Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovui D. A., trečiajam asmeniui (kreditorei) uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos nutraukimo dienai šalys turi du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą M. A., ir (duomenys neskelbtini)gimusį sūnų K. A.. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2016 metų. Santuokoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi (b. l. 11-14). Ieškovė turi kreditorių – UAB „4finance“ (b. l. 89). Ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2017 m. sausio 5 d. (b. l. 3), civilinė byla iškelta 2017 m. sausio 16 d. (b. l. 3).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovui apie iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo žinoma, tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo kaltės neginčijo. Todėl teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes jos materialiai neremia, be to, į bylą ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose pasak ieškovės, atsakovas yra nusifotografavęs su kita moterimi (b. l. 53-54). Ieškovė byloje teigė, jog atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą, tam pagrįsti ieškovė teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti ieškovės kūno srities ir veido sumušimai (b. l. 55-57). Iš ieškovės pateikto atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas D. A. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. jokių piniginių perlaidų ieškovei nėra teikęs (b. l. 58-70). Iš šio išrašo matyti, jog pinigines perlaidas į ieškovės sąskaitą yra darę jos tėvai D. ir V. Ch., kas patvirtina ieškovės argumentus, jog šiuo metu ją ir nepilnamečius M. ir K. išlaiko tik ieškovės tėvai. Teismas abejoti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, kaip jau minėta, atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo, įrodymų, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės taip pat nepateikė. Akivaizdu, kad fizinis smurtas ir neištikimybė, kuri jau savaime reiškia ir didelę nepagarbą sutuoktiniui, yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė, todėl ieškovės argumentas dėl atsakovo fizinio smurto naudojimo prieš ją ir neištikimybės laikomas įrodytu, o tai reiškia, jog įstatyme numatyta prezumpcija nenuginčyta. Nustačius minėtus faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo D. A. kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, esant nustatytai atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – Ch., o atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė – A. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. A. ir K. A. gyvenamąją vietą su ieškove – motina E. A.. Byloje nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, kai ieškovė iš Anglijos grįžo gyventi į Lietuvą, gyvena kartu su ieškove. Kaip nurodė ieškovė, šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi su ja, yra jos išlaikomi, prižiūrimi ir auklėjami, o atsakovas iš esmės tėvo pareigų nevykdo. Tarp jos ir vaikų yra artimas dvasinis ryšys, ji vaikais rūpinasi ne tik materialiai, bet ir moraliai, jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir tobulėti. Teismas duomenų, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams neturi, atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra nurodęs, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo vaikai liktų gyventi su mama, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje ir skyriaus atstovės teismo posėdžio metu duotoje išvadoje vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina pritaria. Todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų M. A. ir K. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina E. A. tenkinamas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys nei asmeninės nuosavybės, nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, nes namuose augina mažametį sūnų K., taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų. Iš esmės ieškovė ir nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra išlaikomi ieškovės tėvų, Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikams visiškai nevykdo nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Teismas plačiau dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikams vykdo tinkamai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje taip pat nurodė, kad vaikų interesai ieškovės šeimoje tenkinami tinkamai. Ieškovė vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius, nes byloje duomenų apie vaikų teisių pažeidimus ieškovės atžvilgiu neregistruota. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vaikai yra įvairiapusiškai ugdomi, pasak ieškovės, M. lanko darželį, o K. darželį pradės lankyti nuo šių metų rudens. Byloje duomenų apie atsakovo rūpinimąsi nepilnamečiais vaikais nėra.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Jis ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Ieškovės teigimu, atsakovo pajamos per mėnesį siekia apie 2 000,00 Eur. Teismas duomenų apie atsakovo santaupas bankų sąskaitose neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas finansiškai pajėgus vaikams teikti išlaikymą, nes tiek santuokos metu, tiek ir dabar dirba Anglijoje, jo darbo sąlygos šiuo metu yra dar labiau pagerėjusios, kadangi atsakovas užima vadybininko pareigas. Atsakovo tikrosios turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), tam tikromis pajamomis disponuoja, kadangi pats pragyvena, o ieškovės teigimu, iki 2016 m. lapkričio mėn. teikdavo šeimai išlaikymą sumomis nuo 400,00 Eur iki 600,00 Eur per mėnesį. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad teismas neturi visų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikai šiuo metu yra mažamečiai, M. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, K. taip pat tuoj lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Jų sparčiai augantiems organizmams neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaikų laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Nors vaikai specialių sveikatos poreikių neturi, tačiau įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, vaikų išlaikymo išlaidos didėja ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Ieškovė nurodė, kad abiejų vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 804,67 Eur suma, šią sumą ieškovė detalizavo vaikų poreikių lentelėje (b. l. 15). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaikų poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikams reikia kasdien valgyti, kad vaikai kartais serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaikų ugdymui, higienos prekėms ir kt. Natūralu, kad vaikams taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Abu vaikai netrukus lankys mokyklą, dėl ko vaikų išlaikymo išlaidos tik didės, nes reikės pirkti knygų, vaikai norės lankyti būrelius ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigas – teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje ji ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo palaiko, patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo D. A. priteisiamas išlaikymas M. A. ir K. A. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 5 d.) iki jų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog santuokoje šalys registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Ieškovė nurodė, kad ji turi kreditorių UAB „4finance“, kad ši prievolė pripažintina jos asmenine, kadangi ieškovė asmeniškai pasiėmė kreditą. Kreditorius UAB „4finance“ šiam ieškovės prašymui neprieštaravo (b. l. 89). Pirmiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl neįvykdytų prievolių pobūdžio pirmiau nurodytam kreditoriui, todėl po santuokos nutraukimo prievolė UAB „4finance“ pripažintina asmenine ieškovės E. A. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur atstovavimo išlaidos, viso 441,00 Eur, ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Valstybės patirtos 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 str. , 93 str. 1 d., 96 str.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas žyminis mokestis už išlaikymą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodama ieškinį – 144,00 Eur (CPK 79 str., 93 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 149,49 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos turėtą pavardę – Ch., atsakovui D. A. palikti prigimtinę pavardę – A.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove – motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 5 d.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus kreditorei UAB „4finance“, į. k. 301881644, pripažinti asmenine ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 441,00 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 149,49 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.