Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3174-671/2022 pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. D., uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, A. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Ober Haus birželio mėnesio rinkos apžvalgą (14 lapų); informaciją Aruodas.lt skelbimų portale apie parduodamų namų 1 m²/Eur kainą Telšiuose (5 lapai).

14. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

15. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė argumentų, kurie pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus.

Dėl bylos esmės

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro G. P. 2015 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 209,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. G. hipoteka įkeisto turto išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai (v. b., b. l. 1). 2020 m. lapkričio 27 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkei priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas) (v. b., b. l. 23-24). 2020 m. lapkričio 27 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo (v. b., b. l. 25). 2020 m. gruodžio 1 d. surašytas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įkainotas 95 000 Eur (v. b., b. l. 34). 2020 m. gruodžio 4 d. turto vertintojas V. D. surašė išvadą dėl ekspertizės objekto vertės, kuria skolininkės nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 86 700 Eur verte (v. b., b. l. 42-60). 2020 m. gruodžio 18 d. išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ pateikė nuomonę dėl nekilnojamojo turto įkainojimo ir paprašė šį turtą įkainoti 95 000 Eur (v. b., b. l. 68). 2020 m. gruodžio 23 d. pirmą kartą paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 76 000 Eur (95 000 Eur – 20 procentų) (v. b., b. l. 70). Varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl 2021 m. sausio 25 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 86). 2021 m. sausio 27 d. paskelbtos antrosios skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 57 000 Eur (95 000 Eur – 40 procentų) (v. b., b. l. 90). Varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl 2021 m. vasario 26 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 97). 2021 m. kovo 9 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 86 700 Eur (turto vertintojo nustatyta verte) (v. b., b. l. 100). 2021 m. balandžio 1 d. antrą kartą paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 69 360 Eur (86 700 Eur – 20 procentų) (v. b., b. l. 102). Varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 117). 2021 m. gegužės 12 d. paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 52 020 Eur (86 700 Eur – 40 procentų) (v. b., b. l. 120). Šiose varžytynėse didžiausią kainą, t. y. 77 000 Eur, pasiūlė ir varžytynių laimėtoja paskelbta R. V., tačiau ji nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, todėl 2021 m. liepos 14 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 130). 2021 m. liepos 19 d. paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto antrosios pakartotinės varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 52 020 Eur (86 700 Eur – 40 procentų) (v. b., b. l. 140). Varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl 2021 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 151). 2021 m. rugpjūčio 19 d. išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ pateikė prašymą įkainoti skolininkės nekilnojamąjį turtą 70 000 Eur (v. b., b. l. 153). 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 70 000 Eur (v. b., b. l. 155). 2021 m. rugsėjo 21 d. trečią kartą paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 56 000 Eur (70 000 Eur – 20 procentų) (v. b., b. l. 164). Varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl 2021 m. spalio 10 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 170). 2021 m. spalio 25 d. paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 42 000 Eur (70 000 Eur – 40 procentų) (v. b., b. l. 176). Šiose varžytynėse varžytinių laimėtoja paskelbta viešoji įstaiga „Mėlynoji gyvybės versmė“, kuri pasiūlė 60 000 Eur kainą už parduodamą turtą, tačiau ji nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (v. b., b. l. 178, 189). 2022 m. sausio 4 d. paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto antrosios pakartotinės varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 42 000 Eur (70 000 Eur – 40 procentų) (v. b., b. l. 205). Šiose varžytynėse varžytynių laimėtoja ir vėl paskelbta viešoji įstaiga „Mėlynoji gyvybės versmė“, kuri pasiūlė 42 000 Eur kainą už parduodamą turtą, tačiau nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, todėl 2022 m. kovo 8 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (v. b., b. l. 215). 2022 m. balandžio 21 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ savo reikalavimo teisę į skolininkę A. G. pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro G. P. 2015 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „EDS Invest“ (b.l. 39-42). 2022 m. gegužės 11 d. paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto pakartotinės antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 42 000 Eur (70 000 Eur – 40 procentų) (v. b., b. l. 225). Šiose varžytynėse varžytynių laimėtoju paskelbtas A. N., kuris pasiūlė 42 000 Eur kainą už parduodamą turtą ir 2022 m. gegužės 16 d. sumokėjo visą sumą už nupirktą turtą (v. b., b.l. 224).

18. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis V. D., areštavęs pareiškėjai (skolininkei) A. G. priklausantį turtą, 2020 m. gruodžio 1 d. surašė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įkainotas 95 000 Eur. Antstolis 2020 m. lapkričio 27 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. 2020 m. gruodžio 4 d. turto vertintojas V. D. surašė išvadą dėl ekspertizės objekto vertės, kuria skolininkės nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 86 700 Eur verte. 2020 m. gruodžio 18 d. išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ pateikė nuomonę dėl nekilnojamojo turto įkainojimo ir paprašė turtą įkainoti 95 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkei priklausantis ir areštuotas turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, 2021 m. kovo 9 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 86 700 Eur. 2021 m. rugpjūčio 19 d. išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ pateikė prašymą įkainoti skolininkės turtą 70 000 Eur suma. 2021 m. rugpjūčio 23 d., du kartus nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių nepardavus skolininkei priklausančio turto ir atsižvelgus į išieškotojos prašymą, priimtas dar vienas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 70 000 Eur.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

21. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 1 d., 2021 m. kovo 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymuose skolininkei buvo išaiškinta, kad vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 3 dalis), tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nustatytu terminu nereiškė prieštaravimų dėl minėtais patvarkymais nustatytos jai priklausančio areštuoto turto vertės, neskundė antstolio veiksmų, taip pat neatliko veiksmų didesnei turto vertei nustatyti ir įrodyti.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, tačiau skolininkai vykdymo procese turi pareigą naudotis jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jie netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, kodėl per teisės aktų nustatytą terminą neatliko veiksmų didesnei turto vertei nustatyti ir įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, būdama įsitikinusi, kad parduodamo turto kaina yra kita, nei nustatyta antstolio, turėdama pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) ir būdama tinkamai informuota apie teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, turėjo imtis aktyvių veiksmų siekdama įrodyti, jog turto vertė yra žymiai didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkei priimtiną kainą (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, į tai, kad skolininkė per teisės aktais nustatytus terminus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepateikė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, darytina išvada, kad pareiškėja per teisės aktų nustatytą terminą nesinaudojo savo teise pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė ir prieštaravimus dėl turto vertės pareiškė jau po įvykusių varžytynių, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skolininkės veiksmai turi vykdymo proceso vilkinimo požymių.

23. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Pagal šiuo atveju nustatytas išieškojimo iš įkeisto turto aplinkybes, kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, esant išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ prašymui dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl realios parduotino turto rinkos kainos, todėl jis turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti priimdamas 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą.

24. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad apeliantė galėjo siūlyti turto pirkėją, o vien ta aplinkybė, jog turtas buvo parduodamas varžytinėse nurodant žemesnę nei rinkos kainą, nepažeidžia apeliantės interesų, kadangi pirmiausia įstatymas numato antstoliui pareigą nustatyti atitinkamai 80 procentų (pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina) ir 60 procentų (antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina) nustatytos turto kainos vykdant turto varžytines (CPK 681, 718, 722 straipsniai).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, tai yra reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

26. Nagrinėjamu atveju ir susidarė situacija, leidžianti spręsti, jog tiek pirminiu, tiek antriniu turto įkainojimu turto nustatyta kaina buvo per didelė ir nepatraukli potencialiems pirkėjams. Kaip nustatyta, antstolis 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo nustatė turto vertę 70 000 Eur sumai. 2021 m. rugsėjo 21 d. trečią kartą buvo paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 56 000 Eur (70000 Eur - 20 proc.). Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl buvo priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. 2021 m. spalio 25 d. buvo paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 42 000 Eur (70 000 Eur - 40 proc.). Šiose varžytynėse didžiausią kainą (60 000 Eur) pasiūlė ir varžytynių laimėtoja buvo paskelbta VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“. Kadangi varžytynių laimėtoja už perkamą turtą pinigų neįmokėjo, buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. 2022 m. sausio 4 d. buvo paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto antrosios pakartotinės varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 42 000 Eur (70 000 Eur - 40 proc.). Šiose varžytynėse didžiausią kainą (42 000 Eur) pasiūlė ir vėl varžytynių laimėtoja buvo paskelbta VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“, tačiau varžytynių laimėtojai už perkamą turtą pinigų vėl neįmokėjus, buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. 2022 m. balandžio 11 d. buvo paskelbtos skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto pakartotinės antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 42 000 Eur (70 000 Eur - 40 proc.). Būtent tokią kainą sutiko mokėti varžytinių laimėtojas A. N., kas sudaro daugiau nei 44 procentus nuo pradinio antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įkainotas 95 000 Eur, bei kas sudaro daugiau nei 46 procentus nuo apeliantės pateikto UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto įvertinimo, kuriuo skolininkės turto rinkos vertė nustatyta 90 000 Eur. Todėl šiuo atveju negalima sutikti su apeliante, jog turtas buvo parduotas už neadekvačiai mažą vertę.

27. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkei priklausantis turtas nebuvo parduotas net septynis kartus vykusiose varžytynėse, kas suponuoja išvadą, kad turtas rinkoje nėra paklausus, o tai savaime mažina jo vertę, todėl skolininkei priklausantis turtas pagrįstai buvo parduotas už mažesnę nei buvo įvertintas kainą.

28. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, jog turtas gali būti parduotas už didesnę nei antstolio nustatytą kainą, galėjo pasinaudoti savo teise pati surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog pačios skolininkės A. G. atstovaujama VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“ (2022 m. sausio 4 d. paskelbtų varžytinių laimėtoja) nesutiko įsigyti nekilnojamąjį turtą už 42 000 Eur sumą, kas tik dar labiau patvirtiną faktą, jog šis turtas rinkoje nebuvo paklausus.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vykdomosios bylos medžiagos analizė patvirtina, kad antstolis, vykdydamas skolininkei priklausančio turto realizavimo procedūras, sudarė galimybę apeliantei surasti ir siūlyti turto pirkėją, laikėsi įstatyme numatytos turto realizavimo bei parduodamo turto kainos nustatymo tvarkos, ir šiuo atveju turto nepavykus realizuoti nei pirmosiose, nei antrosiose varžytinėse, antstolis turėjo teisėtą pagrindą perkainoti ginčo turtą bei parduoti šį turtą už mažesnę nei buvo įvertintas kainą (CPK 681 straipsnis).

30. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl turto vertinimo, darytina išvada, jog jie nėra pakankamai argumentuoti, todėl nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.