Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.2.13.1.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2024 m. kovo 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS 19-121-1 laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. būdamas paskirtas tiltų statybos aikštelės darbų vadovu statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal „Darbdavio įgaliotų asmenų darbuotojų saugai ir sveikatai, priešgaisrinei saugai ir aplinkos apsaugos sąrašą“, patvirtintą AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮS17-23, paskirtas įmonės atsakingu asmeniu už minėtame objekte dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatą, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus šiame objekte, savo pareigas atliko netinkamai, t. y., 2020 m. rugpjūčio 20 d. Darbų technologinio projekto papildyme Nr. 1 „Plieninės perdangos užtraukimo darbų aprašymas“ numatė netinkamas darbuotojų, dirbančių su plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“, saugias darbo vietas įrenginio naudojimo metu, neatliko plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ techninės būklės tikrinimo nei prieš sumontuojant statybvietėje, nei periodiškai jo eksploatacijos metu, sumontavus visą įrenginį „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ neatliko jos patikrinamųjų bandymų atitinkamoms (darbo ir/ar didesnėmis) apkrovomis; darbų metu neapribojo galimybės darbuotojams patekti į plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ pavojingas zonas, ir/arba tuo tikslu neįdiegė jokios saugos sistemos; vykdant tilto konstrukcijos traukimo darbus, neužtikrino saugių darbų atlikimo technologinių būdų bei metodų, panaudojant inovatyvias technines priemones ir kitus sprendimus, pakeisiančius darbo procesą ne tokiu pavojingu darbuotojų saugai ir sveikatai; aplink veikiantį įrenginį nenustatė bei nepaženklino pavojingų zonų bei nekontroliavo, kad jose nebūtų jokių darbuotojų konstrukcijos traukimo ciklo metu; neapmokė darbuotojų, dirbančių prie hidraulinių domkratų ir hidraulinės stoties, atlikti darbą, kaip tai yra nustatyta įrenginio naudojimo bei įmonės vidaus dokumentuose, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad „Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių)“, 2 dalies, numatančios, kad „Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“, 19 straipsnio 3 dalies 1, 5, 6 punktų, numatančių, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu; <...> 5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones; 6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais“; 27 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas“; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 10 p., numatančio, kad „Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos“; 2 priedo 4 punkto, numatančio, kad „Pavojingų zonų ribos arti judančių mašinų ir įrenginių dalių – 5 m nuo jų, jei gamintojo instrukcijoje nėra griežtesnių ar papildomų reikalavimų“; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 11 p., numatančio, kad „Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus“; 1 priedo 2.1, 2.6, 2.7, 2.16 punktų, numatančių, kad „Darbo įrenginiams taikomi šie bendrieji minimalūs reikalavimai: 2.1. Darbo įrenginio valdymo įtaisai, užtikrinantys saugą, turi būti aiškiai matomi ir atpažįstami, o jei būtina – ir atitinkamai paženklinti, išskyrus atvejus, kai tam tikri darbo įrenginio valdymo įtaisai turi būti pavojingoje zonoje, tačiau kiti valdymo įtaisai privalo būti išdėstyti už pavojingų zonų taip, kad jais naudojantis nekiltų papildomas pavojus darbuotojams. Jie neturi sukelti pavojaus dėl bet kokio netyčinio poveikio. Operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad pavojingose zonose nebūtų nė vieno asmens. Jei to padaryti neįmanoma, saugos sistema, pavyzdžiui, garsinis ir (arba) vaizdinis įspėjamasis signalas, turi įsijungti automatiškai, kai tik mechanizmą ketinama paleisti. Darbuotojas, esantis pavojingoje zonoje, privalo turėti pakankamai laiko ir (arba) priemonių išvengti pavojaus, kurį kelia darbo įrenginio paleidimas ir (arba) sustabdymas. Valdymo sistemos turi būti saugios ir tinkamai pasirinktos, atsižvelgiant į trikdžius, gedimus ir apribojimus, tikėtinus planuojamomis naudojimo aplinkybėmis; <...> 2.6. Darbo įrenginys arba jo dalys, jei tai būtina darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, privalo būti tinkamai pritvirtinti arba kitaip stabilizuoti; 2.7. Turi būti imtasi reikiamų apsaugos priemonių, jeigu yra tikimybė, kad darbo įrenginio dalys gali lūžti, trūkti arba suirti, keldamos pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai; <...> 2.16. Darbuotojams privalo būti užtikrintas saugus priėjimas prie visų vietų, skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti. Būti šiose vietose turi būti saugu“; Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. A1-587 redakcija) 1 priedo 31; 32; 56; 57; 58 ir 60 numatančių, kad „Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai mašinų projektavimui ir gamybai. <...> 31. Mašinos turi turėti saugaus veikimo indikatorius. Būtina, kad operatorius juos įskaitytų iš valdymo vietos; 32. Iš kiekvienos valdymo vietos operatorius turi turėti galimybę įsitikinti, kad pavojingose zonose nėra žmonių, arba valdymo sistema turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad mašinos paleisti nebūtų galima tol, kol pavojingoje zonoje yra žmonių; <...> 56. Mašinos ir jų sudedamosios dalys bei detalės turi būti pakankamai stabilios, kad nenuvirstų, nenukristų ar nevaldomai nejudėtų, kol mašinos transportuojamos, surenkamos, išardomos ir atliekami bet kokie kiti susiję veiksmai; 57. Jei pačios mašinos ar jai skirtos įrangos forma nėra pakankamai stabili, turi būti įmontuotos atitinkamos įtvirtinimo priemonės ir apie jas nurodoma instrukcijose; 58. Įvairios mašinų dalys ir jų sujungimai turi išlaikyti naudojimo metu juos veikiančią apkrovą. Naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas turi atitikti gamintojo arba jo įgalioto atstovo numatytą darbo aplinkos pobūdį, ypač dėl nuovargio, senėjimo, korozijos ir dilimo reiškinių; <...> 60. Jei, nepaisant naudotų priemonių, sulūžimo ar suirimo rizika išlieka, šios dalys turi būti įmontuotos, išdėstytos ir (arba) apsaugotos taip, kad jų nuolaužos būtų sulaikomos, išvengiant pavojingų situacijų“; Hidraulinės traukimo įrangos „AH 543“ naudojimo instrukcijos Nr. TD-366, 3 skyriaus „Personalo parinkimas ir kvalifikacija“ nuostatų, numatančių, kad „Dirbti gali tik apmokyti darbuotojai <...>“; „Prie cilindro leiskite dirbti tik įgaliotiems asmenims“; „Darbus prie hidraulinės sistemos gali atlikti tik darbuotojai, turintys specifinių darbo su hidrauline įranga žinių ir patirties“; Rankinės hidraulinės alyvos stoties „HC 600“ eksploatavimo instrukcijos 4 skyriaus „Personalo atranka ir parengimas“ 4.1 p., numatančio, kad „Su mašina leidžiama dirbti tik apmokytam ir instruktuotam personalui <...>“ reikalavimus, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado kitokių sunkių padarinių, t. y., 2021 m. sausio 27 d., apie 14.05 val., statybvietėje „(duomenys neskelbtini)“ dešiniajame (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams vykdant plieninės tilto konstrukcijos per (duomenys neskelbtini) upę traukimo darbus – AB „(duomenys neskelbtini)“ kelininkams V. R., E. B. ir R. L. atliekant templių keitimo bei suveržimo darbus, suvirintojui H. T. atliekant slydimo plokštelės keitimą prie dešiniojo atramos šliaužto, o kelininkui V. A. parankinėmis priemonėmis matuojant hidraulinių domkratų stūmoklių išsiskleidimo ilgį, staiga lūžo ir virto traukimo įrenginio atraminės plieninės sijos bei krito ant tuo metu šalia įrenginio ant pastolių buvusių AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, ko pasėkoje V. R. patyrė galvos traumą, pasireiškusią daugybiniais atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų dangalų plyšimais, galvos smegenų sutraiškymu, dėl ko jis įvykio vietoje mirė, V. A. patyrė odos nubrozdinimą kairiajame skruoste, poodines kraujosruvas dubens srityje, 2-5 juosmeninių slankstelių dešinių skersinių ataugų lūžį, kryžkaulio kairės šoninės masės skeveldrinį lūžį, dešinio klubakaulio skeveldrinį lūžį, kairio klubakaulio lūžį, dešinės gūžduobės skeveldrinį lūžį, dešinio sėdynkaulio lūžį, dešinio ir kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą, E. B. patyrė odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 1999 m., užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Jis turi visus darbo saugos kvalifikacijos pažymėjimus, jie yra pratęsiami kas 5 metus, tam reikia lankyti kursus, kuriuos organizuoja darbdavys ir kitos specialios įmonės. Įvykio metu kaltinamasis buvo atsakingas už darbuotojų sveikatą ir saugą. Darbų technologinį projektą statybai rengė kaltinamasis. Visame technologiniame projekte yra ir tilto užtraukimo dalis. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis nenumatė tinkamai darbų saugos vietų. Nebuvo išskirtos pavojingos zonos prie judančių įrenginių, nebuvo užtikrintas ir numatytas darbuotojų saugumas, atstumas. Kaltinamasis nenustatė ir nepaženklino pavojingų zonų. Kaltinamasis nurodė, kad reikėjo aptverti „stop“ juostomis, pažymėti atskirai, kur yra 5 metrai, kur judančios mechanizmo ribos, kad darbuotojai negalėtų pateikti į pavojingas zonas, kad nebūtų nei vieno darbuotojo joje. Taip pat nebuvo sukontroliuota ir leista dirbti įrenginiui toliau. Kaltinime nurodyta, kad vykdant darbus, neužtikrino saugių darbų atlikimo technologinių metodų panaudojimo, kad tai nebūtų pavojinga. Tai reiškia, kad reikėjo įrengti vaizdo kameras. Po įvykio kameros buvo įrengtos. Darbuotojai neteisingai buvo pasiųsti dirbti prie judančių konstrukcijų, kadangi tose vietose tuo metu nebuvo vaizdo kamerų. Taip pat nebuvo sukontroliuota, kad visi darbuotojai būtų pasitraukę į saugias darbo vietas iki tol, kol būtų vykęs tilto traukimas. Kaltinime nurodyta, kad darbų metu neįrengė darbų sistemos, kad darbuotojai nepatektų į pavojingą zoną. Reiškia, kad reikėjo atverti kokia nors juosta, kad darbuotojai matytų ir neperžengtų. Darbuotojai buvo supažindinti, kad būtų saugiose vietose, bet ne visi supranta, kas tai yra ,,saugi vieta“. Kaltinime nurodyta, kad neatliko įrenginio bandymo traukiant pagal apkrovas. Pagal tvarką, prieš kiekvieno tilto etapą turi būti komisija, kuri patikrintų įrenginio veikimą – ar jis yra tvarkingas ir nėra per galingas. Tas nebuvo padaryta. Buvo tik vizualiai apžiūrėtas, ar veikia, bet nepakankamai. Gavo iš kolegų lenkų protokolus, pasitikėjo jais, galvojo, kad viskas bus gerai. Kadangi tai buvo ne pirmas traukimo etapas, buvo pasitikėta, kad nieko blogo neatsitiks. Kaltinime nurodyta, kad nemokino darbuotojų prie hidraulinės stoties. Kaltinamasis patvirtino, kad nebuvo specialių kursų, apmokymų, buvo tik pravedamas instruktažas. Dalis darbuotojų buvo dirbę prie panašių objektų, tačiau ne visi, ne visi darbuotojai buvo sukontroliuoti ir apmokinti, kad traukimo metu būtų pasitraukę į saugią zoną ir jų nepaliktų tol, kol bus sustabdytas tilto traukimas. Kaltinamasis nurodė, kad šiuos visus išvardintus punktus pažeidė jis. Įvykio dieną, lyg tai buvo sausio 28 d., iš vakaro buvo nuspręsta susirinkime, kad ryte bus traukimas. Susitikimas buvo su meistrais R. S., T. L.. Pasiskirstė darbus, kur kokie žmonės dirbs, nes buvo atėję į tą vietą naujų žmonių, nes seni darbuotojai buvo susirgę, todėl pasiskirstė žmonėmis tam traukimo procesui. Atėję iš ryto į darbą jau žinojo, koks žmogus kurioje vietoje dirbs. Nauji žmonės, kurie buvo, buvo instruktuojami. Instruktažas vyko tiems žmonėms, kurie tam procese nedalyvavo arba buvo grįžę iš po atostogų. Kiekviename traukimo procese reikia papildomai dar žmonių, ir tiems papildomiems žmonėms buvo pravestas instruktažas. Žmonės nuėjo į savo vietas, T. L. paruošė traukimo įrangą vadinamąja ,,tuščia eiga“, kad apšiltų visi tepalai, pažiūrėjo, ar veikia visa hidraulika. Visi tie domkratai yra išbandomi ant savo eigos. Kaltinamasis su meistrais iš vakaro buvo apžiūrėję visą įrangą vizualiai, prieš kiekvieną traukimą apžiūrėdavo. Tada prasidėjo tilto traukimas. T. L. susisiekė dar su latviais, paklausti kokį slėgį sukelti, kad iki 360, bet pasiekė tik 320. Iš pradžių sunkiau tiltas traukėsi, o vėliau jis pradėjo lengvai slinkti. Traukimo metu vieni žmonės stovi prie šliaužtų, kur tiltas guli yra slydimo plokštelės, iš vienos ir kitos pusės, o kiti darbuotojai tuo metu keičia temples prie domkrato. Tai kai būna tas domkratas, darbuotojai turi priveržti stemplę ir atleisti bei ją pakeisti į naują, jei reikia. Tai darbuotojai būna atsukinėja ir pasitraukia į šonus. Tokiu būdu stumiasi tiltas ir viskas kartu traukiasi į priekį, visas traukimas taip ir vyksta. Vienas slenkstis, kuris išlūžo yra prie pamato, o kitas viršuje, taip pat yra domkratas ir viršuje eina templė. Veržlės užsiriša ir jos traukia. Stemplės yra specialiomis movomis sujungtos, kad visos neįsitrauktų. Tie žmonės, kurie dirbo prie trukimo, buvo prie pastolių, ir jiems buvo pasakyta, kad pasitrauktų šone šliaužtų, nes tie, kur plokšteles dėjo, irgi buvo ant pastolių. Domkratas buvo valdomas vietoje ant pastolių. Hidraulinės stotelės operatorius mato domkratą, bet dar kitas žmogus sužeistas, V. A., viską stebėdavo su matuokle, ten yra svarbu matuoti ilgį, kad tas domkratas ne daugiau metrą išsitrauktų, nes vienas traukimas būdavo apie 30 cm. Pastolių viršuje buvo V. R., H. T., E. B., R. S., o V. A. buvo tarp šliaužtų, matavo ant atramos. Tą dieną traukimų vyko apie 30 cm. Pasitraukė ir buvo netoli 8 mm. Į metrą buvo 3-4 traukimai. Kaltinamasis įvykio dieną įvykio vietoje buvo iki pietų, o paskui tik po pietų atvažiavo ir važiavo į kitą krantą, nes tiltas jau ėjo ant sekančios atramos, reikėjo apžiūrėti ir pasiruošti tilto priėmimui. Pavojingiausia yra pati pradžia, kol tiltas užeina ant sekančios atramos ir kol ant jos neatsigula ir pas tuos, pas kurios yra valdymo pultas, nuolat padėtas telefonas ir racijos. Jei bent milimetrą pajudėjimo, yra informuojama, kad žinoti, ar sustoti, ar ką daryti. Reikia padėti plokšteles, kad spėti pasigauti tiltą, nes tiltą visada reguliuoja, jis nuolatos siūbuoja, kad jis ateitų ir pasigautų į ribotuvus, nes visas stūmimas buvo 70 mm, ir visas tilta siūbuoja į šonus. Ribotuvai yra abiejose pusėse, kad tiltas prieitų, ir yra palikta apie 1 cm, kad tiltas galėtų pataikyti į tą centrą. Pats nutikimas vyko po 13.00 val. ar 14.00 val., kaltinamasis neatsimena tiksliai. Pačio lūžimo nematė. Kaltinamasis paskambino aikštelės vadovui, paklausė, ar atvažiuoja policija ir greitoji, pasakė, kad pranešė jiems. Kaltinamasis atvažiavęs pamatė, kad to tilto stūmimo įranga per suvirinimą apačioje viskas nutrūkę buvo, dešinės atrama visai nulūžusi ir viskas buvo pasvirę. Kažkas pasakė, kad yra sužeistų. Viskas pasibaigė prieš 19.00 val. Kaltinamasis ten dirba toliau, šį tiltą pabaigė statyti. Šie pažeidimai visi, kurie buvo nustatyti, jau pašalinti, pagamino naują įrangą. Kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad pripažįsta, kad visos tos ribos buvo nepažymėtos, ribas nustatyti reikėjo ir patikrinti ne tik vizualiai, o surinkti komisiją. Jam patarė į laidotuves nevažiuoti dėl jo savijautos, jis gėrė raminamuosius, labai išgyveno. Nori susitaikyti su nukentėjusiaisiais, kiekvieno atskirai dar neatsiprašė, bendrai visų atsiprašė, su kitais nukentėjusiaisiais nesutarė, nes iškilo klausimas dėl pinigų. Kaltinamasis pilnai pripažįsta kaltinamajame akte išvardintus pažeidimus. Jeigu būtų pateiktas prašymas dėl laidavimo, galėtų direktoriaus pavaduotojas R. V. laiduoti, jis kontroliuoja objektus, jam paskirtas ir šio objekto kuravimas. Kaltinamojo ir R. V. santykiai tik darbiniai, jis kaltinamajam rodo pavyzdį, kaltinamasis norėtų būti į jį panašus. Šiai dienai kaltinamasis yra atsakingesnis, daugiau žiūri į viską, padidėjo dėmesys. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi, apgailestauja ir atsiprašo. Savo elgesį vertina blogai, reikėjo labiau pažymėti visas tas pavojingas ribas.

Be kaltinamojo A. V. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis I. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jo sūnaus gyvybė neįvertinama pinigais. Civilinis ieškinys yra pareikštas darbdaviui. Po sūnaus mirties gavo iš Sodros 21 000 Eur išmoką. Tvirtina sumas, kurios nurodytos civiliniame ieškinyje. Santykiai su sūnumi prieš žūtį buvo geri, žmogiški. Su sūnumi, kai šis dirbo užsienyje, rečiau matydavosi, kai grįždavo į Lietuvą – kas antrą dieną. Sūnus jam padėdavo materialiai, jis sodo namą apšiltino, pastatė pirtį. Sūnus visada dovanodavo dovanas, bilietus apmokėdavo, nupirko dulkių siurblį, šaldytuvą, duodavo pinigų, jeigu prisireikdavo. Nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini). Po sūnaus žūties nukentėjusiajam reikėjo psichologo pagalbos. Su sūnumi pasidalindavo rūpesčiais. Sūnus buvo vedęs vieną kartą 2015 m., išsiskyrė 2018 m. Nukentėjusiojo žiniomis, sūnus išlaikė sūnų ir dukrą. Patvirtina, kad sūnus naudojosi jo banko sąskaita, jis nekontroliavo sūnaus – jeigu jam reikėjo pinigų, galėjo juos imti. Sūnus kortelės neturėjo, internetu galėjo naudotis, jei jam reikėjo. Sūnus ir jo mašina naudojosi – kad nuvažiuoti į Latviją. Kaip suprato, sūnus gaudavo 2 600 Eur atlyginimą ir komandiruotpinigius. V. R. savo iniciatyva duodavo dukrai ir tėvui pinigų. I. R. gauna 450 Eur pensijos, pragyvenimui reikia 600–700 Eur. Jam nėra žinoma, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo laidojimo paslaugas.

Nukentėjusioji K. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prašo priteisti 50 000 Eur moralinės žalos už sūnų. Jai sūnus V. R. yra viskas. Sūnus atvažiuodavo, duodavo pinigų, daugiau sūnų neturi. Su V. R. jie kartu šventes švęsdavo, sūnus dažnai lankydavo tėvus. Nukentėjusioji vaikščiojo pas psichologus, gydytojai jai vaistų išrašė. Nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini), V. R. gyveno kartu, Kaune gyvenamosios vietos neturėjo. Sūnus jai viską pirkdavo, dukra jos neremdavo.

Nukentėjusioji I. I., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jos brolis V. R. buvo jai labai svarbus. Jie augo kartu, jis visada ją gindavo, visur kartu būdavo, skambindavosi kiekvieną dieną, nors ir užsienyje būdavo. Paskutinę dieną, kai išvažiavo į darbą, kai žuvo, prieš tai buvo susitikę, paprašė jo, kad patrauktų mašiną, nes nukentėjusioji negalėjo jos užvesti, tai paskutinę dieną ir matė jį. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Nežino, kodėl civiliniame ieškinyje nurodė būtent 15 000 Eur sumą. Dėl paminklo apmokėjimo, tai tiesiog turėjo pinigų ir nukentėjusioji mokėjo, nes mylėjo brolį, pinigų jam negaila. Paminklas kainavo 5 200 Eur. Pinigus paminklui surinko ji, tėtis ir vyras. Nukentėjusiosios šeima prisidėjo 300 Eur. Paminklo sąskaitą surašė tėčio vardu. Sodros draudimo išmoką gavo mama ir tėtis. Paminkle nebuvo raidžių, kai pirko, čia viskas bendrai. Jiems pasakė sumas ir jie neklausinėjo, avanso neprašė. Gavo apie 20 000 Eur, nežino, ar ir tėtis tiek gavo. Neprašė, kad tėvai padengtų jos turėtas laidojimo išlaidas. Iš artimųjų brolis su ja daugiausiai bendravo, tardavosi su nukentėjusiąja, paskambindavo. Brolio daiktus po žūties paėmė jos sūnus ir vyras. Iki šiol yra sunku, teko atsiprašinėti iš darbo, daug reikalų reikėjo sutvarkyti, mamą reikėjo vežioti, sunkiai išgyveno, daugiau neturi brolių ir seserų. Kreipėsi į gydytojus, gėrė raminamuosius. Dabar tėvus remia, anksčiau neremdavo.

Nukentėjusioji K. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prašo priteisti 50 000 Eur moralinės žalos už sūnų. Jai sūnus V. R. yra viskas. Sūnus atvažiuodavo, duodavo pinigų, daugiau sūnų neturi. Kartu šventes švęsdavo, dažnai lankydavo tėvus. Nukentėjusioji vaikščiojo pas psichologus, gydytojai jai vaistų išrašė. Nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini), V. R. gyveno kartu, Kaune gyvenamosios vietos neturėjo. Sūnus jai viską pirkdavo, dukra jos neremdavo.

Nukentėjusysis E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. R. buvo jo ne biologinis tėtis, t. y., jis jį užaugino nuo 5 metų. Santykiai su V. R. buvo puikūs, jis jį vadindavo tėčiu. Gyveno su juo iki pat dabar, tik paskutiniu metu susirado draugę su kuria ir gyveno, tai paskutiniu metu pas savo tėtį nenakvodavo, bet dienos metu būdavo pas jį namuose. Jo tėtis dažnai būdavo išvykęs į komandiruotes, dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent darbo reikalais važiuodavo į užsienį, t. y., buvo Švedijoje, buvo Latvijoje. Kaip ir minėjo, su tėčiu sutarė labai gerai. Jo mama maždaug prieš 4 metus su V. R. išsiskyrė, bet po skyrybų jis liko gyventi su juo. Žino, kad jo tėtis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, darbu šioje įmonėje nesiskundė. Visuomet gerai atsiliepdavo apie darbą, jam jis patiko. Tik 2020 metų pabaigoje, prieš Kalėdas, sugrįžo į Lietuvą, ketino jau dirbti Lietuvoje. Jam pasakojo, kad Lietuvoje dirba prie naujai statomo (duomenys neskelbtini). Kelios dienos iki nelaimės tėtis jam sakė, kad įmonė jį siųs į traktorininko kursus. Tėtis džiaugėsi ir tikrai kažko blogo apie darbą AB „(duomenys neskelbtini)“ ar darbo sąlygas nesakė. Kadangi su tėčiu gyveno, todėl matydavo, kad tėtis turi darbinius drabužius (dažniausiai tėtis būdavo užsienyje, todėl grįždamas iš užsienio drabužius darbinius turėdavo, kai dirbo Lietuvoje - nematė, kad turėtų). Gali būti, kad dirbdamas Lietuvoje tėtis darbinius drabužius laikė darbo vietoje. Tėtis nevartodavo alkoholio, tačiau per šventes išgerdavo šiek tiek. Tėtis niekada nesiskundė sveikata, jis tik pas odontologą lankėsi, pas kitus medikus nesilankė, nes jo sveikata buvo gera. Buvo stiprus ir sveikas vyras. 2021 m. sausio 27 d. po pietų, bet kada tiksliai nepasakys, dirbo ir jam paskambino pusbrolis, kuris informavo apie tai, kad jo tėtis žuvo darbe. Kiek jam žinoma, AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už laidotuves. Su juo asmeniškai įmonės atstovai nebuvo susisiekę. Prašo jį, dėl tėčio žūties, pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi jam padaryta moralinė žala, netekus artimojo (2 t., b. l. 2–3).

Nukentėjusioji E. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra V. R. dukra. Kai jai buvo 14-15 metų, jos tėtis išsiskyrė su mama. Ji liko gyventi su mama, tačiau su savo tėčiu palaikė labai stiprų ryšį. Kai tėtis būdavo Lietuvoje, dažnai susitikdavo, o kai buvo komandiruotėse - bendraudavo socialiniais tinklais. Jos santykiai su tėčiu buvo labai artimi. Žinoma, būdavo visko, tiek su mama, tiek su tėčiu, normalu, kad kartais nuomonės nesutapdavo, bet iš esmės tėčiu pasitikėjo ir buvo su juo atvira. Kiek jai žinoma, jos tėtis mokėjo alimentus, į mėnesį mokėjo po 200 eurų. Tačiau be alimentų sumokėjimo, tėtis ja ir taip rūpinosi, visuomet, kai būdavo išvykęs, atsiųsdavo lauktuvių, pirkdavo daiktus, kurių jai reikėdavo, paskutiniu metu buvo nupirkęs telefoną. Ji žino, kad jos tėtis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, bet kiek laiko jis ten dirbo - nežino. Nežino ir kokios jo tikslios pareigos buvo, bet žino, kad buvo paprastas darbuotojas. Ji nežino, kaip jam sekėsi dirbti, nes kai būdavo su tėčiu, ji su juo apie jo darbą nekalbėdavo. Negali pasakyti, ar jam darbas patiko, ar ne. Pamena, kad 2021 m. sausio 27 d. iš savo mamos sužinojo, kad tėčiui nutiko nelaimė, sužinojo, kad jis darbo metu žuvo. E. P. yra ne tikras jos brolis, tačiau ji jį laiko broliu. Augo kartu, jos tėtis jį užaugino nuo mažens, todėl E. jį laikė tėčiu, o tėtis E. - sūnumi. Šiuo metu su E. taip pat palaiko artimus, šiltus santykius, bendrauja kaip brolis su seserimis. Su ja asmeniškai „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nebuvo susisiekę, tačiau, kiek jai žinoma, buvo susisiekę su jos mama ir E., tačiau nežino apie ką tiksliai buvo pokalbis. Tik žino tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nori atlyginti žalas, kad nebūtų teismų. Prašo ją dėl tėčio žūties pripažinti nukentėjusiąja, kadangi jai padaryta turtinė ir didelė moralinė žala. Nori papildyti, kad po tėčio žūties ji yra iš draudimo bendrovės gavusi draudimo išmoką. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu ji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš, dėl tėčio mirties, kalto asmens, priteisti jai 50000 neturtinę žalą. Gali informuoti, jog draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ jai 2021 metų spalio mėnesio pabaigoje atsiuntė pranešimą dėl draudimo išmokos, kuriame nurodė, jog jai išmokės draudimo išmoką dėl tėčio V. R. mirties, kuri įvyko 2021 m. sausio 27 d. Jai buvo suskaičiuota 29000 eurų draudimo išmoka, kurią gavo į savo asmeninę banko sąskaitą banke „Luminor“. Kada tiksliai buvo padarytas šis pavedimas - negali pasakyti, to neatsimena. Jokių kitų išmokų iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi. Savo civilinį ieškinį, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu, ji palaiko ir lieka prie tos pačios jai padarytos neturtinės žalos dydžio (2 t., b. l. 17–18, 20–22).

Nukentėjusysis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau kokia 15 metų. Visuomet dirbo tose pačiose pareigose, t. y. (duomenys neskelbtini). Ankščiau tik pareigos kitaip vadinosi, bet pareigų pavadinimas pasikeitė, tačiau darbo pobūdis nesikeitė. Ankščiau teko dirbti (duomenys neskelbtini) statyba būdavo įvairiose Lietuvos vietose. Prie naujai statomo (duomenys neskelbtini), kur nutiko nelaimė, pradėjo dirbti nuo pat pradžių, t. y. nuo 2020 metų pavasario, tikslaus laiko neatsimena. Pamena, kad 2021 metų sausio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 28-29 dienos, dirbo tame pačiame objekte, prie (duomenys neskelbtini). Atvykęs į darbą persirengė, į darbą atvyko šiek tiek po 7 valandos. Persirengęs išėjo į lauką, kur buvo visi darbuotojai. Lauke darbuotojai sustojo ratuku, o vadovas A. V. su meistrais – R. ir T. (jų pavardžių neatsimena) pasakė, kad tą dieną bus tilto traukimas. Kadangi jis tilto traukime buvo dalyvavęs ankščiau, todėl jam buvo pavesta atlikti tą patį darbą, t. y. stebėti išsitraukiantį cilindrą. Per tą rytinį susirinkimą kieme vadovas su meistrais taip ir pasakė, kad kas ankščiau dalyvavo tilto traukime, turi užimti tas pačias pozicijas ir dirbti tą patį darbą. Jis žinojo, ką turi daryti, nes ankščiau yra prie tilto traukimo dirbęs (kituose, ankščiau buvusiuose etapuose). Skirtumas buvo tik toks, kad šią dieną jie tiltą traukė patys, nebuvo Latvijos atstovų. Prieš tai visus kartus tilto traukime dalyvavo Latvijos įmonės atstovai. Dar pamena, kad įvykio rytą jis tikrai kažkur pasirašinėjo, bet tiksliai kur ir už ką - negali pasakyti. Pamena, kad pasirašinėjo buitinėse patalpose, jam pasirašyti sakė meistras R.. Pasirašymas vyko iki pradedant darbus. Jam atrodo už saugumą pasirašė, bet nėra tikras. Jokių instrukcijų tą rytą neskaitė. Taip pat ryte nebuvo pasakyta, ką galima daryti traukiant tiltą, ko negalima, jokių perspėjimų ar įspėjimų, kaip dirbti saugiai tikrai nei vadovas, nei meistrai nepasakė. Tilto traukimą pradėjo apie 8 valandą ryto. Jis dirbo prie pirmosios kolonos. Jo darbas buvo – stebėti išsitraukiantį cilindrą. Šiam darbui turėjo medinį pagaliuką, ant kurio buvo pažymėtas ilgis. Jam reikėdavo stebėti, kada cilindras išlįs ir tada pasakyti „STOP“, kad traukiamą tiltą sustabdytų. Su juo ant tos pirmosios kolonos dirbo kiti AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bet jų visų negali atsiminti, žino, kad temples veržė R. (pravarde B.), žuvęs vyriškis ir ukrainietis H.. Kiti darbuotojai buvo prie šliaužto, keitė plokšteles. Viso prie šios kolonos buvo aštuoni asmenys. Kai pradėjo darbus pastebėjo, kad tilto traukimas komplikuotas, t. y. jis nėjo taip, kaip turėjo eiti. Iš esmės procesas vyksta taip: trys darbuotojai priveržia temples, tada pajungiamas tilto traukimo mechanizmas (jį pajungia darbuotojas netoli esančioje palapinėje) ir tuomet, kai jis pasako „STOP“, mechanizmas išjungiamas ir vėl vyksta tas pats – veržiamos templės ir pan. Tą dieną, nuo pat ryto matė, kad kažkas negerai, nes kai pajungdavo mechanizmą – tiltas lengvai neidavo, mechanizmą vis junginėdavo, kad tiltas nors kiek pajudėtų. Tai pamatęs jis suprato, kad kažkas yra negerai, matė, kad tilto traukimo metu templės dreba, suprato, kad jos gali bet kada plyšti ir ištrūkti. Saugodamas save nulipo nuo pastolių ir iš ten stebėjo cilindrą, tačiau jam meistras T. liepė lipti ant pastolių ir būti ten, kur buvo kiti darbuotojai. Jis jam sakė, kad kažkas negerai, bet T. sakė, kad reikia lipti ant pastolių, nes ten ir kiti darbuotojai stovi ir jiems padėti. Tuomet turėjo klausyti T. ir taip padarė. Šitas jo pokalbis su T. buvo iki pietų, tačiau tikslaus laiko negali pasakyti. Gali pasakyti kad iki pietų tiltas buvo pastumtas apie kelis metrus. Taip pat apie tai, jog komplikuotas tilto traukiamas žinojo ir A. V.. Net neabejoja, kad žinojo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, norėjo kuo greičiau patraukti tiltą ir viskas. Bet jis tvirtai žino, kad tiltas sunkiai ėjo nuo pat pradžių, teko dalyvauti ankstesniuose traukimuose, todėl jautėsi, kad viskas vyksta ne taip. Gali nurodyti, kad ant pastolių užlipdavo naudodamasis kopėčiomis, kurios buvo šalia pastolių, jos buvo specialiai tam padarytos, užkabinamos. Nulipdavo taip pat tomis pačiomis kopėčiomis. Tačiau, kai tiltą traukdavo – nuo pastolių nenulipdavo. Likdavo ant pastolių, nes nebūdavo kada nuo jų nulipti, reikėdavo būti ir viską stebėti. Vadovybė būdavo pasakiusi, kad tilto traukimo metu atsitrauktume saugiu atstumu, tačiau nebuvo įvardinę konkrečios vietos ar atstumo. Ten, ant tų pastolių, ir nebuvo kur saugiai atsitraukti. Pamena, kad kai prasidėjo tilto traukimas, dar ankstesni jo etapai, tai jam A. V. pasakė, kur jam reikės būti ir kokį darbą atlikti, t. y. nurodė, kad turės stebėti ištraukiamą cilindrą ir duoti komandą, kai jis išlįs (Latviai buvo nurodę, kad išsitraukti cilindras gali iki vieno metro, tai būtent tokį atstumą ir stebėjo). Kokiu tiksliai atstumu jis buvo nuo cilindro, kai jį stebėdavo, negali pasakyti, bet tai nebuvo didelis atstumas, jis buvo iki vieno metro, ne daugiau, cilindras buvo prie pat jo. Gali pasakyti, kad praeitą savaitę, tikslaus laiko nepamena, bet lyg penktadienį, pas jį buvo atvykęs A. V., kuris jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, kaip paaiškino – tai dėl draudimo. Iki šios dienos nėra gavęs jokios finansinės paramos iš AB „(duomenys neskelbtini)“, nėra gavęs draudimo išmokų. Jam išaiškinta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, šią savo teisę suprato ir ja pasinaudos, tačiau šiek tiek vėliau, nes dar vyksta jo gydymas. Jis patyrė tiek fizinę, tiek turtinę žalą, nes jam iki šios dienos yra apsunkintas judėjimas. Be to, jis gali pasakyti, kad A. V. ir meistrai nesiėmė jokių veiksmų, kad ši nelaimė nebūtų įvykusi, nes nuo pat pirmo tilto traukimo nelaimės dieną, jie buvo informuoti apie tai, kad kažkas yra negerai. 2022 m. sausio 25 d. sudarė susitarimą su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrove, jam buvo visiškai atlyginti patirti nuostoliai dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 112 straipsnio 3 dalimi, pareiškia, jog atsisako civilinio ieškinio pareikšto ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad susitaikė su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jo sunkų sveikatos sutrikdymą atsakingu įmonės darbuotoju. Patvirtina, jog AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės darbuotojams ir vadovui jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su įvykiu, įskaitant ir galinčius atsirasti ateityje, neturi (2 t., b. l. 44–46, 68–69).

Nukentėjusysis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelininku. Šioje įmonėje dirba nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Jo funkcijos yra įvairios, atlieka įvairius darbus, kuriuos reikia atlikti, tikslių funkcijų neturi. Tik pradėjęs dirbti, iš karto darbą pradėjo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, šiame objekte darbai prasidėjo 2020 m. vasario mėnesį. Jo darbo grafikas, pirmadieniai - penktadieniai nuo 07.00 val. iki 15.45 val. Savaitgaliai laisvi. Vasaros metu darbo grafikas būna šiek tiek kitoks, tenka dirbti ir savaitgaliais. 2021 m. sausio 27 d., apie 07.00 val., atvyko į darbą. Iškart nuėjo persirengti darbinius drabužius. Darbinius drabužius išdavė AB „(duomenys neskelbtini)“. Visi darbuotojai turi įmonės išduotus drabužius. Tą dieną apsirengė įmonės išduotus specialiuosius darbo drabužius, t. y., kombinezoną, striukę, batus, taip pat pasiėmė išduotas apsaugos priemones - šalmą ir pirštines. Gali užtikrintai pasakyti, kad visi objekte dirbę darbuotojai buvo ir visuomet būna su šalmais, kadangi tai yra privaloma, atvejų, kad darbuotojai šalmų nesidėtų - nėra buvę. Persirengus visi darbuotojai išeina į lauką ir ten jau jų vadovai paskirsto jiems darbus, informuoja, kokius darbus reikės atlikti. Būtent taip buvo ir 2021 m. sausio 27 d. Ryte instruktažą ir darbo eigą pravedė jiems vadovai, t. y., A. V., T. ir R. (jų pavardžių nežino). Ateidamas į darbą jis dar nežinojo, kokį darbą atlikinės, o ryte, po susirinkimo ir instruktažo, sužinojo, kad bus vykdomas tilto užtraukimas ant atramų. Buvo nurodytas sąrašas darbuotojų, kurie dirbs prie mechanizmo, kuris tempia tiltą. Perskaitęs sąrašą rado savo vardą ir pavardę, todėl suprato, kad jam reikės dirbti prie tilto traukimo mechanizmo. Šį darbą teko atlikinėti ankščiau, žinojo, kas tai per darbas ir ką jam reikės daryti. Apskritai prie šio mechanizmo dirbdavo stipresni darbuotojai, nes prie jo reikalinga fizinė jėga. Prie šio mechanizmo dirbo jis, V. R. ir R. L.. Jie visi trys buvo ant pastolių. Jeigu žiūrint į pastolius nuo upės pusės (atsisukus į upę nugara), tai jis dirbo pastolių dešinėje pusėje, V. R. - per vidurį, o R. L. - kairėje. Jiems trims stovint ant pastolių reikėjo veržti veržles ir keisti temples, templės yra trys. Taip pat jiems padėdavo, kadangi tos templės yra sunkios, ir kiti darbuotojai, t. y. L. B., R. K., H. T. ir V. A.. Būtent šie darbuotojai padėdavo pakeisti temples, tačiau veržles suko jie tik trys. Visas tilto traukimas vyksta tokia tvarka: visas mechanizmas yra pritvirtintas prie pamato, prie pamato yra plokštelės ir cilindrai. Cilindrai remiasi į tam tikras metalo konstrukcijas ir jų pagalba templės yra pritvirtintos prie tilto galo ir templės tempia tilto konstrukciją. Kai jie atlieka savo darbus, t. y., priveržia veržles, tada vadovui T. pasako, kad darbai atlikti. Vadovas per raciją pasako tai visiems darbuotojams, paklausia, ar visi pasiruošę ir tada jie, visi darbuotojai, atsitraukia nuo įrenginio saugiu atstumu ir mechanizmas pradeda veikti. Jie lieka stovėti ant pastolių, laukia kol tiltas bus patrauktas. Kai jau mato, o tiksliau visa tai stebėdavo V. A., kad jau gana tiltą traukti, jis tai pasakydavo ir mechanizmas tilto nebetraukdavo. 2021 m. sausio 27 d. tiltą tempė nuo ryto, tai iki nelaimės jis buvo patemptas apie 7 metrus. Būtent po pietų, tikslaus laiko nepasakys, nes jo neįsidėmėjo, vėl tempė tiltą. Kaip ir nurodė, ant pastolių buvo aukščiau išvardyti asmenys, tarp jų buvo ir jis. Jų vadovas T. buvo prie palapinės, kurioje yra mechanizmo valdymas, kokiu atstumu tiksliai jis yra nepasakys, bet maždaug 2-3 metrų atstumu nuo pastolių. T. juos, dirbančius ant pastolių, matė, jie jį puikiai matė ir girdėjo. Taigi, vėl suveržė veržles, pakeitė temples ir paleido mechanizmą traukti tiltą. Jau prieš pabaigą (cilindras išsitraukia 90 cm., o buvo išsitraukęs apie 80 cm.) išgirdo didelį garsą, lyg kažkas lūžtų ir viskas, daugiau nieko neatsimena, nes buvo praradęs sąmonę. Po to atsipeikėjo, pamena, kad L. padėjo jam nulipti nuo pastolių, dar pasakė, kad yra vienas miręs darbuotojas, bet jis nieko aplinkui nematė, jam buvo šokas, jis nesuprato, kas nutiko. Jį išvežė į ligoninę, ten peršvietė, lūžių nenustatė, tačiau buvo sutrenkimai. Virsdamos metalo konstrukcijos užkliudė pastolius ir jos virto į jo pusę, t. y., į dešinę, todėl, jis po to taip pagalvojo, kad tikriausiai jį „atjungė“ templė. Ji jam pataikė į kairį petį ir po to į galvą, nuo ko jis prarado sąmonę. Bent jau jis taip jo, kad tokiu būdu patyrė sužalojimą. Ligoninėje jam padarė tyrimus ir tą pačią dieną išleido gydytis į namus. Kiek įvykio metu matė, V. A. medikai išsivežė į gydymo įstaigą, taip pat R. L. apžiūrėjo ir H. T.. Gali nurodyti, kad visų trijų – T., R. ir A. V. nurodymai jam privalomi, nes jie kaip ir objekto vykdytojai, o viso objekto vadovas - K. S.. Jis pats asmeniškai ne pirmą kartą dirbo su šiuo tilto traukimo mechanizmu, jis į objektą buvo atvežtas galbūt 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko nepasakys, nes jo neįsidėmėjo. Kiek pamena rugsėjo mėnesį buvo pirmas tilto traukimas, o nelaimės dieną, t. y. 2021 m. sausio 27 d. buvo ketvirtas traukimas. Trečiame traukime jis nedalyvavo, nes turėjo nedarbingumą, o visuose kituose - dalyvavo. Jis gali pasakyti, kad visus darbuotojus, kurie su juo dirbo tą dieną žinojo, jie nebuvo naujokai, tačiau žuvusįjį tada matė antrą kartą. Jį buvo matęs prieš tai dieną ir nelaimės dieną. Jis jo pagalbos neprašė, patarimų taip pat, suprato, kad darbą savo išmanė ir kad žinojo, kaip elgtis su tilto traukimo mechanizmu. Jis, kiek jam žinoma, ilgametis darbuotojas, todėl jokių abejonių dėl jo kompetencijos jam nekilo. Įvykio metu visi be iš išimties darbuotojai dėvėjo šalmus, buvo su specialia darbine apranga. Tai yra labai griežtai nurodyta. Jis pats tikrai buvo su šalmu, tačiau kai atsipeikėjo - šalmo nebeturėjo, nežino kur jis buvo. Jo šalmas oranžinės spalvos, viduje, ant balto lipduko, turi būti užrašyti jo inicialai ar pavardė, neatsimena tiksliai ir raištelis/guma, kuris reikalingas, kad šalmas nenukristų. Jis jį buvo užrišęs ant paties šalmo. Prie pačio tilto traukimo dirbo daug žmonių, ne tik tie, kuriuos išvardino, nes prie kiekvieno tilto šliaužto turi būti darbuotojai, kurie keičia metalines plokšteles, tepa tepalu, kad slystų lengviau tilto konstrukcija. Be to, pamiršo paminėti, kad toje vietoje, kur buvo jie, t. y., prie pastolių buvo ir darbuotojas M. A., tačiau jis įvykio metu nenukentėjo. Jis nebuvo ant pačių pastolių tuo metu, jis buvo netoliese, prie šliaužtų, kurie buvo prie pat to mechanizmo. Ant pastolių darbus atlikinėjo T., A. V. nurodymu, kaip jie tai nusprendė nežino, tačiau ryte padavė jiems sąrašus, kur buvo nurodyta, kur kiekvienas bus tilto traukimo procese. Jis tikrai negali pasakyti ar buvo kažkokie projektai, kuriuose turėjo būti nurodyta, kur turi būti pastoliai, kaip jie turi būti pastatyti ir panašiai. Tokių dalykų jis nežino, tai labiau vykdytojai ir darbų vadovas žino. Jie tik atlieka jiems pavestus darbus. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra dvi moterys, kurios atsakingos už darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau jų duomenų negali pasakyti, kadangi nepamena. Taip pat įmonėje yra vykdomi instruktažai dėl saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje, juos veda įgaliotos atstovės. Be to, kai į objektą buvo atgabentas tilto traukimo mechanizmas, jiems visiems darbuotojams, paaiškino jo veikimą, nurodė, kaip kas veikia, ką reikia atlikti. Prieš kiekvieną darbą su šiuo mechanizmu darbų vykdytojai žodžiu primindavo, kaip veikia tilto traukimo mechanizmas, kad reikia atsitraukti ir pan. Apskritai, gali pasakyti, kad darbų vykdytojai yra labai geranoriški, visuomet padeda, paaiškina, jeigu kas neaišku. Visuomet rūpinasi darbuotojų saugumu, jie irgi rūpinasi vienas kito saugumu, kadangi supranta, jog dirba pavojingomis sąlygomis. Jam asmeniškai tik šioje įmonėje teko dirbti su tilto traukimo mechanizmu, ankščiau tokiu mechanizmu nesinaudojo ir nedirbo, bet pats mechanizmo veikimas jam buvo žinomas, kadangi dirbo su įvairia technika, tai tokio pobūdžio įrenginiai jam buvo žinomi. Kiek jam žinoma, darbui su tilto traukimo mechanizmu nebuvo jokių apribojimų, bent jau jų jis nežino. Nepamena, kad kas nors būtų įspėjęs dėl tam tikrų pavojų esant netinkamoms oro sąlygoms ar kitoms aplinkybėms. Gali pasakyti, kad dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ jaučiasi tikrai saugiai, nes ji rūpinasi darbuotojų saugumu, Saugumas yra prioritetas, rūpinasi geromis darbo sąlygomis, aprūpina visomis darbo priemonės, jeigu suplyšta drabužiai, avalynė, ją pakeičia. Yra dirbęs kitose įmonėse ir turi pavyzdžių, kur saugumas nėra toks svarbus, tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai tikrai yra aprūpinami saugos priemonėmis, jiems skiriama daug dėmesio. Kadangi įvykio metu patyrė sužalojimus, todėl sutinka būti pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau niekam jokių pretenzijų neturi. Šiai dienai nejaučia jokių sveikatos problemų ar pasekmių, kaip bus ateityje - nežino (2 t., b. l. 79–81, 83–84).

Nukentėjusysis H. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 metų balandžio mėnesio, tikslaus laiko neatsimena. Visada dirbo suvirintojo pareigose. Vienos funkcijos neturėjo, dirbo ir kitus darbus, jeigu nebuvo suvirintojo darbo. Pamena, kad 2020 m. buvo atkeltas trumpam dirbti į objektą, esantį prie naujai statomo tilto, vėliau buvo perkeltas į kitą objektą, o 2020 metų vasarą, tikslaus laiko nepasakys, nes jo neatsimena, jį atkėlė dirbti prie (duomenys neskelbtini). Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, darbą pradeda 07.00 val. iki 17.00 val. 2021 m. sausio 27 d. atvyko į darbą ir persirengė objekte esančioje patalpoje. Persirengė įmonės išduotus drabužius, avalynę. Dėvėjo šalmą. Tos dienos rytą, būnant objekte, buvo susirinkimas. A. V. jam davė nurodymą dirbti kitoje tilto pusėje, t. y., kitoje pusėje nei buvo įvyko nelaimė. Jam buvo paskirti kiti darbai, nesusiję su tilto konstrukcijos traukimu. Ten pradirbo iki 12 val., vėliau buvo pietūs. Po pietų vėl vyko dirbti į savo darbo vietą, t. y., į kitą pusę nei įvyko nelaimė. Apie 13.30 val., kartu dirbančiam J. paskambino kažkuris iš vadovų, bet kuris negali pasakyti, to nežino ir J. pasakė, kad jam reikia vykti į kitą krantą, ten kur yra vykdomas tilto traukimas. Nurodė, kad ten trūksta žmogaus ir kad jam reikia ten nuvykti. Jis nuvyko. Atvykus į tą kranto pusę ir T. (jo pavardės nežino) jam nurodė, kad jo darbas bus priiminėti plokšteles po judančiu tiltu (M. plokštelę kišo, o jis ją priiminėjo ir vėl jam perduodavo). Jį paskyrė dirbti prie kolonos, kur yra visi domkratai, ten dirbo prie pastolių. Kartu su juo buvo kiti darbuotojai (iš viso 8 žmonės): pirmas buvo M., po to jis, ir R.. Antroje eilėje buvo V., V., E., R., L.. Trys žmonės buvo paskirti veržti temples, t. y. R., V. ir E.. V. stebėjo cilindrą, kuris traukiant tiltą išlenda iš hidraulikos įrenginio. Kiek cilindras išlįsdavo jis nežino, bet V. matuodavo su pagaliu tą atstumą ir tada duodavo komandą sustabdyti. Visi aukščiau jo išvardyti žmonės buvo ant pastolių, ten dirbo, o T. buvo prie šalia esančios palapinės, kur buvo mechanizmo valdymas. T. ten stovėjo, o šalia buvo kitas asmuo, gal K., kuris ir leido mechanizmą. Dirbant visi darbuotojai buvo su šalmais. Pamena, kad 2021 m. sausio 27 d. apie 14.00 val., dirbant visiems paskirtus darbus, vėl traukė tiltą (iki šios valandos, nuo to laiko, kai jis prisijungė prie traukiančios tiltą komandos tiltą patraukė apie 4 m.), tiltas pajudėjo (apie pusę metro) ir jau jam atrodo turėjo būti link traukimo pabaigos, jam stovint ant pastolio (buvo ant pastolių viršaus), išgirdo metalinį smūgį ir nukrito ant žemės. Jis nukrito ant nugaros (ant šalmo buvo užsidėjęs gobtuvą). Stipriai nesusižeidė, sąmonės nebuvo praradęs. Jis atsistojo nuo žemės ir iš karto pasižiūrėjo į vietą, kur stovėjo T. įvykio metu, tada atsisuko į vietą, kur dirbo - pamatė, kad tos konstrukcijos ir pastoliai, kur dirbo, buvo pakrypę/nukritę. Ant pastolių pamatė V. ir V.. Jis nuėjo prie jų. Jie abu buvo be sąmonės (V. gulėjo ant pastolių be sąmonės, o V. akivaizdžiai matėsi, kad žuvęs, jo galva buvo trūkusi). Ant pastolių matė sėdintį E.. Įmonė jam yra išdavusi šias apsaugos priemones: šalmus, visus specialiuosius drabužius, avalynę. Kadangi pastoliai buvo su atramomis, tai diržų ant jų dirbant nereikia. A. V. yra jo viršininkas, o virš jo yra K. S.. Jam su tilto traukimo mechanizmu teko dirbti du kartus (nelaimės metu buvo trečias kartas). Visus kartus dirbo prie keičiamų plokštelių, kitų darbų prie tilto konstrukcijos traukimo nedirbo. Pirmą kartą, kaip elgtis su tilto traukimo mechanizmu, jam žodžiu paaiškino T., o kitus kartus jis jau žinojo kaip su juo elgtis, papildomų mokymų nebuvo. T. jam žodžiu paaiškino, kad negalima kišti pirštų, reikia saugoti galvą ir šiaip, visuomet dirbant, primindavo apie saugų elgesį su šiuo mechanizmu. Visa tai vyko žodžiu, nepamena, kad būtų skaitęs kažkokią įrenginio instrukciją ir pasirašęs. Įmonėje vyksta instruktažai dėl darbų saugos kiekvieną rytą, susirinkime. Instruktažai vyksta žodžiu. Taip pat vyksta instruktažai raštu, būna vykdomi testai, vyksta kursai, paskutinį kartą yra laikęs tokius testus prieš metus laiko maždaug. Kiekvieną mėnesį įmonės atsakingi darbuotojai duoda skaityti ir pasirašyti įvairias instrukcijas. Iš viso yra laikęs du kartus darbų saugos testus, jie atnaujinami, bet kas kiek laiko nepasakys, to nežino. Jeigu būna siunčiami į naują statybų objektą, tai visuomet darbų vykdytojas instruktuoja apie darbų saugą, nurodo, kaip elgtis šiame objekte saugiai. Įvykio metu jis patyrė sužalojimus dėl kurių buvo pristatytas į ligoninę. Jam buvo dešinėje rankoje (dilbio srityje) mėlynė ir ant dešinės kojos blauzdikaulio mėlynė. Galvos nesusitrenkė. Daugiau jokių sužalojimų nepatyrė. Iš ligoninės buvo paleistas tą pačią dieną. Šiuo metu niekur nesigydo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė psichologę, kuri su juo kalbėjo apie 1 valandą per „Skype“ programą (2 t., b. l. 110–112, 114–115).

Liudytojas E. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad V. R. pažįsta, jis buvo jo krikštatėvis, dėdė. I. I. yra liudytojo mama. V. R. gyveno atskirai nuo senelių, kai būdavo užsienyje, pastoviai skambindavo, kai gyveno Lietuvoje, atvažiuodavo, padėdavo, žolę pjaudavo, sodą prižiūrėdavo, namus tvarkydavo. Per šventes būdavo kartu. Pastaruoju metu V. R. labiau atvažiuodavo pas tėvus. Kai būdavo Lietuvoje tikrai dažnai atvažiuodavo, jeigu kartą į savaitę neatvažiuodavo, tai paskambindavo. Pastaruoju metu jis jau buvo grįžęs į Lietuvą visam laikui, planavo likti. Turėjo planų darbus nudirbti, tai gyvatvorės pjovimas, mašiną tvarkydavo, santechniką vedžiojo. Sodo namelyje santechniką vedžiojo, šildymo katilą statė, radiatorius. Jo tėvai sode gyveno prieš 8-10 metų. Vedžiojo santechniką, mašiną tvarkydavo seneliui. Prieš tai buvo šildymas malkomis, pečius buvo, paskui pastatė katilą, kuris šildė su radiatoriais. Seneliai tokio pobūdžio darbų atlikti negalėjo, jis specialistas buvo. Kai V. R. žuvo, senelių sveikata buvo žymiai geresnė, sveikata pablogėjo dėl išgyvenimų. V. R. pastoviai skambindavo mamai, paklausdavo kaip sveikata. Su mama labiau apie sveikatą kalbėdavo, su seneliu daugiau apie konkrečius darbus kalbėjo. Seneliai turėjo asmenų, kurie galėtų jais pasirūpinti, tai liudytojas, brolis, mama su tėčiu. Seneliai turėjo vienintelį sūnų. Abu seneliai sunkiai išgyveno. Abu seneliai vaistus raminančius gėrė, abu pas psichiatrą lankėsi. Sveikata tiek pablogėjo, kad mama turėjo išeiti iš darbo, nes pas daktarus reikia du kartus per savaitę važiuoti. Ir liudytojas su broliu veža senelį, didelė problema. Dabar liudytojas su šeima visus tuos darbus daro, tiek namų priežiūra, mašinų remontai. Kai V. R. būdavo užsienyje, visus darbus dirbdavo liudytojas ir brolis. Be V. R. seneliais dar pasirūpinti galėjo liudytojas, jo mama ir brolis.

Liudytojas R. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad V. R. sesuo I. I. yra jo sutuoktinė. V. R. su tėvais sutardavo, dažnai padėdavo jiems, važiuodavo į sodą, vandentiekio sistemą, šildymo sistemą įrengė, tėvo mašiną remontuodavo, į (duomenys neskelbtini) tėvą nuveždavo, bute remontus tėvams darydavo. Dažnai važiuodavo juos aplankyti, kai turėdavo laisvo laiko. Liudytojas su V. R. pažįstami nuo 1993 metų, padėdavo vienas kitam. Jo vaikai yra V. R. krikšto sūnūs, ateidavo aplankyti per gimtadienius, Šv. Kalėdas, atnešdavo dovanų, pinigų į vokus įdėdavo. Buvo darbštus žmogus, darbo nebijojo, stengdavosi padėti. Paskutiniu metu jis dažnokai važiuodavo į komandiruotes. Pirmoje santuokoje jis buvo išsiskyręs, paskui buvo nauja gyvenimo draugė iš Latvijos, kuri atvažiavo į Kauną gyventi, prieš jo žūtį pradėjo dirbti Lietuvoje, paskui vėl išvažiavo į Latviją gyventi. Jo komandiruotės būdavo mėnesį, pusantro. Grįždavo trumpam, kelioms dienoms, savaitei, dviem savaitėms. V. R. tėvams daugiau padėdavo nei liudytojo šeima. I. I. su tėvais bendrauja pastoviai, kiekvieną savaitę važiuoja aplankyti. I. I. su broliu santykiai buvo puikūs, dažnai bendraudavo telefonu, kai būdavo išvažiavęs. Kai grįždavo visada susitikdavo. Sesuo kaip draugė buvo, pasitardavo. Kai būdavo komandiruotėse skambindavo jai dėl patarimų.

Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose. 2020 m., šiltu metų laiku, galbūt buvo vasara, tikslaus laiko nepasakys, nes neatsimena, gavo vadovo A. V. nurodymą surinkti plieninės perdangos traukimo įrenginį, kuriuo turėjo būti statomas (duomenys neskelbtini). Šį įrenginį surinko ne vienas, jį rinko daugiau darbuotojų, t. y., T. L. ir kiti, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negali jų visų įvardyti, nes jau neatsimena. Atlikdamas įrenginio surinkimą jis atliko šiuos darbus: padėjo, kad pataikytų varžtus į skyles, atliko kitus montavimo darbus. Dar pamena, kad viršutines ausis (toje vietoje, kur templė prasikiša) dar T. L. virino, bet kad būtų atliekami kokie kiti darbai - nepamena. Jis atlikdamas darbus jokių virinimo darbų neatliko, jokių detalių nedažė. Visos detalės į objektą buvo pristatytos jau pagamintos, paruoštos, ir jas jis su kolegomis tik sumontavo į vientisą įrenginį. Susipažinus su 2021 m. balandžio 7 d. statybinės ekspertizė akto Nr. 2-PS-003-21 1 priede esančiomis nuotraukomis, gali nurodyti, kad nuotraukose užfiksuotų traukimo įrenginio statramsčių apatinio mazgo jis tikrai nevirino. Šiose vietose tik metalines detales prigręžė prie pamato, viską surinko, bet su metalu pačiu nedirbo, t. y., visas detales surinko ir pritvirtino varžtais pagal brėžinius. Iš kur buvo gauti šie statramsčiai ir kokios būklės - nepasakys. Jo darbas buvo viską sumontuoti pagal brėžinius ir tiek. 2021 m. sausio 27 d., 7 val., prasidėjo darbo dieną statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur šalia jo yra statomas (duomenys neskelbtini). Šiandieną darbo plane buvo numatyta statomo tilto plieninės dalies stūmimas į priekį. Ties šiuo numatytu darbu dirbo 8 žmonės, o darbams vadovavo T. L., kuris yra pamainos meistras. Tilto plieninės dalies stūmimo bandymai prasidėjo apie 9 valandą. Bandymų metu buvo testuojama įranga. Iki pietų meto, t. y. 12 valandos, tiltas buvo pastumtas apie 2,5 m., kadangi pradžiai reikėjo sušildyti hidraulinį skystį ir įrenginį. Po pietų, apie 14 val., jiems dirbant prie tilto konstrukcijos, pasigirdo garsus garsas/dunkstelėjimas ir jis pamatė, kaip pradėjo kristi hidrauliniai domkratai ir metalinės sijos ant pastolių kairės pusės. Ant pastolių iš viso tuo metu buvo 6 darbuotojai, jis įvykio metu stovėjo dešinėje tilto pusėje prie pirmojo šliaužto ant pastolių. Jis pritūpė saugodamasis. Po kelių akimirkų jis pamatė ant pastolių sėdintį vieną darbuotoją, du gulinčius ir nejudančius darbuotojus, o kitų darbuotojų nematė. Pribėgęs arti įvykio vietos pamatė, kad vienas iš darbuotojų V. R. greičiausiai yra miręs, nes jis nejudėjo, buvo be sąmonės ir nerodė jokių gyvybės ženklų. Kitas darbuotojas V. A. sėdėjo ant nukritusio domkrato, tačiau jis į nieką nereagavo. Su kitu darbuotoju ištraukė V. A. ir jį paguldė ant plokštumos. Dėl ko galėjo įvykti šis nutikimas, jis pasakyti negali. Jis tik matė, kad stūmimo įrangos plieninės dalys buvo apgadintos po įvykio. Į įvykio vietą atvykę medikai suteikė pagalbą nukentėjusiems darbuotojams. Jis įvykio metu nenukentėjo. Darbo metu naudoja išduotas apsaugos priemones - šalmus, spec. batus, spec., aprangą, pirštines (2 t., b. l. 186–189, 191–192).

Liudytojas R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelininku nuo 2000 metų, tikslaus laiko nepasakys, tiksliai neatsimena. Bet dirba tikrai apie 20 metų šiame darbe. Darbas vyksta pirmadieniais - penktadieniais, būna atvejų, kad tenka dirbti ir savaitgaliais. Tikslaus darbo grafiko negali įvardyti, nes darbo laikas skiriasi nuo statybų objekto, tačiau objekte, prie naujai statomo tilto, darbo laikas buvo nuo 07.00 val. iki 16.45 val. Šiame objekte jis dirbo nuo 2020 m. liepos mėnesio, tikslaus laiko nepasakys, jo neatsimena, bet tiksliai žino, kad tikrai ne nuo pradžių. Jo funkcijos šiame objekte buvo įvairios, vienos konkrečios funkcijos neturi, daro viską, kas priklauso ir ką reikia daryti. 2021 m. sausio 27 d. darbas prasidėjo 07.00 val. Atvykus į darbą atsižymėjo ir nuėjo į persirengimo patalpas. Ten persirengė įmonės išduotus drabužius: kombinezoną, striukę, pirštines, apsauginius batus, užsidėjo šalmą. Įmonė suteikia visas apsaugos priemones, suteikia visus drabužius. Visos apsaugos priemonės yra paduotos pasirašytinai. Objekte visi be išimties nešioja šalmus, supranta, kad jie yra privalomi, nes tai yra saugumas. Persirengus įvyksta lauke susirinkimas, būtent 2021 m. sausio 27 d. šį susirinkimą vedė A. V. ir T. L.. A. V. yra darbų vadovas, o T. L. - meistras, bet jie kartu suskirsto darbus. Būtent taip buvo ir 2021 m. sausio 27 d., atvykęs į darbą jis tik tada sužinojo, kad turės dalyvauti tilto užstūmime ant atramų. Pasitarimo metu buvo paskirstyti darbai, nurodyta, paaiškinta kas ką turės dirbti, paaiškintos darbų saugos taisyklės ir turėjo pasirašyti darbų saugos žurnaluose. Žino, kad tą dieną pasirašė už darbų saugą ir dar kažką - nepamena tiksliai už ką, bet lyg dėjo ne vieną parašą. Kadangi tą darbą dirba jau 20 metų - tai tiesiog tie visi instruktavimai, pasirašymai žurnaluose, jam jau kaip eilinis formalumas, į kurį jis jau nebekreipia dėmesio ir nesigilina. Tą dieną jis gavo užduotį būti prie domkrato, kada domkratas grįžta, susukti templės varžtą ir padėti prie templių atjungimo. Tilto stūmimo metu darbuotojai turi atsitraukti į saugią vietą, saugiu atstumu. Saugų atstumą jis supranta kaip atsitraukimą nuo domkrato apie 1-2 metro atstumu, t.y. kiek tai įmanoma. Vadovybės nėra tiksliai nurodyta, kokiu atstumu tiksliai turim atsitraukti, tiesiog įvardinta, kad saugiu ir negali lįsti prie to domkrato stūmimo metu. Kadangi stūmimo metu jis buvo užlipęs ant pastolių - tai tas atsitraukimas taip pat buvo ant jų. Ar dėl saugumo būtina nuo jų nulipti - nežino, niekas nėra davęs tokio nurodymo. Tiesiog jei nulipinėti nuo tų pastolių - tai tas tilto stūmimas truktų labai ilgai. Kur turi būti darbuotojai, kai atsitraukia saugiu atstumu, kur yra ta saugi vieta, jis negali tiksliai pasakyti - tiesiog patys žiūri, sprendžia ir atsitraukia, nes kiekvienas supranta, kad patys taip pat turi rūpintis savo saugumu ir būti atsargūs, t.y. kiek įmanoma, kiek yra vietos, tiek ir atsitraukia į šoną nuo to agregato ant pastolių. Atliekant šį darbą reikia būti ant pastolių, būtent ant jų ir buvo. Su juo kartu buvo ukrainietis H., pavardės nežino, V. A., M. A., V. R., L., R. ir E. B.. Visi šitie žmonės buvo ant pastolių. H. buvo arčiausiai jo (maždaug 2-3 metrų atstumu), o M. A. buvo šiek tiek toliau, prie šliaužto, kur keitė metalines plokšteles. Nuo kitų darbuotojų taip pat buvo atsitraukęs per kokius 2-3 metrus, sunku pasakyti. Tilto stūmimas vyko nuo ryto, viskas vyko sklandžiai, jokių keistų garsų nebuvo. Vėliau papietavo ir vėl atlikinėjo tą patį darbą. Visi buvo savo darbo vietose, taip kaip nurodė aukščiau. Kuomet jie, būdami ant pastolių, suveržė visas temples ir viską sutvarkė, informavo apie tai meistrą T.. Tuomet T. per raciją kitiems darbuotojams pasakė, kad trauktųsi į saugų atstumą, ir, kai darbininkai pasitraukė, T. davė nurodymą operatoriui K. D. pajungti mechanizmą, kuris tempia tilto konstrukciją. Tuo metu T. su K. D. buvo prie mechanizmo valdymo, kuris buvo maždaug 3-4 metai atstumu nuo pastolių. Pajungė mechanizmą ir tilto konstrukcija pajudėjo. Stūmokliui išlindus apie 90 cm. (daugiau 1 metro jie neleisdavo išlįsti, todėl jau beveik būtų stabdę tilto konstrukcijos stūmimą), išgirdo stiprų garsą, kaip trenksmą, kartu su smūgiu ir pajuto, kad pastoliai sujudėjo. Viskas dingo iš po kojų. Jį sukrėtė, jis buvo šoko būsenoje. Jis nenukrito nuo pastolių, bet buvo blaškomas po juos, nesuvokė, kas vyksta. Pamena, kad jis dar lyg padėjo iškelti V. A., taip pat bėgo pasiimti metalo pjovimo aparatą, jį atitempė, tačiau jau gaisrininkai pasakė, kad tas žmogus (V. R.) miręs ir jam padėti negalės. Jis manė, kad V. R. pavyks išgelbėti, todėl ir norėjo jį išlaisvinti iš tų metalų. Jį apžiūrėjo atvykę medikai, davė vaistų nuo spaudimo, jį pykino, tačiau atsisakė vykti pas medikus, nes jokių fizinių sužalojimų jis nepatyrė. Konkrečiai to nelaimingo atsitikimo aplinkybių jis nepamena ir tiksliau negali nieko nurodyti. Kaip ir minėjo 2021 m. sausio 27 d. ant tų pastolių dirbo T. ir A. V. nurodymu. Jis nežino, ar ten tie pastoliai turėjo būti, nematė jokių projektų, nes, kai dalyvavo tilto konstrukcijos traukime, viskas jau buvo suruošta. Jis pačioje pradžioje tilto traukime nedalyvavo, dalyvavo lyg nuo trečio traukimo etapo. Kai jau atėjo dirbti šį darbą, visa technika buvo taip sustatyta, kaip ir įvykio metu. Kas ją statė ir pagal kokias rekomendacijas ar nurodymus – negali pasakyti. Kiek jam žinoma, viso objekto vadovas (visos aikštelės) yra K. S.. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra kelios moterys, kurios atsakingos už darbuotojų saugą ir sveikatą, jų vardų ir pavardžių nepamena. Šios moterys kartas nuo karto atvažiuoja į objektus, praveda instruktažus apie saugumą. Kai priima naujus darbuotojus, tai juos visada instruktuoja. Jam atrodo, kad tie instruktažai vyksta kartais ir dažniau nei kartą per metus, nes jeigu nueini į kitą objektą, tai iš karto objekto vadovas instruktuoja, kaip elgtis saugiai darbe, kaip įrenginiais naudotis. Kiek atsimena jam nėra tekę ankščiau dirbti su tilto konstrukcijos traukimo mechanizmu, išskyrus darbą su šiuo, prie naujai statomo tilto Kaune. Jis gali pasakyti, kad jam atėjus dirbti į šį objektą, tilto konstrukcijos traukimo mechanizmo nebuvo, jį sumontavo vėliau, bet kada, tiksliai nepamena. Tačiau kai darbai vyko su šiuo mechanizmu, visuomet objekto vykdytojai primindavo apie jo naudojimą ir saugumą. Kažkokių išskirtinių mokymų, kaip dirbti su šiuo mechanizmu, nebuvo, tik buvo instruktuoti kaip naudoti šį mechanizmą ir kaip su juo dirbti. Kažkokių apribojimų, kokiomis sąlygomis dirbti negalima su šiuo įrenginiu, negavo. Jie tiesiog dirba savo darbus, ką jiems paliepia, o čia jau valdžia daugiau gal žinotų apie to mechanizmo naudojimą. Visi darbuotojai išmanė savo darbą ir jis mano, kad nelaimė atsitiko ne dėl jų, darbuotojų, kaltės, o dėl kažkokio mechanizmo gedimo. Nes kiek įsivaizduoja, lūžo/trūko jau sumontuotos dalys mechanizme. Įvykio metu jis nukentėjo nežymiai, jokių sveikatos problemų šiuo metu nejaučia ir atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju (3 t., b. l. 11–13, 15–16).

2021 m. sausio 27 d. įvykio vietos, lavono, vietovės ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atliekant įvykio vietos apžiūrą rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu, oranžinės spalvos šalmas su dėmėmis panašiomis į kraują (1 t., b. l. 43–76).

2021 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu (3 t., b. l. 102–109).

2021 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas šalmas (3 t., b. l. 112–119).

2021 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros akte nurodyta, kad įvykį darbe tiriantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius M. P., dalyvaujant AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) darbuotojų saugos ir sveikatos specialistei V. T., AB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovui K. S. ir AB „(duomenys neskelbtini)" meistrui T. L., 2021 m. sausio 27 d. ir sausio 28 d. atliko įvykio darbe vietos apžiūrą statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 77–79).

2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M100/2021(02) nurodyta, kad V. R. mirties priežastis - galvos trauma, pasireiškusi daugybiniais atvirais skeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų dangalų plyšimais, galvos smegenų sutraiškymu. V. R. mirė 12-24 val. iki lavono autopsijos, tai patvirtina tyrimo metu konstatuoti lavoniniai reiškiniai. V. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. V. R. lavono kraujyje ir šlapime ieškotų narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų nerasta. V. R. lavone konstatuoti daugybiniai atviri skeveldriniai apatinio žandikaulio, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dangalų plyšimai, galvos smegenų sutraiškymas. Sužalojimai padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus, sunkiu objektu suspaudus galvą skersine kryptimi. Sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, galimai užduotyje nurodytu laiku. t. y., 2021 m. sausio 27 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl daugybinių atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, galvos smegenų sužalojimų, kas šiuo konkrečiu atveju ir tapo mirties priežastimi. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Po patirtų sužalojimų V. R. mirė staiga ir aktyvių savarankiškų veiksmų atlikti nebegalėjo, nes galvos sužalojimai masyvūs, nesuderinami su gyvybe. Galvą prispaudęs objektas turėjo būti sunkus, suspaudimo jėga didelė. Tai patvirtina masyvūs galvos sužalojimai. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Kepurės audinio pažeidimų ir galvos sužalojimų pobūdis sutampa. Autopsijos metu kokių nors ligų objektyvių morfologinių pakitimų vidaus organuose nekonstatuota. Darytų operacijų, ankstesnių traumų pėdsakų nekonstatuota (1 t., b. l. 110–114).

2021 m. kovo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G385/2021(02) nurodyta, kad V. A. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos dubens srityje, 2-5 juosmeninių slankstelių dešinių skersinių ataugų lūžis, kryržkaulio kairės šoninės masės skeveldrinis lūžis, dešinio klubakaulio skeveldrinis lūžis, kairio klubakaulio lūžis, dešinės gūžduobės skeveldrinis lūžis, dešinio sėdynkaulio lūžis, dešinio ir kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais kontaktais į veido sritį (kairį skruostą) bei dubens sritį iš dešinės. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktų (dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą). Pagal esamus medicininius duomenis identifikuoti žalojantį daiktą/įrankį nėra galimybės (2 t., b. l. 74–77).

2022 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G384/2021(02) nurodyta, kad E. B. konstatuota odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021 m. sausio 27 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 106–108).

2021 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G386/2021(02) nurodyta, kad H. T. objektyvių traumos požymių nenustatyta. Nesant sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ir nėra galimybės atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Sužalojimų nebuvimas neatmeta galimybės, jog tiriamasis užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis patyrė nugaros srities nedidelio intensyvumo traumą, t. y. galėjo nukristi ant nugaros (2 t., b. l. 138–140).

2021 m. kovo 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ Avarijos tyrimo akte Nr. 1S-1 nurodyta, kad pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento lydraštis Nr. 2D-5062, iš kurio matyti, kad ekspertizės duomenimis, išmatavus perdangos įlinkius ir išlinkius esamoje padėtyje, po tempimo įrenginio avarijos, atitinka teoriniu būdu apskaičiuotas projektines reikšmes ir yra jiems lygūs arba mažesni. Tilto plieninę perdangos sijų konstrukcijų standumas atitinka projektinį. Perdangoje ir atramoje neleistinų poslinkių ar deformacijų nerasta. Atsižvelgiant į perdangos ir atramos būklę, konstatuojame, kad galima tęsti darbus nepertvarkant perdangos ir atramos konstrukciją. Perdangos ir atramos, į kurią buvo užinkaruoti tempimo įrenginiai, būklė atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus. Atramos betono pažaidos, atsiradusios inkarinių varžtų išplėšimo momentu, atramos laikomajai galiai įtakos neturi. Įvertinus tempimo įrenginių būklę ir padėtį po avarijos, manytina, kad avarijos priežastimi galėjo būti netolygus tempimo jėgą pasiskirstymas templėse išsivystęs, dėl tempimo įrenginių gedimo. Statybos dalyvių veika avarijos tyrimo metu nevertinta, nes įvyko tempimo įrenginio konstrukcijų griūtis, galimai dėl tempimo įrenginio gedimo, atsiradus netolygaus tempimo jėgų pasiskirstymui templėse. Statinio naudotojų veikla avarijos tyrimo metu nevertinta, nes rekonstruojamas statinys. Statinio techninio prižiūrėtojo veikla avarijos tyrimo metu nevertinta, nes įvyko tempimo įrenginio konstrukcijų griūtis, galimai dėl tempimo įrenginio gedimo, atsiradus netolygaus tempimo jėgų pasiskirstymui templėse. Asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija, avarijos tyrimo metu nevertinta, nes įvyko tempimo įrenginio konstrukcijų griūtis, galimai dėl tempimo įrenginio gedimo, atsiradus netolygaus tempimo jėgų pasiskirstymui templėse (7 t., b. l. 181–189).

2021 m. balandžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra:

1. Darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Tilto konstrukcijos traukimo įrenginys suprojektuotas ir pagamintas neužtikrinant tinkamo jo stabilumo ir tvirtumo jo eksploatacijos metu. Įrenginys suprojektuotas neįvertinus statmenai tilto ašiai veikiančių jėgų, o jo pagaminimas (suvirinimas) buvo netinkamas ir neatitiko projekto sprendinių; įrenginio naudojimo sąlygos neapribojo galimybės darbuotojams patekti į įrenginio pavojingas zonas ir/arba tuo tikslu nebuvo įdiegta jokia saugos sistema. Nebuvo nustatyta tvarka atliekamas įrenginio techninės būklės tikrinimas nei prieš jį sumontuojant statybvietėje, nei periodiškai jo eksploatacijos metu. Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 16 straipsnio 1 ir 2 dalys; 2) Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, - 11 punktas; 1 priedo 2.1; 2.6; 2.7 ir 2.16 punktai; 3) Techninio reglamento „Mašinų sauga”, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr., 28 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr., A1-587 redakcija), - 1 priedo 31; 32; 56; 57; 58 ir 60 punktai.

2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Įmonėje nepakankamumas. Vykdant tilto konstrukcijos traukimo darbus, nebuvo užtikrinti saugus darbų atlikimo technologiniai būdai bei metodai, panaudojant inovatyvias technines priemones ir kitus sprendinius, pakeičiančius darbo procesą ne tokiu pavojingu darbuotojų saugai ir sveikatai. Aplink veikiantį darbo įrenginį nebuvo nustatytos bei paženklintos pavojingos zonos ir nebuvo kontroliuojama, kad jose nebūtų jokių darbuotojų konstrukcijos traukimo ciklo metu. Darbuotojai, dirbantys prie hidrauliniu domkratu ir hidraulinės stoties, nebuvo apmokyti atliekamam darbui, kaip tai yra nustatyta įrenginio naudojimo bei įmonės vidaus dokumentuose. Tuo pažeista: 1) LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 1; 5 ir 6 punktai; 16 straipsnio 1 dalis; 27 straipsnio 1 dalis; 2) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 346, - 10 punktas; 2 priedo 4 punktas, 3) Darbo įrenginiu naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m, gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, - 1 priedo 2,1 ir 2.7 punktai, 4) Hidraulinės traukimo įrangos „АН 543” naudojimo instrukcijos Nr. TD-366, - 3 skyriaus „Personalo parinkimas ir kvalifikacija“ nuostatos: „Dirbti gali tik apmokyti darbuotojai <...>“; „Prie cilindro leiskite dirbti tik įgaliotiems asmenims“; „Darbus prie hidraulinės sistemos gali atlikti tik darbuotojai, turintys specifiniu darbo su hidrauline Įranga žinių ir patirties“; Rankinės hidraulinės alyvos stoties „HC 600“ eksploatavimo instrukcijos 4 skyriaus „Personalo atranka ir parengimas“ 4.1 punktas: “Su mašina leidžiama dirbti tik apmokytam ir instruktuotam personalui <...>.“ (8 t., b. l. 30–34, 9 t., b. l. 87–91).

2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2585 (21), 11-2997 (21) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: tilto konstrukcijos traukimo metu traukimo įrenginio statramsčių/statramsčio apatiniame tvirtinimo mazge netinkamai įrengtos suvirintos jungtys suiro, konstrukcija virto ir sužalojo jos virtimo trajektorijoje dirbusius darbuotojus. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad traukimo įrenginys neatitiko projekto sprendinių dėl netinkamai įrengtų traukimo įrenginio statramsčių (-io) suvirintų jungčių. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Tiriamuoju atveju darbai neatitiko: Techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinto 2000 m. kovo 6 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 28 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-587 redakcija) 1 priedo 58 p. 1 d., reikalavimo - įvairios mašinų dalys ir jų sujungimai turi išlaikyti naudojimo metu juos veikiančią apkrovą; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimo - įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; Darbo įrenginiu naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 priedo 2.7 p. - turi būti imtasi reikiamų apsaugos priemonių, jeigu yra tikimybė, kad darbo įrenginio dalys gali lūžti, trūkti arba suirti, keldamos pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Vykdytų tilto statybos darbų neatitiktys norminių teisės aktų reikalavimams, sietiniems su traukimo įrenginio naudojimu, nurodytos išvados 3 punkte. Nėra pagrindo teigti, jog buvo parengtas netinkamas statybos darbų technologijos projektas ir tai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą yra pagrindas teigti, jog netinkamai buvo įrengtos kai kurios traukimo įrenginio suvirintos jungtys. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą yra pagrindas teigti, jog traukimo įrenginio konstrukcija suiro per suvirintas jungtis, todėl minėtas įrenginys virto (11 t., b. l. 34–41).

2021 m. balandžio 12 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. S21-366 nurodyta, kad buvo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ technologinio projekto originalas (5 t., b. l. 143–144).

2021 m. gegužės 11 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole matyti, kad buvo paimti nukentėjusiojo V. A. eksperimentiniai parašų ir rašysenos lyginamieji pavyzdžiai (3 t., b. l. 166).

2021 m. gegužės 13 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokoluose matyti, kad buvo paimti liudytojo R. L., nukentėjusiojo E. B., liudytojo K. D., nukentėjusiojo H. T. eksperimentiniai parašų ir rašysenos lyginamieji pavyzdžiai (3 t., b. l. 145, 150, 155, 161).

2021 m. liepos 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1348 (21) matyti, kad: darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje, patvirtintoje AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. ĮS18-111, 14-oje eilutėje, stulpelyje „Asmens, išklausiusio instruktavimą, parašas“, 2021 m. sausio 27 d. K. D. (užrašyta klaidingai „K.“) vardu pasirašė K. D.. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje, patvirtintoje AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. ĮS18-111, 2-oje eilutėje, stulpelyje „Asmens, išklausiusio instruktavimą, parašas“, 2021 m. sausio 27 d. V. R. (užrašyta klaidingai „V.“) vardu pasirašė V. R.. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje, patvirtintoje AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. ĮS18-111, 3-oje eilutėje, stulpelyje „Asmens, išklausiusio instruktavimą, parašas“, 2021 m. sausio 27 d. E. B. vardu pasirašė E. B.. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje, patvirtintoje AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. ĮS18-111, 4-oje eilutėje, stulpelyje „Asmens, išklausiusio instruktavimą, parašas“, 2021 m. sausio 27 d. R. L. vardu pasirašė R. L.. Nustatyti, ar Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje, patvirtintoje AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. ĮS18-111, 5-oje eilutėje, stulpelyje „Asmens, išklausiusio instruktavimą, parašas“, 2021 m. sausio 27 d. V. A. vardu pasirašė V. A., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje, patvirtintoje AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. Į18-111l, 6-oje eilutėje, stulpelyje „Asmens, išklausiusio instruktavimą, parašas“, 2021 m. sausio 27 d. H. T. vardu pasirašė H. T. (3 t., b. l. 186–190).

2021 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalinės (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. SE21-02/03 matyti, kad ekspertizei pateikti pagal teisės aktus reikalingi statiniui statyti dokumentai, tačiau jų turinys vertintas tiek, kiek reikalinga užtraukinėjamos tilto konstrukcijos ir atramos, ant kurios buvo sumontuotas tempimo įrenginys, konstrukcijų techninės būklės vertinimui. Išmatuoti perdangos įlinkiai ir išlinkiai esamoje padėtyje, po tempimo įrenginio avarijos, atitinka teoriniu būdu apskaičiuotas projektines reikšmes ir yra jiems lygūs, arba mažesni. Perdangos standumas atitinka projektinį. Perdangoje ir atramoje neleistinų poslinkių ar deformacijų nerasta. Atsižvelgiant į perdangos ir atramos būklę, konstatuojame, kad galima tęsti darbus nepertvarkant perdangos ir atramos konstrukcijų. Perdangos ir atramos, į kurią buvo užinkaruoti tempimo įrenginiai, būklė atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus. Atramos betono pažaidos, atsiradusios inkarinių varžtų išplėšimo momentų, atramos laikomajai galiai įtakos neturi. Tempimo įrenginiai deformuoti ir sulūžę, juos būtina pertvarkyti, o atraminio šliaužimo įrenginio standumo briaunas suremontuoti. Konstruojant naują tempimo įrenginio konstrukciją būtina užtikrinti jos elementų standumą ir konstrukcijos pastovumą skersine užtraukiamos perdangos kryptimi. Įvertinus tempimo įrenginių būklę ir padėtį po avarijos, manome, kad avarijos priežastimi galėjo būti netolygus tempimo jėgų pasiskirstymas templėse išsivystęs dėl tempimo įrenginių gedimo (6 t., b. l. 37–41).

2021 m. balandžio 7 d. statybinės ekspertizės akte Nr. 2-PS-003-21 nurodyta, kad labiausiai tikėtina traukimo įrenginio konstrukcijos griūties priežastis yra traukimo įrenginio statramsčio netinkamas suvirinimas apatiniame statramsčio tvirtinimo mazge. Dėl staigaus netinkamai įrengtų suvirinimo jungčių suirimo statramčio apatiniame maitinimo mazge, statramstis pakrypo, papildomai atsirado statmenai tilto ašiai veikianti horizontali veikiančiųjų jėgų dedamoji, kuri galutinai sugriovė traukimo įrenginio konstrukciją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad griūties priežasčiai galėjo turėti įtakos netinkamai parengtas statybos darbų technologijos projektas toje dalyje, kuri susijusi su traukimo įrenginio konstrukcija ir šio įrenginio technologinio veikimo aprašymu. Darbų vykdymo projekte nebuvo nurodyta maksimali leistina domkrato stūmimo jėga, nenurodytos priemonės, užtikrinančios, kad tilto konstrukcijos stūmimo metu traukimo įrenginyje neatsirastų statmena tilto ašiai horizontali veikiančių jėgų dedamoji. Visos nurodytos priežastys pavieniui ir visumoje galėjo būti griūties priežastimi. Ekspertizės metu nebuvo galimybės nustatyti, ar iki įvykio traukimo įrenginys buvo naudojamas laikantis nustatytų reikalavimų. Pateiktas statybos darbų technologijos projektas - darbų vykdymo projektas DVP „(duomenys neskelbtini)“ yra nepakankamai detalus tokiam įvertinimai atlikti. Faktinė sniego danga tilto lovyje negalėjo turėti reikšmingos įtakos griūties įvykiui įvykti (6 t., b. l. 48–60).

2021-04-23 ekspertizės akto Nr. 2-PS-004-21 matyti, kad kai kurios suvirintos konstrukcijos jungtys neatitinka projekte nustatytų reikalavimų - nepakankamas įvirinimas dėl į tarpą tarp pagrindinių metalų įdėtos papildomos metalinės plokštelės, nepakankamas įvirinimo gylis, kampinės siūlės statinis neatitinka projektinių reikalavimų, defektai - nesulydymo linijos, per dideli tarpai tarp jungiamų detalių. Nurodyti trūkumai yra esminiai ir galėjo turėti tiesioginę įtaką traukimo įrenginio konstrukcijos griūčiai (b.t. 10 b.l. 148-154).

2021 m. vasario 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ lydraštyje Nr. S21-102 nurodyta, kad buvo pateikti vaizdo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijoje, 2021 m. sausio 27 d. vaizdo įrašai laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.30 val. (3 t., b. l. 125).

2021 m. vasario 2 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole matyti, kad šie vaizdo kamerų įrašai buvo apžiūrėti (3 t., b. l. 127–133).

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus lydraštyje Nr. 41D(K)-287 nurodyta, kad buvo pateikta 2021 m. sausio 27 d. pranešimo skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (3 t., b. l. 138).

2021 m. vasario 12 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad šie garso įrašai buvo apžiūrėti (3 t., b. l. 139–144).

2016 m. kovo 17 d. darbo sutartyje Nr. 1276 matyti, kad V. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas kelininko pareigoms sudarant terminuotą darbo sutartį, o 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriame numatyta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis (4 t., b. l. 10–12).

2007 m. liepos 5 d. darbo sutartyje Nr. 290 matyti, kad V. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas tiltų darbininko pareigoms sudarant neterminuotą darbo sutartį, o nuo 2012 m. kovo 1 d. perkeltas dirbti kelininko pareigoms (4 t., b. l. 13–18).

AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale matyti, kad 2021 m. sausio 18 d. V. R. instruktuotas pagal šešias instrukcijas (4 t., b. l. 91); 2020 m. vasario 3 d. V. A. instruktuotas pagal šešias instrukcijas, 2020 m. vasario 17 d. pagal tris instrukcijas, 2020 m. balandžio 1 d. pagal keturias instrukcijas, 2021 m. sausio 5 d. pagal šešias instrukcijas (4 t., b. l. 93–96).

Iš 2020-04-06 darbo sutarties Nr. 2504 matyti, kad E. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas kelininko pareigoms sudarant terminuotą darbo sutartį, o 2020-12-01 buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriame numatyta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis (b.t. 4 b.l. 19-21).

2017 m. balandžio 13 d. darbo sutartyje Nr. 1662 matyti, kad H. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas suvirintojo, kelio darbininko pareigoms, sudarant terminuotą darbo sutartį, o 2017 m. spalio 16 d. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriame numatyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis iki 2022 m. kovo 10 d. (4 t., b. l. 22–24).

2012 m. sausio 17 d. Kelininko pareigybės nuostatų patvirtintų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2 priede nurodyta, kad 2016 m. kovo 17 d. V. R., 2012 m. kovo 1 d. V. A., 2020 m. balandžio 6 d. E. B. buvo pasirašytinai supažindinti su šiais nuostatais (4 t., b. l. 31–33).

2016 m. kovo 22 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr. 22 matyti, kad V. R. buvo atestuotas pagal kelininko mokymo programą (4 t., b. l. 34).

2017 m. balandžio 28 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr. 78 matyti, kad V. A. buvo atestuotas pagal kelininko mokymo programą (4 t., b. l. 35).

2020 m. balandžio 14 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr. 45 matyti, kad E. B. buvo atestuotas pagal kelininko mokymo programą (4 t., b. l. 36).

2017 m. balandžio 20 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr. 67 matyti, kad H. T. buvo atestuotas pagal kelininko mokymo programą (4 t., b. l. 37).

2021 m. sausio 31 d. darbo apskaitos žiniaraštyje Nr. TAB-010645 matyti, kad 2021 m. sausio 27 d. dirbo V. R., E. B., V. A. ir H. T. (4 t., b. l. 38).

Iš asmeninių apsaugos priemonių išdavimo (grąžinimo) žiniaraščių matyti, kad V. R., E. B., V. A. ir H. T. 2020 m. buvo išduoti darbiniai drabužiai bei šalmai (4 t., b. l. 39–42).

2021 m. sausio 4 d. paskyros-leidimo darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose Nr. 2021_005 matyti, kad V. A., H. T., E. B. ir V. R. buvo supažindinti su darbo sąlygomis (4 t., b. l. 97, 105–107).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad 2021 m. sausio 27 d. V. R., V. A., H. T. ir E. B. buvo supažindinti su plieninės perdangos užstūmimo darbo technologiniu projektu (5 t., b. l. 56).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ technologinio projekto dalies „Plieninės perdangos užtraukimo darbų aprašymo“ priedo Nr. 3 „Pastolių išdėstymo planas prie atramos Nr. 1“ matyti, kad „žmonių stovėjimo vieta, kurie prisuka templių veržles tilto traukimo metu, domkratams išsitraukinėjant“ yra nurodyta ant pastolių dešinėje pusėje, o „Žmogaus darbo vieta, kuris matuoja domkrato ištraukimą“ yra nurodyta pastolių viduryje prie pačių domkratų (5 t., b. l. 52).

2019 m. rugpjūčio 8 d. viešojo pirkimo sutartyje Nr. S-697 tarp (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta sutartis dėl „(duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 103–108).

2019 m. balandžio 1 d. darbo sutartyje Nr. 38 matyti, kad A. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas darbų vadovo pareigoms sudarant neterminuotą darbo sutartį, darbo sutartyje nurodyta, jog A. V. dirba nuo (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 4–9).

2012 m. gruodžio 19 d. Darbų vykdytojo nuostatų patvirtintų AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 priede matyti, kad 2014 m. kovo 18 d. A. V. buvo pasirašytinai supažindinti su šiais nuostatais (4 t., b. l. 52).

2019 m. rugsėjo 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakyme „Dėl atsakingų darbuotojų paskyrimo“ Nr. ĮS-19-121-1 matyti, kad užtikrinant tinkamą 2019 m. rugsėjo 8 d. sutarties Nr. S-697 „(duomenys neskelbtini)“, sudarytos su (duomenys neskelbtini) vykdymą, K. S. skiriamas statinio statybos vadovu, o A. V. skiriamas darbų vadovu atliekant (duomenys neskelbtini) statybos darbus <...> Darbų objektuose dirbančius darbų vadovus atsakingais už saugos ir sveikatos darbe koordinavimą (5 t., b. l 114–115).

2012 m. spalio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro klasifikacijos atestate Nr. 4037 matyti, kad A. V. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (5 t., b. l. 118–119).

2020 m. kovo 30 d. Projektų vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115, priede matyti, kad 2020 m. kovo 30 d. A. V. buvo pasirašytinai supažindinti su šiais nuostatais (5 t., b. l. 130).

2010 m. lapkričio 10 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 96 patvirtintoje „Technologinių projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkoje“ matyti, kad Technologinius projektus rengia - objekto darbų vadovas (5 t., b. l. 145–146).

2017 m. vasario 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS17-23 patvirtintoje „Darbdavio įgaliotų asmenų darbuotojų saugai ir sveikatai, priešgaisrinei saugai ir aplinkos apsaugos sąrašą“ matyti, kad A. V., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskirtas atsakingu asmeniniu už statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatą (5 t., b. l. 147).

2019 m. rugsėjo 2 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjime Nr. 388 matyti, kad A. V. atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (9 t., b. l. 56).

2020 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje Nr. 24279, sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ prisiima įsipareigojimus sau suteikti AB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindines montavimo paslaugas, o taip pat atlikti antstato slankiosios konstrukcijos darbus naudojant SIA „(duomenys neskelbtini)“ įrangą ir jos nuleidimą ant atraminių dalių naudojant AB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą ir kvalifikuotą personą objekte „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 57–62, 65–69).

2020 m. kovo 24 d. sutartyje Nr. 2020-03/VT, sudarytoje tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė, o SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parengti projektinę tilto tarpatramio konstrukcijos perstūmimo technologiją ir avanbeko techninį sprendimą (5 t., b. l. 158–166, 167–175).

2021 m. birželio 15 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. S21-682 matyti, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo. Bendrovė, suderinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinių konstrukcijų kokybinius ir kiekybinius parametrus, kainą ir terminus jas įsigijo pagal komercinį pasiūlymą (6 t., b. l. 70–71).

2020 m. birželio 28 d. Komerciniame pasiūlyme Nr. KP-05-2802 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pateikti gamybai patvirtintus brėžinius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - pagaminti konstrukcijas pagal patvirtintus gamybos brėžinius ir terminus (6 t., b. l. 74–75).

2020 m. liepos 17 d. vizualinės kontrolės pažymėjime Nr. 299 matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. – 2020 m. liepos 17 d. R. M. atestuotas pagal virintinių siūlių vizualinės kontrolės programą (6 t., b. l. 86).

2020 m. liepos 17 d. vizualinės kontrolės pažymėjime Nr. 479 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. R. M. atestuotas suvirinimo darbų koordinatoriumi (7 t., b. l. 30).

Iš suvirintojo kvalifikacijos tikrinimo sertifikatų Nr. 7204-06, 7204-05, 7204-04, 7204-02, 7204-01, 4813-02, 4813-01 matyti, kad buvo tikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo E. M. kvalifikacija (7 t., b. l. 45–53).

Iš suvirintojo kvalifikacijos tikrinimo sertifikatų Nr. 7203-02, 7203-01 matyti, kad buvo tikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo D. D. kvalifikacija (7 t., b. l. 54–55).

Iš 2019 m. gruodžio 10 d. suvirinimo įrangos patikros sertifikatų pagal EN IEC 60974-14 Nr. 20190401, 20190402, 20190403, 20190404, 20190405, 20190406, 20190407, 20190408, 20190409, 20190410,20190411 matyti, kad buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirinimo šaltinio su matavimo prietaisais patikra, kuri galioja iki 200-12-10 (7 t., b. l. 56–66).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. V. dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. V. savo kaltę visiškai pripažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kad jis būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą šiame objekte bei rengdamas technologinį projektą, neatliko teisės normų aktuose nurodytų būtinų veiksmų ir pažeidė kaltinime išvardintus teisės normų aktų reikalavimus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kokius veiksmus jis turėjo atlikti ir kokias priemones jis turėjo įgyvendinti, kad tokios situacijos nebūtų. Kaltinamasis pažymėjo, kad šiuo metu visi šie pažeidimai šiame objekte yra pašalinti.

Taip pat kaltinamojo A. V. kaltė yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, t. y., nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis dėl kūno sužalojimų nustatymo, įvykio vietos, vietovės, daiktų, vaizdo kamerų apžiūros protokolais, 2021 m. balandžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2585 (21), 11-2997 (21), 2021 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. SE21-02/03, 2021 m. balandžio 7 d. statybinės ekspertizės aktu Nr. 2-PS-003-21, 2021 m. balandžio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 2-PS-004-21 ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ištyrus aukščiau paminėtus faktinius duomenis bei atsižvelgiant į įrodytą šio įvykio mechanizmą ir aplinkybes, nelaimingo atsitikimo darbe aktą bei darbų saugos specialisto išvadą manytina, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis neužtikrino darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo. Šis neužtikrinimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis A. V., organizuodamas darbus statybvietėje „(duomenys neskelbtini)“ dešiniajame (duomenys neskelbtini), savo pareigas atliko netinkamai, t. y.,

- 2020 m. rugpjūčio 20 d. Darbų technologinio projekto papildyme Nr. 1 „Plieninės perdangos užtraukimo darbų aprašymas“ numatė netinkamas darbuotojų, dirbančių su plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“, saugias darbo vietas įrenginio naudojimo metu,

- darbų metu neapribojo galimybės darbuotojams patekti į plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ pavojingas zonas, ir/arba tuo tikslu neįdiegė jokios saugos sistemos,

- neatliko plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ techninės būklės tikrinimo nei prieš sumontuojant statybvietėje, nei periodiškai jo eksploatacijos metu, vykdant tilto konstrukcijos traukimo darbus,

- neužtikrino saugių darbų atlikimo technologinių būdų bei metodų, panaudojant inovatyvias technines priemones ir kitus sprendimus, pakeisiančius darbo procesą ne tokiu pavojingu darbuotojų saugai ir sveikatai,

- aplink veikiantį įrenginį nenustatė bei nepaženklino pavojingų zonų bei nekontroliavo, kad jose nebūtų jokių darbuotojų konstrukcijos traukimo ciklo metu; neapmokė darbuotojų, dirbančių prie hidraulinių domkratų ir hidraulinės stoties, atlikti darbą, kaip tai yra nustatyta įrenginio naudojimo bei įmonės vidaus dokumentuose.

Tą įrodo ne tik pačio kaltinamojo parodymai, bet ir 2021 m. balandžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 bei 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2585 (21), 11-2997 (21). Iš 2021 m. balandžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1. Darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Tilto konstrukcijos traukimo įrenginys suprojektuotas ir pagamintas neužtikrinant tinkamo jo stabilumo ir tvirtumo jo eksploatacijos metu. Įrenginys suprojektuotas neįvertinus statmenai tilto ašiai veikiančių jėgų, o jo pagaminimas (suvirinimas) buvo netinkamas ir neatitiko projekto sprendinių; įrenginio naudojimo sąlygos neapribojo galimybės darbuotojams patekti į įrenginio pavojingas zonas ir/arba tuo tikslu nebuvo įdiegta jokia saugos sistema. Nebuvo nustatyta tvarka atliekamas įrenginio techninės būklės tikrinimas nei prieš jį sumontuojant statybvietėje, nei periodiškai jo eksploatacijos metu. 2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Įmonėje nepakankamumas. Vykdant tilto konstrukcijos traukimo darbus, nebuvo užtikrinti saugus darbų atlikimo technologiniai būdai bei metodai, panaudojant inovatyvias technines priemones ir kitus sprendinius, pakeičiančius darbo procesą ne tokiu pavojingu darbuotojų saugai ir sveikatai. Aplink veikiantį darbo įrenginį nebuvo nustatytos bei paženklintos pavojingos zonos ir nebuvo kontroliuojama, kad jose nebūtų jokių darbuotojų konstrukcijos traukimo ciklo metu. Darbuotojai, dirbantys prie hidrauliniu domkratu ir hidraulinės stoties, nebuvo apmokyti atliekamam darbui, kaip tai yra nustatyta įrenginio naudojimo bei įmonės vidaus dokumentuose.

Iš 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2585 (21), 11-2997 (21) matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad traukimo įrenginys neatitiko projekto sprendinių dėl netinkamai įrengtų traukimo įrenginio statramsčių (-io) suvirintų jungčių. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

Kaip matyti iš šių dokumentų, tokia savo veika A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalies 1, 5, 6 punktų, 27 straipsnio 1 dalies; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 10 punkto, 2 priedo 4 punkto; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 11 punkto, 1 priedo 2.1, 2.6, 2.7, 2.16 punktų,; Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. A1-587 redakcija) 1 priedo 31; 32; 56; 57; 58 ir 60 punktų,; Hidraulinės traukimo įrangos „AH 543“ naudojimo instrukcijos Nr. TD-366, 3 skyriaus „Personalo parinkimas ir kvalifikacija“ nuostatų, numatančių, kad „Dirbti gali tik apmokyti darbuotojai <...>“; „Prie cilindro leiskite dirbti tik įgaliotiems asmenims“; „Darbus prie hidraulinės sistemos gali atlikti tik darbuotojai, turintys specifinių darbo su hidrauline įranga žinių ir patirties“; Rankinės hidraulinės alyvos stoties „HC 600“ eksploatavimo instrukcijos 4 skyriaus „Personalo atranka ir parengimas“ 4.1 punkto, reikalavimus.

Kaip matyti, šioje byloje yra pilnai įrodyti kaltinamojo A. V. padaryti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimai. Taip pat yra įrodytas nelaimingo atsitikimo darbe kilimo faktas ir sunkių padarinių, pasireiškusių vieno darbuotojo mirtimi, kitų darbuotojų įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymų, atsiradimas. Ištirtais faktiniais duomenimis nustatyta, kad dėl šio nelaimingo atsitikimo buvo mirtinai sužalotas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R., bei įvairaus sunkumo sužalojimus patyrė AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. A., E. B. ir H. T.. Tą įrodo tiek ir teismo medicinos specialisto išvados, tiek ir 2021 m. balandžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 bei 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2585 (21), 11-2997 (21).

Ištirtais faktiniais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. V. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir 2019 m. rugsėjo 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS 19-121-1, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtas tiltų statybos aikštelės darbų vadovu statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal „Darbdavio įgaliotų asmenų darbuotojų saugai ir sveikatai, priešgaisrinei saugai ir aplinkos apsaugos sąrašą“, patvirtintą generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮS17-23, buvo paskirtas įmonės atsakingu asmeniu už minėtame objekte dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatą, t. y., jam buvo pavesta būti darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už šiame objekte dirbančių darbuotojų darbų saugą ir sveikatą. Tai pilnai patvirtina kaltinamojo specialaus subjekto statusą ir jokių abejonių nekelia.

Tokiu būdu yra pilnai įrodyta, kad kaltinamasis, būdamas specialiu subjektu – AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, padarė darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir dėl to kilo nelaimingas atsitikimas žmonėms. Taip pat konstatuotina, jog tarp nustatytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Tą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktas darbų saugos tyrimas, Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, pačio kaltinamojo parodymai. Dėl šios priežasties A. V. veikoje yra nustatyti visi nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jo veika kvalifikuota teisingai. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad A. V. dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos teisės aktuose nustatytus darbų saugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R., bei įvairaus sunkumo sužalojimus patyrė AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. A., E. B. ir H. T...

A. V. veikė neatsargia kaltės forma, kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad dėl jo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. V. dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir 2019 m. rugsėjo 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS 19-121-1, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. būdamas paskirtas tiltų statybos aikštelės darbų vadovu statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal „Darbdavio įgaliotų asmenų darbuotojų saugai ir sveikatai, priešgaisrinei saugai ir aplinkos apsaugos sąrašą“, patvirtintą AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮS17-23, paskirtas įmonės atsakingu asmeniu už minėtame objekte dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatą, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus šiame objekte, savo pareigas atliko netinkamai, t. y., 2020 m. rugpjūčio 20 d. Darbų technologinio projekto papildyme Nr. 1 „Plieninės perdangos užtraukimo darbų aprašymas“ numatė netinkamas darbuotojų, dirbančių su plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“, saugias darbo vietas įrenginio naudojimo metu, neatliko plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ techninės būklės tikrinimo nei prieš sumontuojant statybvietėje, nei periodiškai jo eksploatacijos metu, sumontavus visą įrenginį „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ neatliko jos patikrinamųjų bandymų atitinkamoms (darbo ir/ar didesnėmis) apkrovomis; darbų metu neapribojo galimybės darbuotojams patekti į plieninės perdangos traukimo įrenginio „Hidraulinė traukimo įranga AH 543“ pavojingas zonas, ir/arba tuo tikslu neįdiegė jokios saugos sistemos; vykdant tilto konstrukcijos traukimo darbus, neužtikrino saugių darbų atlikimo technologinių būdų bei metodų, panaudojant inovatyvias technines priemones ir kitus sprendimus, pakeisiančius darbo procesą ne tokiu pavojingu darbuotojų saugai ir sveikatai; aplink veikiantį įrenginį nenustatė bei nepaženklino pavojingų zonų bei nekontroliavo, kad jose nebūtų jokių darbuotojų konstrukcijos traukimo ciklo metu; neapmokė darbuotojų, dirbančių prie hidraulinių domkratų ir hidraulinės stoties, atlikti darbą, kaip tai yra nustatyta įrenginio naudojimo bei įmonės vidaus dokumentuose, tuo pažeidė teisės aktų nuostatas, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado kitokių sunkių padarinių, t. y., 2021 m. sausio 27 d., apie 14.05 val., statybvietėje „(duomenys neskelbtini)“ dešiniajame (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams vykdant plieninės tilto konstrukcijos per (duomenys neskelbtini) upę traukimo darbus – AB „(duomenys neskelbtini)“ kelininkams V. R., E. B. ir R. L. atliekant templių keitimo bei suveržimo darbus, suvirintojui H. T. atliekant slydimo plokštelės keitimą prie dešiniojo atramos šliaužto, o kelininkui V. A. parankinėmis priemonėmis matuojant hidraulinių domkratų stūmoklių išsiskleidimo ilgį, staiga lūžo ir virto traukimo įrenginio atraminės plieninės sijos bei krito ant tuo metu šalia įrenginio ant pastolių buvusių AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, ko pasėkoje V. R. patyrė galvos traumą, pasireiškusią daugybiniais atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų dangalų plyšimais, galvos smegenų sutraiškymu, dėl ko jis įvykio vietoje mirė, V. A. patyrė odos nubrozdinimą kairiajame skruoste, poodines kraujosruvas dubens srityje, 2-5 juosmeninių slankstelių dešinių skersinių ataugų lūžį, kryžkaulio kairės šoninės masės skeveldrinį lūžį, dešinio klubakaulio skeveldrinį lūžį, kairio klubakaulio lūžį, dešinės gūžduobės skeveldrinį lūžį, dešinio sėdynkaulio lūžį, dešinio ir kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą, E. B. patyrė odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas R. V. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį A. V. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis A. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, praeityje jis neteistas (11 t., b. l. 80), administracine tvarka baustas 1 kartą (11 t., b. l. 77–79), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ligų skyriuje nesigydė (11 t., b. l. 73), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (11 t., b. l. 76), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (13 t., b. l. 136). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoju byloje prašymą pateikęs R. V. – kaltinamojo kolega – nurodė, kad A. V. yra jo darbuotojas, jie kartu dirba (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju bendrauja, dalinasi patarimais, laiduotojas kuruoja A. V. darbą, A. V. atsižvelgia į jo nuomonę. Laiduotojas 2004 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byla nebuvo susijusi su darbų sauga. R. V. mano, kad jis yra A. V. autoritetas. Po nelaimės diskutavo apie tai su A. V., analizavo, ką daryti kitaip, kad tai daugiau nepasikartotų.

R. V. neteistas (2008 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, BK 40 straipsniu, baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, perduodant R. V. 1 metams pagal laidavimą be užstato) (13 t., b. l. 149), administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 3 kartus (13 t., b. l. 153–155), įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas tik teigiamai (13 t., b. l. 136).

Nors R. V. 2008 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi laikomas neteistu, be to šis įvykis buvo prieš 15 metų, iki šios dienos R. V. daugiau teistas nebuvo, jo atžvilgiu nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat jis administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažeidimai nėra šiurkštaus pobūdžio, nesukėlė visuomenei neigiamų padarinių, baudos sumokėtos, įmonės charakterizuojamas ypač teigiamai, todėl iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl R. V. skirtinas laiduotoju.

Esant R. V. prašymui perduoti A. V. jo – R. V. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, labai išgyvena, kaip nurodė pats kaltinamasis, šiai dienai jis yra atidesnis, atsakingesnis. Kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi ir atsiprašo, savo elgesį vertina blogai. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, žalą iš dalies atlygino už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakinga įmonė, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 2 metų laikotarpiui.

Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašė netaikyti kaltinamojo atžvilgiu laidavimo instituto, kadangi pats kaltinamasis žalos nukentėjusiems neatlygino, be to, laiduotojas nėra tinkamas, kadangi jis praeityje yra teistas, todėl tai neatitinka BK 40 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, suformuotą teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose civiliniais atsakovais įtraukiami kaltinamųjų darbdaviai (juridiniai asmenys), kurie ir atlygina žalą, atsiradusią dėl jų darbuotojų kaltės, taigi, nukentėjusiųjų interesai pažeisti nebus. Teismas nepriteisdamas žalos iš A. V. BPK normų nepažeidžia ir nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos.

Šioje byloje visiems nukentėjusiesiems, išskyrus I. R., K. R. ir I. I., civilinius ieškinius atlygino, kaip ir numato įstatymas, civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ši civilinė atsakovė pervedė nukentėjusiųjų I. R., K. R. ir I. I. ieškinyje prašomą priteisti sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kuri yra pakankama teismo nustatytiems civilinių ieškinių dydžiams atlyginti.

Taigi BK 40 straipsnio nuostata dėl žalos nukentėjusiesiems atlyginimo nėra pažeista – civilinius ieškinius privalo atlyginti civilinė ieškovė AB „(duomenys neskelbtini), dalį civilinių ieškinių civilinė ieškovė jau atlygino, dar trijų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius civilinė atsakovė įsipareigojo atlyginti, o į teismo sąskaita pervesta pinigų suma, skirta neatlygintų ieškinių atlyginimui, patvirtina, kad nukentėjusiesiems padaryta žala bus visiškai atlyginta

Vertinant laiduotojo tinkamumą, taip pat atsižvelgtina į suformuotą teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, 2008 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, BK 40 straipsniu, baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, perduodant R. V. 1 metams pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikomas neteistu, taip pat baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nagrinėjama ne dėl darbų saugos pažeidimų, byla buvo nutraukta jau prieš 15 metų, iki šio laiko R. V. pakartotinai nenusikalto, todėl, kaip jau minėta, R. V. yra tinkamas laiduotojas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Įvertinus tai, kad A. V. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, kad dėl nusikalstamos veikos kilo tragiški padariniai – žuvo žmogus, teismas pritaria prokuroro siūlymui paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos dydį nustatant, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, mažesnį nei vidurkis.

Taip pat prokuroras siūlė paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą 3 metams. BK 68¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. BK 67 straipsnyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas.

Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, t. y. dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Nors dėl A. V. įvykdytos nusikalstamos veikos kilo itin sunkūs padariniai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos itin išgyvena, per ilgametę jo darbo patirtį toks nelaimingas atsitikimas įvyko pirmą kartą, kaltinamasis ir AB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi priemonių, kad toks įvykis daugiau nepasikartotų, pačio kaltinamojo teigimu, jis pasimokė iš savo klaidų, suprato, ką padarė netinkamai, dabar yra daug atidesnis, daugiau rūpinasi darbų sauga. Taip pat pažymėtina, kad uždraudus kaltinamajam dirbti darbų vadovu, kuris šias pareigas eina jau nuo 1999 metų ir yra vadovavęs šešių stambių objektų statybai (13 t., b. l. 136), įmonė prarastų kvalifikuotą ir patyrusį toje srityje specialistą. Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, A. V. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškovai I. R., K. R. ir I. I. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei žalos netekus maitintojo atlyginimo. Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos teigiama, kad civiliniai ieškovai dėl sūnaus ir brolio mirties neteko jiems artimo ir brangaus žmogaus, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą, neteko asmens, kuris teikia finansinę paramą. Nukentėjusiuosius ir mirusįjį siejo itin artimi ir šilti santykiai. Nukentėjusieji su žuvusiuoju priklausė vienam socialiniam ratui, susitikdavo ne tik per tradicines ar giminės šventės, tačiau lankydavosi vienas pas kitą kelis kartus per mėnesį. Jų tarpusavio santykiai apėmė ne tik draugiškus santykius, tačiau ir moralinę bei materialinę paramą. Nukentėjusiesiems I. R. ir K. R. tai buvo mylimas sūnus, kurio apsilankymų jie laukdavo kiekvieną kartą, kuris padėdavo spręsti senatvėje kylančias problemas. Kadangi tėvų pensija buvo maža, V. R. padėdavo finansiškai. Su seserimi I. I. žuvusysis buvo beveik vienmetis. Jų santykiai buvo itin artimi nuo jaunystės, vėliau bendraudavo šeimomis, dažnai kartu leisdavo laisvalaikį, atostogaudavo, vieni kitiems teikdavo abipusę materialinę ir moralinę pagalbą iškilus bėdoms. Brolis gyveno netoliese, (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu brolis daug dirbdavo, todėl bendravimas daugiau vykdavo telefonu. Brolis visada tardavosi dėl įvairių buitinių reikalų, nes gyveno vienas. Skausminga ne tik V. R. netektis, tačiau šio įvykio netikėtumas. V. R. buvo sveikas, energingas, pozityviai žvelgiantis į gyvenimą, todėl jo artimieji nebuvo psichologiškai pasiruošę jo netekčiai, kas tik padidino psichologinį jo žūties sukrėtimą. Taigi dėl mylimo sūnaus ir brolio žūties, tėvai ir sesuo patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl prašoma žuvusio tėvams priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o žuvusiojo seseriai – 15 000 Eur.

Dėl turtinės žalos patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad R. šeima neturėjo savo kapavietės, todėl netikėtai žuvus V. R. ir jį palaidojus, atsižvelgiant į tradicijas, kapavietė turėjo būti sutvarkyta. Tuo tikslu kapavietėje buvo pastatytas paminklas, o aplink kapo perimetrą pastatyta tvorelė. Šių darbų kaina 5 250 Eur. Šią sumą apmokėjo I. I.. Laidojant V. R., jo tėvai sumokėjo 200 Eur už kunigo paslaugas ir 260 Eur už duobkasių paslaugas. Duobkasiai kvito už paslaugas neišdavė, o kunigo paslaugų apmokėjimas yra traktuojamas kaip auka, neapmokestinamas ir neįforminamas, todėl tokių įrodymų Ieškovai negali pateikti, tačiau mano, kad šias išlaidas pagrindžia pats V. R. palaidojimo faktas. Iš viso prašoma priteisti 5 710 Eur turtinę žalą dėl V. R. mirties iš AB „(duomenys neskelbtini)“ – 5 250 Eur I. I. naudai ir po 230 Eur I. R. ir K. R. naudai.

Civilinio ieškinio dalyje dėl žalos netekus maitintojo atlyginimo nurodoma, kad žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau - Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos miršta, teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, - iki gyvos galvos (7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teigiama, kad žuvusiojo V. R. tėvai yra nedarbingi ir sūnaus mirties dieną turėjo teisę iš jo gauti išlaikymą (CK 3.205 straipsnis), kad išlaikymą V. R. faktiškai teikdavo, nes tėvų pensijos yra mažos. Pagal civiliniame ieškinyje pateiktą apskaičiavimą mirusiojo V. R. tėvai prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodinę netekto maitintojo kompensaciją – po 240,64 Eur (13 t., b. l. 41–47).

Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, civilinių ieškovų pateikti neturtinės žalos atlyginimo reikalavimai prieštarauja teisės aktuose nurodytiems neturtinės žalos atlyginimo principams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotai praktikai analogiškose bylose.

Civilinės atsakovės nuomone, civiliniai ieškovai savo reikalavimus grindžia lakoniškais teiginiais (Ieškinio 22-25 p.) apie artimus santykius su Žuvusiuoju, patirtus dvasinius išgyvenimus, apie Žuvusiojo materialinę paramą Civiliniams ieškovams, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, įskaitant artimus santykius, sveikatos sutrikdymą ir kt., Civiliniai ieškovai nepateikia, todėl Civilinės atsakovės nuomone, tokie Civilinių ieškovų teiginiai neatitinka tikrovės ir finansinės paramos jie iš Žuvusiojo negaudavo.

Civilinės atsakovės pastebėjimu, teismai spęsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į žuvusiojo amžių, taip pat vertina ir aplinkybę ar žuvusysis buvo sukūręs savo šeimą. Tai svarbu lyginant neturtinę žalą tėvams, broliams ir seserims – jei žuvusysis buvo sukūręs savo šeimą, tuomet tėvams, broliams ir seserims priteistinos mažesnės neturtinės žalos sumos. Nagrinėjamoje byloje Žuvusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir buvo sukūręs savo šeimą, turėjo du vaikus, ką patvirtina byloje surinkta medžiaga. Doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartu su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį.

Civilinės atsakovės nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos faktines aplinkybes, įskaitant žuvusiojo santykius su Civiliniais ieškovais, Žuvusiojo amžių, tai, kad jis buvo sukūręs savo šeimą, vėliau turėjo naują gyvenimo draugę, atlygintos žalos dydžius Žuvusiojo vaikams šioje byloje, taip pat teismų praktiką analogiškose bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, būtų pagrįsta tenkinti Žuvusiojo tėvų I. R. ir K. R. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo – kiekvienam priteisiant po 10 000 Eur, seseriai I. I. – 3 000 Eur.

Dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl 5 250 Eur priteisimo I. I. už žuvusiojo kapo sutvarkymą, t. y. paminklo ir aplink kapo perimetrą tvorelės pastatymą), civilinė atsakovė nurodo, kad šiam reikalavimui pagrįsti civiliniai ieškovai pateikė nuotrauką dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio, taip pat savo reikalavimus grindžia CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, tačiau CK 6.284 straipsnio 4 dalis nurodo, kad CK 6.284 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Žuvusysis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2021 m. sausio 27 d. ir visą tą laikotarpį buvo privalomai apdraustas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - Nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymas) tvarka. LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017 išaiškino, kad šis CK numatytas ribojimas taikomas tik turtinei žalai atlyginti, t. y., jei nukentėjusysis buvo draustas Nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymo nustatyta tvarka, šio nukentėjusiojo ar jo artimųjų patirta turtinė žala atlyginama Nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama tiesiogiai ar netiesiogiai už žalą atsakingo asmens pagal CK nuostatas. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad remiantis CK 6.284 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymo nuostatomis ir galiojančia teismų praktika, Civiliniams ieškovams nėra pagrindo reikšti turtinius reikalavimus AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl reikalavimas I. I. priteisti 5 230 Eur turi būti atmestas vien šiuo pagrindu. Civiliniai ieškovai galėtų reikšti reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Be to, Civilinės atsakovės nuomone, Civilinių ieškovų pateikti duomenys byloje neįrodo, kad I. I. patyrė nurodytas 5 250 Eur išlaidas, susijusias su Žuvusiojo kapo sutvarkymu. Nors Civiliniai ieškovai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio nuotraukas ir šie dokumentai preziumuotų, kad atsiskaityta buvo grynais pinigais, tačiau abu šie dokumentai yra išrašyti pirkėjui R. I., dokumentus pasirašė R. I., o I. I. dokumentuose nėra niekaip minima. Be to, abiejuose dokumentuose nėra nurodyta dokumento data, kasos pajamų orderyje nurodyta tik serija, tačiau nėra nurodytas numeris. Tuo tarpu tiek PVM sąskaita faktūra, tiek kasos pajamų orderis pagal teisės aktus laikomi griežtos apskaitos dokumentais, todėl turi būti užpildyti tinkamai įrašant visus nurodytus rekvizitus. Aukščiau nurodyti trūkumai neleidžia laikyti šių dokumentų tinkamais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, šie dokumentai negali būti laikomi tinkamu įrodymu byloje, pagrindžiančiu Civilinių ieškovų patirtas išlaidas.

Taip pat, Civilinės atsakovės nuomone, Civilinių ieškovų nurodytos 5 250 Eur už Žuvusiojo kapo sutvarkymą yra nepagrįstai didelės. Civilinės atsakovės atstovui paskambinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nurodytais kontaktais pasiteirauti dėl kapo sutvarkymo kainų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad vidutinio lygio naujo kapo sutvarkymo kaina, kai yra pastatomas paminklas ir perimetru aptveriama tvorelė, su visom medžiagom ir visais darbais kainuoja apie 1200 Eur, su trinkelių klojimu ir aplinkos sutvarkymu gali siekti iki 1500 Eur. Panašios paminklų kainos yra nurodomos ir kitų šių paslaugų tiekėjų tinklapiuose. Be to, LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-719/2021 priteisė 1557,87 Eur už kapo sutvarkymą ir nurodė, kad priteisiant tokias išlaidas reikia vadovautis protingumo kriterijais.

Civilinės atsakovės nuomone, Civilinių ieškovų minimos neva patirtos išlaidos 200 Eur kunigui ir 260 Eur duobkasiams nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl reikalavimas atmestinas. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo visas Žuvusiojo laidojimo išlaidas.

Dalyje dėl žalos netekus maitintojo atlyginimo, Civilinės atsakovės atstovas pažymėjo, kad CK 3.205 straipsnis nurodo, kad vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, o išlaikymas mokamas tarpusavio susitarimu arba teismo sprendimu, tačiau Žalos atlyginimo įstatymas nedetalizuoja, kaip turėtų būti konstatuojamas „nedarbingumo“ juridinis faktas ar „teisės gauti išlaikymą“ juridinis faktas. Tačiau Nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymo, kuris reglamentuoja analogiškus teisinius santykius, tik kai žala yra atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų, 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas, reglamentuojantis periodines išmokas artimojo mirties atveju asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, nurodo, kad „Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos arba teismo sprendimu“. Todėl, Civilinės atsakovės nuomone, remiantis teisės aktų normų analogijos principu, šios normos turi būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje. Tačiau Civiliniai ieškovai nepateikė jokių teisės aktų reikalaujamų įrodymų dėl nedarbingumo ir teisės į išlaikymą buvimo, todėl šis reikalavimas yra atmestinas.

Taip pat Civilinės atsakovės nuomone, grįsdami šį reikalavimą Civiliniai ieškovai remiasi įstatymo norma dėl „teisės gauti išlaikymą“, o ne „faktinio išlaikymo“, kas reiškia, kad Civiliniai ieškovai pripažįsta aplinkybę, kad faktiškai Civiliniai ieškovai nebuvo išlaikomi Žuvusiojo iki jo mirties. Taip pat Civilinės atsakovės nuomone, Civiliniai ieškovai (Ieškinio 32 ir 33 p.) netinkamai taiko Žalos atlyginimo įstatyme nurodytą periodinės išmokos formulę, netinkamai skaičiuoja kompensavimo koeficientą bei į išlaikytinių skaičių neįtraukia Žuvusiojo vaikų (13 t., b. l. 69–74).

Dėl neturtinės žalos

Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo pažeista civiliniams ieškovams artimo žmogaus, brolio ir sūnaus, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-942/2022).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Baudžiamosiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose pagal BK 176 straipsnį, žuvusiųjų darbuotojų artimiesiems – tėvams, seserims, broliams, vaikams, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 3 000 Eur iki 21 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-507/2016, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-337-489/2018, 2K-93-719/2021).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. R. žuvo darbo vietoje įvykus nelaimingam atsitikimui, kuris įvyko dėl darbuotojų saugos ir kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas A. V., pažeidimų. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų neturtinė žala grindžiama tuo, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo itin artimi ir šilti santykiai, jie priklausė vienam socialiniam ratui, susitikdavo ne tik per tradicines ar giminės šventes, bet ir lankydavosi vienas pas kitą kelis kartus per mėnesį. Nukentėjusiems I. R. ir K. R. žuvęs V. R. buvo mylimas sūnus, kuris padėdavo spręsti jiems senatvėje kylančias problemas. Su seserimi I. I. žuvusysis buvo beveik vienmetis, jų santykiai buvo itin artimi nuo jaunystės, vėliau bendravo šeimomis, dažnai karėtu leisdavo laisvalaikį, atostogaudavo. V. R. buvo sveiktas, energingas, pozityviai žvelgiantis į gyvenimą, todėl jo artimieji nebuvo psichologiškai pasiruošę jo netekčiai, kas tik padidino psichologinį jo žūties sukrėtimą.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-560/2010, Nr. 3K-3-217-690/2018).

Teismas neabejoja, kad dėl netikėtos V. R. žūties jo artimieji išgyvendami negrįžtamą artimojo netekimą patyrė stresą, lydimą neigiamų vidinių išgyvenimų – dvasinio skausmo, emocinį sukrėtimą, baimę, nežinią dėl ateities. Tačiau pažymėtina, kad civiliniai ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų artimus santykius su žuvusiuoju ir kitas civilinių ieškovų nurodytas aplinkybes. I. R. ir K. R. pateikė teismui 2023 m. gegužės 15 d. medicinos dokumentų išrašus, kuriuose teigiama, kad I. R. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o K. R. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (13 t., b. l. 78–79). Tačiau šie sutrikimai yra normali žmogaus reakcija į artimo žmogaus netektį, ypatingai tokią netikėtą, kaip nagrinėjamu atveju. Sielvartas yra normalus, nors ir labai skausmingas atsakas į artimųjų netektį, praeinantis savaime, sulaukus pagalbos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aptariami medicinos dokumentai buvo surašyti 2023 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams po V. R. žūties.

Teismas iš esmės pritaria ir civilinio atsakovo atstovo advokato Kęstučio Pusčiaus baigiamojoje kalboje išsakytiems argumentams apie tai, kad civilinių ieškovų teiginiai apie itin artimus santykius su žuvusiuoju taip pat kelia abejonių. Civiliniai ieškovai apklausų teisme metu kartojo abstrakčius teiginius, neva dažnai bendraudavo, susitikdavo ir pan. Tačiau vėliau patys patvirtino, kad žuvusysis nuo 2017 m. iki 2019 m. dirbo Latvijoje, o nuo 2019 m. iki 2020 m. pabaigos dirbo Švedijoje. Konkrečių dalykų – kur susitiko, kokias šventes šventė, ar su vaikais, ar su sugyventine ir pan., civiliniai ieškovai neprisiminė ir nenurodė. Tačiau kiti jų teiginiai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Pavyzdžiui, K. R. nurodė, kad žuvusysis su sugyventine J. U. bendravo maždaug vienerius metus iki mirties, t. y. 2020 m. Tačiau žuvusysis 2020 m. dirbo Švedijoje, o su sugyventine, tikėtina, pradėjo bendrauti dirbdamas Latvijoje nuo 2017 m. iki 2019 m. Taip pat K. R. negalėjo nurodyti kur gyveno žuvusysis, ar turėjo Lietuvoje gyvenamą vietą ir kur. I. I. teigė, kad buvo nuvykusi vieną kartą pas brolį į Latviją tais metais prieš mirtį, t. y. 2020 m. Tačiau, kaip minėta, Latvijoje jis dirbo nuo 2017 m. iki 2019 m. 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. I. ir R. I. liudijimai nepastiprino teiginių apie artimą žuvusiojo ryšį su civiliniais ieškovais, greičiau atvirkščiai – E. I. kalbėjo apie tai, kiek daug bendravo jo seneliai I. R. ir K. R. bei motina I. I. su žuvusiuoju, nors paaiškėjo, kad E. I. gyvena atskirai nuo tėvų bei senelių, taigi negali žinoti kas, kiek ir apie ką kalbėjo su žuvusiuoju. E. I. patvirtino, kad seneliams reguliariai padėdavo taip pat ir jis su broliu bei jo tėvai I. I. ir R. R.. Be kita ko, E. I. kelis kartus klaidingai teigė, kad žuvusysis dirbo komandiruotėje Norvegijoje, o ne Švedijoje ar Latvijoje. R. I. nurodė, kad žuvusysis, kai grįždavo į Lietuvą, gyveno tėvo bute (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir R. I. su šeima. Pasak R. I., žuvusysis paskutiniais metais prieš mirtį Lietuvoje gyveno ne mažiau nei 3 mėnesius per metus. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Kaip nurodo oficialūs duomenys iš AB „(duomenys neskelbtini)“, žuvusysis nuo 2017 iki 2020 metų pabaigos dirbo Latvijoje ir Švedijoje nepertraukiamai, t. y. faktiškai visas darbo dienas per mėnesį. Pagal komandiruočių suvestinę, 2020 m. V. R. Švedijoje praleido 322 kalendorines dienas, o tai reiškia, kad į Lietuvą grįždavo tik kas kažkelintą savaitgalį.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant neatsargiai kaltinamojo kaltės rūšiai, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą (nusikaltimas, susijęs su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais), pasekmėms (nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo žmogus), teismas konstatuoja, jog priklausomai nuo aptartų reikšmingų bylos aplinkybių, kiekvieno nukentėjusiojo asmeninio santykio su žuvusiu asmeniu, nukentėjusiajai I. I. priteistina 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiems K. R. ir I. R. po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ją priteisiant iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl turtinės žalos

Patikslintame civiliniame ieškinyje civiliniai ieškovai nurodė, kad dėl V. R. žūties patyrė 5 710 Eur turtinę žalą, o būtent: I. I. patyrė 5 250 Eur turtinę žalą (išlaidos susijusios su kapo sutvarkymu), I. R. ir K. R. patyrė po 230 Eur turtinę žalą (išlaidos susijusios su apmokėjimu duobkasiams ir kunigui) (13 t., b. l. 45).

Byloje nustatyta, kad V. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2021 m. sausio 27 d. ir visą tą laikotarpį buvo privalomai apdraustas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, K. R. ir I. R. 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, kurios sudaro po 20 984,40 Eur kiekvienam (13 t., b. l. 114–117).

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo numatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, todėl iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad privalomu socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo numatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tuo tarpu, skirtingai negu socialinio draudimo kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Kaip matyti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmokėta išmoka I. R. ir K. R. visiškai padengia prašytos priteisti turtinės žalos dydį. Taip pat teismas mano, kad civilinių ieškovų pateikti duomenys neįrodo, kad I. I. patyrė nurodytas 5 250 Eur išlaidas, susijusias su žuvusiojo kapo sutvarkymu. Iš teismui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio nuotraukų matyti, kad abu šie dokumentai yra išrašyti pirkėjui R. I., tačiau dokumentus pasirašė R. I., I. I. dokumentuose nėra niekaip minima. Tiek PVM sąskaita faktūra, tiek kasos pajamų orderis pagal teisės aktus laikomi griežtos apskaitos dokumentais, tačiau abiejuose dokumentuose nėra nurodyta dokumento data, kasos pajamų orderyje nurodyta tik serija, tačiau nėra nurodytas numeris, todėl nurodyti trūkumai neleidžia laikyti šių dokumentų tinkamais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais patirtas išlaidas. Taip pat pažymėtina, kad I. I. nenurodė, kokią dieną ir kokiomis aplinkybėmis įvyko apmokėjimas už paminklą ir kapo sutvarkymą, kodėl ji nepasirašė sąskaitos ir kasos pajamų orderio. Pažymėtina, kad I. R. ir K. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmokas gavo 2021 m. rugpjūčio 31 d., o paminklo sąskaita ir orderis išrašyti 2021 m. rugsėjo mėn., todėl manytina, kad už kapo sutvarkymą sumokėjo I. R..

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, suformuotą teismų praktiką, civilinių ieškovų patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl žalos netekus maitintojo atlyginimo

Civiliniai ieškovai K. R. ir I. R. taip pat prašė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti periodinę netekto maitintojo kompensaciją – po 240,64 Eur. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad V. R. tėvai yra nedarbingi ir sūnaus mirties dieną turėjo teisę iš jo gauti išlaikymą, kad išlaikymą žuvusysis faktiškai teikdavo, nes tėvų pensijos yra mažos.

Civiliniai ieškovai teismui nepateikė jokių duomenų, kad žuvusysis materialiai juos išlaikė, apklausų metu nurodė, kad V. R. buvo nupirkęs įvairių daiktų, kartais duodavo pinigų. 2023 m. spalio 6 d. civiliniai ieškovai pateikė išrašą iš I. R. banko sąskaitos, kuriame buvo matomos tik gautinos sumos iš žuvusiojo. Jos buvo mokamos periodiškai kas mėnesį ar dažniau, kartais mokėjimai siekdavo 1000–2600 Eur per mėnesį. Tokios sumos sudarė faktiškai visą V. R. atlyginimą, gaunamą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (žuvusiojo atlyginimas svyruodavo priklausomai nuo sezono ir vidutiniškai sudarė apie 700 Eur). I. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ši sąskaita buvo atidaryta sūnaus iniciatyva, ir sūnus ją kontroliavo internetinės bankininkystės priemonėmis, o I. R. šia sąskaita ir lėšomis joje nesinaudojo. Taip pat sąskaitos detales žinojo ir sūnaus sugyventinė J. U.. Be to, I. R. nurodė, kad per mėnesį gauna apie 450 Eur pensiją, o jam pragyventi reikia apie 600-700 Eur. Taigi, minėtoje sąskaitoje esančios sumos gerokai viršytų I. R. poreikius. Šios aplinkybės verčia daryti išvadą, kad minėta I. R. vardu atidaryta sąskaita buvo naudojama žuvusiojo ir jo faktinės šeimos materialiniams poreikiams tenkinti, o ne civiliniams ieškovams remti. Taigi, civiliniai ieškovai neįrodė, kad žuvusysis juos rėmė materialiai ar išlaikė ir tokie jų teiginiai neatitinka tikrovės.

Civiliniai ieškovai reikalavimą mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis grindžia Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos miršta, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Tačiau šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti: 1) dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai; 2) dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis po 2000 m. sausio 1 d., bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, tiems nukentėjusiesiems, kurie po 2000 m. sausio 1 d. nebuvo drausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Taigi, šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos byloje nagrinėjamam įvykiui.

I. R. ir K. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, buvo išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Pagal šį įstatymą taip pat yra sprendžiami klausimai dėl periodinių išmokų gavimo, o nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnis). Tad, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, I. R. ir K. R. turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl periodinių išmokų gavimo.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, civilinių ieškovų pareikšto patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl žalos netekus maitintojo atlyginimo atmestina.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Gintas Gustaitis pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo A. V. 3610 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Pinigų priėmimo kvite nurodoma, kad I. I. sumokėjo advokatui Gintui Gustaičiui 2500 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat pateikti patvirtinimai apie lėšų įskaitymą, iš kurių matyti, kad I. I. už teisines paslaugas advokatui Gintui Gustaičiui mokėjo nuo 80 Eur iki 750 Eur (13 t., b. l. 170–179).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Gintas Gustaitis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo tris nukentėjusiuosius, parengė civilinį ieškinį bei patikslintą civilinį ieškinį, nors byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl didelės bylos apimties, rusų-lietuvių kalbų vertėjos dalyvavimo, civilinio ieškinio įrodinėjimo. Advokatas Gintas Gustaitis nukentėjusiųjų interesus aktyviai atstovavo viso bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo tik pasyvus stebėtojas, sekė procesą, užduodavo proceso dalyviams klausimus, teikė įvairius kitus dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla, teikė žodines konsultacijas nukentėjusiems, išsamiai pasisakė ir baigiamųjų kalbų metu. Taip pat teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 3610 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiųjų interesus viso baudžiamojo proceso metu, todėl I. I. turėtos 3610 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo A. V..

2023 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 229 662,86 Eur, kuriuos 2022 m. kovo 2 d. į šią sąskaitą pervedė AB „(duomenys neskelbtini)“, skirtus nukentėjusiųjų pareikštiems civiliniams ieškiniams atlyginti, pervesti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinės sąskaitos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedus 229 662,86 Eur sumą, 138 036,08 Eur palikti teismo sąskaitoje, o 91 626,78 Eur grąžinti AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedant juos į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke.

Atsižvelgiant į tai, kadangi nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas 27 000 Eur sumai, 27 000 Eur, priklausantys AB „(duomenys neskelbtini)“, esantys Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus nukreiptini civilinių ieškovų I. R., K. R. ir I. I. pareikštam civiliniam ieškiniui atlyginti, o likusieji pinigai – 111 036,08 Eur iškart po nuosprendžio paskelbimo grąžintini AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedant juos į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, šiai sumai, tai yra 111 036,08 Eur taikant laikiną civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių apribojimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d.), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis – 111 036,08 Eur, paskiriant šių piniginių lėšų saugotoju civilinę atsakovę AB „(duomenys neskelbtini)“.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidos – specialisto tyrimas 707,20 Eur vertės – nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. daiktai, paimti 2021 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu – 2021 m. vasario 4 d. nutarimu grąžintas I. I., paliktinas I. I. žinioje;

2. daiktai, paimti 2021 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu – oranžinės spalvos šalmas – 2022 m. spalio 10 d. nutarimu grąžintas A. V., paliktinas A. V. žinioje;

3. daiktai, gauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S21-36 - Technologinis projektas (originalas) – 2022 m. spalio 10 d. grąžintas A. V., paliktinas A. V. žinioje;

4. daiktai, gauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S21-519 – dokumentų (darbo sutarčių, instruktavimų žurnalų, kelininko pareiginių nuostatų, asmeninių apsaugos priemonių žiniaraščių) originalai – 2022 m. spalio 10 d. grąžinti A. V., paliktini A. V. žinioje;

5. daiktai, pateikti 2021 m. vasario 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu Nr. S21-102 – USB laikmena, perduota teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, paliktina saugoti kartu su baudžiamąją byla;

6. daiktai, pateikti 2021 m. vasario 10 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus lydraščiu Nr. 41D(K)-287 – kompaktinė plokštelė su skaitmenine garso įrašo kopija, perduota teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla;

7. daiktai, pateikti 2022 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu – kompaktinė plokštelė su įrašytais dokumentais (brėžiniais/schemomis), fotonuotraukomis, perduota teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla;

8. daiktai, pateikti 2021 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento lydraščiu Nr. 2D-5062 – kompaktinė plokštelė su 2021 m. kovo 31 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-1 priedais, tarp kurių yra ir „(duomenys neskelbtini)“ technologinis projektas, perduota teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla;

9. daiktai, pateikti 2021 m. lapkričio 4 d. Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorijos lydraščiu Nr. 21-LR-001 – kompaktinė plokštelė su bandinių fotonuotraukomis, perduodama teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. V. laiduotojo R. V. atsakomybei.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinių ieškovų I. R., K. R. ir I. I. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. R. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimo, K. R. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimo, I. I. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškovų naudai. Kitoje dalyje civilinių ieškovų pareikštą patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti I. I. iš A. V. 3610 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

27 000 Eur, priklausančius AB „(duomenys neskelbtini)“, esančius Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškovų I. R., K. R. ir I. I. pareikštam civiliniam ieškiniui atlyginti, pervedant pinigus į civilinių ieškovų nurodytą banko sąskaitą (civilinius ieškovus I. R., K. R. ir I. I., nuosprendžiui įsiteisėjus, įpareigoti nedelsiant nurodyti teismui banko sąskaitą, į kurią turi būti pervesti teismo depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai – 27 000 Eur, skirti jų civilinio ieškinio atlyginimui). Likusius pinigus, esančius Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 111 036,08 Eur iškart po nuosprendžio paskelbimo grąžinti AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedant juos į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke. Šiai sumai, tai yra 111 036,08 Eur taikyti laikiną civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių apribojimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d.), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis – 111 036,08 Eur, paskiriant šių piniginių lėšų saugotoju civilinę atsakovę AB „(duomenys neskelbtini)“.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nepriteisti iš A. V. 707,20 Eur (septynių šimtų septynių eurų 20 centų) proceso išlaidų už specialisto tyrimą.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. daiktus, paimtus 2021 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su dėklu, 2021 m. vasario 4 d. nutarimu grąžintą I. I., palikti I. I. žinioje;

2. daiktus, paimtus 2021 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu – oranžinės spalvos šalmą, 2022 m. spalio 10 d. nutarimu grąžintą A. V., palikti A. V. žinioje;

3. daiktus, gautus iš AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S21-36 – Technologinį projektą (originalą), 2022 m. spalio 10 d. grąžintą A. V., palikti A. V. žinioje;

4. daiktus, gautus iš AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S21-519 – dokumentų (darbo sutarčių, instruktavimų žurnalų, kelininko pareiginių nuostatų, asmeninių apsaugos priemonių žiniaraščių) originalus, 2022 m. spalio 10 d. grąžintus A. V., palikti A. V. žinioje;

5. daiktus, pateiktus 2021 m. vasario 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu Nr. S21-102 – USB laikmeną, perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, palikti saugoti kartu su baudžiamąją byla;

6. daiktus, pateiktus 2021 m. vasario 10 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus lydraščiu Nr. 41D(K)-287 – kompaktinę plokštelę su skaitmenine garso įrašo kopija, perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;

7. daiktus, pateiktus 2022 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu – kompaktinę plokštelę su įrašytais dokumentais (brėžiniais/schemomis), fotonuotraukomis, perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;

8. daiktus, pateiktus 2021 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento lydraščiu Nr. 2D-5062 – kompaktinę plokštelę su 2021 m. kovo 31 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-1 priedais, tarp kurių yra ir „(duomenys neskelbtini)“ technologinis projektas, perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;

9. daiktus, pateiktus 2021 m. lapkričio 4 d. Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorijos lydraščiu Nr. 21-LR-001 – kompaktinę plokštelę su bandinių fotonuotraukomis, perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.