl to nusprendė bylą perduoti prokurorui, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos surašyti teismo nustatytas faktines aplinkybes atitinkantį kaltinamąjį aktą. Esant reikalui, atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir perduoti bylą teismui.

Išties, LR BPK 254 str. 3 d. pagrindu teismas turi teisę perduoti bylą prokurorui ir nagrinėjimo teisme metu. Tačiau, kaip pagrįstai skunde pažymi prokuroras, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo iš esmės, t. y. teisiamajame posėdyje atliko įrodymų tyrimą, išklausė baigiamųjų kalbų, kaltinamojo paskutinio žodžio ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (t. 3, b. l. 251). Todėl sprendimo priėmimo metu teismas padaręs išvadą, jog be papildomo aplinkybių ištyrimo negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio byloje, laikydamasis LR BPK 295, 300 str. įtvirtintų nuostatų, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, ir atnaujinto bylos nagrinėjimo metu spręsti klausimą dėl galimybės pašalinti kaltinamajame akte, teismo nuomone, esančius trūkumus, kurie trukdo nagrinėti bylą baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka.

Reikia pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik išanalizavo kaltinamajame akte išdėstytas bei teisminio proceso metu nustatytas faktines aplinkybes, jų neatitikimą vertindamas kaip kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima ištaisyti teisme, bet ir pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, leido sau įvertinti kaltinamiesiems V. V., Y. K. ir P. J. inkriminuojamų veikų pagrįstumą pastarųjų kaltės aspektu, dėl ko, kaip pagrįstai pažymima prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas.

Dėl aukščiau pasakyto skundžiama teismo nutartis naikintina, o baudžiamoji byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Panaikinus skundžiamą nutartį ir gražinus teismui bylą nagrinėti iš naujo, kiti nukentėjusiojo V. V. atstovo pagal įstatymą Jasiuliškių socialinės globos namų direktoriaus skundo argumentai nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 lapkričio 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.