- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1471-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04154-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- draudimo bendrovei IF SKADEFORSIKRING AB DANMARK
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“, trečiajam asmeniui draudimo bendrovei IF SKADEFORSIKRING AB DANMARK dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Autotentas“ priteisti 3 622,69 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2020 m. spalio 28 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad po ieškinio pareiškimo su ieškovu buvo atsiskaityta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta. Atsakovės UAB „Autotentas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas siekė išieškoti skolą, kuri atsirado ieškovui sumokėjus Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 3 622,69 Eur dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas pirmiausiai kreipėsi į atsakovę 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. su pretenzijomis ragindamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau, atsakovei nesumokėjus skolos, 2020 m. birželio 8 d. pareiškė ieškinį teisme. Teismas vertino, kad ieškovas siekė realaus savo teisių gynimo, o ne nepatogumų atsakovei sukėlimo ir, gavęs iš atsakovės mokėjimą, 2020 m. spalio 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas elgėsi sąžiningai, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo ir ieškinio atsisakė tik dėl to, kad buvo patenkinti jo reikalavimai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovės patirtų išlaidų atsiradimo yra atsakinga pati atsakovė, todėl nepriteisė jai iš ieškovo patirtų 1 588,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Autotentas“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Nurodo, jog ieškovas, dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio atlyginęs 3 622,69 Eur žalą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, pareiškė pretenziją tik atsakovei, reikalaudamas atlyginti visą žalą, nors pusę šios sumos privalėjo atlyginti ir draudikas IF SKADEFORSAKRING AB DANMARK. Dėl to atsakovė, gavusi pretenziją, kreipėsi į ieškovą siūlydama geranoriškai, be kreipimosi į teismą, atlyginti pusę nuostolių sumos, t. y. 1 811,35 Eur, tačiau ieškovas, būdamas nesąžiningas ir siekdamas greičiau atgauti patirtus nuostolius, tikėtina, į draudiką dėl pusės nuostolių atlyginimo net nesikreipė ir pareiškė ieškinį vien tik atsakovei dėl visų nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog ir su ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime nurodė, kad ginčą galima išspręsti taikiai, tačiau ieškovas toliau tęsė bylinėjimąsi ir atsakovė dėl ieškovo elgesio buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad dėjo visas pastangas surasti draudimo bendrovę IF SKADEFORSIKRING AB DANMARK ir ją informuoti apie turimus įsipareigojimus, padėdama ginčą išspręsti greičiau ir ekonomiškiau.
7. Argumentuoja, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog byloje patyrė 1 588,44 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teigia, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo būti įvertintas ieškovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog teismas nevertino ir atsakovės procesinio elgesio, visiškai nevertino priežasčių, kurios nulėmė ieškinio pareiškimą ir jo atsisakymą, priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgė į tai, jog vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis (patenkinta kito atsakingo asmens – IF SKADEFORSAKRING AB DANMARK) turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovės naudai.
8. Argumentuoja, kad ieškovui buvo žinoma, jog reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos reikia reikšti tiek atsakovei, tiek priekabos draudikui, būtent taip ieškovas ir padarė, kai Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs pagrindinę to paties eismo įvykio metu patirtą žalą ir išmokėjęs 24 671,53 Eur nuostolių atlyginimą, pareiškė reikalavimą dėl 24 671,53 Eur vilkiko registracijos valstybės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą sumą, 2018 m. spalio 12 d. pateikė atgręžtinį reikalavimą atsakovei, kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau reikalavime nurodė, jog neprieštaraus, jei 50 procentų nuostolių atlygins priekabos draudikas. 2019 m. gegužės 5 d. pats ieškovas informavo atsakovę, jog buvo surastas priekabos draudikas IF SKADEFORSAKRING AB DANMARK ir jis atlygino ieškovui 50 procentų reikalaujamos sumos. Pažymi, kad iš atsakovės buvo reikalaujama tik pusės Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sureguliuotos žalos sumos, ją atlygino ir ginčo nekilo. Tuo tarpu dėl papildomos to paties įvykio metu patirtos 3 622,69 Eur žalos ieškovas reikalavimą ir ieškinį pareiškė tik atsakovei nepaisydamas to, jog pusę šios sumos privalo atlyginti draudikas. Teigia, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad draudikas neatlygins pusės šios žalos dydžio, ir net nedėjo jokių pastangų apie papildomai priskaičiuotą žalą informuoti draudiką. Priešingai, būtent atsakovės pastangomis draudikas informuotas apie žalą, susisiekė su ieškovu ir žalą atlygino, todėl ieškovui informavus, kad atsisakys ieškinio, atsakovė savo noru taip pat atlygino nuostolių dalį, kurią pripažino. Mano, kad ieškovo veiksmai akivaizdžiai nesąžiningi, neapdairūs ir nerūpestingi, lėmę visiškai nepagrįstą bylinėjimąsi teisme, kai egzistavo realios galimybės ginčą išspręsti taikiai.
Atsiliepimas
9. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės teiginys, jog nesutiko su siūlymu dėl pusės žalos atlyginimo, neatitinka tikrovės, nes atsakovė tokio siūlymo nepateikė. Be to, net ir pripažindama dalį nuostolių atsakovė jų neatlygino ir laiku nesusisiekė su priekabos draudiku, nes jei tai būtų padariusi, bylos galėjo iš viso nebūti. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog Biuras, pareikšdamas ieškinį, atliko netinkamus procesinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas; 2019 lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
14. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovas Biuras nepagrįstai vien tik jai pareiškė ieškinį dėl papildomos 3 622,69 Eur žalos atlyginimo, nes reikalavimą dėl Vokietijoje išmokėtos draudimo išmokos turėjo reikšti tiek atsakovei, tiek priekabos draudikui. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu pripažino, jog yra atsakinga už pusę ieškovo patirtos žalos, tačiau argumentavo, kad kitą pusę atlyginti turi draudikas IF SKADEFORSAKRING AB DANMARK, juo labiau kad to paties eismo įvykio metu kilusią pagrindinę 24 671,53 Eur žalą lygiomis dalimis atlygino ieškovė ir draudikas. Apeliantės nuomone, ieškovo nesikreipimas į draudiką ir nesutikimas su jos siūlymu atlyginti pusę patirtos žalos lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
15. Ieškovas kreipėsi į atsakovę 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. su pretenzijomis ragindamas atlyginti žalą. Nors apeliantė teigia, kad gavusi pretenziją nurodė sutinkanti sumokėti pusę prašomos sumos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tik po to, kai ieškinys buvo pareikštas teisme (2020 m. birželio 8 d.), 2020 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku sutiko sumokėti pusę Biuro prašomos priteisti sumos. Taigi, atsakovė, net ir pripažindama dalį skolos, ilgiau kaip metus jos nesumokėjo, o byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nesutikęs priimti dalinio mokėjimo.
16. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad Biuras nesąžiningai atsakove byloje įtraukė tik ją vieną ir tik iš jos vienos reikalavo atlyginti visą patirtą žalą ir nesikreipė į draudiką. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį yra ieškovo prerogatyva apsispręsti, kam jis reiškia ieškinį, t. y. pasirinkti atsakovą, o pagal CK 6.6. straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, ieškovas būtent ir apsisprendė pareikšti ieškinį atsakovei UAB „Autotentas“. Pažymėtina, jog atsakovės procesinė pareiga ir interesas apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Taigi, atsakovė, manydama, kad nėra atsakinga už visą kilusią žalą, gavusi pretenzijas ir turėjo pati susisiekti su draudiku, tačiau ilgiau kaip metus delsė ir į draudiką kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 28 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės delsimo ir siekio šią pareigą perkelti ieškovui nepateisina aplinkybė, kad dėl pagrindinės žalos atlyginimo su draudiku susiekė pats Biuras.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovas nebuvo linkęs bendradarbiauti. Priešingai, kaip minėta, dėl to paties įvykio metu kilusių 24 671,53 Eur nuostolių atlyginimo ginčas buvo išspręstas taikiai, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas rūpinosi nedidinti atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Biuras 2020 m. spalio 2 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad turi žinių iš draudiko, gali būti, kad draudikas sutiks sumokėti dalį prašomos sumos, todėl siūlė kol kas neversti į užsienio kalbą procesinių dokumentų, skirtų draudikui, ir nedidinti išlaidų, o 2020 m. spalio 26 d. Biuras informavo atsakovę, kad draudikas atlygino pusę patirtų nuostolių.
18. Nors, kaip teigia apeliantė, teismo procesinis sprendimas nutraukti civilinę bylą ieškovui atsisakius ieškinio prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam nereikės atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju, sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisiškai reikšmingos yra priežastys, lėmusios ieškovo ieškinio atsisakymą, procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios neapdairaus ir nerūpestingo elgesio delsus kreiptis į draudiką ir sumokėti pripažįstamą ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos dalį. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, jeigu atsakovė būtų aktyviau rūpinusis savo interesų gynyba ir laiku kreipusis į draudiką, ieškovas nebūtų pareiškęs ieškinio teisme.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.