Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BPG Centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BPG Centrui“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, L. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilo dėl pacientei padarytos žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas nusprendė, kad ieškovei dėl pas atsakovę netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gydant 36 dantį buvo padaryta 3 000 Eur turtinė žala, iš kurios 500 Eur, kaip pripažino ieškovė, trečiasis asmuo L. M. atlygino už atsakovę 2018 m. birželio mėn. Kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, išskyrus savo paaiškinimus, kuriuos ginčija ieškovė, nepateikė jokio juridinę reikšmę turinčio įrodymo, kad 2 500 Eur turtinė žala ieškovei taip pat atlyginta, teismas nusprendė, kad ši aplinkybė neįrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Todėl teismas ieškovei iš atsakovės nusprendė priteisti 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

19. Kadangi nustatyta, kad buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, teismas konstatavo, jog pagal CK 6.250 straipsnį yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas individualų ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad: žala padaryta labiausiai saugomai teisinei vertybei – žmogaus sveikatai; buvo sukeltas fizinis skausmas; sukeltos neigiamos pasekmės ir situacija į pradinę padėtį negali būti atstatyta; ieškovė patyrė ilgalaikius nepatogumus, susijusius su bendravimo galimybių sumažėjimu, patyrė stresą, įtampą dėl dantų būklės ir neužtikrintumo dėl būsimų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ateityje; nėra duomenų apie turtinę ieškovės padėtį; ieškovė patyrė papildomus nepatogumus dėl to, kad atsakovė sunaikino medicininę dokumentaciją; turtinė žala iš dalies atlyginta; žalą padaryta silpnesnei šaliai – vartotojai. Tačiau, anot teismo, byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad tarp atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir ieškovės susirgimo depresija bei galimo imuniteto pažeidimo dėl be pagrindo danties gydymui skirtų antibiotikų vartojimo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Iš UAB „Gyd. V. Bružienė ir kolegos“ asmens sveikatos istorijos matyti, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. lankėsi klinikoje ir skundėsi nerimu, įtampa, niūria nuotaika, tačiau nėra nurodyta, kada jai nustatyta pirminė diagnozė ir kad ji yra susijusi būtent su netinkamu paslaugų teikimu pas atsakovę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovei atsakovės padarytos neturtinės žalos dydis yra 600 Eur.

20. Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį teismas konstatavo, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie tai, kad atsakovė suteikė netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas gydydama 36 dantį, sužinojo 2016 m. rugsėjo 8 d., kai kreipėsi pagalbos į UAB „Dentavita Dental“. Šalys šiuo klausimu susirašinėjo ir 2018 m. atsakovės atstovas žadėjo ieškovei atlyginti žalą, kai tik ji paaiškės. Kadangi dėl atsakovės kaltės sunaikinti ieškovės medicininiai dokumentai, nėra kaip patikrinti, kada buvo atlikti veiksmai (neveikimas), lėmę žalos atsiradimą ieškovei, ir ar jie buvo tokio pobūdžio ir apimties, kad ieškovė iš karto suvokė (turėjo suvokti) savo teisės pažeidimą, todėl šiuo aspektu faktai vertinami ieškovės naudai. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Komisiją dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka. Komisija 2019 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies. Ieškovė Komisijos sprendimą gavo 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, nepraleisdama nei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nei PTŽSAĮ 24 straipsnyje numatyto 30 dienų ieškinio senaties termino.

21. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje iš dalyvaujančių byloje asmenų pripažintų aplinkybių bei pateikto susirašinėjimo labiausiai tikėtina, kad atsakovės gydytojas L. M. 500 Eur ieškovei sumokėjo apie 2018 m. birželio 13 d. 2019 m. rugsėjo 19 d. informacijoje Komisijai atsakovė nurodė, kad su ieškove atsiskaityta jos pageidavimu sumokant apie 10 000 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė prievolę ne tik pripažino, bet ir iš dalies įvykdė, o tai nutraukė ieškinio senaties terminą, net jei būtų vertinama, kad jis buvo praleistas.

22. Anot teismo, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo vertinti, kad 2019 m. lapkričio 26 d., kada ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo šioje byloje, buvo pasibaigęs ieškinio senaties, todėl CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23. Atsakovė UAB „BPG Centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priimti naujus įrodymus; bylos medžiagą pripažinti nevieša (dėl L. M. sveikatos duomenų tvarkymo byloje); priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo šiuos argumentus:

23.1. Teismas neteisingai aiškino ieškinio senaties termino pradžią sudarančias aplinkybes, todėl byloje nenustatė ir netaikė ieškinio senaties, nors tam yra visi faktiniai ir teisiniai pagrindai. Įrašas UAB „Oridenta“ ambulatorinėje kortelėje patvirtina, kad ieškovė dar 2012 m. rugpjūčio 21 d. sužinojo, jog 36 dantį reikia šalinti po atsakovės teiktų paslaugų. Todėl terminas ieškiniui pareikšti pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 21 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

23.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad skolininkės veiksmai, neva apie 2018 m. birželio 13 d. atsakovės (L. M.) ieškovei sumokėti pinigai, nutraukė ieškinio senatį. Tokios išvados negalima daryti, nes dar 2015 m. rugpjūčio 21 d. terminas ieškiniui pareikšti buvo pasibaigęs, o atsakovės atstovo (L. M.) geranoriškas ieškovei turtinės ir neturtinės žalos (kompensacijos) atlyginimas to termino neatnaujino ar pan.

23.3. Šioje situacijoje ypač svarbi aplinkybė yra tai, ką atsakovė ir jos atstovas trečiasis asmuo L. M. nurodė procesiniuose dokumentuose ir teisme, kad sprendimą atlyginti ieškovei žalą dėl 36 danties priėmė ieškovės ir jos atstovo advokato padėjėjo psichologiškai verčiamas, palaužtas. Apeliacinės instancijos teismui pateikiamas (duomenys neskelbtini) išrašas iš medicinos dokumentų objektyviai patvirtina atsakovės atstovo L. M. (duomenys neskelbtini). Ieškovė (jos atstovas) iš atsakovės (jos atstovo L. M.) reikalavo nepagrįstai didelės pinigų sumos – net 18 000 Eur, tai patvirtina iš ieškovės elektroniniu būdu gauta taikos sutartis, todėl L. M., palaužtas psichologiškai, „geranoriškai“ sumokėjo ieškovei per kelis kartus 3 000 Eur bendrai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti.

23.4. Atsakovė procesiniuose sprendimuose iš esmės pripažino, kad ieškovei gydė 36 dantį ir gydydama šį dantį padarė klaidų (nors jų nekonkretizavo), dėl ko atlygino žalą. Pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės ir trečiojo asmens apie tokio nekonkretaus pripažinimo teisines pasekmes, nes byloje ieškovės nurodomos aplinkybės, jog 2017 m. buvo diagnozuotas 36 danties distalinės šaknies atsidalinimas, nėra įrodytos nei Komisijos sprendimu (odontologų atsakymais), nei ekspertizės akto išvadomis, o šį dantį dar 2012 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Oridenta“ odontologai rekomendavo šalinti dėl jo blogos būklės.

23.5. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė 36 danties piniginės žalos išraiškos – nuostolių ir jų dydžio. Ieškovė ieškinyje ir procese neprašė priteisti žalos atlyginimo dėl UAB „Oridenta“ teiktų paslaugų bei atitinkamai nepateikė jokių finansinių apskaitos dokumentų tokiems nuostoliams patvirtinti. Todėl teismas neturėtų remtis prielaidomis apie ieškovės neva UAB „Oridenta“ apmokėtas paslaugas (ir juo labiau 2012 m. paslaugų kainas, nurodant 2021 m. teismo sprendime). Byloje nėra jokių duomenų apie UAB „Oridenta“ teiktų paslaugų kainas 2012 m., jų ieškovė net neįrodinėjo ir, kas svarbiausia, net neprašė priteisti.

23.6. Ieškovė byloje pateikė UAB „Dentavita“ sąskaitas 3 807 Eur sumai už bendrai visas suteiktas savo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų kvitų turinio negalima identifikuoti, už kurio danties gydymo paslaugas apmokama. Ši teismo išvada, apeliantės manymu, sudaro pagrindą ieškinio netenkinti, nes nėra įrodyta žala (patirti realūs nuostoliai), o priešingais (tolesniais) teismo veiksmais buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, įtvirtintos CPK 14, 176 ir 185 straipsniuose. Teismas sprendime vertino kitų įstaigų pateiktus duomenis apie galimas vieno danties implantavimo ir protezavimo kainas, nurodydamas nuo 1 140 Eur iki 1 270 Eur sumų intervalą, tačiau neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu vis tiek pripažino, kad atlygintina turtinė žala siekia net 3 000 Eur.

23.7. Teismas sprendime padarė kelis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimus. Pirmiausia, teismas sprendime nepripažino, kad atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo L. M. sumokėjo (perdavė) ieškovei 3 000 Eur kompensacijos sumą, tačiau šia aplinkybe vadovavosi nustatydamas ieškovei padarytų nuostolių dydį – 3 000 Eur. Antra, teismas nevertino to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo L. M. sumokėjo (perdavė) ieškovei kompensacijos sumą, kurią sudaro visi nuostoliai – turtiniai ir neturtiniai. Trečia, teismo padaryta išvada dėl 3 000 Eur turtinės žalos dydžio dėl 36 danties implantavimą ir protezavimą apimančių veiksmų kainos prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje, t. y. sprendimo 63 punkte nurodytų kitų įstaigų tokių paslaugų kainai – vidutinė tokių paslaugų kaina yra tik 1 205 Eur (nuo 1 140 Eur iki 1 270 Eur sumos), o ne 3 000 Eur suma. Taigi apeliantė prašo ieškovės ieškinio dėl neįrodytos turtinės žalos (nuostolių) dydžio netenkinti, o jei nuspręstų, kad pakanka duomenų nuostolių dydžiui apskaičiuoti – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant nuostolių dydį nuo 3 000 Eur iki 1 205 Eur. Ieškovė pripažįsta gavusi iš L. M. 500 Eur kompensacijos sumą, todėl ši suma turi būti atimta iš ieškovei priteistino bendro turtinės žalos atlyginimo.

23.8. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl teiktų paslaugų taisant 36 dantį, ieškovė vis tiek neįrodė neturtinės žalos atsiradimo dėl to, ir netgi esant tam pagrindui, tada teismo sprendimu nustatytas per didelis neturtinės žalos atlyginimas, kuris turi būti mažinamas iki 289 Eur ar net 100 Eur.

23.9. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės teiktų 36 danties taisymo paslaugų patyrė ypač stiprų stresą ar įtampą, stiprius ir intensyvius dvasinius išgyvenimus. Nei ieškovė, nei teismas sprendime nekonkretizavo nei laike, nei pobūdžiu, nei objektyviais rašytiniais įrodymais dėl ieškovės patirto fizinio skausmo (ar dėl atsakovės tik 36 danties teiktų paslaugų, ar kitų įstaigų ir pan. (bendra praktika taikomas nuskausminimas procedūrų metu). Teismas nevertino, kad ieškovės nurodomo skausmo priežastimi buvo kitų dantų kariesas ir netinkama burnos ertmės higiena, o šias aplinkybes patvirtina ekspertizės akto 4 ir 5 išvados (netinkama burnos ertmės higiena ir uždegiminiai židiniai nėra atsakovės paslaugų pasekmė, o tai laikytina ieškovės dideliu neatsargumu, nesirūpinimu savo pareigomis (sveikata), kartu su tiriamojoje dalyje nurodytais duomenimis (UAB „Dentavita“ gydytojai 2017 m. kovo 9 d. objektyviai nustatė kariesą 18, 17, 12, 37, 48 dantyse).

23.10. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovė patyrė ilgalaikių nepatogumų ar konkrečių bendravimo galimybių sumažėjimą, kuo tai pasireiškė ir kada tai buvo, nėra nurodoma ir įrodinėjama.

23.11. Iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kaip medicinos dokumentų sunaikinimas sietinas priežastiniu ryšiu su ieškovės keliamu neturtinės žalos reikalavimu.

23.12. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir juose nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Byloje, kurioje buvo suteiktos netinkamos odontologinio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugos dėl net kelių dantų, teismas priteisė 260 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-167-798/2016), o nagrinėjamoje byloje vertinama tik vieno danties išrovimo (su nuskausminimu) aplinkybė. Byloje dėl apatinio žandikaulio lūžio nepakankamo gydymo pacientui buvo priteista 450 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-378-241/2016). Byloje, kurioje buvo nustatytas netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros (endodontijos) paslaugų faktas, buvo priteistas 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-440-381/2016). Byloje, kurioje pripažinta, jog įstaiga išrovė 4 šaknis ir 1 dantį, pažeisdama paciento teises, teismas priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-631-302/2018).

24. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko ir 2017–2018 m., apeliantė savo pareigą atlyginti žalą ieškovei pripažino, visą laiką žadėjo sumokėti. Be to, atsiliepime į ieškinį pati apeliantė nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. pavasarį. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.130 straipsnio 1, 2 dalimis ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas prievolę ne tik pripažino, bet ir iš dalies įvykdė, o tai nutraukė ieškinio senaties terminą, net jei vertinti, kad jis buvo praleistas.

24.2. Argumentai, neva trečiasis asmuo L. M. su žala sutiko ir su ieškove iš dalies atsiskaitė tik ieškovės ir jos atstovo psichologiškai verčiamas, palaužtas, taip pat nelaikytini įrodytais. Šių argumentų L. M. niekada nebuvo nurodęs, o juos sugalvojo apeliacinį skundą rengęs advokatas. Duomenų apie ieškovės ar jos atstovo neteisėtus veiksmus, siekiant gauti žalos atlyginimą, byloje nenustatyta. Tai, kad ieškovė rašė trečiajam asmeniui žinutes ar siuntė taikos sutartį, savaime nėra neteisėta psichologinė prievarta, o laikytina ieškovės siekiu dėl žalos atlyginimo susitarti taikiai, nesikreipiant į teismą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių bendravimas vyko abipusiu sutarimu, kultūringai, nepagrįsto spaudimo nebuvo, bendrauta nuotoliniu būdu, raštu. Apeliantės pateikiami duomenys ir įrodymai nepatvirtina, kad sunki L. M. būklė buvo nulemta būtent ieškovės ar jos atstovo veiksmų. Apeliantės nurodomos L. M. sveikatos aplinkybės neturi reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui.

24.3. Apeliantė klaidingai teigia, neva apie netinkamai suteiktas jos paslaugas ieškovė sužinojo jau 2012 m. rugpjūčio 21 d., lankydamasi UAB „Oridenta“. Pastebėtina, kad UAB „Oridenta“ ne primygtinai nurodė, o tik rekomendavo šalinti 36 dantį. Ieškovė pagrįstai norėjo dar pabandyti dantį išsaugoti, t. y. toliau taikyti gydymą, kad žalos apskritai būtų išvengta. Kad toks gydymas buvo objektyviai įmanomas, patvirtina ir UAB „Oridenta“ ambulatorinės kortelės įrašai (nurodyti taikyti gydymo veiksmai), ir UAB „Dentavita Dental“ ambulatorinės kortelės įrašai, ir faktinė aplinkybė, kad 36 dantis buvo pašalintas tik 2017 m. gegužės 29 d.

24.4. Teismo sprendime taip pat pagrįstai atsižvelgta į faktinę aplinkybę, kad ieškovės medicininiai dokumentai apie apsilankymus UAB „BPG Centras“ yra sunaikinti, todėl konstatuota, jog nėra kaip patikrinti, kada buvo atlikti veiksmai (neveikimas), lėmę žalos atsiradimą ieškovei, ir ar jie buvo tokio pobūdžio ir apimties, kad ieškovė iš karto suvokė (turtėjo suvokti) savo teisės pažeidimą, todėl šiuo aspektu teismas faktus pagrįstai vertino ieškovės naudai.

24.5. Be to, turėjimas sužinoti apie tam tikras aplinkybes negali priklausyti vien nuo paties asmens noro (valios) suvokti galimą savo teisių pažeidimą. Dėl to ieškinio senaties pradžia negali būti siejama tik su tuo, kada ieškovė kreipėsi į kitą odontologines paslaugas teikiančią įmonę, kad suvoktų apie galimą savo teisių pažeidimą. Šiuo atveju svarbus subjektyvus suvokimas, kada ieškovė įsitikino, kad 36 danties išsaugoti nepavyks, nes, priešingu atveju, tik nuo pačios ieškovės valios priklausytų, kada ji laikys ieškinio senaties skaičiavimą pradėtą (nes ji pati gali nuspręsti, kada kreiptis į kitą odontologą).

24.6. Apeliantė tik deklaratyviai teigia apie įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimą ir jokių konkrečių procesinių teisės normų pažeidimų neįvardina.

24.7. Tiek šalių susirašinėjimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo L. M. nuosekliai pripažino ieškovei padarytos žalos dydį tvirtindamas, kad sutiko su 3 000 Eur suma ir ją yra sumokėjęs. Į šią trečiojo asmens poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir nustatydamas žalos dydį ginčijamame sprendime. Teismas įvertino tai, kad atsakovės UAB „BPG Centras“ gydytojas L. M. dėl savo darbo pobūdžio bent jau preliminariai gali įvertinti, kokio realaus dydžio gali būti 36 danties gydymo, rovimo, protezavimo, implantavimo išlaidos, kurias ieškovė patirs (patyrė) gydydama šį dantį kitose klinikose, todėl neturėjo pagrindo abejoti L. M. pripažinto žalos dydžio realumu. Taip pat spręsdamas žalos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pasinaudojo ir savo diskrecijos teise, t. y. nagrinėjo ir vertino byloje pateiktus mokėjimo dokumentus, įprastines paslaugų kainas keliose odontologijos klinikose, kitas aplinkybes, kurios pagrindė žalos dydžio realumą.

24.8. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei atlygino 3 000 Eur dydžio žalą. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik 500 Eur sumokėjimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų nepateikta ir apeliaciniame skunde.

24.9. Apeliaciniame skunde atsakovė dar kartą nagrinėja ieškovės pateiktus mokėjimo už odontologines paslaugas dokumentus, juose nurodytas sumas ir tvirtina, kad jos nepagrindžia priteisto žalos atlyginimo dydžio. Vis dėlto tame pačiame apeliaciniame skunde atsakovė prašo turtinės žalos ne tik nepriteisti iš viso, bet ir jos dydį sumažinti nuo 3 000 Eur iki 1 205 Eur. Turbūt tai leistų suprasti, jog 1 205 Eur sumą apeliantė jau laiko pagrįsta, nors pateiktus mokėjimo įrodymus vis tiek ginčija. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo nurodytas aplinkybes, jas įvertino vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir savo vertinimą tinkamai pagrindė ginčijamame sprendime.

24.10. Kadangi nustatyta, jog buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, teismas pagrįstai konstatavo, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

24.11. Apeliaciniame skunde nurodomos neturtinės žalos sumos nėra pagrįstos jokiais argumentais ar įrodymais ir neaišku, kodėl žala turėtų būti sumažinta iki būtent tokių sumų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į ieškovės paaiškinimus, UAB „Gyd. V. Bružienė ir kolegos“ asmens sveikatos istorijos duomenis, bet ir žalą padariusio trečiojo asmens L. M. veiksmus (sudegino medicininę dokumentaciją), padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes, todėl neturtinės žalos dydį nustatė pagrįstai ir tinkamai taikydamas kasacinio teismo formuojamą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

27. Iš ambulatorinių kortelių įrašų kitose gydymo įstaigose nustatyta, kad ieškovė 2012 m. liepos 12 d. kreipėsi į UAB „Oridenta“ dėl 36, 46 dantų tvarkymo. Šios įstaigos įrašuose, be kita ko, nurodyta, kad šių dantų kanalai atviri apie 6 mėn., juos uždarius prasideda tinimas, 36 dantyje rastas didelis infiltracinis gumbas pereinamojoje raukšlėje, valyti kanalai, MS nepraeitas. 2012 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė skundėsi 36 danties skausmu ir pūliavimu iš jo, kanalai praplauti, dantis paliktas atviras 48 valandoms. 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo praplauti 36 danties kanalai. 2012 m. rugpjūčio 21 d. nustatyta, kad 36 dantyje atsinaujino fistulė, rekomenduota šalinti dantį, bet pacientė norėjo dar pabandyti jį gydyti, įvestas į kanalą Ca(OH)₂ + jodoformas, dėtas IRM.

29. Iš UAB „Dentavita Dental“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad 2017 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta OPG ir, be kita ko, nustatyta, kad 37 dantyje yra kariesas, 36 dantis su didele plomba, ties 45 dantimi didelis dantenų uždegimas. 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė konsultavosi dėl 36 danties prognozės, kadangi danties prognozė bloga, buvo rekomenduota jį šalinti. 2017 m. gegužės 29 d. 36 dantis buvo pašalintas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei buvo implantuotas Straumann implantas, 2018 m. sausio 3 d. uždėtas implanto vainikėlis.

33. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Komisija, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus tik dėl ieškovės 36 danties netinkamo gydymo. Teismas nusprendė, kad dėl to ieškovei padaryta 3 000 Eur dydžio turtinė žala. Kadangi pati ieškovė pripažino, kad 2018 m. birželio mėn. trečiasis asmuo L. M. jai sumokėjo 500 Eur žalos atlyginimą už atsakovę, o jokių įrodymų, išskyrus atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kuriuos ginčija ieškovė, kad 2 500 Eur turtinė žala ieškovei taip pat atlyginta, nepateikta, teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė tik atsakovė, kuri, nors ir prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą, iš esmės nesutinka tik su sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, t. y. ginčija teismo išvadas dėl atsisakymo taikyti ieškinio senatį ir dėl ieškovei priteistinos turtinės bei neturtinės žalos dydžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytais aspektais, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

36. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. medicininį dokumentą apie L. M. sveikatos būklę, ieškovės 2018 m. lapkričio 30 d. el. laišką dėl taikos sutarties ir taikos sutarties sąlygas. Nurodo, kad jos naujai įstojusiam į bylą atstovui rengiant apeliacinį skundą iškilo poreikis pateikti teismui naujus įrodymus, kurie turi reikšmę bylos faktinių aplinkybių nustatymui, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl prašo priimti šiuos naujus įrodymus ir vertinti juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, atsakovės nurodyta priežastis (naujo atstovo įstojimas į bylą) nepateisina minėtų rašytinių įrodymų, kurie galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, pavėluoto pateikimo. Kita vertus, šiais įrodymais grindžiamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantė remiasi kaip vienu iš savo argumentų. Priešinga šalis, t. y. ieškovė dėl šių aplinkybių ir argumentų vertinimo pasisakė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau nenurodė, kad prieštarauja minėtų naujų įrodymų priėmimui. Dėl to darytina išvada, minėtų naujų įrodymų priėmimas šiuo atveju neužvilks bylos nagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija, siekdama teisingai išspręsti ginčą, priima šiuos naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškinio senaties taikymo

38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė atmesti ieškovės 2019 m. lapkričio 26 d. pareikštą ieškinį, be kita ko, dėl praleisto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.), nes, anot atsakovės, 2016 m. pavasarį prasidėjęs ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. pavasarį.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie tai, kad atsakovė suteikė netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas gydydama 36 dantį, sužinojo 2016 m. rugsėjo 8 d., kai kreipėsi pagalbos į UAB „Dentavita Dental“. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad įrašas UAB „Oridenta“ ambulatorinėje kortelėje patvirtina, jog ieškovė dar 2012 m. rugpjūčio 21 d. sužinojo, kad 36 dantį reikia šalinti po atsakovės teiktų paslaugų. Todėl, anot apeliantės, senaties terminas ieškinio reikalavimui atlyginti žalą dėl nekokybiškų 36 danties gydymo paslaugų pareikšti pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 21 d. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes, kaip matyti iš UAB „Oridenta“ ambulatorinėje kortelėje esančio 2012 m. rugpjūčio 21 d. įrašo, tuo metu ieškovei buvo tik rekomenduota (o ne nurodyta, kad būtina) šalinti 36 dantį dėl atsinaujinusios fistulės, tačiau ji norėjo dar pabandyti išsaugoti dantį, todėl toliau buvo taikomos tam tikros gydymo procedūros. Tai patvirtina, kad šio danties gydymas dar buvo objektyviai įmanomas. Be to, atsakovė odontologines paslaugas ieškovei teikė nuo 2006 m. iki 2016 m., todėl labiau tikėtina, kad 2012 m., kai ieškovė kreipėsi į UAB „Oridenta“ dėl minėtų paslaugų, jai nebuvo paaiškinta, jog ankstesnis 36 danties gydymas atliktas netinkamai ir būtent dėl šios priežasties reikia pašalinti šį dantį arba atlikti papildomas gydymo procedūras, nes po to ieškovė dar tęsė dantų gydymą pas atsakovę. Pažymėtina, kad nesant ambulatorinės kortelės dėl ieškovei teiktų odontologinių paslaugų pas atsakovę, neįmanoma tiksliai nustatyti, kada ir kokio pobūdžio paslaugos dėl konkretaus danties gydymo buvo suteiktos. Dėl to tikėtina, kad ir po ieškovės apsilankymų UAB „Oridenta“ 36 danties gydymas dar galėjo būti tęsiamas pas atsakovę. Ekspertizės akto išvados taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad apie 36 danties netinkamą gydymą ieškovei turėjo būti žinoma jau po apsilankymo UAB „Oridenta“ 2012 metais. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas P. Petreikis papildomai paaiškino, kad netinkamos paslaugos buvo suteiktos gydant pas atsakovę 36 ieškovės dantį ir tai matyti jau iš 2012 m. įrašų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad pacientė, kuri neturi specialių medicininių žinių, iš šių įrašų suvokė (turėjo suvokti) apie savo teisių pažeidimą. Kadangi dėl atsakovės kaltės sunaikinta ieškovės ambulatorinė kortelė, nėra kaip patikrinti, kada buvo atlikti veiksmai (neveikimas), lėmę žalos atsiradimą ieškovei, ir ar jie buvo tokio pobūdžio ir apimties, kad ieškovė iš karto suvokė (turėjo suvokti) savo teisės pažeidimą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo aspektu faktai vertintini ieškovės naudai.

41. UAB „Dentavita Dental“ ambulatorinės kortelės įrašai patvirtina, kad ieškovė dėl 36 danties konsultuotis atvyko 2017 m. gegužės 29 d., iš OPG nustatytas plonas danties dugnas, didelis peripikalinis židinys, danties prognozė bloga, 2017 m. gegužės 30 d. šis dantis pašalintas. Tačiau pati ieškovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016 m. rugsėjo 8 d., kai kreipėsi į UAB „Dentavita Dental“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuo šio momento skaičiavo ieškinio senaties terminą.

42. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2018 m. atsakovės atstovas žadėjo ieškovei atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje dalyvaujančių byloje asmenų pripažintų aplinkybių bei pateikto susirašinėjimo nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovės gydytojas L. M. 500 Eur žalos atlyginimą ieškovei sumokėjo apie 2018 m. birželio 13 d. Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė prievolę ne tik pripažino, bet ir iš dalies įvykdė, o tai nutraukė ieškinio senaties terminą.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės įrodymai, atsižvelgiant į byloje pateiktą šalių susirašinėjimo turinį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo L. M. pripažino ieškovei padarytą žalą ir su ja iš dalies atsiskaitė prieš savo valią, dėl kokių nors ieškovės ir (ar) jos atstovo neteisėtų veiksmų. Tai, kad ieškovė rašė trečiajam asmeniui žinutes, reikalaudama atlyginti jos patirtą žalą dėl netinkamai suteiktų odontologinių paslaugų, ar siuntė taikos sutartį, savaime nėra neteisėta psichologinė prievarta, o laikytina ieškovės siekiu dėl žalos atlyginimo susitarti taikiai, nesikreipiant į teismą. Kaip minėta, L. M. žadėjo ieškovei atlyginti žalą, aiškaus atsisakymo tai padaryti nenurodė, todėl ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad žala jai bus atlyginta geranoriškai. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių bendravimas vyko pagarbiai, nepagrįsto spaudimo nebuvo, bendrauta nuotoliniu būdu, raštu.

45. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Komisiją su skundu dėl ginčo sprendimo privaloma ikiteismine tvarka. Komisijos 2019 m. spalio 22 d. priimtą sprendimą ieškovė gavo 2019 m. spalio 30 d. ir, su juo nesutikdama, 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepraleido nei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, nei tuo metu galiojusios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje numatyto 30 dienų ieškinio senaties termino. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atmesti ieškinį šiuo pagrindu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

46. Atsakovė pripažino, kad teikdama ieškovei 36 danties gydymo paslaugas padarė klaidų ir dėl to sutiko atlyginti jai padarytą žalą. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovės (jos darbuotojo) neteisėti veiksmai (neveikimas), šiais veiksmais padaryta žala ieškovei (priežastinis ryšys), kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės gydytojo L. M. veiksmų patyrė 8 656 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už kitų gydymo įstaigų suteiktas paslaugas: UAB „Panevėžio odontologai“ – 405 Eur; UAB „Dentavita Dental“ – 3 807 Eur; UAB „Rokdenta“ – 900 Eur; UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ – 2 275 Eur; 1 269 Eur būsimų išlaidų pagal Implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ pateiktas kainas. Ieškovė pripažino, kad L. M. jai sumokėjo 500 Eur žalos atlyginimo, todėl prašė priteisti iš atsakovės 8 156 Eur sumą. Tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti ir įrodyti, kokia dalis iš reikalaujamos priteisti 8 156 Eur žalos yra susijusi su 36 danties netinkamu gydymu pas atsakovę ir kokiose konkrečiai įstaigose suteiktos tos paslaugos.

50. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog reikšmingiausia patirtų išlaidų dalis gydant 36 dantį ir šalinant atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų padarinius buvo patirta UAB „Dentavita Dental“, kuriai iš viso ieškovė yra sumokėjusi 3 807 Eur. Iš UAB „Dentavita Dental“ ambulatorinės kortelės įrašų teismas nustatė, kad 36 dantis buvo gydytas 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. gegužės 29 d., o 2017 m. gegužės 30 d. 36 dantis pašalintas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. – implantuotas Straumann implantas, 2018 m. sausio 3 d. – uždėtas implanto vainikėlis. Tik pavieniuose šios klinikos finansinės apskaitos dokumentuose nurodyta, už kokio danties gydymą yra atsiskaitoma (2017 m. vasario 8 d. ir 21 d. sąskaitose nurodyta, kad atitinkami 117 Eur ir 122 Eur sumokėti už 26 danties gydymą). Kituose nurodoma tik bendro pobūdžio informacija, kad mokama už endodontinį gydymą ar odontologines paslaugas (2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. spalio 17 d. ir kt. apmokėjimo kvitai), todėl iš jų, kaip ir ieškovės su ieškiniu pateiktų kvitų, turinio negalima identifikuoti, už kurio danties gydymo paslaugas apmokama. Be to, UAB „Dentavita Dental“ buvo suteiktos paslaugos ir gydant 26, 45, 46 dantis: 2015 m. spalio 15 d. ieškovei buvo padaryta 26 danties dentalinė rentgeno nuotrauka; 2017 m. vasario 8 d. endodontiškai tvarkytas 26 danties kanalas, o 21 dieną šis dantis gydytas; 2017 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta OPG; 2017 m. gruodžio 5 d. 26, 46, 45 dantims buvo pricementuoti pavieniai bemetalės keramikos vainikėliai; 2019 m. liepos 18 d. konsultuota dėl 45, 46, 26 dantų skausmo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad visos 3 807 Eur ieškovės UAB „Dentavita Dental“ sumokėtos sumos nėra pagrindo pripažinti žala, priežastiniu ryšiu susijusia su netinkamai atsakovės suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis gydant 36 dantį.

51. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „Oridenta“ ambulatorinės kortelės įrašais, nustatė, kad ieškovė 36 dantį gydėsi ir šioje klinikoje. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neprašė priteisti žalos atlyginimo dėl UAB „Oridenta“ suteiktų paslaugų ir nepateikė jokių duomenų apie patirtas išlaidas už šias paslaugas. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios paslaugos turėjo būti mokamos. Be to, ieškovė nurodė, kad ne visus mokėjimo kvitus, patvirtinančius jos patirtas išlaidas, yra išsaugojusi. Taigi, apeliantės argumentas nepaneigia teismo vertinimo, kad ieškovė dėl atsakovės nekokybiškų 36 danties gydymo paslaugų tikėtinai patyrė papildomų išlaidų.

52. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad išlaidos patirtos už UAB „Panevėžio odontologai“, UAB „Rokdenta“ ir UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ suteiktas odontologines paslaugos nesusijusios su 36 danties netinkamo gydymo pas atsakovę padarinių šalinimu. Tačiau teismas, be kita ko, atsižvelgė į byloje pateiktus Implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ bei UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 2019–2020 m. duomenis, kad vieno danties implantavimo ir protezavimo procedūrų kaina svyruoja nuo 1 140 Eur iki 1 270 Eur. Dėl to, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei padaryta turtinė žala yra didesnė nei pastaroji suma. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad: atsakovės gydytojas L. M., kuris dėl savo darbo pobūdžio bent jau preliminariai gali įvertinti, kokio realaus dydžio gali būti 36 danties gydymo, rovimo, protezavimo, implantavimo išlaidos, kurias ieškovė patirs (patyrė) gydydama šį dantį kitose klinikose, sutiko atlyginti ir, kaip pats tvirtina, atlygino ieškovei 3 000 Eur turtinę žalą; pagal bylos duomenis ieškovės klinikinė situacija nebuvo standartinė ir labiau tikėtina, kad buvo problematiška, kas didina gydymo išlaidas; medicininiuose dokumentuose yra įrašai mažiausiai apie 6 vizitus pas odontologus, susijusius su 36 danties gydymu, apie kurių apmokėjimą negalima nustatyti tikslių duomenų, bet pagal kitus įrašus galima spręsti, kad tokie vizitai kainavo nuo 39 Eur iki 122 Eur; ieškovė patyrė išlaidų vaistams, įskaitant ir antibiotikus, kurių skyrimo ieškovei atsakovė neneigė; žalos dydžio įrodinėjimas ieškovei apsunkintas ir dėl to, kad dėl atsakovės kaltės yra prarasti ieškovės medicininiai dokumentai.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), pagrįstai nusprendė, kad ieškovei dėl atsakovės gydytojo netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gydant 36 dantį buvo padaryta 3 000 Eur dydžio turtinė žala. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad šią sumą atsakovė (jos atstovas L. M.) sumokėjo (perdavė) ieškovei tiek turtinei, tiek ir neturtinei žalai atlyginti. Tačiau iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas žadėjo atlyginti ieškovei tik papildomai patirtas išlaidas dėl dantų gydymo kitose klinikose, apie neturtinės žalos atlyginimą nieko neužsimenama. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo L. M. taip pat nurodo, kad minėtą sumą sumokėjo už 36 danties gydymą (rovimą, implantavimą, protezavimą) kitose įstaigose. Be to, kitais apeliacinio skundo argumentais (dėl kurių vertinimo pasisakytina toliau šioje nutartyje) apeliantė iš esmės neigia ieškovei padarytą neturtinę žalą, todėl tokia prieštaringa pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės.

54. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo L. M. savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad ieškovei buvo sumokėtas 3 000 Eur dydžio žalos atlyginimas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus jų pačių paaiškinimus, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovė pripažįsta, kad jai buvo sumokėta tik 500 Eur turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės likusią sumą, t. y. 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

55. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala, be kita ko, yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Jeigu neturtinė žala atsirado dėl pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra neturtinės žalos padarymas paciento sveikatai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009).

56. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

57. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

58. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovės gydytojo netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei reikėjo pašalinti 36 dantį ir atlikti implantavimo bei protezavimo procedūras. Kadangi buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

60. Nustatydamas individualų ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad: žala padaryta labiausiai saugomai teisinei vertybei – žmogaus sveikatai; buvo sukeltas fizinis skausmas; sukeltos neigiamos pasekmės ir situacija į pradinę padėtį negali būti atstatyta; ieškovė patyrė ilgalaikius nepatogumus, susijusius su bendravimo galimybių sumažėjimu, patyrė stresą, įtampą dėl dantų būklės ir neužtikrintumo dėl būsimų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ateityje; nėra duomenų apie turtinę ieškovės padėtį; ieškovė patyrė papildomus nepatogumus dėl to, kad atsakovė sunaikino medicininę dokumentaciją; turtinė žala iš dalies atlyginta; žalą padaryta silpnesnei šaliai – vartotojai.

61. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės teiktų 36 danties taisymo paslaugų patyrė ypač stiprų stresą ar įtampą, stiprius ir intensyvius dvasinius išgyvenimus. Taip pat nurodo, kad pagal bendrą praktiką procedūrų metu taikomas nuskausminimas. Anot apeliantės, teismas nevertino, kad ieškovės nurodomo skausmo priežastimi buvo kitų dantų kariesas ir netinkama burnos ertmės higiena, o šias aplinkybes patvirtina ekspertizės akto išvados. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad ieškovė fizinį skausmą dėl netinkamai gydyto 36 danties jautė po daugkartinių apsilankymų pas atsakovę. Tai, kad ieškovei skirtingu metu skaudėjo ir kitus dantis dėl karieso, nepaneigia jos patirto fizinio skausmo ir nepatogumų būtent dėl netinkamai gydyto 36 danties, kurį galiausiai teko pašalinti bei atlikti implantavimo procedūrą. Ambulatorinės kortelės sunaikinimas apsunkino ieškovei įrodinėjimą byloje, siekiant apginti savo teises, todėl tai taip pat susiję su jos patirtais tam tikrais nepatogumais, be to, tai rodo atsakovės siekį išvengti atsakomybės. Taigi, šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

62. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kurie, anot apeliantės, patvirtina, kad tokio pobūdžio bylose priteisiamas žymiai mažesnis neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-167-798/2016, kurioje priteistas 260 Eur neturtinės žalos atlyginimas už netinkamai atliktą dantų protezavimą; 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-378-241/2016, kurioje suimtam asmeniui su lūžusiu žandikauliu, kuriam laiku nebuvo užtikrinta chirurgo konsultacija, priteista 450 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-440-381/2016, kurioje pacientei priteista 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų endodontijos paslaugų; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-631-302/2018, kurioje dėl formalių pažeidimų, susijusių su netinkamu pacientės informavimu (o ne su atliktų paslaugų kokybe), priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas). Tačiau visose nurodytose bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių. Be to, teismų praktikoje yra panašių pagal faktines aplinkybes bylų, kuriose priteistas beveik toks pats arba didesnis neturtinės žalos atlyginimas, nei šioje byloje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-392-236/2018, kuriuo pripažinta, kad Komisijos nustatytas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už netinkamą danties gydymą, pasiūlius jį protezuoti, yra teisingas; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-681-196/2017, kurioje priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už netinkamai suteiktas paslaugas, susijusias su vieno danties gydymu).

63. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra išskirtinai mažesnis ar didesnis, nei kitose pagal faktines aplinkybes panašaus pobūdžio civilinėse bylose priteistos sumos. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, kaip vieno iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, netinkamo taikymo.

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir dėl to jį reikėtų sumažinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, t. y. iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė ieškovei atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, teismo nustatytas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka visus reikšmingus kriterijus. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

66. Atmetus apeliacinį skundą, procesinis sprendimas priimamas ieškovės naudai. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

67. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

68. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje teikia L. M. sveikatos duomenis, užfiksuotus (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme, todėl prašo visą bylą ar jos dalį, susijusią su šiais duomenimis, laikyti nevieša.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos bylos medžiagos pripažinti nevieša nėra pagrindo. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, nustatoma, kad bylos medžiagos dalis, kurioje yra duomenys apie L. M. sveikatos būklę, yra nevieši.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad bylos medžiagos dalis, kurioje yra duomenys apie L. M. sveikatos būklę, yra nevieša.