Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad E. P. padarė ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl E. P. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. P. kaltė, padarius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl E. P. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. vasario 20 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, E. P. už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad E. P., būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, nes iki 2022 m. birželio 15 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2021 metus. Be to, E. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, nes iki 2023 m. vasario 15 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2022 metus.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad VMI laiku nebuvo pateikta (duomenys neskelbtini) asociacijos deklaracijos metinė pelno mokesčio deklaracija už 2021 metus, tačiau nurodo, jog tai padarė ne tyčia, o dėl to, kad VMI deklaravimo sistema yra labai sudėtinga, o VMI darbuotojos atsisakė jam padėti pateikti deklaraciją. Taip pat E. P. neneigia, kad VMI laiku nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2022 metus, tačiau mano, kad neturėjo pareigos tai daryti, nes nuo 2023 m. vasario 1 d. nebebuvo minėtos įmonės direktoriumi. Remdamasis šiais argumentais E. P. mano, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį jam turėtų būti nutraukta. Sutikti su šiais E. P. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

13. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos pelno mokesčio deklaracija už 2021 metus turėjo būti pateikta vėliausiai iki 2022 m. birželio 15 d. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančios medžiagos (elektroninio deklaravimo sistemos išrašo) matyti, kad ši deklaracija mokesčių administratoriui pateikta tik 2023 m. vasario 22 d. Kaip jau minėta, apeliantas neginčija aplinkybės, kad pelno mokesčio deklaracija už 2021 metus nebuvo pateikta iki įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2022 m. birželio 15 d. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad 2022 m. gegužės ar birželio mėnesį jis bandė pateikti deklaraciją, tačiau skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog iš jo paties pateikto „Mano VMI“ sistemos išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. jam buvo atsiųstas pranešimas apie tai, jog dokumentai buvo nebaigti ruošti. Apylinkės teismo posėdžio metu E. P. pripažino, jog vėliau jis išsiaiškino, kad pelno mokesčio deklaracija į sistemą nebuvo įkelta, šią aplinkybę jis pripažįsta ir apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo metu E. P., būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovu, nebuvo tinkamai pateikęs pelno mokesčio deklaracijos už 2021 metus. Tai atitinka vieną iš ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyviųjų veikos požymių – ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, šiam nusižengimui konstatuoti pakanka to, kad tam tikri dokumentai (šiuo atveju – pelno mokesčio deklaracija) nebuvo pateikti laiku.

15. Pasisakydamas dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad E. P. yra juridinio asmens, t. y. (duomenys neskelbtini) asociacijos, vadovas, todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų nežinojimu, deklaravimo tvarkos, mokesčių deklaravimo sistemos nesupratimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, nes tai nebūtų suderinama su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės.

16. Nors apeliaciniame skunde ir apylinkės teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad buvo nuvykęs į Inspekciją, vėliau mokesčių informacinėje sistemoje bandė pateikti pelno mokesčio deklaraciją, tačiau yra akivaizdu, jog šie jo veiksmai nebuvo pakankami, kad pelno mokesčio deklaracija būtų tinkamai pateikta iki įstatyme nustatyto termino, t. y. 2022 m. birželio 15 d. Iš su skundu apylinkės teismui pateikto „Mano VMI“ sistemos išrašo, matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. (praėjus dviem mėnesiams nuo termino pabaigos) E. P. buvo informuotas apie tai, jog dokumentai nebaigti ruošti, tačiau deklaracija buvo pateikta tik po Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo, t. y. 2023 m. vasario 22 d. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visa tai patvirtina, kad E. P., būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovu, nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek šiomis aplinkybėmis buvo būtina, jog nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nors apeliaciniame skunde su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinkama, tačiau apygardos teismo nuomone skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai pažymėjo, jog E. P. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, užima vadovo pareigas, turi vadovavimo keliems juridiniams asmenims patirties, taip pat turėjo ankstesnės deklaravimo patirties. Nors apeliaciniame skunde E. P. teigia, jog anksčiau tinkamai pateikti VMI deklaracijas jam padėdavo Institucijos darbuotoja, kuri prieš padarant jam inkriminuotą administracinį nusižengimą Inspekcijoje jau nebedirbo, o kiti darbuotojai atsisakė jį konsultuoti, tačiau jis pats nurodo, kad jis tinkamai pateikti deklaracijų nemokėjo, o siekiant tinkamai jas pateikti VMI deklaravimo sistemoje, jam teko samdyti specialistą. Taigi E. P. akivaizdžiai pakankamai gerai orientavosi susiklosčiusioje situacijoje, žinojo apie galimas deklaracijos Institucijai nepateikimo laiku pasekmes, taip pat suvokė, jog tai padaryti be kitų asmenų (nors ir samdytų) pagalbos jam bus sudėtinga, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad deklaracijos būtų pateiktos laiku ir tinkamai. Nors apeliaciniame skunde E. P. tokią aplinkybę neigia ir teigia, jog neprisimena, kad būtų vadovavęs kokiam nors kitam juridiniam asmeniui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pagal byloje esančius Administracinių nusižengimo registro duomenis E. P. 2020 metais (taigi, pakankamai neseniai) buvo paskirta tokia pati administracinė nuobauda (įspėjimas) už analogiško nusižengimo padarymą vadovaujant kitam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini“ (b. l. 14). Nors iš viešai prieinamų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini“ matyti, kad šiuo metu E. P. nėra minėtos įmonės vadovas, tačiau iš adresu (duomenys neskelbtini) viešai prieinamų minėtos įmonės duomenų matyti, jog anksčiau šios įmonės kontaktinis elektroninio pašto adresas buvo tas pats, kurį šiuo metu naudoja ir šioje administracinio nusižengimo byloje nurodo E. P. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 2, 55). Todėl apelianto teiginiai, jog jis neprisimena vadovavęs kokiam nors kitam juridiniam asmeniui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į aptartus duomenis, kelia pagrįstų abejonių. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog aptartos aplinkybės turėjo E. P. skatinti dar atidžiau ir kruopščiau laikytis anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų, o nagrinėjamoje byloje yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinis nusižengimas šiuo atveju buvo padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. neatsargia kaltės forma. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie jam inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybes šiuo atveju nelaikytini objektyviai pateisinamais ir nepašalina jo atsakomybės, todėl administracinė nuobauda už (duomenys neskelbtini) asociacijos pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą E. P. paskirta pagrįstai.

17. Nors, kaip jau minėta, apeliantas neneigia, kad VMI iki 2023 m. vasario 15 d. nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2022 metus, tačiau apeliaciniame skunde, kaip ir skunde apylinkės teismui, kartoja, kad jis nuo 2023 m. vasario 1 d. nebėra šios įmonės direktorius, todėl jis nėra tinkamas atsakomybės subjektas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos nepateikimo. Apeliantas akcentuoja, kad jis tiek VMI, tiek apylinkės teismui pateikė 2023 m. sausio 30 d. prašymo atstatydinti E. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų kopiją, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, kurioje nurodoma, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. nuspręsta atstatydinti įmonės direktorių E. P. iš direktoriaus pareigų (suteikiant direktoriaus pavaduotojo pareigas). Taip pat apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 ir 6 dalies nuostatomis, o akcininkų įgaliotas įmonę atstovauti asmuo buvo / yra V. P., o tai, kad V. P. dėl ligos per 5 dienas nepranešė juridinių asmenų registrui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasikeitimą, nepaneigia, kad E. P. nuo 2023 m. vasario l d. nebuvo šios įmonės direktoriumi. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

18. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš bylos medžiagos matyti, kad prašymas Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimą registro tvarkytojui pateiktas tik 2023 m. vasario 21 d., t. y. kitą dieną po Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo. Iš byloje esančio mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų 2023 m. vasario 28 d. išrašo matyti, kad minėto Institucijos nutarimo priėmimo metu būtent E. P. registre buvo nurodytas kaip įmonės vadovas. Tokie patys duomenys apie įmonės vadovą buvo nurodyti ir mokesčių administratoriaus tvarkomoje elektroninio deklaravimo sistemoje, kurioje E. P. nurodomas ir kaip įmonės vadovas, ir kaip įmonę atstovaujantis asmuo. Tai patikimai patvirtina, kad Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo metu nei Juridinių asmenų registre, nei mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruoti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimą.

19. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktą Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 6 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apygardos teismas negali nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo metu registro tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys apie vadovo pasikeitimą, todėl tinkamai neišviešinus vadovo pasikeitimo fakto, minėtą nutarimą priėmusi Institucija neturėjo pagrindo E. P. netaikyti administracinės atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimą buvo įregistruoti tik po Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo, todėl nepaisant to, dėl kokios priežasties (apelianto nurodomos naujojo vadovo V. P. ligos) jie nebuvo tinkamai išviešinti, tai nesuteikia pagrindo teigti, jog Institucija arba apylinkės teismas turėjo panaikinti Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. P. Akcentuotina, kad vadovo pasikeitimas, kuris gali turėti įtakos administracinės atsakomybės asmeniui taikymui, fiksuojamas tik po tinkamo šio pasikeitimo išviešinimo (duomenų pateikimo registro tvarkytojui), nes neregistruoti ir neišviešinti duomenys apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis.

20. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.