Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems E. J., K. T. ir jų įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Andriui Šukėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2023 m. liepos 21 d. apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., kieme, šalia šuns voljero, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą draudžiantį gyvūnų gąsdinimą ir sužeidimą, 25 punkto reikalavimą draudžiantį gyvūnams sukelti skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei (Įstatymo paskelbto: Žin. 1997, Nr. 108-2728, į.k. 0971010ISTAVIII-500, suvestinė redakcija nuo 2023-01-03 iki 2023-09-30) žiauriai elgėsi su gyvūnu, tai yra panaudodamas pneumatinį šautuvą „IZH-22“ Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus iššovė iš jo į šunį L., priklausantį nukentėjusiajam E. J., dėl tokių V. G. veiksmų šuniui L. dėl obuolio pažeidimų pobūdžio buvo atlikta akies obuolio pašalinimo operacija, o viena kulka liko gilesniame kauliniame audinyje.

Taip pat V. G. 2023 m. liepos 22 d. apie 10.35 val. iš (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., iš neaptvertos teritorijos, pagrobė nedidelės - bendros 200 eurų vertės svetimą, nukentėjusiajam E. J. priklausantį turtą: 5 vienetus sodo šviestuvų.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl abiejų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusieji yra jo sugyventinės dukterėčia K. T. ir dukterėčios sugyventinis E. J.. 2023 m. liepos 21 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime, savo teritorijoje pjovė žolę. Nukentėjusieji ir ten buvo ir jį visokiais žodžiais įžeidinėjo. Jie jau 4 metus įžeidinėja, J. jį buvo primušęs. Jam užėjo pyktis ir jis norėjo atkeršyt. Jis pasiėmė savo turėtą orinį šautuvą, nuėjo prie nukentėjusiųjų šuns, kuris buvo lauke, voljere, ir šovė 2 kartus jų šuniui į galvą – viena šūvį prieidamas šovė, o kitą – jau priėjęs, iš 2 metrų atstumo. Tuo metu nukentėjusiųjų namuose nebuvo, jis palaukė kol šių nebus. Šuo yra nekaltas, bet jam tuo momentu užėjo nervas, pyktis ant nukentėjusiųjų ir jis išsiliejo ant šuns. Jis nematė ir nežiūrėjo, kaip elgėsi šuo po šūvio. Tuo momentu matė, kad pataikė. Supranta, kad blogai pasielgė, kad toks elgesys su gyvūnu neleistinas, nėra normalus. Kaltinime nurodytos pasekmės šuniui yra pasireiškusios dėl jo veiksmų. Gailisi taip pasielgęs. Jis nesiėmė veiksmų padėti šuniui, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir žalos neatlygino, nes jie ir dabar pastoviai jį įžeidinėja ir toliau netinkamai elgiasi. Su jais neįmanoma susėsti draugiškai pašnekėti. Žino, kad šuo buvo gydomas, matė, kokias išlaidas turėjo nukentėjusieji. Gydymo išlaidas atlygins kiek galės. Dėl neturtinės žalos dydžio nesutinka. Kokia būtų teisinga suma, nežino. Dėl veikos, numatytos BK 178 str. 5 d., kaltinamasis parodė, kad sklype žodiniu susitarimu yra susitartos ribos. Nukentėjusieji susidėjo žibintus jų riboj. Liepos 22 d. jis paėmė tuos šviestuvus, nunešė ir sumetė upelin ir išplaukė jie. Jis žinojo, kad sodo šviestuvai priklauso jiems, neatsiklausė imdamas jų šviestuvus, suprato, kad ima svetimą turtą. Jis pjaudavo žolę ir jie jam trukdė. Nemano, kad su svetimu daiktu, jeigu jis jam trukdo, gali daryti ką nori. Žala įvertinta neteisingai. Tie šviestuvai kainuoja po 5 eurus, o jų buvo 4 ar 5. Šviestuvai buvo nedidelio aukščio, dydžio kaip mikrofono galva. Šviestuvai išplaukė į Nevėžį. Jis padarė tai iš pykčio. Žalos jis neatlygino, neatsiprašė. Šiaip tai negalima šitaip elgtis, gailisi, padarė negerai, bet ieškinys per didelis, turėtų būti apie 50 eurų, ne daugiau. Dėl atstovavimo išlaidų nesutinka. Jo darbingumas nesumažintas, jis gali dirbti, ir jei teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, sutiktų atlikinėti viešuosius darbus.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu

Iš 2023-07-22 K. T. pareiškimo matyti, kad 2023-07-21 apie 16 val. 00 min. grįžo namo adresu Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini), grįžusi namo iškart pastebėjo, jog jų šuo, kuris yra pririštas namo kieme yra kruvinas. Kraujavimas buvo akies srityje. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, juose buvo užfiksuotas kaimynas V. G. apie 65 metų amžiaus, kuris ateina į jų kiemą rankoje laikantis daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, ir šauna į jų šunį du kartus taip jį sužalodamas. Prašė pradėti tyrimą ir nubausti asmenį įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 89-91).

Iš 2023-07-22 liudytojos K. T. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2023-07-21 apie 16.00 val. grįžo namo adresu Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini), grįžusi namo iškart pastebėjo, jog jų šuo, kuris yra pririštas namo kieme, yra kruvinas. Kraujavimas buvo akies srityje. Iš pradžių galvojo, jog šuo yra sumuštas, ir iškarto pradėjo įtarti, jog jų šunį galėjo sužaloti jos tetos V. Z., sugyventinis V. G., kuris kiekvieną dieną atvažiuoja pas ją. Taipogi jis buvo atvažiavęs ir 2023-07-21 dieną. Iš pradžių bandė peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, tačiau po kurio laiko nusprendė šunį vežti į veterinarijos kliniką, kuri yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten apžiūros metu šuniui buvo nustatytas, itin skausmingas dešinės pusės viršutinis žandikaulis, ypač šalia akies, akyje didelė hematoma, akies obuolys raudonas, buvo matomas krešulys šalia akies. Taipogi buvo nustatyta skausminga nosies sritis. Grįžus namo ir pradėjus peržiūrinėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pastebėjo kaip apie 15 val. 05 min. į jų kiemą ateina ankščiau minėtas kaimynas V. G., kuris rankoje nešėsi daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, prieina prie šuns, ir į jį šauna du kartus, ir iš kiemo išeina. Su V. G. nesutarimai vyksta nuolatos, kadangi jis yra jos tetos V. Z. sugyventinis, kuri taip pat šalia jų namų turi savo namą, ir šiuo metu vyksta teisminiai procesai, dėl namų, dėl žemių, ir V. G. specialiai jiems kenkia. Yra rašytas ne vienas pareiškimas, dėl jo netinkamo elgesio, ir jo toks netinkamas elgesys nesiliauja. Jos teta ir tetos sugyventinis sodyboje nuolatos negyvena, o tik atvažiuoja dienos metu, teta su sugyventiniu gyvena Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g. 24. Tyrimui pateikė sužaloto šuns foto nuotraukas, bei veterinaro išduoto išrašo nuotrauką, bei vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (1 tomas, b. l. 105-106).

Iš 2023-07-22 papildomos apklausos protokolo matyti, jog K. T. parodė, kad 2023-07-22 gavo siuntimą iš veterinarų, jog reikalinga vykti su šunimi, kurį sužalojo V. G. į Vilnių, į klinikas, kadangi šuns akyje, po rentgeno nuotraukos buvo pastebėtas šratas. 2023-07-22 nieko nelaukę nuvyko į Vilnių į veterinarijos ligoninę, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ten buvo operuotas jų šuo, jam buvo išimta akis. Išrašai iš ligoninės bus 2023-07-25/26. Pateikė paslaugų mokėjimo čekį (1 tomas, b. l. 109-110).

Iš 2023-07-27 liudytojo E. J. apklausos protokolo matyti, jog parodė, kad 2023 m. liepos 21 d., dienos popietę, apie 16.15 val. grįžo su K. T. namo, adresu (duomenys neskelbtini) atrakino duris, įleido K. namo, o jis kaip ir kiekvieną dieną, nuėjo pamaitinti jų šus L.. Pagal dokumentus, šuns savininkas yra jis,- E. J.. Nuėjęs pamaitinti, pastebėjo, kad šuns dešinės pusės veido sritis yra kruvina. Nieko nelaukęs, paskambino į (duomenys neskelbtini) veterinarijos kliniką, nes buvo įtarimas, kad šuo yra sumuštas. Nuvykus į veterinarijos kliniką, gydytojas apžiūrėjo šunį, konstatavo, kad padarytas didelis sužalojimas. Išrašė vaistų, akių antibiotikų, suleido nuo skausmo vaistų ir paleido gydytis namo. Tačiau dienos eigoje, peržiūrėjo visus vaizdo kameros įrašus, rado, kaip apie 15:08 val. V. G. pjaudamas žolę numetė trimerį, nuėjęs link savo ūkinio pastato, ne ilgiau nei po 20 sekundžių, V. G. grįžo su šaunamuoju ginklu rankose ir prisiartino prie šuns. Vaizdo įraše girdisi, kad iššovė du kartus. Nedelsdami išsikvietė policiją. Policija apžiūrėjo įvykio vietą, nusifotografavo, apžiūrėjo akį. Įvykio vietoje rado šovinį. Antro rasti nepavyko. Tada kilo įtarimas, kad kita kulka yra šuns viduje. Tada susiskambino vėl su (duomenys neskelbtini) veterinarijos klinika, nuvežė šunį rentgeno nuotraukai. Padarius rentgeno nuotrauką, įtarimai pasitvirtino. Kulka buvo už akiduobės. (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytojas dėl operacijos sudėtingumo, operuoti atsisakė ir skubiai nukreipė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nuvežus į ligoninę, šuniui buvo atlikta operacija, pašalinta akis. O kulkos išimti nepavyko, kadangi operacija būtų pavojinga gyvybei, ji liko viduje. Po operacijos grįžo namo, toliau šuniui duoda vaistus (1 tomas, b. l. 130-133).

Iš 2023-07-24 liudytojos V. Z. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad ji ir V. G. yra sugyventiniai, V. G. lankosi jos mamai priklausančiame sode adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj.. Ji sode, minėtu adresu, su V. G. dažnai lankosi, ten augina daržoves, todėl važiuoja ten jų prižiūrėti, taip pat prižiūrėti ir ten gyvenančio kačiuko. Tuo pačiu minėtu adresu, tik kitame name, gyvena K. su E.. K. yra jos dukterėčia. Su K. ir E. nuolat vyksta konfliktai dėl nepadalinto turto, kuris realiai K. su E. net nepriklauso. Dėl minėtų konfliktų, jos sugyventinis V. G. būna piktas. Dėl 2023 m. liepos mėn. 21 d. įvykio, kai buvo pašautas K. šuo, ji sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atvyko šeštadienį ryte, į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Paties įvykio ji nematė, V. G. apie tai jai nieko nepasakojo. Minėtu laiku ji buvo savo namuose, ne sode. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti neturi (1 tomas, b. l. 136-138).

Iš 2023-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono sav. įėjus į kiemą matomas ūkinis pastatas, šalia kurio yra šuns voljeras. Šuns voljere matoma raudonų lentų šuns būda. Šalia būdos matomas gulintis metalinis, juodos spalvos galimai orinio šaunamojo ginklo šovinys. Šovinys buvo paimtas ir supakuotas į specialų paketą. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. (1 tomas, b. l. 93-101)

Iš 2023-07-22 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbat ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu T. K. iš Panevėžio AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas adresu Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini), kad Pranešėja grįžusi į namus rado kraujuojantį šunį, vaizdo kameros užfiksavo kaip kaimynas V. G. iš šautuvo tris kartus šovė į šunį. Atvykus juos pasitiko pranešėja K. T. gim., (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog 2023-07-21 apie 16 val. 00 min grįžusi namo rado kraujuojantį savo šunį. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus matė kaip 2023-07-21 apie 15 val. 05 min. į jų kiemą ateina kaimynas V. G., kuris rankose nešasi, daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, ir priėjęs prie šuns voljero šauna du kartus ir iš kiemo išeina (1 tomas, b. l. 92).

Iš 2023-08-18 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra TSRS pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas "IZH -22" Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas šautuvas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, kadangi jo sviedinio kinetinė energija neviršija 7,5 J. T irti pateiktas šautuvas tinkamas šaudyti. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro (.177), iššauta, pneumatiniams ginklams skirta kulka. Ši kulka nėra priskiriama prie šaudmenų. Šio tipo kulkomis galima šaudyti iš daugelio 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinių ginklų, tame tarpe ir iš tirti pateikto šautuvo (1 tomas, b. l. 174-179).

Iš 2023-10-16 gauto atsakymo iš UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad šuniui L. buvo diagnozuota akies trauma. Dėl akies obuolio pažeidimų pobūdžio, atlikta enukleacija (Akių enukleacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas visas akies obuolys ir jo intraokulinis ar intraokulinis turinys, išsaugant visas kitas periorbitalines ir orbitines struktūras). Svetimkūnio palpacijos būdu neaptikta, pasitvirtino jo buvimas gilesniame kauliniame audinyje (1 tomas, b. l. 189-190).

Iš 2023-09-05 apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas ir aprašytas K. T. pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius 2023-07-21 15_05_00_1689975288048 vaizdo įrašą, apačioje kairėje pusėje esančiame kampe matomas užrašas "Kamera1", dešinės pusės viršutiniame kampe matoma data 2023-07-21 ir laikas 15:05:00. Vaizdo įraše kairėje pusėje matoma malkų krūva, medinis pastatas, per vidurį matoma rudos spalvos pavėsinė, kiek dešiniau medinis namas, su geltonos spalvos detalėmis. 15:08:16 kairiajame kampe pasirodo vyriškis apsirengęs tamsios spalvos šortais, ryškiai žalios spalvos marškinėliais. Vyriškis eidamas rankose laiko daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Apėjęs malkų krūvą vyras prieina arčiau kairiojo kampo, kur kaip įtariama ir yra šuo, tada vyras nukreipęs daiktą panašų į šaunamąjį ginklą kaip įtariama į šunį, eina link vaizdo stebėjimo kameros nebefilmuojamą zoną. 15:08:27 pasigirsta garsas, panašus į šūvio garsą. 15:08:46 pasigirsta antrasis garsas, panašus į šūvio garsą. Vyriškis rankoje laikydamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nueina nuo minėtos vietos pasakydamas žodžius, tačiau nesigirdi kas tiksliai pasakoma. Vyras nueina į tą pačią pusę, iš kur atėjo. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos tyrimui informacijos nefiksuojama (1 tomas, b. l. 151-153).

Kaltinamasis V. G. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, iš pykčio du kartus iššovęs iš turėto pneumatinio šautuvo į nukentėjusiajam E. J. priklausantį šunį L. ir šį taip suluošinęs. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų K. T. ir E. J. parodymais, apžiūros protokolo duomenims, specialisto išvadomis, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, taipogi – kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo, kaltinime apibrėžto nusikalstamo žiauraus elgesio su gyvūnu neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad šuniui L. buvo diagnozuota akies trauma ir dėl akies obuolio pažeidimų pobūdžio buvo atlikta enukleacija – akies obuolio pašalinimo operacija, be to, pasitvirtino svetimkūnio buvimas gilesniame kauliniame audinyje, kas liudija apie šuns suluošinimą. Kaltinamasis teisme patvirtino supratęs kaltinime nurodytų savo veiksmų neteisėtumą, kas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nepalieka abejonių dėl V. G. veikimo tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo atlikti veiksmai, be jokios pateisinamos priežasties iš šautuvo šaunant į šunį ir jį tokiu būdu suluošinant, laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnu ir teisingai kvalifikuoti bei atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl vagystės

Iš 2023-07-22 E. J. pareiškimo matyti, kad jo namai yra adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Namuose turi įsirengęs vaizdo kameras, kadangi vyksta nuolatiniai konfliktai su kaimynu V. G., apie 65 metų amžiaus gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jis dirba Vilniuje, ir būdamas darbe per kameras pamatė, kad 2023-07-22 apie 10:35 val. į jo namų (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., neaptvertos teritorijos kiemą ateina V. G. ir susirenka į žemę įbestus 5 vnt. sodo šviestuvų, kurio vieneto vertė 40 eurų ir juos išsineša. Viso jam padaryta 200 eurų žala (1 tomas, b. l. 25-32).

Iš 2023-07-22 liudytojo E. J. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Kartu su juo gyvena jo sugyventinė K. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2023-07-22 dienos metu namuose nieko nebuvo. Jis buvo Vilniuje dirbo, kai sugalvojo pasižiūrėti namų adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vaizdo kameras. Per kameras pastebėjo, kad 2023-07-22 apie 10:35 val. į jo namų (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., neaptvertos teritorijos kiemą ateina V. G. ir susirenka į žemę įbestus 5 vnt. sodo šviestuvų, kurio vieneto vertė 40 eurų ir juos išsineša. Viso jam padaryta 200 eurų žala. Šviestuvai yra juodi su peršviečiama dalimi ir viršuje saulės baterija. Jokių kitų identifikacinių jų požymių nežino. Įsigijimo dokumentų neturi. Kur V. G. nusinešė tuos šviestuvus (įraše) nesimatė, tačiau namų teritorijoje jų nėra. V. G. juos pavogė. Pateikė vaizdo įrašą kuriame užfiksuota, kad V. G. pavagia jam priklausančius šviestuvus. Nori paminėti, kad su V. G. jie visiškai nebebendrauja, kadangi V. G. nuolatos gadina jų turtą, dėl visų įvykių jau daug kartų kreipėsi į policiją. Nori paminėti, kad V. G. yra jo sugyventinės tetos V. Z. sugyventinis, o teta tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., naudojasi toje pačioje teritorijoje stovinčiu kitu namu. V. G. pavogti šviestuvai priklauso jam ir dėl jų vagystės jam padarytas 200 eurų nuostolis. Pateikė vaizdo įrašą, kuriame matosi kaip V. G. pavagia šviestuvus (1 tomas, b. l. 41-44).

Iš 2023-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r. (duomenys neskelbtini), sodyba nutolusi nuo pagrindinio kelio kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) kairėje kelio pusėje apie 150m.Sodybos teritorija, kur viduryje kiemo prie medinio žalios spalvos namo, matomas apskritas statinys: pusė statinio iš betono, medinių rudos spalvos lentelių. Kiemo kairėje pusėje matyti įėjimas į namą , o toliau matosi lauko pavėsinė, šalia auga medis. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (1 tomas, b. l. 33-38)

Iš 2023-10-17 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas "2023-07-22 10_35_00_1690038651722". Atidarius vaizdo įrašą matoma lauke esanti teritorija. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matoma malkų krūva, kiek dešiniau stovintis medinis pilkos spalvos pastatas. Netoli pastato, ties vaizdo įrašo viduriu, matoma oranžinės spalvos pavėsinė, šalia kurios stovi šašlykinė. Vaizdo įrašo dešinėje matomas geltonos spalvos medinis namas. Vaizdo įrašo viršutiniame dešinės pusės kampe matomas laikas ir data 2023-07-22 10:34:59. Apatiniame kairės pusės kampe matomas užrašas „Kamera1“. 10:36:12 val. vaizdo įraše matomu laiku, už pavėsinės pasirodo vyras (kaltinamasis V. G.), kuris nuo žemės penkis kartus pasilenkęs iš skirtingų vietų paima daiktus, kurių neįmanoma įžvelgti. Paėmęs vaizdo įrašo metu nenustatytus daiktus, laikydamas juos dešinėje rankoje, vyras nueina į vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamą kairę pusę link malkų krūvos, nueina į nebefilmuojamą zoną. 10:38:35 matoma kaip kairėje pusėje, tolumoje, tas pats vyriškis (kaltinamasis V. G.) praeina pro filmuojamą zoną ir užeina už medinio pilkos spalvos pastato. Vyriškis vilki melsvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortus. 10:39:38 fiksuojama kaip iš kiemo išvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Vaizdo įrašas baigiasi 2023-07-22 10:39:59 (1 tomas, b. l. 62-64).

Iš 2023-07-23 kratos protokolo matyti, kad krata buvo atliekama adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kratos metu nieko nerasta, niekas nepaimta (1 tomas, b. l. 73-76).

Kaltinamasis V. G. neneigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savavališkai, be leidimo, neatlygintinai paėmęs svetimą turtą – kaltinime nurodytus žibintus ir, jo teigimu, juos išmetęs į upę. Šie jo parodymai sutampa su E. J. pareiškimo, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo svetimo turto pagrobimo, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas pažymi, jog pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis tyčia atliko svetimo turto pagrobimo veiksmus. Nors V. G. nesutinka su kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų verte, o nukentėjusysis nurodė negalintis pateikti jų įsigijimo dokumentų, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta pagrobto turto verte, kuri yra protingo dydžio ir esmingai neprieštarauja rinkoje esančioms pagrobtų daiktų vertėms.

Taigi, be paties kaltinamojo V. G. prisipažinimo ir jo duotų parodymų, visi aukščiau nurodyti įrodymai įrodo, jog 2023 m. liepos 22 d. apie 10.35 val. iš (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., iš neaptvertos teritorijos, pagrobė nedidelės – bendros 200 eurų vertės svetimą, nukentėjusiajam E. J. priklausantį turtą: 5 vienetus sodo šviestuvų. Tokie kaltinamojo V. G. veiksmai, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę bei pagrobimo įvykdymo būdą, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors kaltinamasis pripažino įvykdęs kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas ir teigė suvokiantis pasielgęs blogai, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Kaltinamojo V. G. parodymų turinys rodo, kad pripažindamas savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, V. G. tuo pačiu bandė save teisinti, teigdamas apie jį netenkinantį nukentėjusiųjų elgesį ir nepasitenkinimą tuo. Be to, teisme kaltinamasis parodė, kad po savo nusikalstamų veiksmų šuns atžvilgiu atlikimo, jam net nebuvo įdomu šuns būklė, jis ja nesidomėjo ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Taip pat kaltinamasis teisino savo elgesį ir dėl kaltinime nurodytų jam nepriklausančių šviestuvų neteisėto, neatlygintino paėmimo. Be to, kaltinamasis nesiūlė nukentėjusiesiems pagalbos, neatlygino šiems jokios žalos dalies, jų neatsiprašė. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo veiksmų. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo V. G. veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje V. G. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, vieną kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų, kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu V. G. buvo neteistas, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, pensininkas, nedirbantis, pasak jo – gyvena iš gaunamos pensijos, turi finansinių įsipareigojimų (paskolų), yra išsituokęs, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. G. už nusikalstamų veikų padarymą paskiriant, jam posėdžio metu išreiškus sutikimą, sankcijose numatytas bausmių rūšis – viešuosius darbus.

Kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su paskirta bausme, tikslu pasiekti bausmių tikslus, kaltinamajam V. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui kaltinamasis V. G. panaudojo jam pačiam priklausantį pneumatinį šautuvą, todėl šis šautuvas (su viena kulka), kuris šiuo metu saugomas Policijos Departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas b.l. 102, 182), konfiskuotinas valstybės naudai.

Taipogi, teismo manymu, įvertinus byloje nustatytas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykius atskleidžiančias aplinkybes, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, V. G. tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje numatytą įpareigojimą bausmės laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei teismo nustatytu atstumu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje nukentėjusysis E. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos, 2500 eurų neturtinės žalos ir 550 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo (1 tomas, b. l. 50-52). Šį civilinį ieškinį minėtas nukentėjusysis, civilinis ieškovas palaikė ir teisme.

Nukentėjusioji K. T. pareiškė taipogi pareiškė civilinį ieškinį dėl 357,47 eurų turtinės žalos, 2500 eurų neturtinės žalos ir 1000 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo (1 tomas, b. l. 116-118). Šį civilinį ieškinį minėta nukentėjusioji, civilinė ieškovė palaikė ir teisme.

Kaltinamasis V. G. teisme su civiliniais ieškiniais sutiko tik iš dalies – jis sutiko padaręs E. J. turtinę žalą dėl žibintų pagrobimo, bet ginčijo tos žalos dydį, sutiko padaręs turtinę žalą K. T. dėl šuns gydymo išlaidų ir tos žalos dydžio neginčijo, taip pat kaltinamasis sutiko padaręs neturtinę žalą nukentėjusiesiems, bet nesutiko su prašomais jų dydžiais, taipogi nesutiko su nukentėjusiųjų reikalavimu dėl atstovavimo išlaidų atlyginimu.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad kaltinamasis V. G. pagrobė svetimą turtą – 5 vnt. lauko žibintų, priklausančių E. J.. Nukentėjusysis E. J. teisme parodė, kad kaltinime nurodytus lauko žibintus jis pirko 2023 metais Vokietijoje už 200 eurų, mokėjo grynais ir jų įsigijimo dokumentų šiuo metu nebeturi. Abejonių dėl E. J. patirtos turtinės žalos netekus turto nėra. Nors nukentėjusysis nurodė negalintis pateikti žibintų įsigijimo dokumentų, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta pagrobto turto verte, kuri yra protingo dydžio ir esmingai neprieštarauja rinkoje esančioms lauko žibintų vertėms. Todėl teismas sprendžia, kad E. J. civilinio ieškinio dalis dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta ir tenkintina visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui prašomą 200 eurų turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo V. G..

Byloje taipogi nustatyta ir nėra ginčo, jog kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia suluošino šunį, kuris, kaip liudija byloje surinkti įrodymai, buvo gydomas, dėl ko K. T. patyrė išlaidų – 357,47 eurų dydžio. Šią civilinio ieškinio dalį dėl pastarosios turtinės žalos pagrindžia nukentėjusiųjų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, civilinio ieškinio šioje dalyje neginčija ir pats kaltinamasis, todėl teismas sprendžia, kad K. T. civilinis ieškinys dalyje dėl 357,47 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jai prašomą turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo V. G..

Kaip minėta, abu nukentėjusieji be kita ko prašo priteisti iš kaltinamojo V. G. jiems kiekvienam po 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nurodo, kad dėl suluošinto jų šuns jie, taip pat jų dukra, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusieji K. T. ir E. J., taip pat ir jų dukra, dėl kaltinamojo V. G. veiksmų, pastarajam žiauriai pasielgus su nukentėjusiųjų gyvūnu – šunimi, jį sužalojus ir tokiu būdu suluošinus, neabejotinai patyrė psichologinį skausmą ir sukrėtimą, neigiamas emocijas, kitokius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Todėl jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, yra pagrįsti, tik spręstina dėl jų dydžio.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio vertintini ne tik nukentėjusiųjų, kartu ir jų dukros, patirti dvasiniai išgyvenimai dėl jų augintinio suluošinimo, atsižvelgtina ir į visumą kitų aplinkybių, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti: žalą padariusio asmens poziciją byloje, kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pasekmes, jo turtinę padėtį, taip pat teismų praktiką tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nesureikšminant nė vienos aplinkybės (kriterijaus) atskirai.

Sutiktina su nukentėjusiaisiais, kad dėl jų augintinio suluošinimo, kuris yra dar jauno amžiaus (pasak nukentėjusiojo E. J. – šuo gimęs (duomenys neskelbtini)) jų šeima patyrė, iki šiol jaučia ir kasdien matydami suluošintą šunį dar ilgai jaus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, duomenų, patvirtinančių, jog dėl gyvūno suluošinimo sušlubavo nukentėjusiųjų ar jų šeimos narių (dukros) sveikata, ar kilo kokių nors sunkesnių pasekmių, nėra. Taipogi atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo atliktus veiksmus (šovimą iš ginklo du kartus iš labai arti į galvos sritį jokio pavojaus nekeliančiam šuniui), kaltinamojo elgesį po tokių veiksmų atlikimo (kaltinamasis paliko šunį likimo valiai ir nesidomėjo šuns būkle, nesiūlė bei neteikė pagalbos, neatsiprašė nukentėjusiųjų), gyvūno sužalojimų pobūdį ir pasekmes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį ir jo galimybę atlyginti žalą (V. G. yra pensininkas, nedirba, jo teigimu – gyvena iš gaunamos pensijos, turi kreditorinių įsipareigojimų).

Teismas be kita ko atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme nukentėjusioji K. T. kalbėdama apie jai padarytą neturtinę žalą akcentavo ne tik negatyvius padarinius, neigiamas emocijas, patirtas dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmais suluošinto šuns, bet kalbėjo bendrai apie nepasitenkinimą, pyktį, nuoskaudas dėl V. G. ilgą, metais skaičiuojamą laiką besitęsiantį, nukentėjusiosios teigimu bei vertinimu – netinkamą elgesį jos šeimos atžvilgiu, kas, teismo manymu, nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

Kaip minėta, kaltinamojo kaltė įrodyta, tarp jo padarytos nusikalstamos veikos bei nukentėjusiesiems atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (LAT 2015-01-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-574/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-557/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-634/2021 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad iš kaltinamojo nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma kiekvienam po 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė, neproporcinga V. G. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų praktikos panašiose bylose, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo priteistina kiekvienam nukentėjusiajam po 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Civiliniais ieškiniais E. J. ir K. T. be kita ko prašo priteisti iš kaltinamojo V. G. jų patirtų atstovavimo išlaidų (atitinkamai – 550 eurų ir 1000 eurų) atlyginimą.

Šioje byloje nukentėjusiųjų E. J. ir K. T. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas A. Š., kuris suteikė antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Nukentėjusieji teisme teigė, kad atstovas šioje byloje jiems teikė paslaugas konsultuodamas, dalyvaudamas ikiteisminio tyrimo metu atliktuose procesiniuose veiksmuose, dėl jų važinėjo iš Kauno į Panevėžį, parengė civilinius ieškinius.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, taip pat gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti. Be to, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą abu nukentėjusiuosius advokato padėjėjas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme: atstovas ikiteisminio tyrimo metu susipažindinėjo su bylos medžiaga, parengė civilinius ieškinius (nepilnai trijų puslapių), dalyvavo viename teismo posėdyje. Byloje esančios sąskaitos ir bankinių pavedimų kopijos patvirtina patirtų išlaidų realumą: E. J. – 550 Eur ir K. T. – 1000 Eur. Tačiau teismas pastebi, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtina atstovą dalyvavus ikiteisminio tyrimo nukentėjusiųjų apklausų ar kitų su jais atliktų procesinių veiksmų atlikime. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovas abiejų nukentėjusiųjų interesais ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kardomosios priemonės skyrimo V. G., po ko susipažindinėjo su ta pačia bylos medžiaga, kuri yra nedidelės apimties – nepilni du tomai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai didžiojoje dalyje yra tapatūs, byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vieno posėdžio metu, kuris trūko trumpiau nei dvi valandos. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ši byla nėra labai sudėtinga ir didelės apimties. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, pats bylos procesas nebuvo ilgas ir sudėtingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jokie objektyvūs byloje esantys duomenys nepagrindžia nukentėjusiosios K. T. turėtų beveik dvigubai didesnių atstovavimo išlaidų nei E. J. priežasties.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus kriterijus, nukentėjusiojo E. J. prašoma suma atstovo pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, o nukentėjusiosios K. T. prašoma priteisti suma atstovo pagalbai apmokėti yra per didelė, nėra proporcinga atliktiems advokato padėjėjo veiksmams, todėl ji mažintina iki nukentėjusiojo E. J. nurodytai išlaidų sumai analogiško dydžio ir iš V. G. priteistina nukentėjusiųjų E. J. ir K. T. naudai – kiekvienam po 550 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 15,86 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui.

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. G. subendrintą bausmę – viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – orinio šautuvo IZH-22 Nr. (duomenys neskelbtini) (su viena pneumatine kulka), kuris šiuo metu saugomas Policijos Departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsniu V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiųjų K. T. bei E. J. arčiau nei 20 (dvidešimties) metrų atstumu.

Kaltinamajam V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės K. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. jos naudai 357,47 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 47 centus) turtinės žalos atlyginimui, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidos atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. jo naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui, 700 Eur (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidos atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. G. valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centus) pašto išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.