Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. prašymą dėl nuosprendžiu priteistų sumų (žalos ir proceso išlaidų) mokėjimo išdėstymo dalimis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu V. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. G. paskirta subendrinta bausmė – viešieji darbai 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui. Taip pat iš V. G. nukentėjusiajai K. T. priteista 357,47 Eur (trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai 47 centai) turtinės žalos atlyginimui, 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti, o nukentėjusiajam E. J. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimui, 700 Eur (septyni šimtai eurų) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti. Taip pat iš V. G. valstybei priteista 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centai) pašto išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant (išdėstant) sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti (LAT nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Šioje byloje nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu iš V. G. nukentėjusiosios K. T. naudai priteista 357,47 Eur žalos atlyginimui, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 550 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, o nukentėjusiojo E. J. naudai priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimui, 700 Eur eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 550 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Nuteistasis V. G. prašo išdėstyti nuosprendžiu priteistų sumų (žalos ir proceso išlaidų) vykdymą dvylikai mėnesių ir nurodo, kad per mėnesį minėtų priteistų sumų atlyginimui galėtų skirti apie 200 Eur. Tačiau, teismo manymu, vien toks jam pačiam palankiai suformuluotas nuteistojo prašymas, nurodant apie gaunamas pajamas, teigiant apie pinigų trūkumą, nepateikiant jokių kitų duomenų, leidžiančių tvirtinti apie itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį, be kita ko nesant ir jo pastangas bei norą savanoriškai sumokėti iš jo priteistas sumas liudijančių duomenų, nesudaro pagrindo jo tenkinimui.

Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu dėl nuosprendžiu priteistų sumų (žalos ir proceso išlaidų) mokėjimo išdėstymo dalimis buvo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Iš šios pažymos matyti, kad V. G. gauna nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, kas per mėnesį iš viso sudaro 565,49 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismas priimdamas 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį ir priteisdamas iš V. G. žalos ir proceso išlaidų sumas, įvertino jo galimybes įvykdyti teismo nuosprendį, gi nuteistasis prašyme nepateikė jokių kitų duomenų apie savo materialinę padėtį, kurių nebūtų įvertinęs nuosprendį priėmęs teismas. Teismo nuomone, vien paminėti nuteistojo pateiktieji duomenys nesuteikia pagrindo iškelti nuteistojo norus, interesus aukščiau už nukentėjusiųjų reikalavimų savalaikį įvykdymą bei pripažinti V. G. turtinę padėtį esant itin sunkia, dėl ko jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, kaip minėta, taip pat būtina įvertinti, ar ateityje nuteistojo turtinė padėtis pagerės. Tuo tarpu tokių duomenų, kad nuteistojo turtinė padėtis ateityje pagerės, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, jog V. G. sumokėjo nors kokią mažą 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu iš jo priteistą žalos ir proceso išlaidų sumą, kas atitinkamai paneigia savanorišką jo pastangų dėjimą pagal savo finansines galimybes įvykdyti ir atlyginti priteistas sumas ar jų dalį.

Taigi, teismas šiuo konkrečiu atveju nenustatė socialiai reikšmingų aplinkybių visumos, sąlygojančios būtinybę atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą.

Akcentuotina ir tai, kad nuosprendžiu priteistų sumų (žalos ir proceso išlaidų) atlyginimo klausimas sprendžiamas pateikus vykdomąjį raštą antstoliams. Civilinis ieškovas dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gautą vykdomąjį raštą gali pateikti vykdyti antstoliui, kuris vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotais patvarkymais. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Be kita ko pastebėtina, kad nors nuteistasis skunde akcentavo tai, jog nukentėjusysis E. J. kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-97-830/2024) yra nuteistas ir nėra V. G. sumokėjęs priteistų sumų, teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės nėra susijusios su baudžiamąja byla Nr. 1-191-1082/2024 ir su pateiktu nuteistojo V. G. prašymu dėl nuosprendžiu iš jo priteistų sumų išdėstymu būtent šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 362 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. G. prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu iš jo priteistų sumų (žalos ir proceso išlaidų) mokėjimo išdėstymo dalimis atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.