Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2-111-544/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-04Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2-111-544/2021
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00242-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
I. Ž.
Trečiasis asmuo
L. M.
Advokatai
Laurynas Samoška
Civilinė byla Nr. e2-111-544/2021Proceso Nr. 2-59-3-00242-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.15.; 3.1.7.12.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei I. Ž. (2021 m. kovo 16 d. teismo posėdyje), jos atstovui advokatui Laurynui Samoškai, atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.e2-111-544/2021 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ADB „Gjensidige“, L. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. Ž., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8156,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad buvusioje L. M. įmonėje, o šiuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbantis gydytojas odontologas L. M., suteikdamas jai medicinines odontologines paslaugas - gydydamas 26, 36, 45, 46 ieškovės dantis dėl nerūpestingumo ir privalomųjų procedūrų nesilaikymo padarė klaidų, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nors dėl atsakovės atstovo L. M. kaltės nėra išlikusių medicininių dokumentų apie ieškovei suteiktas medicinines paslaugas, bet atsakovė patvirtino, kad jos darbuotojas L. M. minėtus ieškovės dantis gydė.

3. Paaiškino, kad iki 2006 metų ieškovė neturėjo problemų, susijusių su dantų būkle. Į atsakovę 2006 metais kreipėsi tik dėl padidėjusio dantų jautrumo. Pažymėjo, kad atsakovės gydytojas L. M. elgėsi nerūpestingai ir atliko eilę neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą ieškovei. Jis atliko ieškovės dantų gydymą be rentgeno ar tomografinės nuotraukos ir gydymui skirtos specialios įrangos. Nors L. M. tvirtino, kad rentgeno nuotrauka gydant dantų kanalus nereikalinga, tačiau šiuos jo argumentus paneigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Kauno klinikų rašto bei byloje atliktos ekspertizės duomenys. Be to, jis po dantų gydymo palikdavo atvirus danties kanalus, nors jų atvirų negalima palikti ilgiau kaip 24 valandas. Teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad kanalų neužpildydavo dėl to, kad ieškovė nepatirtų skausmo, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jis nediagnozavo skausmo priežasties. Tai sąlygojo ir nulėmė danties šaknies perforacijas, kanalų „nepraėjimą“, uždegiminių židinių palikimą, dantų sienelių ir kanalų nugręžimą, nekokybišką plombavimą. Be to, atsakovės gydytojas L. M. padarė eilę teisės aktų pažeidimų, kurie sąlygojo žalos atsiradimą ieškovei: nesudarė gydymo plano ir preliminarios sąmatos, atliko paslaugas be rašytinio pacientės sutikimo, nepildė medicininių dokumentų, neišaiškino komplikacijų galimybės ir rizikos grėsmės, be pagrindo kiekvieno vizito metu išrašydavo antibiotikus, tikslingai sudegino ieškovės ambulatorinę kortelę, pagal kurią būtų buvę galima nustatyti netinkamai suteiktų paslaugų apimtį. Ekspertizę atlikę ekspertai į daugumą klausimų kaip tik ir negalėjo atsakyti dėl to, kad nėra išlikusi ambulatorinė kortelė, todėl mano, kad visos abejonės dėl netinkamo dantų gydymo turi būti vertinamos ieškovės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kadangi po daugybės vizitų pas atsakovę iš esmės sveiki ieškovės 26, 36, 45, 46 dantys buvo negrįžtamai pažeisti, 2016 - 2017 metais padėčiai tapus kritinei, kreipėsi į UAB „Panevėžio odontologai“, UAB „Dentavita Dental“, UAB „Oridenta“. Šios įstaigos šalino pirminių gydytojo L. M. klaidų padarinius. Rentgeno panoraminė nuotrauka, daryta iš karto po ieškovei atlikto dantų gydymo pas atsakovę, ir UAB „Dentavita Dental“ 2017 metais darytos nuotraukos leidžia spręsti apie ieškovės tuometinę dantų būklę po gydymosi pas atsakovę. Minėtose klinikose buvo konstatuota eilė grubių gydytojo L. M. darbo broko faktų, atlikta eilė procedūrų siekiant ištaisyti padarytas darbo klaidas, tačiau daugeliu atvejų dantų išgelbėti nepavyko. 2017 m. kovo 30 d. gydytojų konsiliumas nurodė 26, 36, 45, 46 dantų protezavimo būtinybę ir kartu jo rizikingumą, galimą neefektyvumą dėl pažeistų dantų biologinių gylių. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Oridenta“ ambulatorinės kortelės išrašai 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, UAB „Dentavita Dental“ 2016 m. rugsėjo 8 d. išrašo duomenys, UAB „Panevėžio odontologai“ išrašo duomenys.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su žala, iš dalies pripažino ir trečiasis asmuo L. M., nurodydamas, kad nebuvo sudarytas gydymo planas, sąmatos, nebuvo išduotas paslaugų apmokėjimo kvitas, o pačios paslaugos suteiktos be rašytinio ieškovės sutikimo, neužpildyta ambulatorinė kortelė ir kiti medicininiai dokumentai, neišduoti išrašai, neišaiškinta komplikacijų ir kitų rizikų grėsmė, antibiotikai paskirti kiekvieno vizito metu, o prieš atliekant intervencijas nebuvo padarytas danties rentgenas. Gydymo rezultatas buvo neigiamas, dantis reikėjo protezuoti, implantuoti. Taikant ortodontinį gydymą be rentgeno nuotraukų galimai nebuvo pamatyti uždegimo židiniai. Kitokių įrodymų apie priežastinį ryšį tarp atsakovės atlikto ieškovės dantų gydymo ir vėlesnės dantų būsenos pateikti neturi galimybių, nes ieškovės ambulatorinę kortelę su įrodymais apie pas atsakovę ieškovei suteiktas paslaugas, atliktą gydymą ir taikytas procedūras L. M. tyčia sudegino. Todėl pati atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir visas neigiamas pasekmes dėl šių dokumentų sunaikinimo.

6. Paaiškino, kad patirtą 8656,00 Eur turtinę žalą sudaro UAB „Panevėžio odontologai“ sumokėti 405,00 Eur, UAB „Dentavita Dental“ - 3807,00 Eur, UAB „Rokdenta“ - 900,00 Eur, UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ – 2275,00 Eur ir 1269,00 Eur būsimos išlaidos pagal implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ pateiktas kainas. Kadangi L. M. ieškovei sumokėjo 500,00 Eur, ieškovė prašo priteisti 8156,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovė nuolat prašė atlyginti žalą, L. M. sutiko ją atlyginti, vis žadėdavo tai padaryti, tačiau per kelis kartus sumokėjo tik 500,00 Eur. Atsakovė ir trečiasis asmuo L. M. nepateikė jokio įrodymo, kad ieškovei sumokėjo 3000,00 Eur žalai atlyginti. Iš šalių susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad, gavęs savo draudiko atsakymą, kurio teismui nepateikė, L. M. nusprendė žalos nebeatlyginti, neatsakė į pretenziją ir nebebendravo.

7. Nurodė, kad ieškovė patyrė 2000,00 Eur neturtinę žalą, nes susirgo depresija, lankėsi pas psichiatrą, išsivystė odontologinių paslaugų baimė prieš vizitą pas odontologus, jaučia įtampą, nerimą, sutriko miegas. Dėl kas kartą skirtų antibiotikų buvo pažeista organizmo imuniteto sistema, pradėjo slinkti plaukai, lūžinėti nagai. 26 danties uždegimas išplito į akies sritį, dėl ko suprastėjo rega.

8. Skundą išnagrinėjusi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 22 d. sprendimu nutarė atlyginti žalą dėl 36 danties netinkamo gydymo, nes, pasitelkusi ekspertus, nustatė, jog būtina protezuoti 26, 36, 45, 46 dantis, kad atliekant dantų šaknų kanalų gydymą buvo privalomi rentgeno tyrimai, o tikslių klaidų nustatyti negalima, nes nėra išlikusios ambulatorinės kortelės, kurią trečiasis asmuo L. M. sudegino. Tačiau Komisija nepasisakė dėl eilės ieškovės nurodytų atsakovės padarytų pažeidimų ir be įrodymų visiškai nepagrįstai pripažino, kad žalą odontologas L. M. atlygino, nes, kaip minėta, tebuvo sumokėta 500,00 Eur, o odontologo L. M. Komisijai pateikta informacija apie 3000,00 Eur sumokėjimą nepagrįsta įrodymais, paneigta šalių susirašinėjimo duomenimis.

9. Nesutinka su atsakovės tvirtinimu, kad yra pagrindas ieškinį atmesti dėl senaties termino pasibaigimo, nes trijų metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigėsi 2019 m. pavasarį. Mano, kad senaties terminas nebuvo praleistas, nes apie tai, kad žala padaryta, ji suprato 2016 m. rugsėjo 8 d., kada kreipėsi į UAB „Dentavita“. Tačiau po to gydytojas L. M. nuolat žadėjo atlyginti žalą, dalį jos atlygino 2017 - 2018 metais, anksčiau buvo atlyginęs žalą ieškovės motinai, žalos dydis, priklausomai nuo dantų gydymo procedūrų, nuolat kito ir paaiškėjo tik 2018 metais. Supratusi, kad atsakovė žalos atlyginti neketina, nedelsdama kreipėsi į teismą. Jeigu teismas manytų, kad senaties terminas iki kreipimosi į teismą buvo pasibaigęs, prašo minėtas aplinkybes vertinti kaip svarbias priežastis praleistam senaties terminui atnaujinti.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė teikė ieškovei dantų gydymo paslaugas nuo 2006 metų iki 2016 metų pavasario. Sutinka, kad ieškovei gydant 36 dantį buvo padaryta klaidų, todėl ieškovei atlygino žalą sumokėdama 3000,00 Eur.

11. Dėl kitų ieškovės dantų netinkamo gydymo kaltės nepripažįsta, nes: ieškovė tuo pačiu metu gydėsi ir pas kitus odontologus, bet neišskiria, kuriuos dantis kiekvienas odontologas gydė; neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovės atlikto dantų gydymo ir vėlesnės dantų būsenos ir kitų kilusių neigiamų pasekmių; reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis; reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis neįrodytas.

12. Atsakovės nuomone, ieškinys turi būti atmestas ir dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino pasibaigimo, kadangi 2016 metais prasidėjęs ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 metais. Nenustatyta aplinkybių šiam terminui atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Nuo 2016 metų pavasario ieškovė pas atsakovę nebebuvo gydoma, 2015 metais darėsi 26 danties nuotrauką jau gydydamasi pas kitus odontologus.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. M. prašė ieškinį atmesti.

14. Nurodė, kad ieškovei 36, 46, 45, 47 dantų tam tikras gydymo paslaugas teikė nuo 2006 metų iki 2016 metų pavasario, bet ieškovė tuo pat metu gydėsi ir pas kitus odontologus. 2006 metais ieškovė kreipėsi dėl 36 danties skausmo. Šis dantis buvo gydomas konservatyviai siekiant išsaugoti gyvą pulpą (nervą), buvo atliktas pirminis endodontinis gydymas, po to ieškovė kreipėsi į kitą kliniką. 2012 metais ieškovė vėl kreipėsi dėl 36 danties gydymo, ne nenorėjo jo šalinti, ir jis buvo gydytas endodontiškai. 2017 metais ieškovė informavo, kad vienoje klinikoje buvo diagnozuotas 36 danties distalinis šaknies atsidalinimas. Patvirtino, kad, nors dėjo maksimalias pastangas suteikdamas paslaugas ieškovei, tokios nesėkmės, kaip danties šaknies atsidalinimas, odontologijoje nėra retos. Neatlaikęs psichologinio ieškovės ir jos atstovų spaudimo per kelis kartus už 36 danties rovimą, implantavimo ir protezavimo procedūrą kitoje klinikoje 2017 – 2018 metais ieškovei sumokėjo 3000,00 Eur, juos perduodamas asmeniškai arba palikdamas priešais kliniką esančioje vaistinėje, tačiau jokių rašytinių įrodymų šiam faktui patvirtinti neturi.

15. Paaiškino, kad 45, 46, 47 dantis gydė taikydamas konservatyvų kariesio gydymo metodą, atliko pradinį endodontinį gydymą tinkamos medžiagomis ir naudodamas reikiamus prietaisus ir žalos ieškovei nepadarė, minėti dantys buvo baigti gydyti kitose klinikose. Kadangi atliko pradinę endodontiją, vertina, kad rentgeno nuotrauka nebuvo būtina, nes ji nebūtų buvusi informatyvi. Šių ieškovės dantų būklę įvertinę Kauno klinikų specialistai paneigė ieškovės teiginį, kad reikalinga implantuoti dar 4 dantų implantus ir nurodė, kad 26, 46 ir 45 dantų vainikėliai protezuoti keramikos vainikėliais ir šių dantų implantacijai indikacijų nėra, o 36 danties vietoje jau yra implantas. Gydymo planą, pagal kurį ieškovė reikalauja pinigų, 2019 m. vasario 14 d. sudarė UAB „Implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ darbuotoja, kuri nėra gydytoja.

16. Paaiškino, kad ieškovė jam darė spaudimą, būdamas depresijos būsenoje 2019 m. gegužės mėnesį sudegino dalį įmonės dokumentų, įskaitant ir ieškovės medicininius dokumentus, kuriuos buvo užpildęs. Nurodė, kad gydymo plano nesudarė, nes nebuvo kompleksinio gydymo.

17. Mano, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog trečiojo asmens darbo broką nustatė gydytojų konsultacinė komisija, nes LSMU Kauno klinikų specialistai savo dokumentuose ir Komisija priimtame sprendime nurodė, kad prie 2017 m. kovo 30 d. įrašo ieškovės kortelėje yra tik vieno specialisto parašas, todėl tai nėra konsiliumo išvada. Minėta Komisija ir specialistai pažymėjo, kad negali nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovės atlikto ieškovės dantų gydymo ir vėlesnės ieškovės dantų būklės. Mano, kad ieškovė neįrodė nei jo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos, kurios dydis yra per didelis ir neįrodytas.

18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ADB „Gjensidige“ prašė bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant, o procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

19. Nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovės civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą buvo apdrausta privalomuoju draudimu pagal į bylą pateiktas draudimo sutartis (liudijimus).Tačiau, įvertinus aktualią kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinės atsakomybės taikymui. Komisijai ekspertai nurodė, kad į keliamus aktualius klausimus atsakyti negali, nes nėra gydytojo L. M. gydymo išrašų ir išrašų iš kitų gydymo įstaigų, kuriose ieškovė lankėsi iki 2017 metų, o 45, 46, 26 dantys protezuoti, tačiau, nežinant pirminės jų būklės, negalima atsakyti, ar protezavimas buvo numatytas pirminiame gydymo plane, ar atsirado vėliau dėl išplėstinio gydymo. Vertina, kad neaišku, kurios konkrečiai įstaigos ir kokie dokumentai Komisijos buvo vertinti, nes nuo 2017 metų ieškovė gydėsi UAB „Oridenta“, UAB „Panevėžio odontologai“, UAB „Dentavita“, o duomenų apie teiktas paslaugas UAB „Oridenta“ nėra. Ieškovė nepateikė duomenų apie teiktas odontologines paslaugas ir savo dantų būklę iki 2006 metų. Ieškovė nurodo, kad 4 dantų implantai jai kainuos 5076,00 Eur pagal 2019 m. vasario 14 d. planą. 2019 m. rudenį Komisijos konsultantai nurodo, kad implantacija ieškovei atlikta, tačiau ji nepateikia įrodymų apie šias paslaugas ir jų kainą. Pateikti duomenys rodo, kad ieškovė UAB „Dentavita“ lankėsi 2015 m. spalio 15 d., nors ieškinyje tvirtina, kad į kitas gydymo įstaigas kreipėsi tik 2017 metais.

Motyvuojamoji dalis

20. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

21. Aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti ir kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. Ž. 2019 m. rugpjūčio 8 d. dėl netinkamai jai suteiktų paslaugų pas atsakovę Komisijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jai nuo 2006 metų iki 2016 metų gydantis dantis L. M. įmonėje buvo padaryta eilė grubių pažeidimų, kuriuos konstatavo kitos gydymo įstaigos, dėl ko ji nurodė patyrusi 2000,00 neturtinę žalą ir 9288,00 Eur turtinę žalą, iš kurios L. M. atlygino 500,00 Eur.

23. 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 56-152, kurį ieškovė gavo 2019 m. spalio 30 d., Komisija nustatė, kad žala ieškovės sveikatai dėl netinkamo 36 danties gydymo pas atsakovę buvo padaryta, tačiau ji gydytojo L. M. atlyginta, o skundą dėl ieškovės 26, 46, 45 dantų netinkamo gydymo atmetė.

24. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimas Nr. 56-152 priimtas nedalyvaujant ieškovei. Sprendimo kopiją ieškovė gavo 2019 m. spalio 30 d. Į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės ieškovė kreipėsi 2019 m. lapkričio 26 d. nepraleisdama Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje numatyto 30 dienų termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Dėl šalių ginčą reglamentuojančio teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos

25. Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numatantis, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Įstatymo V skyriuje, CK, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Įstatymo 13, 24 straipsniai). Asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti teikiant paslaugas pacientui padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 6 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

26. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

27. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą (neteisėtus veiksmus), žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. CK 6.264 straipsnyje numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

Žemesnės instancijos teismas

28. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti dedant maksimalias pastangas. Gydytojas savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Gydymo įstaigos ar jos darbuotojų kaltė tiesiogiai siejama su atsiradusiais neigiamais padariniais pacientui jo sveikatos pablogėjimu ar mirtimi, todėl sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

Dėl bylos esmės

29. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad individuali L. M. įmonė juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. vasario 6 d.. 2019 m. gegužės 10 d. – 2019 m. gegužės 14 d. įmonė buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl bendrovė yra individualios L. M. įmonės teisių ir pareigų perėmėja. Individualios L. M. įmonės savininku nuo 1996 m. vasario 6 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., akcininku ir direktoriumi nuo 2019 m. gegužės 14 d. yra trečiasis asmuo L. M. Nuo 1996 m. vasario 6 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. įmonė vykdė odontologinės praktikos veiklą, turėjo licenciją odontologinėms paslaugoms teikti nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.

30. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovei I. Ž. 2006 – 2016 metais pas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau individuali L. M. įmonė) dirbantis gydytojas odontologas L. M. tinkamai suteikė sveikatos priežiūros (odontologinės) paslaugos gydydamas 26, 36, 45, 46 dantis.

31. Pagal pareiškime Komisijai, dėl kurio priimtas 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 56-152, ir ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, ieškovės nuomone, atsakovės gydytojas L. M. gydydamas 26, 36, 45, 46 ieškovės dantis dėl nerūpestingumo ir privalomųjų procedūrų nesilaikymo padarė klaidų, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes iš esmės sveiki ieškovės 26, 36, 45, 46 dantys buvo negrįžtamai pažeisti: atliko ieškovės dantų gydymą be rentgeno ar tomografinės nuotraukos ir gydymui skirtos specialios įrangos; po dantų gydymo palikdavo atvirus danties kanalus, nors jų atvirų negalima palikti ilgiau kaip 24 valandas, kas sąlygojo ir nulėmė danties šaknies perforacijas, kanalų „nepraėjimą“, uždegiminių židinių palikimą, dantų sienelių ir kanalų nugręžimą, nekokybišką plombavimą; nesudarė gydymo plano ir preliminarios sąmatos; atliko paslaugas be rašytinio pacientės sutikimo; nepildė medicininių dokumentų; neišaiškino komplikacijų galimybės ir rizikos grėsmės; be pagrindo kiekvieno vizito metu išrašydavo antibiotikus, tikslingai sudegino ieškovės ambulatorinę kortelę.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovės I. Ž. ambulatorinė kortelė (odontologo įrašai) apie suteiktas odontologines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išlikusi, nes trečiasis asmuo L. M. 2019 m. gegužės mėnesį juos sunaikino (pagal jo paaiškinimą - sudegino). Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo L. M. bylos procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose teismo posėdyje ir Komisijai yra nurodę, kad ieškovei odontologines paslaugas gydant 26, 36, 45, 46 dantis teikė nuo 2006 metų iki 2016 metų pavasario (2019 m. rugsėjo 19 d. informacija komisijai Nr. SR- 9/19). Taigi pats odontologinių paslaugų ieškovei teikimo faktas nustatytas. Byloje yra žemiau nurodyti kitų gydymo įstaigų medicininiai dokumentai, Komisijos sprendimas, specialistų išvada, ekspertizės aktas, eksperto apklausos duomenys, iš kurių, šalia dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, sprendžiama apie ieškovei pas atsakovę suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų laiką, apimtį, kokybę ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

33. Iš UAB „Oridenta“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad 2012 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi dėl 36, 46 dantų tvarkymo. Nurodoma, kad šių dantų kanalai atviri apie 6 mėnesius, juos uždarius prasideda tinimas, buvo valytas 46 danties kanalas, 36 dantyje rastas didelis infiltracinis gumbas pereinamojoje raukšlėje, valyti kanalai, MS nepraeitas. 2012 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė skundėsi 36 danties skausmu ir pūliavimu iš jo, kanalai praplauti, dantis paliktas atviras 48 valandoms. 46 dantis buvo atviras, iškritęs laikinas užpildas, kanalai praplauti, suvestas Ca (Ch), uždėtas laikinas užpildas. 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo užplombuoti 46 danties kanalai, praplauti 36 danties kanalai. 2012 m. rugpjūčio 21 d. 46 dančiui išmodeliuotas trišakis kultinis įklotas. Kadangi 36 dantyje atsinaujino fistulė, rekomenduota šalinti dantį, bet ieškovė dar norėjo jį gydyti.

34. Iš UAB „Panevėžio odontologai“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad 2016 m. spalio 3 d. ieškovė kreipėsi dėl 26 danties skausmo, dantis buvo plombuotas, teigė, kad dantis atviras jau mėnuo, vartojo antibiotikus, dantis endodontiškai nesugydytas, ertmė iki kanalų įeigų, apie šaknis stebimi besiformuojantys periapikaliniai židiniai. 2016 m. spalio (diena neįskaitoma) 45 dantyje rasta atšokusi plomba, iš panoraminės Ro po plomba stebimas gilus kariesas, dantis tvarkytas, dėl sudėtingos 45 danties kanalų anatomijos rekomenduotas mikroskopinis gydymas. 2016 m. spalio 18 d. gydytas 26 dantis, 2016 m. spalio 24 d. ir 31 d. endodontiškai gydytas 45 dantis. 2016 m. lapkričio 7 d. 47 dantyje rasta atšokusi plomba. 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. 45 dantis gydytas endodontiškai. 2016 m. (data neįskaitoma) ieškovė skundėsi 47 danties plombos atskilimu ir 26 danties maudimu, jis gydytas endodontiškai. 2016 m. gruodžio 13 d. endodontiškai gydytas 45 dantis. 2016 m. gruodžio 15 d. gydytas 26 dantis. 2017 m. sausio 31 d. ieškovė skundėsi neaiškiais skausmais 45 ir 26 danties srityse, todėl endodontiškai buvo gydytas 45 dantis.

35. Iš UAB „Dentavita Dental“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad 2015 m. spalio 15 d. ieškovei buvo padaryta 26 danties dentalinė rentgeno nuotrauka. 2017 m. vasario 8 d. ieškovė kreipėsi dėl 26 danties endodontinio gydymo ir skundėsi jautrumu, plintančiu į akį, buvo tvarkytas šio danties kanalas, o 21 ir 26 dantis gydytas. 2017 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta OPG ir, be kita ko, nustatyta, kad 37 dantyje yra kariesas, 36 dantis su didele plomba, ties 45 dantimi didelis dantenų uždegimas. 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė konsultavosi dėl 36 danties prognozės, kadangi danties prognozė bloga, buvo rekomenduota jį šalinti. 2017 m. gegužės 29 d. 36 dantis buvo pašalintas. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei buvo implantuotas Straumann implantas. 2017 m. gruodžio 5 dieną 26, 46, 45 dantims buvo pricementuoti pavieniai bemetalės keramikos vainikėliai. 2018 m. sausio 3 d. uždėtas implanto vainikėlis. 2019 m. liepos 18 d. ieškovė kreipėsi dėl 45, 46, 26 dantų skausmo, žymesnių pakitimų nerasta.

36. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. Ž. 2019 m. rugpjūčio 8 d. dėl netinkamai jai suteiktų paslaugų pas atsakovę Komisijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jai nuo 2006 metų iki 2016 metų gydantis dantis L. M. įmonėje buvo padaryta eilė grubių pažeidimų, kuriuos konstatavo kitos gydymo įstaigos: nelikę taisytų dantų biologinių gylių, dantų kanalai neteisingai pragręžti, neteisingai uždėtos plombos ir vainikėliai, neteisingai plombuoti dantų kanalai, atliktas nekokybiškas protezavimas. Dėl padarytų gydymo klaidų norint atstatyti buvusią padėtį iki gydymo privalėjo dėti 4 dantų implantus (be 36 danties implanto). Be to, gydytojas L. M. be pagrindo išrašydavo antibiotikus. Dantų skausmas nuolat atsinaujindavo, susidarė stiprios dantų infekcijos, uždegiminiai židiniai, tino skruostas, perėjęs į kairės akies nervo uždegimą, nusilpo imuninė sistema, slinko plaukai, trupėjo namai. Ieškovė nurodė patyrusi 2000,00 neturtinę žalą ir 9288,00 Eur turtinę žalą, iš kurios L. M. atlygino 500,00 Eur.

37. Tirdama ieškovės skundą, Komisija kreipėsi į LSMU ligoninės Kauno klinikos turinčių žinių specialistus ir pateikė jiems šalių užduotus klausimus. Komisijos surinkta medžiaga rodo, kad 2019 metų rugsėjo mėnesį, prieš atsakant į Komisijos pateiktus klausimus, minėtos klinikos Dantų ir burnos ligų klinikos profesorė V. M. ir gydytoja endodontologė N. S. atliko klinikinę ieškovės I. Ž. burnos apžiūrą. Minėtos specialistės nurodė, kad: 1) atsakyti į klausimą, ar 2006 metais ieškovei buvo pasirinktas tinkamas gydymo planas, negali, nes tarp pateiktų dokumentų nėra jokios informacijos apie 2006 metais L. M. įmonėje sudaryta gydymo planą; 2) terminas „dantų biologinis gylis“ nevartojamas odontologijoje, todėl neaišku, ką pareiškėjai turi omenyje; 3) atsakydama į klausimą, ar kanalai gydyti tinkamai, nurodė, kad dantų šaknų būklę vertino iš 2016 m. birželio 21 d. ir 2019 metų pateiktų panoraminių rentgeno nuotraukų duomenų, bet, kadangi pirminės informacijos apie dantų būklę iki gydymo nėra, atsakyti apie atlikto gydymo tinkamumą negali; remiantis 2016 m. nuotrauka, konstatavo, kad 2016 metais 36 danties būklė buvo bloga (šaknų kanalų plombavimo kokybė prasta, stebimi aplinkinio periodonto destrukcijos požymiai, ypač ties distaline šaknimi); 46 danties šaknų kanalai užplombuoti kokybiškai, vainikas atstatytas tinkamai; 26 danties pulpos kamera atvira, šaknų kanalai neužpildyti, buvo viršutinio periodonto destrukciniai pakitimai. 2019 m. rentgeno nuotraukoje matyti: 36 d. vietoje yra įsriegtas implantas, 46 d. kanalų bei periodonto būklė išlikusi gera; 45 ir 26 d. šaknų kanalai užplombuoti kokybiškai, viršutinio periodonto patologijos nestebima; 4) į klausimą, ar yra 26, 36, 45,46 dantų protezavimo būtinybė, nurodė, kad apžiūros metu minėti dantys protezuoti keramikos vainikėliais ir, sprendžiant iš 2016 m. rentgeno nuotraukos, dėl didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo dantų protezavimas buvo reikalingas; 5) į klausimą, ar yra uždegiminiai žindiniai, dantenų infekcijos požymiai, nurodė, kad pagal 2019 metų nuotraukos duomenis uždegiminių periodonto židinių nestebima, yra nedidelio laipsnio kraštinių dantenų uždegimo požymiai (paraudimas, paburkimas) ties dantų protezais, kuriuos galima sieti su sudėtingesne burnos higiena ties protezuotais dantimis ir galimai su nežymiu dantenas traumuojančiu poveikiu protezų minkštiesiems burnos audiniams; 6) į klausimą, ar dantų taisymo ar netaisymo padarinius galima sieti su gydytojo L. M. darbu, nurodė, kad į šį klausimą atsakyti negali, nes byloje nepateikta L. M. gydymo išrašų bei išrašų iš kitų gydymo įstaigų, kuriose I. Ž. lankėsi iki 2017 m.; 7) nurodė, kad, gydant dantų šaknų kanalus, rentgeno tyrimas yra būtinas; 8) negalėjo atsakyti, ar klinikos „Šypsena“ siūlymas implantavimui ir protezavimui yra susijęs su gydytojo L. M. klaidomis, nes dokumentacijos apie gydytojo atliktus darbus beveik nėra; 9) atsakant į klausimą, ar teikiant paslaugas ieškovei buvo padaryta klaidų, nurodė, kad ji per gydymo eigą neteko 36 danties, tačiau, kadangi nėra dokumentacijos apie pirminę pacientės burnos būklę prieš gydymą, nėra pirminio gydymo plano, negalėjo konkrečiai įvardinti, kokios gydymo klaidos buvo padarytos.

38. Tie patys specialistai, atsakydami į trečiojo asmens L. M. klausimus, į kuriuos galėjo atsakyti, nurodė, kad: 45 ir 47 dantų ėduonies gydymui iki 2015 naudota plombavimo medžiaga „Charisma“ yra tinkama dantų plombavimui; Cerec - 3 sistema buvo tinkama 36 ir 46 dantų vainikų atstatymui; ieškovė neteko 36 danties, o 45, 46, 26 dantys buvo protezuoti, tačiau nežinant pirminės dantų būklės negalima atsakyti, ar protezavimas buvo numatytas pirminiame gydymo plane, ar atsirado vėliau dėl išplėstinio gydymo; ieškovei išrautas 36 dantis įvertinus blogą danties prognozę; sprendžiant iš dabartinio gydymo rezultato (26, 46, 45 dantų vainikai protezuoti keramikos vainikėliais), šių dantų implantacijai indikacijų nėra; 36 d. vietoje jau yra implantas (pagal indikacijas); remiantis 2017 m. kovo 30 d. įrašu paciento kortelėje, yra tik vieno gydytojo parašas prie konsiliumo išvados, taigi konsiliumo sampratos šis įrašas neatitinka.

39. Komisija, išnagrinėjusi ieškovės skundą, įvertinusi šalių pateiktus duomenis, turimus medicininius dokumentus ir gautą LSMU ligoninės Kauno klinikos specialistų atsakymus, 2019 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 56-152 konstatavo, kad: ieškovei po didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo buvo reikalingas dantų protezavimas; sprendžiant iš dabartinio gydymo rezultato 26, 46, 45 dantų vainikai protezuoti keramikos vainikėliais, šių dantų implantacijai indikacijų nėra, o 36 danties vietoje jau yra implantas; už 36 danties rovimą, implantavimą, protezavimą ant implanto L. M. ieškovei sumokėjo; nepagrįstas teiginys, jog reikia šalinti 4 dantis, implantuoti ir protezuoti ant 4 implantų; 2016 metais 36 danties būklė gydant pas atsakovę buvo bloga (šaknų kanalų plombavimo kokybė prasta, stebimi aplinkinio periodonto destrukcijos požymiai, ypač ties distaline šaknimi), šis dantys pašalintas, atliktas implantavimas ir protezavimas ant implanto kitoje įstaigoje, bet už tai atsiskaityta. Dėl to Komisija nusprendė, jog atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei L. M. individualioje įmonėje, buvo padaryta gydant 36 dantį, o atlyginti žalos dėl kitų dantų netinkamo gydymo nėra pagrindo.

40. Nagrinėjamoje byloje 2019 m. birželio 18 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos deontologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Ungė“ ir teismo medicinos gydytojui, teismo ekspertui dr. P. P., į ekspertų komisiją įtraukiant reikalingų medicinos sričių specialistus teismo eksperto nuožiūra (ekspertizę atliko teismo ekspertas P. P. ir odontologijos praktikos licenciją verstis stomatologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją turinti L. Z.).

41. Atlikus ekspertizę, 2020 m. gruodžio 21 d. – 2021 m. sausio 16 d. ekspertizės akte Nr. 0238/20 (toliau – ir Ekspertizės aktas) padarytos išvados, kad: 1-2) negalima atsakyti, ar ieškovei suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas pas atsakovę 2006 - 2017 metais buvo tinkamai pasirinktas gydymo planas ir ar sveikatos priežiūros paslaugos (gydymas) buvo atliktas tinkamai, įskaitant ir 36 danties gydymo planą bei gydymo paslaugas, nes nėra medicininių duomenų apie jai teiktas paslaugas 2006 - 2017 metais, o, remiantis 2016 m. nuotrauka, 2016 m. 36 danties būklė buvo bloga (šaknų kanalų plombavimo kokybė prasta, stebimi aplinkinio periodonto destrukcijos požymiai, ypač ties distaline šaknimi), tačiau negalima nustatyti, kas atliko galutinį danties gydymą, o UAB „Oridenta“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. siūlė minėtą dantį šalinti; 3) nesant išlikusiai ambulatorinei kortelei (odontologo įrašams), pagal išlikusius ir naujai gautus medicininius duomenis (nuotraukas, kitų gydymo įstaigų įrašus ir kt.) negalima nustatyti, kokios medicininės odontologinės procedūros buvo taikytos ieškovei gydantis pas atsakovę; 4) kadangi ieškovei 2017 m. buvo tinkamai protezuoti dantys, tai vėlesni uždegimo židiniai negalėjo būti sąlygoti netinkamo pas atsakovę atlikto odontologinio gydymo ir jie nebuvo (galėjo būti) ieškovės dantų skausmo priežastimi; 5) iš rentgenologinės nuotraukos duomenų galima nustatyti, kad ieškovei yra nežymi žandikaulio kaulo atrofija, bet jos susiformavimo negalėjo lemti pas atsakovę galimai netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, nes tai lėmė netinkama burnos ertmės higiena; 6) terminas „dantų biologinis gylis“ nevartojamas odontologijoje; 7) iš medicininių dokumentų negalima nustatyti, ar ieškovei po atsakovės suteiktų medicininių paslaugų ar jų teikimo metu buvo susidarę danties ir (ar) žandikaulio fistulės ir „dantų pragulos“; ir, jei buvo, tai ties kuriais dantimis ir dėl kokių priežasčių, o UAB „Oridenta“ nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. 36 dantyje vėl atsinaujino fistulė; 8) nėra duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad ieškovei gydantis pas atsakovę ieškovės dantis (dantys) buvo palikti be užpildo ilgiau kaip vieną parą ar mėnesį; 9) neturint medicininių dokumentų ir nežinant antibiotikų pavadinimo bei dantų būklės, negalima atsakyti į klausimą, ar gydymas antibiotikais buvo tinkamas, tačiau odontologai turi teisę skirti medikamentinį gydymą antibiotikais; 10) prieš taikant ieškovei endodontinį gydymą ir taikant endodontinį gydymą buvo būtina padaryti danties rentgeno nuotrauką; 11) po ieškovei pas atsakovę galimai netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir gydymo buvo būtina šalinti 36 dantį (tai siūlė ir UAB „Oridenta“ 2012 m, rugpjūčio 21 d., tuo metu kanalai dar nebuvo plombuoti) bei protezuoti 46 dantį (46 danties šaknų kanalai užplombuoti kokybiškai, vainikas atstatytas tinkamai), tačiau 26 ir 45 danties endodontinis gydymas buvo jau kitose klinikose, kur vėliau vis tiek reikėjo protezuoti dėl didelės apimties dantų vainiko defektų, tačiau jie nesietini su atsakovės atliktu dantų gydymu.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas P. P. patvirtino ekspertizės išvadas ir papildomai paaiškino, kad atlikdami ekspertizę ekspertai rėmėsi pateiktais medicininiais dokumentais, kurie nurodyti Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, o į dalį klausimų išsamiai atsakyti negalėjo, nes nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti tam tikras išvadas (neišlikusi medicininė dokumentacija). Paaiškino, kad netinkamos paslaugos buvo suteiktos gydant pas atsakovę 36 ieškovės dantį, kas matyti jau iš 2012 metų įrašų, o 26, 45, 46 dantys buvo tinkamai sugydyti, protezuoti 2017 metais kitose įstaigoje, o praėjus tam tikram laikui periodontas vystėsi dėl kitų priežasčių, įskaitant nepakankamą higieną (UAB „Dentavitos“ įrašai), o ne dėl atsakovės daug anksčiau atlikto gydymo. Nurodė, kad iš turimų duomenų negalima objektyviai nustatyti, kiek laiko ieškovė išbuvo su atidarytais kanalais, kadangi kortelėje įrašai padaryti tik iš pačios ieškovės žodžių. Patvirtino, kad „biologinis dantų gylis“ nevartojama sąvoka ir jos paaiškinti negali. Nors UAB „Oridenta“ dokumentuose nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. atsinaujino fistulė, tačiau, ar ji buvo ir gydantis pas atsakovę, duomenų nėra. Nurodė, kad pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo išvadai, jog 26 danties gydymas buvo susijęs su ieškovės regos nervo uždegimu.

43. Apibendrinant virš teismo sprendimo 33-43 punktuose aptartų įrodymų visumą, susijusią su atsakovės suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis gydant 36 ieškovės dantį, nustatyta, kad: atsakovė pripažįsta, jog endodontiškai gydė 36 dantį, 2012 metais protezavo jį „Cerec-3“ ir „Vitabloc“ ruošiniu (frezavo), o 2017 metais kitoje klinikoje buvo diagnozuotas šio danties distalinės šaknies atsidalijimas; už šio danties rovimą, implantavimo ir protezavimo procedūrą atsakovė per trečiąjį asmenį L. M. tvirtina sumokėjusi apie 3000,00 Eur (2019 m. rugsėjo 19 d. informacija Komisijai Nr. SR- 9/19); pasitekti specialistai išvadoje Komisijai nurodė, kad pagal 2016 m. birželio 21 d. panoraminės rentgeno nuotraukos duomenis 2016 m. 36 danties būklė buvo bloga (šaknų kanalų plombavimo kokybė prasta, stebimi aplinkinio periodonto destrukcijos požymiai, ypač ties distaline šaknimi), dantis protezuotas keramikos vainikėliu, dėl didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo dantų protezavimas buvo reikalingas, 2019 m. rentgeno nuotraukoje matyti, kad 36 danties vietoje yra įsriegtas implantas, nes per gydymo eigą ieškovė neteko 36 danties; 2019 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 56-152 Komisija konstatavo, kad ieškovei po didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo buvo reikalingas dantų protezavimas, 2016 metais 36 danties būklė gydant pas atsakovę buvo bloga (šaknų kanalų plombavimo kokybė prasta, stebimi aplinkinio periodonto destrukcijos požymiai, ypač ties distaline šaknimi), šis dantys pašalintas, atliktas implantavimas ir protezavimas ant implanto kitoje įstaigoje, todėl turi būti atlyginta žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei L. M. individualioje įmonėje, gydant 36 dantį; atsakovė šio sprendimo neskundė; Ekspertizės akte ir eksperto P. P. apklausos metu nustatyta, kad, nors nesant išlikusiai ambulatorinei kortelei (odontologo įrašams), pagal išlikusius ir naujai gautus medicininius duomenis (nuotraukas, kitų gydymo įstaigų įrašus ir kt.) negalima nustatyti, kokios medicininės odontologinės procedūros buvo taikytos ieškovei gydantis pas atsakovę, bet, remiantis 2016 m. nuotrauka, 36 danties būklė buvo bloga (šaknų kanalų plombavimo kokybė prasta, stebimi aplinkinio periodonto destrukcijos požymiai, ypač ties distaline šaknimi), UAB „Oridenta“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. nurodė, kad 36 dantyje atsinaujino fistulė ir dėl blogos jo gydymo prognozės siūlė minėtą dantį šalinti bei kad prieš taikant ir taikant ieškovei endodontinį gydymą buvo būtina padaryti danties rentgeno nuotrauką, kuri pas atsakovę nebuvo padaryta; UAB „Dentavita Dental“ medicininiuose dokumentuose nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. 36 dantis yra su didele plomba ir jis pašalintas 2017 m. gegužės 30 d.

44. Įvertinęs šioje byloje nustatytas virš sprendime nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje esantys duomenys bei 36 danties gydymo neigiamas kokybinis rezultatas pagrindžia didesnę tikimybę, jog ieškovei paslaugos gydant minėtą dantį buvo teikiamos ne maksimaliai atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė neįrodė, jog teikdamas ieškovei odontologines paslaugas gydant 36 dantį atsakovės gydytojas L. M. dėjo didžiausias pastangas. Nustatyta, kad buvo ir procedūrinių pažeidimų (nebuvo sudarytas gydymo planas, sąmata ir kt.), dėl atsakovės kaltės nėra ieškovės medicininių dokumentų, kas patvirtina, kad atsakovės gydytojas L. M. elgėsi nepakankamai rūpestingai, veikė aplaidžiai ir neatsakingai, o bendros rūpestingumo pareigos pažeidimas padidina tikimybę, jog ir atliekant ir kitas sveikatos priežiūros ar su tuo susijusias procedūras nebuvo elgiamasi maksimaliai rūpestingai. Todėl daroma išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai, susiję su netinkamai suteiktomis paslaugomis gydant 36 dantį, civilinės atsakomybės atsiradimo prasme pasireiškė kaip pareigos dėti maksimalias gydymo pastangas pažeidimas.

45. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytuose įrodymuose esantys duomenys (sprendimo 33-43 punktai) nepatvirtina, jog ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos pas atsakovę buvo suteiktos netinkamai ir gydant 26, 45, 47 dantis, dėl ko buvo būtina juos pašalinti ir implantuoti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės gydytojas L. M., teikdamas minėtų dantų gydymo paslaugas, elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, suteikė netinkamos kokybės ir odontologijos praktikos neatitinkančias paslaugas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję sukelti ieškovei žalą. Nekonstatavus neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gydant minėtus dantis atmestini (CK 6.246 – 6.250 straipsniai). Ši išvada daroma vadovaujantis žemiau nurodytais duomenimis apie 26, 45, 47 dantų gydymą.

46. Atsakovė pripažįsta, kad gydė 26 ieškovės dantį iki 2014 metų, naudojo mikroskopą, platino kanalus, bet nepavyko praeiti papildomo 4 kanalo, dantis sugydytas ir nepašalintas (2019 m. rugsėjo 19 d. informacija Komisijai Nr. SR- 9/19). Specialistai išvadoje Komisijai nurodė, kad pagal 2016 m. birželio 21 d. panoraminės rentgeno nuotraukos duomenis 26 danties pulpos kamera buvo atvira, šaknų kanalai neužpildyti, buvo viršutinio periodonto destrukciniai pakitimai, bet iš 2019 m. rentgeno nuotraukos matyti, kad šio danties kanalai užplombuoti kokybiškai, viršutinio periodonto patologijos nestebima, dantis protezuotas keramikos vainikėliu, dėl didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo dantų protezavimas buvo reikalingas, bet, nežinant pirminės dantų būklės, negalima atsakyti, ar protezavimas buvo numatytas pirminiame gydymo plane, ar atsirado vėliau dėl išplėstinio gydymo, bet šio danties implantacijai indikacijų nėra; 2019 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 56-152 Komisija konstatavo, kad ieškovei po didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo buvo reikalingas dantų protezavimas, 26 danties vainikas protezuotas keramikos vainikėliu, jo implantacijai indikacijų nėra, danties nereikia šalinti, implantuoti ir protezuoti ant implanto, todėl atlyginti žalos dėl šio danties netinkamo gydymo nėra pagrindo; Ekspertizės akto ir eksperto P.P. apklausos metu nustatyta, kad, nesant išlikusiai ambulatorinei kortelei (odontologo įrašams), pagal išlikusius ir naujai gautus medicininius duomenis (nuotraukas, kitų gydymo įstaigų įrašus ir kt.) negalima nustatyti, kokios medicininės odontologinės procedūros buvo taikytos ieškovei gydantis pas atsakovę, bet ieškovei 2017 m. buvo tinkamai protezuoti dantys, todėl vėlesni uždegimo židiniai negalėjo būti sąlygoti netinkamo pas atsakovę atlikto odontologinio gydymo ir jie nebuvo (galėjo būti) ieškovės dantų skausmo priežastimi; esanti nežymi žandikaulio kaulo atrofija negalėjo būti nulemta pas atsakovę galimai netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, nes tai lėmė netinkama burnos ertmės higiena; nėra duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad ieškovei gydantis pas atsakovę ieškovės dantis (dantys) buvo palikti be užpildo ilgiau kaip vieną parą ar mėnesį, po ieškovei pas atsakovę galimai netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir gydymo 26 danties endodontinis gydymas buvo jau kitose klinikose, kur vėliau vis tiek reikėjo protezuoti dėl didelės apimties dantų vainiko defektų, tačiau jie nesietini su atsakovės atliktu dantų gydymu.

47. Atsakovė nurodo, kad 46 ieškovės dantis endodotiškai gydytas nebuvo, trišakis kultinis įklotas klinikoje nedarytas, dantis buvo tik protezuotas, danties vainikas atstatytas naudojant „Cerec-3“ ir iš „Vitabloc“ ruošinio (frezuotas) (2019 m. rugsėjo 19 d. informacija komisijai Nr. SR- 9/19). Specialistai išvadoje Komisijai nurodė, kad pagal 2016 m. birželio 21 d. panoraminės rentgeno nuotraukos duomenis 46 danties šaknų kanalai užplombuoti kokybiškai, vainikas atstatytas tinkamai, dantis protezuotas keramikos vainikėliu, dėl didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo dantų protezavimas buvo reikalingas, pagal 2019 m. rentgeno nuotrauką šio danties kanalų bei periodonto būklė išlikusi gera, Cerec - 3 sistema buvo tinkama 46 danties vainikų atstatymui, šio danties implantacijai indikacijų nėra; 2019 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 56-152 Komisija konstatavo, kad ieškovei po didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo buvo reikalingas dantų protezavimas, bet 46 danties vainikas protezuotas keramikos vainikėliu, šio danties implantacijai indikacijų nėra, nepagrįstas teiginys, jog šį dantį reikia šalinti, implantuoti ir protezuoti ant implanto, todėl atlyginti žalos dėl šio danties netinkamo gydymo nėra pagrindo; Ekspertizės akto ir eksperto P. P. apklausos duomenys patvirtina, kad, nesant išlikusiai ambulatorinei kortelei (odontologo įrašams), pagal išlikusius ir naujai gautus medicininius duomenis (nuotraukas, kitų gydymo įstaigų įrašus ir kt.) negalima nustatyti, kokios medicininės odontologinės procedūros buvo taikytos ieškovei gydantis pas atsakovę, bet, kadangi ieškovei 2017 m. buvo tinkamai protezuoti dantys, tai vėlesni uždegimo židiniai negalėjo būti sąlygoti netinkamo pas atsakovę atlikto odontologinio gydymo ir jie nebuvo (galėjo būti) ieškovės dantų skausmo priežastimi, kad ieškovės nežymios žandikaulio kaulo atrofijos negalėjo lemti pas atsakovę galimai netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, nes tai lėmė netinkama burnos ertmės higiena, kad negalima nustatyti, ar ieškovei po atsakovės suteiktų medicininių paslaugų ar jų teikimo metu buvo susidarę danties ir (ar) žandikaulio fistulės ir „dantų pragulos“ ir dėl kokių priežasčių, kad ieškovei gydantis pas atsakovę ieškovės dantis buvo palikti be užpildo ilgiau kaip vieną parą ar mėnesį ir kad po ieškovei pas atsakovę galimai netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir gydymo buvo būtina protezuoti 46 dantį (46 danties šaknų kanalai užplombuoti kokybiškai, vainikas atstatytas tinkamai); UAB „Oridenta“ 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesio medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad 46 danties kanalai plombuoti, modeliuotas kultinis trišaknis įklotas; Iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikos“ 2020 m. liepos 20 d. pažymos matyti, kad ieškovei 46 dantis buvo pašalintas 2020 m. birželio 18 d., atlikta vienmomentinė implantacija, užsuktas individualios gijimo galvutės. Pažymoje nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d. ieškovė nurodė, kad po gydymo praėjo 2 metai ir vis dar jaučia skausmą.

48. Trečiasis asmuo nurodė, kad 45 ieškovės dantis pas atsakovę buvo plombuotas, keista plomba, bet kanalai gydyti ir dantis protezuotas kitoje klinikoje; Specialistai išvadoje Komisijai nurodė, kad 45 ieškovės dantis protezuotas keramikos vainikėliu, tačiau, nežinant pirminės dantų būklės, negalima atsakyti, ar protezavimas buvo numatytas pirminiame gydymo plane, ar atsirado vėliau dėl išplėstinio gydymo, dėl didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo dantų protezavimas buvo reikalingas, bet 2019 m. rentgeno nuotraukoje matyti, kad 45 danties kanalai užplombuoti kokybiškai, viršutinio periodonto patologijos nestebima, danties ėduonies gydymui iki 2015 naudota plombavimo medžiaga „Charisma“ buvo tinkama dantų plombavimui, pagal gydymo rezultatą šio danties implantacijai indikacijų nėra; 2019 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 56-152 Komisija konstatavo, kad ieškovei po didelės apimties dantų vainiko defektų po endodontinio gydymo buvo reikalingas dantų protezavimas, bet 45 danties vainikas protezuotas keramikos vainikėliu, šio danties implantacijai indikacijų nėra, nepagrįstai teigiama, kad šį dantį reikia šalinti, implantuoti ir protezuoti ant implanto, todėl atlyginti žalos dėl šio danties netinkamo gydymo nėra pagrindo; Ekspertizės akte ir eksperto P. P. apklausos metu nustatyta, kad, nesant išlikusiai ambulatorinei kortelei (odontologo įrašams), pagal išlikusius ir naujai gautus medicininius duomenis (nuotraukas, kitų gydymo įstaigų įrašus ir kt.) negalima nustatyti, kokios medicininės odontologinės procedūros buvo taikytos ieškovei gydantis pas atsakovę, bet, kadangi ieškovei 2017 m. buvo tinkamai protezuoti dantys, tai vėlesni uždegimo židiniai negalėjo būti sąlygoti netinkamo pas atsakovę atlikto odontologinio gydymo ir jie nebuvo (galėjo būti) ieškovės dantų skausmo priežastimi, iš rentgenologinės nuotraukos duomenų negalima nustatyti, kad nežymią ieškovės žandikaulio kaulo atrofiją lėmė pas atsakovę galimai netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, nes tai lėmė netinkama burnos ertmės higiena, negalima nustatyti, ar ieškovei po atsakovės suteiktų medicininių paslaugų ar jų teikimo metu buvo susidarę danties ir (ar) žandikaulio fistulės ir „dantų pragulos“; ir, jei buvo, tai ties kuriais dantimis ir dėl kokių priežasčių, nėra duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad ieškovei gydantis pas atsakovę ieškovės 45 dantis buvo palikti be užpildo ilgiau kaip vieną parą ar mėnesį, po ieškovei pas atsakovę suteiktų medicininių paslaugų ir gydymo 45 danties endodontinis gydymas buvo atliktas kitose klinikose, kur vėliau vis tiek reikėjo protezuoti dėl didelės apimties dantų vainiko defektų, tačiau jie nesietini su atsakovės atliktu dantų gydymu; iš UAB „Panevėžio odontologai“ odontologo įrašų Nr. 4695, Nr.D537 matyti, kad šioje klinikoje 2016 m. spalio – 2017 m. sausio ieškovė, be kita ko, endodontiškai gydėsi 45 dantį; iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikos“ 2020 m. liepos 20 d. pažymos matyti, kad ieškovei 45 dantis buvo pašalintas 2020 m. birželio 18 d., atlikta vienmomentinė implantacija, užsuktas individualios gijimo galvutės. Pažymoje nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d. ieškovė nurodė, kad po gydymo praėjo 2 metai ir vis dar jaučia skausmą.

49. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Todėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) gydant 45, 46, 47 dantį įrodinėjimo našta teko ieškovei. Ieškovė bylos aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir kitų, ne atsakovės, klinikų medicininių dokumentų duomenimis, taip pat Eksperto išvada ir eksperto apklausos duomenimis, kuriuose realiai nebuvo nustatyti žalą ieškovės sveikatai atsirasti galėję sukelti atsakovės darbuotojo (gydytojo) neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl, teismo vertinimu, sąlygų visuma, reikalinga atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, liko neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Sutiktina, kad įrodinėjimo pareigos vykdymas ieškovei tapo apsunkintas dėl atsakovės darbuotojo neatsakingo, neapdairaus ir neteisėto elgesio sunaikinus ieškovės medicininių dokumentų (odontologo įrašų) duomenis, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė gydant minėtus dantis atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), esančius priežastiniame ryšyje su ieškovės įrodinėjama žala, kadangi, kaip jau minėta, ieškovės paaiškinimų nepatvirtino jokie kiti faktiniai duomenys, kurie ieškovės paaiškinimus būtų sudarę pagrindą vertinti kaip labiau tikėtinus.

50. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo ir gydytojų veiksmų teisėtumo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni ir reikšmingesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Būtent iš tokių įrodymų šaltinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Todėl, vertindamas įrodymus ir spręsdamas dėl atsakovės gydytojo veiksmų vertinimo, teismas reikšmingais įrodymais laikė byloje pateiktus faktinius duomenis, nurodytus ieškovės medicininiuose dokumentuose, specialistų išvadose, ekspertizė akte, Komisijos išvadose.

51. Šioje byloje paskirtą deontologinę ekspertizę atliko kompetentingi specialistai (niekas kompetencijos neginčijo). Abiejų ekspertizę atlikusių asmenų nuomonė dėl jiems pateiktų klausimų sutapo (CPK 216 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė yra nurodžiusi, kad ekspertizės aktas turi trūkumų, nes nėra parašyta, kokie tyrimai buvo atlikti ir kokios metodikos naudotos, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, nes akte aprašyta visa su bylai aktualiais klausimais susijusi informacija, kuri yra ribota dėl to, kad nėra išlikusi ieškovės medicininiai dokumentai apie pas atsakovę ieškovei suteiktas paslaugas. Todėl Ekspertizės akto formos ir turinio trūkumų teismas esminiais nelaiko. Teismo vertinimu, minėtas ekspertizės aktas atitinka tokiam aktui keliamus esminius reikalavimus, jo išvados išplaukia iš aprašytų akte objektyvių medicininių duomenų, esančių UAB „Oridenta“, UAB „Dentavita Dental“, UAB „Panevėžio odontologai“ odontologo įrašuose bei civilinėje byloje esančių duomenų. Pateiktos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai, yra patikimos ir teisingos, išvadas patvirtina kitų byloje esančių medicininių dokumentų, nurodytų ekspertizės akte, turinys.

Žemesnės instancijos teismas

52. Nors ieškovė tvirtina, kad neteisėti atsakovės (jos gydytojo) veiksmai (neveikimas) pasireiškė ir tuo, kad jai be pagrindo kiekvieną kartą buvo skiriami antibiotikai (pavadinimai nenurodyti), dėl ko sutriko imuninė sistema, tačiau byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Iš UAB „Oridenta“, UAB „Dentavita dental“, UAB „Panevėžio odontologai“ medicininių dokumentų matyti, kad kai kuriose šių klinikų ieškovei taip pat buvo skiriami antibiotikai, o Ekspertizės akte nurodyta, kad odontologai turi teisę skirti pacientui gydymą antibiotikais.

53. Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamo 26 danties gydymo jai sutriko regėjimas kairiąja akimi. Tačiau iš 2016 m. kovo 30 d. UAB „Ultralasik“ išrašo matyti, kad ieškovės akys sveikos, stebima spalvos asimetrija, bet nenurodyta kokia šios patologijos priežastis, o kad buvo akies nervo uždegimas ir kad jį išprovokavo vietinis židininis danties uždegimas tėra ieškovės prielaida. Ekspertas P. P. apklauso metu nurodė, kad regos sutrikimas, jei jis buvo, nesusijęs su 26 danties netinkamu gydymu pas atsakovę, kadangi nėra magnetinio rezonanso tyrimo išvadų, o 26 danties nervas yra už akies obuolio toliau.

54. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė iš esmės skundžiasi dėl neigiamų liekamųjų pasekmių po minėtų trijų dantų gydymo, todėl ji galėjo patirti gyvenimo kokybės pablogėjimą, tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei sveikatos priežiūros įstaigai taikyti. Kaip jau minėta, žalos atlyginimo priteisimui turi būti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas.

55. Iš byloje esančių duomenų pagrindu nustatytų aplinkybių visumos teismas vertina, kad byloje nepateikta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovės gydytojo veiksmus (neveikimą), susijusius su ieškovės 26, 45, 46 dantų gydymu, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodoma žala. Teismo vertinimu, ieškovei pas atsakovę sveikatos priežiūros paslaugos dėl minėtų trijų dantų gydymo buvo suteiktos tinkamai ir kompetentingai. Tai patvirtina tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek ekspertizės akto išvados. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovės gydytojas trečiasis asmuo L. M. taikė netinkamus gydymo taktikos metodus ir būdus, nedėjo maksimalių pastangų siekiant suteikti ieškovei kaip pacientei tinkamą gydymą ar neužtikrino pakankamo atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio. Tai, kad medicininiai dokumentai nebuvo pilnai užpildyti, nesudarytas gydymo planas ir sudeginta ambulatorinė kortelė, nors ir nėra pateisinama, bet nelaikytina pakankama priežastiniam ryšiui tarp gydytojo veiksmų ir atsiradusios žalos konstatuoti. Nors dantų būklė ieškovės netenkina, tačiau ji nėra susijusi su kaltais paslaugas teikusios atsakovės ir joje dirbančio trečiojo asmens veiksmais. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad neteisėti atsakovės veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas dėl 26, 45, 46 dantų gydymo, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neįrodyti (CPK 178 straipsnis, CK 6.245, 6.246 straipsniai). Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų bei su šių sąlygų nustatymu susijusių procesinių dokumentų argumentų, kiek tai susiję su nurodytų trijų dantų gydymu.

56. Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio egzistavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė gydydama ieškovės 36 dantį nesilaikė pareigos suteikti paslaugas, atitinkančias rūpestingo ir atidaus profesionalo standartą, o atsakovė patyrė turtinius praradimus (turėjo išlaidas) sumokėdama už nekokybiškų paslaugų padarinių šalinimą. Tuo atveju, jei atsakovė būtų maksimaliai laikiusis atidaus ir rūpestingo profesionalo standarto, ieškovės patirtos išlaidos negalėtų būti kvalifikuojamos kaip jos patirta žala, todėl darytina išvada, jog analizuojamu atveju yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakove pažeidus teismo sprendime aukščiau nurodytas pareigas, ieškovė patyrė žalos, nes turėjo papildomų 36 danties gydymo išlaidų, kurių galėjo ir nebūti, jei paslaugos pas atsakovę būtų buvę suteiktos tinkamai ir dedant maksimalias pastangas. Todėl priežastinis ryšys nustatytas (CK 6.247 straipsnis).

Dėl žalos ir jos dydžio

57. Viena iš atsakomybės sąlygų yra žala. Žala yra asmens turto netekimas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti turtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gydant 36 ieškovės dantį.

58. Kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi teisę diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese, nes nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Todėl kai žalos padarymo faktas įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad šalis neįrodė nuostolių dydžio.

59. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad neteisėti atsakovės gydytojo L. M. veiksmai sąlygojo patirtą 8 656,00 Eur turtinę žalą, kuri susideda iš išlaidų: UAB „Panevėžio odontologai“ - 405,00 Eur, UAB „Dentavita Dental“ - 3 807,00 Eur, UAB „Rokdenta“ - 900,00 Eur, UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ – 2 275,00 Eur, 1269,00 Eur būsimų išlaidų pagal Implantologijos ir odontologijos klinika „Šypsena“ pateiktas kainas, tačiau minusuojant 500 Eur sumokėtus atsakovo atstovo L. M., todėl galutinė prašoma priteisti žalos suma – 8 156 Eur. Pagal byloje pateiktus finansinės apskaitos dokumentus minėta pinigų suma minėtoms įstaigoms už įvairias mokamas odontologines paslaugas sumokėta (šio fakto niekas neginčijo).

60. Tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti ir įrodyti, kokia dalis iš reikalaujamos priteisti 8 156 Eur žalos yra susijusi su 36 danties netinkamu gydymu pas atsakovę ir kokiose konkrečiai įstaigose suteiktos tos paslaugos, nes tokių duomenų neišsaugojo.

61. Pagal bylos duomenis, reikšmingiausia patirtų išlaidų dalis gydant 36 dantį ir šalinant atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų padarinius buvo patirta UAB „Dentavita Dental“, kuriai iš viso ieškovė yra sumokėjusi 3 807,00 Eur. Iš UAB „Dentavita Dental“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad 36 dantis buvo gydytas 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. gegužės 29 d., o 2017 m. gegužės 29 d. 36 dantis pašalintas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. - implantuotas Straumann implantas, 2018 m. sausio 3 d. - uždėtas implanto vainikėlis. Tik pavieniuose šios klinikos finansinės apskaitos dokumentuose nurodyta už kokio danties gydymą yra atsiskaitoma (2017 m. vasario 8 d. ir 21 d. sąskaitose nurodyta, kad atitinkami 117,00 Eur ir 122,00 Eur sumokėti už 26 danties gydymą). Kituose nurodoma tik bendro pobūdžio informacija, kad mokama už endodontinį gydymą ar odontologines paslaugas (2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. spalio 17 d. ir kt. apmokėjimo kvitai), todėl iš jų, kaip ir ieškovės su ieškiniu pateiktų kvitų, turinio negalima identifikuoti už kurio danties gydymo paslaugas apmokama. Be to, UAB „Dentavita Dental“ buvo suteiktos paslaugos ir gydant 26, 45, 46 dantis: 2015 m. spalio 15 d. ieškovei buvo padaryta 26 danties dentalinė rentgeno nuotrauka; 2017 m. vasario 8 d. endodontiškai tvarkytas 26 danties kanalas, o 21 dieną 26 dantis gydytas; 2017 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta OPG; 2017 m. gruodžio 5 d. 26, 46, 45 dantims buvo pricementuoti pavieniai bemetalės keramikos vainikėliai. 2019 m. liepos 18 d. konsultuota dėl 45, 46, 26 dantų skausmo. Todėl visos 3 807,00 Eur ieškovės UAB „Dentavita Dental“ sumokėtos sumos nėra pagrindo pripažinti žala, esančiame priežastiniame ryšyje su netinkamai atsakovės suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis gydant 36 dantį.

62. Iš kitos pusės, ieškovė 36 dantį gydėsi ir kitose klinikose, nes Iš UAB „Oridenta“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad 2012 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi dėl 36 danties tvarkymo, buvo valyti kanalai, 2012 m. rugpjūčio 14 d. ir 16 d. buvo praplauti 36 danties kanalai. Kiek konkrečiai ieškovė sumokėjo UAB „Oridenta“ už 36 danties gydymą duomenų nepateikta, bet neabejotina, kad paslaugos buvo mokamos.

63. Implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ 2019 m. vasario 14 d. rašte nurodyta, kad tikslią implantacijos procedūrų kainą tiksliai sunku pasakyti, nes kiekviena klinikinė situacija skirtinga, plačiau ir tiksliau galima kainą apskaičiuoti turint panoraminę nuotrauką, tačiau, esant standartinei situacijai, implantavimas ir protezavimas ant implantų 4 dantims kainuotų 5 076,00 Eur (vieno implanto kaina 699 Eur, danties šalinimas 50,00 Eur, gijimo galvutės ant implantų kaina 60,00 Eur, antspaudas nuo implantų 40 Eur, cirkonio vainikėlis 450,00 Eur). Taigi implantavimas ir protezavimas ant implantų 1 dančiui šioje klinikoje kainuoja apie 1270,00 Eur. Iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikos“ 2020 m. liepos 2 d. pažymos, 2020 m. birželio 18 d. sąskaitos faktūros matyti, kad vieno danties šalinimo, sedacijos, implantacijos, implanto atidengimo ir gijimo galvutės prisukimo kaina vienam dančiui yra apie 1 140,00 Eur.

64. Iš UAB „Panevėžio odontologai“ ambulatorinės kortelės įrašų nustatyta, kad šioje klinikoje, kuriai 2016 m. lapkričio – 2017 m. sausio mėnesį už paslaugas sumokėta 405,00 Eur, ieškovei buvo gydyti tik 26, 45, 47 dantys. Ieškovė taip pat neįrodė, kad UAB „Rokdenta“ 2020 m. gruodžio 22 d. sumokėti 900,00 Eur už odontologines paslaugas ir UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikoje“ 2020 m. birželio 15-18 d. teiktos 2 275,00 Eur vertės odontologinės paslaugos yra susiję su 36 danties gydymo išlaidomis, kurias sukėlė neteisėti atsakovės darbuotojo veiksmai (neveikimas) gydant 36 dantį (2017 m. rugpjūčio 17 d. 36 dantis implantuotas). Iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikos“ 2020 m. liepos 2 d. pažymos, 2020 m. birželio 18 d. sąskaitos faktūros matyti, kad 2020 m. birželio 18 d. ieškovei buvo pašalinti 45 ir 46 dantys, atlikta sedacija, implantacija, implanto atidengimas ir gijimo galvutės prisukimas, kurie kainavo 2 275,00 Eur. Taigi, šios išlaidos nesusiję su 36 danties netinkamo gydymo pas atsakovę padarinių šalinimu.

65. Nustatant atlygintos žalos dydį, teismas taip pat vertina, kad: atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas L. M., kuris dėl savo darbo pobūdžio bent jau preliminariai gali įvertinti, kokio realaus dydžio gali būti 36 danties gydymo, rovimo, protezavimo, implantavimo išlaidos, kurias ieškovė patirs (patyrė) gydydama šį dantį kitose klikose, sutiko atlyginti ir, kaip pats tvirtina, atlygino ieškovei 3000,00 Eur turtinę žalą; pagal bylos duomenis ieškovės klinikinė situacija nebuvo standartinė ir labiau tikėtina, kad buvo problematiška, kas didinančiai įtakoja gydymui išleistų lėšų dydį; pagal sprendimo 63 punkte nustatytas aplinkybes, vieno danties implantavimo procedūrų kaina svyruoja nuo 1140,00 iki 1270,00 Eur; medicininiuose dokumentuose yra įrašai mažiausiai apie 6 vizitus pas odontologus, susijusius su 36 danties gydymu, apie kurių apmokėjimą negalima nustatyti tikslių duomenų, bet pagal kitus įrašus galima spręsti, kad tokie vizitai kainavo nuo 39,00 Eur iki 122,00 Eur; ieškovė patyrė išlaidų vaistams, įskaitant ir antibiotikus, kurių skyrimo ieškovei atsakovė neneigė; žalos dydžio įrodinėjimas ieškovei apsunkintas ir dėl to, kad dėl atsakovės kaltės yra prarasti ieškovės medicininiai dokumentai.

66. Vadovaujantis šio teismo sprendimo 57 - 65 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniais) teismas nustato, kad ieškovei dėl pas atsakovę netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gydant 36 dantį buvo padaryta 3000,00 Eur turtinė žala, iš kurios 500,00 Eur, kaip pripažino ieškovė, trečiasis asmuo L. M. atlygino už atsakovę 2018 m. birželio mėnesį (susirašinėjimo duomenys). Kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, išskyrus savo paaiškinimus, kuriuos ginčija ieškovė, nepateikė jokio juridinę reikšmė turinčio įrodymo, kad 2500,00 Eur turtinė žala ieškovei taip pat atlyginta, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 2500,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

67. Ieškovė dėl netinkamai pas atsakovę suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gydant 26, 36, 45, 46 dantis nurodo patyrusi 2000 Eur neturtinę žalą, nes patyrė stresą, atsirado įtampa, nemiga, neigiami pergyvenimai, susirgo depresija, išsivystė odontologinių paslaugų baimė, dėl kas kartą skiriamų antibiotikų buvo pažeista visa organizmo imuniteto sistema, pradėjo slinkti plaukai, lūžinėti nagai, susilpnėjo rega.

68. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nustatyta, kad buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

69. Nustatant individualų ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad: žala padaryta labiausiai saugomai teisinei vertybei – žmogaus sveikatai; buvo sukeltas fizinis skausmas; sukeltos neigiamos pasekmės ir situacija į pradinę padėtį negali būti atstatyta; ieškovė patyrė ilgalaikius nepatogumus, susijusius su bendravimo galimybių sumažėjimu, patyrė stresą, įtampą dėl dantų būklės ir neužtikrintumo dėl būsimų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ateityje; nėra duomenų apie turtinę ieškovės padėtį; ieškovė patyrė papildomus nepatogumus dėl to, kad atsakovė sunaikino medicininę dokumentaciją; turtinė žala iš dalies atlyginta; žalą padaryta silpnesnei šaliai – vartotojai. Tačiau byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad tarp atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir ieškovės susirgimo depresija bei galimo imuniteto pažeidimo dėl be pagrindo danties gydymui skirtų antibiotikų vartojimo nenustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Iš UAB „Gyd. V. B. ir kolegos“ asmens sveikatos istorijos matyti, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. lankėsi klinikoje ir skundėsi nerimu, įtampa, niūrai nuotaika, tačiau nėra nurodyta, kada jai nustatyta diagnozė pirminė ir kad ji yra susijusi būtent su netinkamu paslaugų teikimu pas atsakovę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovei atsakovės padarytos neturtinės žalos dydis yra 600,00 Eur.

Dėl senaties termino

70. Atsakovės nuomone, ieškinys turi būti atmestas ir dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino pasibaigimo, kadangi 2016 metais prasidėjęs ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 metais, nenustatyta aplinkybių jam atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovės vertinimu ir nurodo, kas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes atsakovė ir trečiais asmuo L. M. nuolat žadėjo atlyginti žalą, dalį jos atlygino 2018 metais, anksčiau buvo atlyginusi žalą ieškovės motinai, todėl juo pasitikėjo, žalos dydis, priklausomai nuo dantų gydymo procedūrų, nuolat kito ir paaiškėjo tik 2018 metais. Supratusi, kad atsakovė žalos atlyginti neketina, nedelsdama kreipėsi į teismą. Jeigu teismas manytų, kad senaties terminas iki kreipimosi į teismą buvo pasibaigęs, prašo minėtas aplinkybes vertinti kaip svarbias priežastis praleistam senaties terminui atnaujinti.

71. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškė ieškinį atsakovei deliktinės atsakomybės pagrindu dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 6.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

72. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 6.127 straipsnio 1 dalies). Ieškovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad ji apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie tai, kad atsakovė suteikė netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas gydydama 36 dantį, sužinojo 2016 m. rugsėjo 8 d., kai kreipėsi pagalbos į UAB „Dentavita Dental“. Šis ieškovės paaiškinimas bylos duomenimis nepaneigtas, nes tarp šalių vykusio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad šalys šiuo klausimu susirašinėjo ir 2018 metais, atsakovės atstovas žadėjo ieškovei atlyginti žalą, kai tik ji paaiškės. Kadangi dėl atsakovės kaltės sunaikinti ieškovės medicininiai dokumentai, nėra kaip patikrinti, kada buvo atlikti veiksmai (neveikimas), lėmę žalos atsiradimą ieškovei, ir ar jie buvo tokio pobūdžio ir apimties, kad ieškovė iš karto suvokė (turtėjo suvokti) savo teisės pažeidimą, todėl šiuo aspektu faktai vertinami ieškovės naudai.

73. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė kreipėsi į Komisiją dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka. Komisija 2019 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies. Ieškovė Komisijos sprendimą gavo 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo nepraleisdama nei CK 6.125 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nei Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje numatyto 30 dienų ieškinio senaties termino.

74. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje iš dalyvaujančių byloje asmenų pripažintų aplinkybių bei pateikto susirašinėjimo labiausiai tikėtina, kad atsakovės gydytojas L. M. 500,00 Eur ieškovei sumokėjo apie 2018 m. birželio 13 d.. 2019 m. rugsėjo 19 d. informacijoje Komisijai atsakovė nurodė, kad su ieškove atsiskaityta jos pageidavimu sumokant apie 10 000 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė prievolę ne tik pripažino, bet ir iš dalies įvykdė, o tai nutraukė ieškinio senaties terminą, net jei vertinti, kad jis buvo praleistas.

75. Teismo nuomone, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo vertinti, kad 2019 m. lapkričio 26 d., kada ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo šioje byloje, buvo pasibaigęs ieškinio senaties, todėl CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

76. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovė ieškovės prašymu privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

77. Atsakovė savo profesinę atsakomybę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu pagal sutartis buvo apdraudusi UAB „Gjensidige“ pagal Sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. V-6 ir sutarties pagrindu išduotus draudimo liudijimus. Pagal pateiktus įrodymus, draudimo objektu buvo draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kuri atsirado draudimo sutartyje aptartu laikotarpiu dėl draudėjo ar jo darbuotojų veikimo ar (ir) neveikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip aukščiau sprendime nurodyta, išnagrinėjęs šią bylą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui, įrodytos dėl netinkamai teiktų paslaugų gydant 36 dantį, tačiau ieškovė ieškinyje neprašė žalą priteisti iš atsakovės draudiko, ir tai yra jos teisė (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (apie 30 procentų), iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau į valstybės biudžetą be pagrindo yra sumokėjusi 254,00 Eur žyminio mokesčio, kurie jai grąžinami CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

79. Ieškovė I. Ž., kurios ieškinys tenkinamas iš dalies, turėjo 1400,00 Eur ekspertizės atlikimo ir eksperto iškvietimo į teismą apklausai išlaidų ir 1 633,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (tinkamas procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose).

80. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta.

81. Atsižvelgiant į sprendimo 78-83 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, iš atsakovės valstybei priteisiama 70,00 Eur žyminio mokesčio, o ieškovei - 910,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (490,00 Eur +420,00 Eur).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 285, 286 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2500,00 Eur turtinei žalai, 600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3100,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 910,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto 254,00 Eur be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2019 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė