Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovui R. C. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 2021 m. teismo priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas dukrai yra nepakankamas. Ji šiuo metu yra paauglė, gretai auga, dažnai tenka keisti rūbus, avalynę. Dukra mėgsta teatrą, lankosi baseine, domisi istorija, vyksta į ekskursijas, todėl dukros pomėgių tenkinimui reikalingos lėšos. Ieškovė patiria ir iš anksto nenumatytų išlaidų – reikėjo dukrai taisyti 4 dantis, kainavo 400 Eur, lankytis pas akių gyd., kur vienas apsilankymas kainavo 50 Eur, reikėjo pirkti akių lašus, kainuojančius 8 Eur. Dukrai reikalingos plokštelės tiesinti žandikaulį, dukra dažnai serga, reikia pirkti vaistus, vitaminus. Taip pat patiriamos papildomos išlaidos sugedus dukros telefonui, ausinėms, suplyšus kuprinei ir pan. Ieškovė su dukra savaitgaliais vyksta į prekybos centrą „Mega“ apsipirkti, praleisti laisvalaikį dėl ko turi išlaidų. Atsakovas išlaikymo dukrai gera valia nemoka, yra atliekamos išskaitos atsakovo darbovietėje. Papildomai atsakovas sumoka tik dukrai paprašius, gal prieš 3 mėn. atsakovas davė dukrai 100 Eur, kurių trūko žaidimų kompiuteriui įsigyti. Ieškovė iš dukros yra girdėjusi, kad atsakovas yra davęs 20 Eur ledams. Ieškovės žiniomis atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) santechniku, daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui apie teismo posėdžio laiką, vietą, prisijungimą nuotoliniu būdu pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsakovo prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos, nelaikomos svarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. Z. ir atsakovo R. C. dukra. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės dukros M. C. išlaikymui po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. C. buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokio dydžio išlaikymas dukrai, sulaukusiai paauglystės amžiaus, nėra pakankamas dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ieškovės pateiktu paskaičiavimu kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 777 Eur suma, kurią sudaro: 40 Eur išlaidos dienpinigiams, 100 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur mokykliniams reikmenims, 30 Eur pomėgiams, 40 Eur kosmetikai ir higienai, 50 Eur pramogoms ir laisvalaikiui, 80 Eur vizitams pas gydytojus, vaistams, 27 Eur transporto išlaidoms, 50 Eur stovykloms, kelionėms, šventėms, 200 Eur maistui, 10 Eur telefonui, 50 Eur būsto išlaikymo išlaidoms, 50 Eur nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės pagrindė tokių išlaidų susidarymo aplinkybes. Teismo vertinimu vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį nėra nepagrįstai didelės ir atitinka paauglystės amžiaus sulaukusio vaiko protingus bei realius poreikius. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 777 Eur suma. Be to, ir Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Šios bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1038,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 777,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas dukrai po 388,50 Eur kas mėnesį neviršija numatyto orientacinio vienos MMA (777 Eur/2=388,50 Eur) dydžio. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nustatant vaiko poreikius ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovui nepateikus teismui įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas, teismas vadovaujasi pirmiau nustatyta aplinkybe, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 777 Eur suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2025 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 70 Eur.

Taigi, teismo nustatyta vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma 777 Eur mažintina vaiko socialinės išmokos dydžiu 122,50 Eur (70 Eur x 1,75) ir laikytina, kad šalių vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 654,50 Eur (777 Eur – 122,50 Eur) suma.

Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Bylos duomenimis ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos per mėnesį, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, buvo 1462,77 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui ieškovei suteikta paskola, jos likutis 12000 Eur. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, buvo 1762,86 Eur neatskaičius privalomų mokėti mokesčių. Atsakovas nekilnojamojo turto registruoto jo vardu neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Atsakovas yra darbingo 47 metų amžiaus, duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę ar dėl jos sumažintą darbingumą, nėra, todėl atsakovas turi dirbti ir gauti pajamas reikalingas jo nepilnamečio vaiko bei jo paties poreikių patenkinimui. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą turtą bei atsižvelgus į tai, kad ieškovei, vienai auginančiai dukrą, neabejotinai tenka didesnė dukros kasdienių rūpesčių ir su tuo susijusių išlaidų dalis, spręstina, kad nėra priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pačia dalimi po ~327 Eur (654,50 Eur /2) kas mėnesį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies ir pakeistina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. C., priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. C. po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – ieškovė su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo priteisiamas valstybei 62,00 Eur žyminis mokestis ((327 Eur - 100 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.=62 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 11,09 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 327,00 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, 11,09 Eur (vienuolikos eurų 09 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.