Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo G. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas G. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 40 straipsniu, Juridinių asmenų nuostatų 38 ir 41 punktais, už įmonės finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų parengimą ir pateikimą atsako įmonės vadovas. G. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš 2025 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2018 m. sausio 15 d. yra G. M.. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tuo tarpu JAR išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. ir 2024 m. buvo pateikti 2025 m. gegužės 22 d.

G. M. nurodė, jog jis 2023 m. kreipėsi į akcininką P. B. prašydamas atleisti jį iš pareigų, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jis atleistas iš vadovo pareigų, o tai patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) išrašo duomenys, jog jo darbiniai santykiai su minėta įmone nesieja.

Sodros gautais duomenimis nustatyta, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. M. dirbo nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Visgi Sodros duomenų Juridinių asmenų registrui, nepakanka pripažinti, jog G. M. nėra Bendrovės vadovu. Juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Todėl Sodros duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog ši institucija pateikė pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis, bet jie nėra laikytini pakankamais įrodymas, jog asmuo nebėra juridinio asmens vadovu ir todėl jam nėra privalomos ABĮ nustatytos pareigos (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020). Socialinio draudimo duomenys apie darbinius santykius, sietini išimtinai su G. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pareigomis. Nutraukus darbinius santykius su įmone, tai neatleidžia Bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo. Nagrinėjamu atveju svarbus tinkamas Bendrovės vadovo pasikeitimo įforminimas apie kurį turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui.

Iš 2025 m. liepos 24 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. sausio 15 d. yra G. M.. Pagal išraše pateikiamus duomenis skiltyje 6.1. ir 6.1.1. šios Bendrovės akcininku yra P. B.. Kitų byloje minimų aplinkybių apie juridinio asmens veiklos stabdymą ar vadovo pasikeitimą, atleidimą iš pareigų Juridinių asmenų registre nėra. Nuo 2018 m. sausio 15 d. laikotarpio jokių bendrovės vadovo pasikeitimų nėra registruota.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir JAR išplėstinio išrašo matyti, jog informacijos apie G. M. atsistatydinimą ar atšaukimą Juridinių asmenų registre nėra. Galimą G. M. atleidimą iš Bendrovės vadovo pareigų aplinkybės yra grindžiamos abstrakčiai, nurodant tik darbo sutarties nutraukimą, bet iš esmės nenurodant jokių aplinkybių ir objektyvių įrodymų, susijusių su ABĮ nustatytos vadovo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo tvarkos laikymusi. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats G. M., jog iš Institucijos atstovės sužinojo kaip gali pateikti atsistatydinimą iš vadovo pareigų.

Registrų centras, surašydamas protokolą, nutarimą, negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne Registrų centras. Registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes inicijuoti procedūras, kad Registre būtų išregistruoti Registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą. G. M. nei surašant protokolą, nei priimant nutarimą, aplinkybės apie jo pasitraukimą iš vadovo pareigų Registrui nebuvo pateiktos ABĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šie duomenis nebuvo pateikti ir pareiškėjo skundą nagrinėjant teisme. Todėl tinkamai nepateikus Juridinių asmenų registrui duomenų apie vadovo atleidimą, šių duomenų neišviešinus, nutarimą priėmusi Institucija neturėjo pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės G. M. iki šiol registruojamam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vadovo pasikeitimas, kuris gali turėti įtakos administracinės atsakomybės asmeniui taikymui, fiksuojamas tik po tinkamo šio pasikeitimo išviešinimo (duomenų pateikimo registro tvarkytojui), nes neregistruoti ir neišviešinti duomenys apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-380/2023).

Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog G. M. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Priėmus sprendimą netęsti vadovo pareigų Bendrovėje turėjo tinkamai, ABĮ nustatyta tvarka informuoti registro tvarkytoją. Visgi, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, pareiškėjas finansinių ataskaitų rinkinius už 2019, 2018, 2021, 2022 m. pateikė 2023 m. kovo 8 d., taigi pareiškėjas dar 2023 m. aktyviai veikė kaip įmonės vadovas ir žinojo apie savo kaip vadovo pareigas. Nors posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad tik po 2023 m. galvojo, jog visi santykiai su įmone nutraukti, darytina išvada, kad G. M. nebuvo aktyvus, siekdamas išsiaiškinti ar jo pasitraukimo iš vadovo pareigų procedūra yra tinkamai užbaigta ir įstatymų nustatyta tvarka įforminta. Net po to, kai 2023 metais pavėluotai pateikė finansinių ataskaitų rinkinius už ankstesnius metus, žinodamas, jog registro tvarkytojas nėra informuotas apie jo pasitraukimą iš vadovo pareigų (darbo santykių nutraukimą), nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamai informuoti registro tvarkytoją. Posėdžio metu nurodė, jog visas būtinas vadovo atleidimo iš pareigų procedūras sužinojo posėdžio metu, todėl nedelsiant imsis aktyvių veiksmų, tačiau tai jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepanaikina.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog įmonė nevykdo veiklos, be to įmonė neturi buhalterio. Visgi teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą JAR duomenų tvarkytojui būtent laiku – šiuo atveju jie privalėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta daugiau nei metus laiko. Aplinkybė, jog Bendrovė nevykdė jokios veiklos, nebuvo vykdomos ūkinės operacijos, nevyko finansiniai pokyčiai, kurie turėtų atspindėti finansinėje ataskaitoje, nesudaro pagrindo jos nepateikti. Pareiga pateikti finansines atskaitomybes privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie ataskaitiniais metais gavo pelno ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). Teismų praktikoje pažymima, jog aplinkybė ar Bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, nėra svarbi ar pateisinanti vadovo neveikimą. Vadovas privalo užtikrinti įstatymuose įtvirtintų pareigų atlikimą ir savo darbą organizuoti taip, kad visos jo pareigos būtų įvykdytos laiku ir tinkamai. Siekdamas išvengti prievolės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo, vadovas turi galimybę ir teisę įmonę likviduoti, priešingu atveju, to nepadarius, net jei ir įmonė išties nevykdo veiklos, vadovas nėra atleidžiamas nuo aptariamos teisės aktuose numatytos pareigos. (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-1058/2025). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad G. M. yra atsakingas už Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, jis pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o skunde nurodomos aplinkybės neeliminuoja jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjo teigimu jo neveikimą pateisina ir tai, jog jis nutarime minimu laikotarpiu buvo nedarbingas, sirgo. Teismui G. M. pateikė Sodros išrašus apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. Visgi, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro, pareiškėjas sužinojęs apie Institucijos priimtą nutarimą, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 ir 2024 m. pateikė 2025 m. gegužės 22 d. Todėl sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodyta pozicija, jog metinių finansinių ataskaitų rinkinių parengimas ir pateikimas nereikalavo itin daug laiko ar pastangų. Darytina išvada, kad nurodomos sveikatos problemos neturėjo reikšmingos įtakos G. M. neveikimui.

Iš pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodomų motyvų matyti, jog skunde pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog jis laiku nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio dėl sveikatos problemų, o teisme pareiškėjas teigė, jog jis nežinojo apie jo turimą pareigą, kadangi buvo įsitikinęs, jog jo kaip įmonės vadovo pareigos nutrūko. Todėl darytina išvada, jog G. M. būdamas nenuoseklus savo teiginiuose, formuodamas gynybinę poziciją pateikė vienas kitam prieštaraujančius motyvus. Jei G. M. nežinojo apie savo pareigą laiku pateikti finansines atskaitomybes, jo sveikatos problemos tam neturėjo jokios įtakos.

Be to, pareiškėjas nurodo, jog jo rimtos problemos su sveikata šiuo atveju turėtų būti pripažintos kaip jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, visgi teismas su šia pareiškėjo pozicija nesutinka. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra kuomet padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl jo sveikatos būklės jam yra nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, arba tai, jog jis turi didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių, o kitų lengvinančių aplinkybių susijusių su asmens sveikatos būkle teisinis reglamentavimas nenumato. G. M. nurodydamas, jog aplinkybės susijusios su jo sveikatos būkle turėtų būti pripažintos atsakomybe lengvinančia aplinkybe nurodo ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą, visgi šis straipsnio punktas numato, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu kaltę pripažino, tačiau tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes kaltininkas turi ne tik prisipažinti padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą, bet ir nuoširdžiai dėl to gailėtis. Teismo vertinimu iš pareiškėjo nurodomų jo elgesį pateisinančių priežasčių, asmens prisipažinimas yra formalus siekiant švelnesnės atsakomybės.

Iš 2025 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ankstesnių metų (už 2019, 2020, 2021, 2022 m.) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo teikiami ne visada laiku, o pavėluotai, visas ataskaitas pareiškėjas už minėtus metus pateikė 2023 m. kovo 8 d. Taigi G. M. vadovo pareigas ir ankščiau vykdė nepakankamai rūpestingai.

G. M. pažymi, jog savo veiksmais jis nesukėlė žalos valstybei, kreditoriui, kitų asmenų interesams. Įvertinus CK 2.71 straipsnio 1 dalies ir 2.72 straipsnio 3 dalies nuostatas Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais, todėl pareiškėjo minimas motyvas, jog jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, yra nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu Institucijos skirta nuobauda – bauda yra perteklinė ir neproporcinga. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Bylos duomenimis, G. M. padarytas administracinis nusižengimas (ANK 223 straipsnio 2 dalyje) nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, kurie patvirtintų, jog jam paskirtos baudos dydis būtų finansiškai nepakeliama našta. Institucija priimdama nutarimą nustatė, jog nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes tai, jog nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių – pareiškėjui vis tiek buvo skirta minimaliam nuobaudos dydžiu artima – 615 Eur bauda (baudos vidurkis 1000 Eur). Įvertinus paminėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo bei protingumo principų reikalavimus, teismo vertinimu, Institucijos pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių. Institucija priimdama nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Valstybinės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl skunde pateikiamų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. M. skundo netenkinti.

Valstybinės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.