Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-745-413/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-25
Bylos Nr.: e2A-745-413/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01670-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas: A. L.
Atsakovas: notarei G
Trečiasis asmuo: R. B.

Kategorijos

2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai

Civilinė byla Nr. e2A-745-413/2016;Teisminio proceso Nr.2-17-3-01670-2015-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei notarei G. P., tretiesiems asmenims R. B. ir antstoliui N. A. dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

A. N. A. vykdo atsakovės – Jonavos rajono 2–ojo notarų biuro notarės G. P. 2015 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį įrašą Nr. GP-465) dėl 34 000 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo (vekselio davėjo) A. L. trečiojo asmens (vekselio turėtojo) R. B. naudai pagal 2014 m. balandžio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Anot ieškovo A. L., vekselyje nurodytos 34 000 Lt sumos jis iš R. B. niekada negavo ir vekselio nepasirašinėjo; vekselyje dauguma duomenų sunkiai įskaitomi: nėra aiški vekselio išrašymo data (ar tai 2004-04-14, ar tai 2014-04-14), prie vekselio davėjo užrašytas asmens kodas yra su pataisymais ir neaiškus paskutinis asmens kodo skaičius, tačiau iš didžiosios dalies skaičių galima spręsti, kad prie vekselio davėjo yra užrašytas R. B. asmens kodas (a/k (duomenys neskelbtini) nesuprantamai įrašyta vekselio apmokėjimo data (neaišku, ar nurodomi 2004 m. gruodžio 31 d., ar 2014 m. gruodžio 31 d.); taip pat neaišku, kas iš tikro yra vekselio davėjas, nes prie žodžių „vekselio davėjas“ yra nurodytas R. B. asmens kodas, tačiau prie vekselio rekvizitų, kaip vekselio davėjas nurodomas A. L.. Pažeidžiant LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) 40 ir 47 straipsnių tvarką, 2014 m. gruodžio 23 d. reikalavimas apmokėti vekselį buvo surašytas vėliau nei 2014 m. gruodžio 22 d. pranešimas dėl neapmokėto vekselio, o abeji dokumentai buvo išsiųsti tą pačią dieną – 2014 m. gruodžio 23 d. Ieškovo nuomone, atsakovė nesilaikė ĮPVĮ nuostatų ir 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, t. y. notarė nepatikrino, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas, neaiški vekselio išdavimo ir apmokėjimo data, notarė neįsitikino, ar vekselio davėjui buvo tinkamai ir laiku pateiktas vekselis apmokėjimui (ĮPVĮ 40 straipsnis) bei nustatytais terminais pranešta apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis).

Šalies argumentai

Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sustabdyti antstolio N. A. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0165/15/00172, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl notarės atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo ir panaikinti Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2015 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GP-465.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui R. B. 150 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti ir 4,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; sprendimui įsiteisėjus panaikino 2015 m. liepos 3 d. teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0165/15/00172 sustabdymą.

Teismas nurodė, kad notarai vekselius protestuoja ir vykdomuosius įrašus vekseliuose atlieka vadovaudamiesi ĮPVĮ ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko; kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), užprotestuoto vekselio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio sumos dalis; prašyme nurodoma, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį. Pagal ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotą vekselį, tai yra prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 str.) ir pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas (ĮPVĮ 47 str.). ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį, vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo dienos ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Vertindamas ieškovo argumentus, kad trečiasis asmuo R. B. vekselį, kuriame apmokėjimo data nurodyta gruodžio 31 d., apmokėti privalėjo pateikti per dvi po jos einančias darbo dienas, t. y. sausio 2-3 dienomis, o iš pateikto 2014 m. gruodžio 23 d. reikalavimo apmokėti vekselį ir pašto kvito matyti, kad vekselis apmokėjimui buvo pateiktas gruodžio 23 dieną, t. y. likus 8 dienoms iki mokėjimo termino pabaigos, teismas nurodė, kad toks ieškovo aiškinimas yra neteisingas, kadangi šia ĮPVĮ norma siekiama įtvirtinti galutinį vekselio pateikimo apmokėti terminą, t. y. vėliausią datą, kada jis gali būti pateiktas apmokėjimui, o neįvykdžius tokio reikalavimo – atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas padarinys, kuriuo remiantis, pasibaigus nustatytiems terminams, vekselio turėtojas netenka teisės pateikti paprastąjį vekselį apmokėti. Toks terminas įtvirtintas saugant vekselio davėjo teises ir interesus. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, minėtas įstatymas nenustato jokių teisinių pasekmių, kai vekselis pateikiamas apmokėjimui, ar apie neapmokėtą vekselį pranešama anksčiau nei įstatymų numatytas privalomas terminas. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad nurodytus veiksmus R. B. atliko anksčiau dėl to, kad 2014 metų gruodžio mėnesio pradžioje AB „Lietuvos paštas“ visuomenės informavimo priemonėmis paskelbė, jog dėl euro įvedimo bei kitų įtakos sferų keičia savo darbo laiką. Informaciniame pranešime buvo rekomenduota išsiųsti siuntas iki 2014 m. gruodžio 20 d. (išrašas iš internetinio puslapio www.post.lt, b. l. 54-55). Iš siuntų paieškos www.post.lt teismas nustatė, kad ieškovui pašto siuntos įteiktos 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau A. L., gavęs dokumentus, su trečiuoju asmeniu R. B. nesusisiekė, dėl ko pastarasis, manydamas, kad praras galimybę pateikti vekselio davėjui vekselį apmokėti per įstatymų numatytą vėliausią terminą, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, įstatymų numatytą pareigą įgyvendino 2014 m. gruodžio 23 d.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notaro vykdomųjų įrašo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 6 punktą, notaras, priimdamas prašymą įforminti vekselio ar čekio protestą, patikrina, ar vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar vekselis ar čekis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku; ar vekselis ar čekis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. pateiktame notarui trečiojo asmens R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškime su „Neprotestuotinu paprastu vekseliu“ 34 000 Lt notarės buvo nustatyti visi privalomieji Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nustatyti Vekselio rekvizitai: „paprastasis vekselis“ - išrašytas lietuvių kalba, „besąlyginis vekselio davėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas sumokėti 34 000 Lt sumą; „mokėjimo terminas - 2014 m. gruodžio mėn. 31 d.; mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini); vardas ir pavardė kam turi būti sumokėta „R. B.; išrašymo vieta ir data „(duomenys neskelbtini) 2014-04-14“ ir išrašiusiojo paprastąjį vekselį asmens davėjo parašas „A. L.“. Notarei nustačius visus vekselio privalomus rekvizitus, per Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM buvo patikrintas asmuo, išdavęs dokumentą, ir nustačius, kad toks asmuo yra, kad teisingu adresu įteikti procesiniai dokumentai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad notarė neatliko savo pareigų ir neįsitikino vekselio teisėtumu.

Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad vekselio viešas pateikimas lemia tai, jog šio vertybinio popieriaus turėtojas, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (LAT 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad notarė, atlikdama notarinį veiksmą, neįvertino procesinių dokumentų dėl vekselio davėjo informavimo apie skolos sumokėjimą, t. y. dėl vekselio pateikimo apmokėti. Teismas nurodė, kad vekselio turėtojas R. B. tokius veiksmus atliko, t. y. 2014 m. gruodžio mėn. 22 d. surašė skolininkui A. L. pranešimą dėl neapmokėto vekselio, o 2014 m. gruodžio mėn. 23 d. reikalavimą apmokėti vekselį. Todėl teismas sprendė, kad notarė, vekselio davėjui pateikus pranešimą dėl neapmokėto vekselio ir reikalavimą apmokėti vekselį, remdamasi ĮPVĮ 81 straipsniu ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo mėn. 13 d. nutarimu Nr. 988 padarė pagrįstą išvadą, jog vekselio turėtojas R. B. turi teisę į piniginį reikalavimą ne ginčo tvarka, nes yra įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, 2015 m. sausio mėn. 30 d. buvo atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta (2014-12-22 ir 2014-12-23) pagal vekselį įsipareigojusiam A. L., kad vekselis neapmokėtas. Anot teismo, pranešti pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį galima bet kokia forma, o pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalį laikoma, jog terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas. Vekselio turėtojui nurodyta sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nei ĮPVĮ 81 straipsnis, nei vykdomųjų įrašų atlikimo Tvarka nereikalauja, jog notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nurodoma, kad ,,notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą. Teismas nustatė, kad R. B. su prašymu dėl skolos išieškojimo į notarę kreipėsi 2015 m. sausio 30 d., notarei pateikė AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų kvitus kaip įrodymą, jog pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, pranešta. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad Jonavos rajono 2-ojo biuro notarė G. P. teisėtai atliko 2015 m. sausio 31 d. vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu pareikalavo išieškoti iš ieškovo A. L. trečiojo asmens R. B. naudai 9 847,08 Eur sumą pagal neapmokėtą vekselį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretysis asmuo R. B., 2014 m. gruodžio 22 d. surašydamas pranešimą dėl neapmokėto vekselio ir 2014 m. gruodžio 23 d. reikalavimą apmokėti vekselį bei juos abu vienu kartu išsiųsdamas 2014 m. gruodžio 23 d., tinkamai įvykdė ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių nuostatas. Anot apelianto, vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Nagrinėjamu atveju minėti ĮPVĮ reikalavimai buvo grubiai pažeisti, nes, visų pirma, du skirtingi, savarankiški ir laiko atžvilgiu vienas po kito einantys veiksmai buvo atlikti vienu vekselio turėjo veiksmu, t. y. vekselio turėtojas tiek pranešimą apie neapmokėtą vekselį, tiek reikalavimą apmokėti vekselį pateikė vienu metu – 2014 m. gruodžio 23 d. Antra, pranešimas apie neapmokėtą vekselį buvo sudarytas anksčiau (2014-12-22) nei reikalavimas apmokėti patį vekselį (2014-12-23). Trečia, pats vekselis buvo surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų: neaišku, kas yra vekselio davėjas, nes prie vekselio davėjo pavardės nurodytas ne jo asmens kodas; neaiški vekselio apmokėjimo ir surašymo datos - vekselio grąžinimo terminas nurodytas 2004-12-21, o ne 2014-12-31; R. B. 2015 m. sausio 30 d. prašyme trūksta eilės Notarinių vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.1 - 4.8 punktuose nurodytos informacijos, todėl atsakovė, gavusi tokį prašymą, neturėjo teisės jo priimti, o dėl minėto dokumento trūkumų negalėjo išduoti vykdomojo įrašo.

2. Nagrinėdamas bylą, teismas išėjo už ieškinio ribų. Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl notaro vykdomojo įrašo nuginčijimo, ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, apeliantas nustatė teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, t. y. prašė įvertinti, ar atsakovė, išduodama vykdomąjį įrašą, laikėsi įstatymų ir savo pareigą atliko tinkamai. Iš priimto sprendimo matyti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes savo iniciatyva ėmėsi tirti vekselio sudarymo aplinkybes bei jo galiojimo klausimus. Teismas savo sprendime konstatavo, kad remiantis rašytiniais parodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. buvo pasirašytas neprotestuotinas vekselis 34 000 Lt sumai tarp ieškovo ir atsakovo (atsakovas byloje – notarė G. P.). Išklausęs šalis, teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 12 d. A. L. vardu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo jo paties ranka, todėl vekselio turinyje esantys neaiškumai yra paties vekselio davėjo A. L. veiksmų rezultatas. Teismo aktyvumą byloje įrodo 2015 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolas (garso įrašas), kuriame teismas nusprendė į teismo posėdį asmeniškai kviesti apeliantą A. L., kad jis paaiškintų vekselio sudarymo ir pasirašymo aplinkybes (garso įrašas nuo 33:18 iki 35:14 minutės). Tokiu būdu teismas ne tik išėjo už ieškinio ribų, bet ir pažeidė civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus. Be to, nesant byloje atliktos rašysenos ekspertizės ir remdamasis tik šalių paaiškinimais, teismas nustatė, kad vekselis buvo išrašytas paties vekselio davėjo A. L. ranka. Jokio kito rašytinio dokumento, išskyrus patį vekselį, kurį būtų galima palyginti su vekseliu ir nuspręsti, kad vekselis išrašytas ieškovo ranka, byloje pateikta nebuvo, todėl neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis teismas nustatė, kad vekselis buvo surašytas ieškovo ranka. Tam, kad nustatyti, ar vekselis yra surašytas vieno ar kito asmens, nepakanka išklausyti bylos šalis, reikalingos ir specialios mokslo žinios. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nuginčyti vekselį, bylos šalys nereiškė prašymo atlikti rašysenos ekspertizę, tokios ekspertizės, vadovaujantis CPK 212 straipsniu, nepaskyrė ir pats teismas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad vekselis buvo surašytas apelianto ranka. Vien dėl šių civilinio proceso normų pažeidimo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas turi būti panaikintas, nes, priešingu atveju, sprendime nepagrįstai konstatuotos faktinės aplinkybės įgytų prejudicinių faktų galią, o tai užkirstų kelią apeliantui paduoti ieškinį dėl vekselio nuginčijimo, prašyti skirti byloje rašysenos ekspertizę ar teikti kitus įrodymus, susijusius su vekselio galiojimu.

3. Teismas padarė ir kitus civilinio proceso normų pažeidimus, dėl kurių apeliantui kilo abejonių dėl teismo nešališkumo. Pirma, CPK 142 straipsnyje nustatyta, kad teismas atsakovui nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti ir nurodo atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinyje ieškovas buvo išsakęs savo reikalavimą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. 2015 m. liepos 7 d. pranešimu teismas įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė ieškinį su teismo pranešimu gavo 2015 m. liepos 8 d., todėl 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2015 m. rugpjūčio 7 d. Negavęs atsakovės atsiliepimo teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, per 7 dienas (iki 2015 m. rugpjūčio 14 d.) turėjo išspręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau nutarties dėl sprendimo už akių priėmimo teismas nepriėmė ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį, nutartyje nenurodydamas jokių motyvų dėl atisakymo priimti sprendimą už akių, nors tokia pareiga teismui yra įtvirtinta CPK 285 straipsnio 4 dalyje. Negana to, atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2015 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu, t. y. praleidusi teismo paskirtą terminą procesiniam veiksmui atlikti, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 75 straipsniu, turėjo atsiliepimą grąžinti atsakovei. Tačiau teismas, iš karto jį priėmęs bei perėjęs prie bylos nagrinėjimo iš esmės, nesuteikė galimybės kitoms proceso šalims pasisakyti dėl atsiliepimo pateikimo praleidus jo pateikimo terminą, susipažinti ieškovui su atsiliepime pateikiamais atsakovės atsikirtimais. Antra, atsakovė į 2015 m. rugsėjo 18 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors apie jo laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, apie svarbias priežastis teismui nepranešė. Vietoj to, kad teismas spręstų sprendimo už akių priėmimo klausimą, parengiamojo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, o trečiasis asmuo – R. B. įpareigotas nueiti iki notarės biuro ir išsiaiškini, ar notarė atvyks į parengiamąjį posėdį. Grįžęs tretysis asmuo paaiškino, kad notarė yra seminare ir teismo posėdyje nedalyvaus. Jokiu įrodymų apie 2015 m. rugsėjo 18 d. vykusį seminarą atsakovė nepateikė. Trečia, teismas, matydamas akivaizdų atsakovės (notarės) piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuriai yra keliami aukštesni įstatymų laikymosi standartai, nesiėmė jokių CPK 95 straipsnyje numatytų priemonių. Ketvirta, nors viso proceso metu ieškovo atstovė nuolat priminė teismui apie jo pareigą neišeiti už ieškinio ribų, tačiau į šias pastabas nebuvo atsižvelgta. Penkta, 2015 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu proceso dalyviams buvo užduodami menamo pobūdžio klausimai (2015-10-09 teismo posėdžio garo įrašo 33:18 minutė) dėl apelianto dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Visus šiuos teismo procesinius pažeidimus apeliantas vertina kaip akivaizdų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą bei galimą teismo šališkumą atsakovės – notarės G. P. atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė notarė G. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. sausio 30 d. R. B. pateikė notarei G. P. „Neprotestuotiną paprastąjį vekselį“ 34 000 Lt (9847,08 Eur) sumai, kuriame notarė nustatė visus ĮPVĮ nustatytus privalomus vekselio rekvizitus. Notarė taip pat patikrino ir asmenį, išdavusį vekselį, per Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM bei nustatė, kad toks asmuo yra ir, kad reikalavimas apmokėti vekselį buvo pateiktas laiku ir teisingu adresu, kaip ir pranešimas dėl neapmokėto vekselio. Atsakovės nuomone, ji atliko visus notarui ĮPVĮ 81 straipsnyje bei LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo mėn. 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos keliamus reikalavimus ir įsitikinusi, kad vekselis turi visus reikiamus rekvizitus, išdavė vykdomąjį įrašą, patvirtindama ne ginčo tvarka aplinkybes, kad vekselio turėtojas turi teisę pateikti savo reikalavimus – išieškoti iš A. L. 9847,08 Eur ir notaro 17,35 Eur atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą ne ginčo tvarka, nes įvykdytos visos įstatymo numatytos sąlygos.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti grubūs ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių pažeidimai. Nurodo, kad tiek vekselis, tiek pranešimas apie neapmokėtą vekselį buvo pateikti ieškovui nepasibaigus terminui, registruotu paštu. Be to, vekselio gavėjas, pateikdamas reikalavimą apmokėti vekselį bei pranešimą dėl neapmokėto vekselio šiek tiek anksčiau, atsižvelgiant į pašto darbą šventinėmis dienomis, pasielgė ne tik teisėtai ir tinkamai, bet ir rūpestingai, protingai bei apdairiai, kadangi nei ĮPVĮ nei jokios kitos teisės normos ar teismų praktika nenustato jokių teisinių pasekmių, kai vekselis pateikiamas apmokėjimui ar apie neapmokėtą vekselį pranešama anksčiau, nei įstatymų numatytas privalomas terminas.

3. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų nagrinėdamas vekselio, kaip vienašalio sandorio sudarymo aplinkybes, ir be pagrindo konstatavo vekselio pasirašymo faktą nesant šalių prašymo bei neatlikęs ekspertizės. Atsakovės vertinimu, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Nors ieškovas (apeliantas) ieškinyje prašė nuginčyti notaro vykdomąjį įrašą, akcentuojant netinkamą vekselio pateikimą apmokėjimui bei pranešimą apie neapmokėtą vekselį, tačiau ieškinio reikalavimus grindė ir vekselio sudarymo aplinkybėmis bei vekselio pasirašymo faktu, pažymėjo, kad vekselis neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų, kadangi vekselyje yra neaiškus vekselio davėjas, neaiški vekselio išrašymo data, neaiškus vekselio apmokėjimo terminas ir pan. Įvertinus tai, kad patikrinimas, ar vekselyje yra visi privalomi įstatymo numatyti vekselio rekvizitai yra būtinas notaro veiksmas išduodant vykdomąjį įrašą, teismas privalėjo ištirti bei nustatyti ir minėtas aplinkybes, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalyko sudedamoji dalis. Be to, šios aplinkybės buvo akcentuojamos tiek ieškinyje, tiek atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimu suformuluotą notarinio įrašo panaikinimo klausimą, nagrinėdamas ir vekselio, kaip vienašalio sandorio sudarymo aplinkybes bei konstatavęs vekselio pasirašymo faktą, nepažeidė procesinių teisės normų ir išnagrinėjo bylą pareikšto ieškinio reikalavimų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40, 47, 77 straipsnių taikymo ir aiškinimo klausimai bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio ribas, tinkamo taikymo patikrinimas.

Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau - LAT) 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Taigi vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą.

Vekselio formai (rekvizitams) keliami reikalavimai nurodyti ĮPVĮ 77 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi vekselio sudarymo (2014-04-14) dieną), kuriame nurodyta, kad paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.

Kai kyla ginčas dėl vekselio turinio ar konkrečios jo sąlygos (ne)galiojimo, teismas, spręsdamas ginčą, turėtų vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad trečiojo asmens R. B. su 2015 m. sausio 30 d. pareiškimu pateiktas „Neprotestuotinas paprastas vekselis“ atitiko visus privalomuosius ĮPVĮ 77 straipsnio reikalavimus, nes vekselyje atsispindi visi jo rekvizitai: yra žodžiai, kad tai „paprastasis vekselis“, kuris išrašytas lietuvių kalba; „besąlyginis vekselio davėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas sumokėti 34 000 Lt sumą; nustatytas „mokėjimo terminas - 2014 m. gruodžio mėn. 31 d.; mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini); nurodytas vardas ir pavardė kam turi būti sumokėta „R. B.; išrašymo vieta ir data „(duomenys neskelbtini)2014-04-14“ ir išrašiusiojo paprastąjį vekselį asmens davėjo parašas „A. L.“, tinkamai nustatė ir aiškino vekselio rekvizitus. Priešingu atveju, vadovaujantis apelianto argumentais, būtų neprotinga ir alogiška teigti, kad nustačius vekselio išrašymo datą „2014-04-14“ vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigotų sumokėti vekselio gavėjui 34 000 Lt „2004-12-31“, t. y. beveik 10 metų anksčiau, nei vekselio išrašymo data. Be to, vekselyje aiškiai nurodžius vekselio davėju A. L. ir šalia jo vardo ir pavardės įrašius asmens kodą (duomenys neskelbtini) neprotinga būtų aiškinti ir manyti, kad vekselio davėjo asmens kodas gali būti kitoks (duomenys neskelbtini) juolab kad tas asmens kodas priklauso vekselio gavėjui (turėtojui) R. B..

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymu nėra sureguliuota situacija, kai pareiškimas apmokėti vekselį ir pranešimas apie neapmokėjimą pateikiami kartu, nepasibaigus paskutinei mokėjimo termino dienai (nagrinėjamu atveju – 2014-12-31) arba dviems po jos einančioms darbo dienoms (nagrinėjamu atveju – 2015-01-02 ar 03 dienomis). Todėl būtina nustatyti minėtų teisės normų tikslus. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija sutinka su bylą išnagrinėjusio teismo aiškinimu, kad minėtomis ĮPVĮ normomis siekiama įtvirtinti galutinį vekselio pateikimo apmokėti terminą, t. y. vėliausią datą, kada jis gali būti pateiktas apmokėjimui, nes vekselio turėtojui neįvykdžius tokio reikalavimo per nustatytus terminus, atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pasekmės, kurių pagrindu, siekiant apsaugoti vekselio davėjo teises ir interesus, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, pateikti paprastąjį vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Pažymėtina, kad apelianto nurodytojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, būtent ir susiklostė situacija, kai vekselio turėtojas informavo vekselio davėją ir laiduotoją apie pareigą apmokėti vekselį (ĮPVĮ 40 straipsnis) ir pranešimą apie neapmokėjimą vienu dokumentu. Kasacinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, todėl vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Pareigą įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo ir byloje nėra ginčo, kad, pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl konstatuotina, kad pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusius pagal vekselį asmenis, o formalus ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnio tvarkos pažeidimas nesudaro nurodytu pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Atsakydama į kitą apeliacinio skundo argumentą dėl ieškinio ribų peržengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą, byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12, 13, 17 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškinio turinio matyti, kad prašydamas panaikinti Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2015 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GP-465 ieškovas rėmėsi ne tik formaliu reikalaujamų vekselio rekvizitų (formos) ir ĮPVĮ 40 bei 47 straipsnių pažeidimu, bet ieškinyje nurodė aplinkybes, būdingas sandorių negaliojimo pagrindams (pinigų negavo, vekselio nepasirašė, ant pateikto dokumento (vekselio) ne jo parašas). Taigi suprasdamas, kad yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių ir neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, ieškovas savarankiško reikalavimo dėl vekselio nuginčijimo nepareiškė, taigi pateikė teismui ieškinį, kurio pagrindas tik iš dalies atitiko jo dalyką. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patikrinti bei pasisakyti ir dėl ieškinyje nurodytų vekselio sudarymo aplinkybių, kas, atsižvelgiant į teismo išsamiai įvertintas aplinkybes ir taikytas teisės normas, sprendimą vertinant kaip vientisą teismo procesinį dokumentą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotos bylos aplinkybės, o būtent kad „civilinėje byloje esančiais rašytiniais parodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2014-04-14 buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastas vekselis 34000 Lt sumai tarp ieškovo ir atsakovo“, kad „Išklausius šalis nustatyta, kad 2014-04-14 A. L. vardu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo jo paties ranka, tad vekselio turinyje esantys neaiškumai yra paties ieškovo, vekselio davėjo A. L. veiksmų rezultatas ir, galimai, siekis šiais neaiškumais piktnaudžiauti“ prieštarauja faktinei bylos medžiagai, nes 2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje ieškovu apklaustas A. L. nurodė, kad pinigų negavo, vekselio nepasirašinėjo ir ant vekselio yra ne jo parašas, t. y. proceso šalis tvirtino aplinkybes, priešingas nurodytoms teismo; be to, teisme iš viso nebuvo apklausti liudytojai, kurių paaiškinimais vadovaudamasis teismas nustatė, kad 2014-04-14 buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastas vekselis 34000 Lt sumai tarp ieškovo ir atsakovo. Todėl minėti teismo teiginiai iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini.

Apeliantas nurodo, kad teismas galimai buvo šališkas, privalėjo priimti sprendimą už akių, priėmė atsakovės atsiliepimą į ieškinį pasibaigus jo pateikimo terminui, ėmėsi aktyvių veiksmų notaro dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti, kas daro teismo sprendimą neteisėtu. Atsakydama į minėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 328 straipsnis iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Apeliantas nenurodė, kuo apeliaciniame skunde nurodyti proceso teisės pažeidimai pažeidė ar apribojo jo teises; nei viename iš teismo posėdžių ieškovas (jo atstovė) nereiškė teisėjui nušalinimo ir žodžiu neišsakė savo pastabų dėl galimo teismo šališkumo; atsakovei pateikus pavėluotai atsiliepimą į ieškinį, ieškovas (jo atstovė) turėjo pakankamai laiko susipažinti su jo motyvais, nes 2015 m. spalio 9 d. teismo posėdis buvo atidėtas 2015 m. lapkričio 17 d., o šiame teismo posėdyje ryšium su tuo prašymai nebuvo pareikšti.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas su išimtimis, nurodytomis šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl teismo kai kurių išvadų pašalinimo iš sprendimo motyvuojamosios dalies, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, o kitoms proceso šalims nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė