Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-905/2025 pagal ieškovų M. K. ir A. K. ieškinį atsakovams A. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis, pastatas viešame registre yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas – sodo namas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita (sodų) (el. b. 2 t., b. l. 183-185).

16. 2020 m. birželio 7 d. ieškovas M. K. su atsakovais sudarė preliminarią sodo namo pirkimo pardavimo sutartį. Sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad „sodo namas“ reiškia sodo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 78,57 kv. m., ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurie atsakovams priklauso nuosavybės teise (el. b. 2 t., b. l. 61).

17. 2020 m. liepos 22 d. šalys sudarė notarinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jos pagrindu ieškovas M. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine A. K. iš atsakovų įsigijo namą (pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 127 000 Eur. Tą pačią dieną, 2020 m. liepos 22 d. atsakovai, perdavė ieškovams namo raktus. Ginčo byloje dėl to, kad pardavimo metu sodo namo išorės apdaila buvo tinkas, dažai, rekuperacinės sistemos nebuvo, tvoros ir garažo nebuvo, įrengta žvyro nuogrinda, terasa įrengta be laiptų ir stogo, prie terasos trinkelių danga neįrengta, baldų sodo name nebuvo.

18. Bylos duomenimis, atsakovai 2020 m. liepos 22 d. pastebėjo dėmes ant pastato sienų, deformuotą durų staktą, dėl ko neužsidarė durys, 2020 m. spalio mėnesį nustatyti įėjimo į namą laiptų defektai. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad atsakovai nupirko dažus sienų perdažymui, durų apvadus, kompensavo už durų sureguliavimą, taip pat sumokėjo ir už įėjimo į namą laiptų sutvarkymą. Ieškovai nurodė, kad 2021 – 2022 m. žiemos laikotarpiu viename iš pastato kambarių pradėjo jausti per sieną sklindantį šaltį ir šalto oro gūsius. Dėl nurodytos priežasties 2022 m. vasario 3 d. MB „Aternos grupė“ specialistai atliko pastato termovizinį testą, kuris parodė, kad tiek pastato sienose, tiek kampuose yra šaltų (tikėtina neapšiltintų) vietų, per kurias į pastatą skverbiasi šaltis.

19. Ieškovams pasikreipus į teismo eksperto kvalifikaciją turintį T. M., jis 2022 m. balandžio 6 d. atliko pastato apžiūrą ir 2022 m. gegužės 6 d. pateikė išvadas dėl defektų. Nustatyti išorinių sienų temperatūriniai netolygumai, t. y. nesandarios sienų ir lubų sandūros, sandarumą turinčių užtikrinti medžiagų nesandarumas, nustatyta dėl drėgmės pažeista ir deformuota grindų apdaila – laminuotos medžio plaušo lentelės. Ilgalaikės drėgmės šaltinis, tikėtina yra trūkęs, išsisandarinęs po grindų betono sluoksniu nutiestas vamzdis, grindų sėdimas, pastato sėdimo defektai – susidaręs trūkimas, skilimai ties įėjimo durimis. Nustatė, kad pastatas, pagal savo sandarumo rodiklį neatitinka energinio naudingumo nurodytos klasės – B, faktinis išmatuotas sandarumas atitinka D arba žemesnę klasę. Nurodė apie reikalingus atlikti darbus defektų ištaisymui ir 9797,37 Eur sumą defektų pašalinimui. Atsakovai nurodė dėl defektų kreiptis į atsakovų samdytus pastato rangovus, atsisakė taisyti pastato defektus. Ieškovai reikalavimus dėl defektų pašalinimo iš esmės grindė aplinkybėmis, kad atsakovai pastatą pardavinėjo, kaip gyvenamąjį namą, ieškovai jį pirko kaip gyvenamąjį namą, kad jame galėtų gyventi su šeima, ir atitinkamai tarp šalių vyko derybos dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, perleidimo, turto kainos. Ieškovai negalėjo žinoti, kad įsigydami 2020 m. pastatytą pastatą negalės šiuo pastatu tinkamai naudotis dėl paslėptų sandarumo ir kitų defektų.

20. Atsakovai iš esmės nesutikdami su ieškiniu nurodė, kad ieškovai derybų metu išsamiai apžiūrėjo pastatą, jokių defektų nenustatė. Vėliau po sutarties sudarymo ieškovui užfiksavus dėmę ir pareikalavus trūkumus pašalinti, siekdami viską išspręsti taikiai, atsakovai nupirko dažus sienų perdažymui bei durų apvadus, kompensavo už durų sureguliavimą, apmokėjo ir už įėjimo į namą laiptų sutvarkymą. 2022 m. žiemą ieškovas pareiškė pretenzijas dėl sodo namo nesandarumo ir neatitikimo gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, nors ieškovams buvo parduotas sodo pastatas, pagrindinė naudojimo paskirtis : kita (sodų), statinio kategorija : I grupės nesudėtingasis, baigtumo procentas : 100 proc., statybos metai 2020 m., pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė : B. Statybai nereikalingas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas, jam netaikytini gyvenamiesiems pastatams teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Atsakovų vertinimu ieškovams buvo aiškiai suprantama ir žinoma, kad jiems yra parduodamas ir jie perka žemės sklypą su sodo namu, o ne gyvenamąjį namą. Šalys nesusitarė, nei dėl parduodamų daiktų paskirties pakeitimo, nei kad yra parduodami kitokios paskirties ar skirti naudoti kitai paskirčiai, negu yra nurodyta, daiktai. Ieškovai neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovai užtikrintų jų pasirinkimo įgyvendinimą, jų įsigyto daikto naudojimo kitai, negu buvo parduota, paskirčiai tinkamumą. Ieškovų pasirinkimas gyventi pastate negali būti įgyvendinamas atsakovų sąskaita ir byloje nėra duomenų, kad ieškovai negali gyventi įsigytame sodo name. Atsakovų vertinimu ieškovai po to, kai savo iniciatyva ir rizika atliko daug sodo namo būklės pakeitimų, gal būt bandydami jį prisitaikyti savo poreikiams, kurių atsakovams neatskleidė pardavimo metu, pradėjo reikšti nepagrįstas naujo pobūdžio pretenzijas dėl pastato atitikimo gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus.

21. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė išvadą, kad atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į tai, kad atsakovai neigia ieškovo žodinius paaiškinimus, kad iki sutarties sudarymo atsakovams buvo žodžiu nurodyta, jog ieškovai ketina perkamą pastatą naudoti būtent kaip gyvenamąjį, byloje nesant jokių kitų šiuos ieškovo subjektyvius paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad atsakovams buvo žodžiu nurodyta apie „konkretų tikslą“, kuriam ieškovas pirko sodo pastatą (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas akcentavo, kad nustatytų aplinkybių visuma, galėjo sudaryti pakankamą pagrindą susiformuoti ieškovo pagrįstam įsitikinimui, kad parduodamas pastatas, nors ir įformintas kaip sodo pastatas, tačiau yra tinkamas nuolat gyventi (ar bent jau atitinka energinio naudingumo B klasę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos faktiniai duomenys iš esmės patvirtina, kad ieškovams buvo parduoti ir perduoti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti daiktai – sodo sklypas ir sodo pastatas, kuris klasifikuojamas kaip negyvenamasis pastatas ir kuriam, sutiktina su atsakovų argumentais, iš esmės negali būti taikomi gyvenamiesiems pastatams keliami reikalavimai. Nors iš ieškovų paaiškinimų ir pateiktų duomenų, galima nuspręsti, yra naudojamas kitai, gyvenamo gyvenamojo namo paskirčiai. Pažymėtina, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų šiuo aspektu apeliaciniame skunde neginčijo.

Dėl įsigyto daikto – sodo pastato kokybės

22. CK 6.327, 6.333–6.338 straipsniai reglamentuoja su parduodamo daikto kokybe susijusius klausimus. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

23. Pagal CK 6.327 straipsnio 2–3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. CK 6.333 straipsnyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. 2. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. 3. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. 4. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. 6. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

24. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.

25. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas.

26. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022, 34–42 punktai).

27. Bylos duomenimis pagal ieškovų paaiškinimus, 2021 – 2022 m. žiemos laikotarpiu ieškovai viename iš pastato kambarių pradėjo jausti per sieną sklindantį šaltį ir šalto oro gūsius. 2022 m. vasario 3 d. atliktas pastato termovizinis testas, jo rezultatai 2022 m. vasario 7 d. nusiųsti atsakovams (el. b. 1 t., b. l. 49). Atsakovai tik nurodė dėl defektų kreiptis į atsakovų samdytus pastato rangovus, atsisakė taisyti bet kokius pastato defektus. Atsakovams atsisakius šalinti pastato trūkumus, ieškovai kreipėsi į teismo eksperto kvalifikaciją turintį T. M., kad būtų parengta pastato trūkumų / defektų šalinimo sąmata. T. M. išvadas pateikė 2022 m. gegužės 6 d. Namo defektų nustatymo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ja nustatyti pastato defektai, pateikti defektų atstatymo kaštai – 9 797,37 Eur (el. b. 1 t., b. l. 94-107).

29. Bylos duomenimis, ieškovai 2023 m. vasario 28 d. pranešimu dėl duomenų pateikimo civilinėje byloje pateikė informaciją apie ieškovų iniciatyva papildomai atliktus darbus po pastato įsigijimo: tvoros pamato formavimas, sklypo išlyginimas, drenažas sklype; priestato pamatas (2020-11 mėn.); nuogrinda aplink namą ir papildoma nuogrinda nuo priestato; supuvusių terasos lentų keitimas ir laipto / 2 laiptų įrengimas užtikrinti vaiko saugumą (UAB „Delagama“ (darbų pradžia 2021-06 mėn., pabaiga 2021-08 mėn.); priestato 2 (dviejų) sienų mūrijimas, įvažiavimo suformavimas iš priekio ir stogas (neliečiant ar kitaip neišplečiant daikto (namo) bendro ploto) -Jonas (darbų pradžia 2021-07 mėn., pabaiga 2021-08 mėn.); kubilo įstatymas - UAB Delagama (darbų pradžia 2021-08 mėn.); stogo pakalimai (imitacija) dėl pūvančių stogo lentų - MB „Berlito“ (2022-01 mėn.), dalis darbų UAB „Delagama“ (2021-10 mėn).; klinkerio sudėjimas - UAB „Delagama“ (darbų pradžia 2021-09 mėn., pabaiga 2021-11 mėn.); stoginė (terasa) neliečiant ar kitaip nedidinant namo stogo (UAB „Delagama“ (darbų pradžia 2021-10 mėn., pabaiga 2021-12 mėn.); kriauklės pakeitimas (santechnikas 2021-06 mėn); stoginės sienelė (MB „Berlito“ 2022-09 mėn.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovai po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą (garažą), atliko dalies pastato išorinių sienų apdailą (klinkerio sudėjimas) ir atliko stogo pakalimo darbus ) (el. b. 3 t., b. l. 30-31).

30. Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3615-1014/2022. Priteisė iš atsakovės UAB „Delagama“ ieškovui M. K. 5 306,31 Eur, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 358 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis ginčas kilo dėl pagal 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą rangos sutartį dėl darbų adresu (duomenys neskelbtini) atlikimo.

31. Bylos duomenimis 2023 m. balandžio 7 d. paskirta teismo ekspertizė, ją pavesta atlikti teismo ekspertui V. G.. 2024 m. balandžio 21 d. surašytas ekspertizės aktas. Nustatyta, kad defektų atsiradimo priežastys – atliktų statybos darbų neatitiktis normatyvinių statybos techninių dokumentų bei įprastinės kokybės reikalavimams ir nurodyta, kad ieškovų atlikti statybos darbai po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, su ieškovų nurodytais defektais nėra susiję, jų atsiradimui įtakos neturėjo. Po pastato pardavimo atlikti statybos darbai ir jais įrengtos papildomos konstrukcijos ir prie pastato pristatyti nauji statiniai rinkimui duomenų apie pastato defektus, buvusius pastato pardavimo dieną, netrukdė, atitinkamai, netrukdė ir teismo ekspertizės akto išvadoms formuoti. Ieškovų nurodomi grindų dangos – medžio plaušo lentelių pažeidimai nėra susiję su jokia drėgme. Trūkusių (išsisandarinusių) grindinio šildymo vamzdžių taip pat nėra. Ieškovų nurodomi grindų dangos – medžio plaušo lentelių pažeidimų kilmė (priežastis) – atliktų statybos darbų (grindų įrengimo darbų) neatitiktis reikalavimams bei rekomendacijoms, susijusioms su deformacinių (temperatūrinių) siūlių įrengimu medžio plaušo lentelių grindų dangose. Tam, kad pašalinti nustatytus defektai, reikia atlikti šiuos darbus: užsandarinti išorinių sienų akyto blokelių mūro siūles iš patalpų vidaus pusės; užsandarinti iš dalies vėdinamą oro tarpą, suformuotą tarp sienų akyto blokelių mūro bei išorinio termoizoliacinio sluoksnio, stogo karnizų bei frontonų konstrukcijose ir cokolyje; užsandarinti armuotos grindų plokštės sandūras su vidaus bei išorės sienomis; užsandarinti langų, vitrinų bei lauko durų sandūras su sienomis, visu jų perimetru; užsandarinti stiklo paketų ir langų bei vitrinų rėmų sandūras, sureguliuoti langus, jų apkaustus; įrengti naują stogo konstrukcijos garo izoliaciją; įrengti stogo apšiltinamojo sluoksnio apsaugą nuo judančio oro; užsandarinti inžinerinių sistemų perėjimus per grindų bei sienų konstrukcijas; atstatyti išardytą vidaus apdailą, įtempiamas lubas, grindų dangą, cokolio apšiltinimą, nuogrindą. Pateikta išvada 12. Pastatas – sodo namas pardavimo momentu (2020-07-22) turėjo atitikti energinio naudingumo klasę A+, jos reikalavimus, iš jų, ir sandarumo reikalavimą (oro apykaitos vertė turėjo būti ne didesnė kaip 1/h); Pardavimo momentu pastatas – sodo namas neatitiko, nei energinio naudingumo A+ klasės, nei pardavimo dokumentuose nurodytos B klasės. B klasės reikalavimų pastatas neatitiko vien todėl, kad netenkino sandarumo reikalavimo (oro apykaitos vertė yra didesnė nei 2/h). Vien dėl to nustatyta, kad pastato energinio naudingumo klasė yra D.13. Pastatas B energinio naudingumo klasės neatitinka ir šiuo metu. 13. Tam, kad būtų pasiekta pastato B energinio naudingumo klasė reikia atlikti darbus išvardintus atsakant į teismo užduotą 11-tą klausimą. Defektų pašalinimo darbų atlikimo kaina – 20 215,14 Eur. (el. b. 4 t., b. l. 1-57).

35. 2024 m. lapkričio 28 d. ekspertas V. G. pateikė papildomus atsakymus į klausimus dėl atliktos ekspertizės raštu. Nurodyta, kad buvo ištirtas ne visas stogas ir ne visame plote. Buvo įvertinti tik tie defektai, kuriuos buvo galima nustatyti netaikant ardomųjų tyrimo metodų, susijusių su didelės dalies ploto išardymu (atidengimu). Sodo namas yra priskirtas negyvenamosios paskirties statinių grupei. Reikalavimai atlikti energetinio naudingumo klasę, pastato sandarumą ir kitus reikalavimus taikomus gyvenamajam namui šiam pastatui negali būti taikomi. Ieškovų atlikti po sodo namo įsigijimo statybos darbai sodo namo kokybei, sandarumo, termovizijos tyrimų rezultatams įtakos, bloginančios jų savybes bei rodiklius, neturėjo ir kt. (el. b.7 t., b. l. 51-54, 100-102).

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo vadovaujasi kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kad „pareiga nurodyti konkrečius trūkumus ir juos įrodyti, taip pat įrodyti trūkumų šalinimo išlaidas tenka būtent pirkėjams, t. y. ieškovams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-701/2019 25 punktas). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad stogo darbai buvo atliekami 2021-2022 m. žiemos metu – pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad šių darbų atlikimo laikotarpiu buvo iškritęs sniegas, todėl tokių darbų vykdymo metu dėl nepalankių oro sąlygų (vėjas, krituliai) itin sudėtinga apsaugoti stogą, jo konstrukcijas, šiltinimo medžiagas nuo šalčio ir drėgmės neigiamo poveikio. Iš pateiktų vėlesnių stogo fotonuotraukų (pvz., el. b. 5 t., b. l. 90, 91) matyti, jog, atliekant stogo pakalimus, pakalimų dalys buvo sujungtos su stogo gegnėmis būtent po ankstesnio stogo danga, t. y. tokių sujungimų atlikimui buvo būtina nuardyti buvusią stogo dangą, jos atitinkamą dalį. Pakankamai akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma ne tik tai, kad stogo remonto-pertvarkymo darbų atlikimas žiemos metu turės neigiamų padarinių stogo sandarumo ir (arba) šilumos bei drėgmės (garų) izoliacinėms savybėms, bet ir tai, kad tokių darbų atlikimas gali turėti įtakos ir vėliau atliekamiems nurodytų stogo savybių tyrimams, jų vertinimams, konkrečiai – teismo ekspertizės išvadoms. Teismo vertinimu, nepaisant to, ieškovai šioje byloje ne tik nutylėjo tokių stogo darbų atlikimo faktą ir jų pobūdį-mastą, bet ir teikė atitinkamus argumentus bei įrodymus, siekdami įtikinti, kad vien tik atsakovai, kaip pastato statytojai arba pardavėjai, turi prisiimti atsakomybę už pastato (pastato stogo) būklę, kuri teismo eksperto (ir šalių iniciatyva pasitelktų kitų vertintojų) buvo tiriama-vertinama jau po nurodytų atliktų stogo darbų, apie kurių mastą-pobūdį ekspertui ir vertintojams nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu (paaiškėjus ieškovo iniciatyva atlikinėtiems stogo darbams iš esmės per visą stogo perimetrą-pakraščius) nėra ir pagrindo teigti, kad neva būtent atsakovams tenka prisiimti atsakomybę už tai, kad, anot teismo eksperto V. G., pastatas (bent jau teismo ekspertizės atlikimo metu) neatitiko energinio naudingumo B klasės, kurios atitikties sertifikatą atsakovai buvo pateikę ieškovams sudarant sutartį; lieka nepaneigta galimybė, kad pastato energinis naudingumas pablogėjo ir dėl ieškovų vykdytų darbų. Pirmosios teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kiek tai susiję su parduoto pastato stogo šilumos-sandarumo trūkumais.

37. Spręsdamas dėl kitų ieškinio reikalavimų, kurie susiję su kitais ieškovų nurodomais pastato trūkumais, teismas akcentavo, kad negalima nereaguoti į ieškovų nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į ieškovų nesąžiningų procesinių veiksmų mastą – nutylėtų faktinių aplinkybių didelę reikšmę nagrinėjamoje byloje – teismas konstatuoja pagrindą vadovautis CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsisakyti ginti ieškovų teises, susijusias su kitais šioje byloje nurodomais pastato trūkumais. Todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

38. Apeliantai nesutikdami su sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių ir įrodymų. Teismas, remdamasis prielaidomis dėl ieškovų nesąžiningumo pažeidė CPK 263 straipsnį. Ginčijamas teismo sprendimas nėra grindžiamas bylos duomenimis, grindžiamas tik prielaidomis. Teismas nepasisakė apie tai, kad ginčo namas iki jo pirkimo – pardavimo turėjo ir kitus defektus, neatitiko ir neatitinka pirkimo – pardavimo sutartyje deklaruotos gyvenamosios paskirties pastatų B energetinio naudingumo klasės, cokolio defektai, sienų nesandarumas, grindų defektai, langų apdailos nesandarumas ir kt., nors defektai teismo ekspertizės akte ir buvo nurodyti, kaip atsiradę iki ginčo pastato pirkimo – pardavimo, o tai reiškia, kad už juos atsakingi atsakovai (pardavėjai). Teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nepasisakė dėl esminių bylai aplinkybių ir jų nevertino.

39. Atsakovų vertinimu apeliantai pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismu? praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas apeliantų manymu yra neteisingas, nes teismas netinkamai vertino, nevertino pateiktų įrodymų ar nesivadovavo neprivalomu ekspertizės aktu, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, įrodymų vertinimu, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą. Akcentuoja, kad ekspertas E. L. atlikęs ekspertinę tyrimą, pateikė išvadą, kad įvertinus ieškovų po pastato įsigijimo vykdytus darbus, nėra galimybės nustatyti sodo namo tikrąją būklę buvusią pardavimo metu.

40. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus, yra pagrindo sutikti su apeliantų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, atitinkamas išvadas padarė jų nepagrindęs byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais ir įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados nepakankamai motyvuotos.

41. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas.

42. Ieškovai įsigydami sodo pastatą ir turėdami duomenis apie pastato energinio naudingumo B klasę, tikėtina galėjo suprasti, jog nustatyta B klasė neatitiks aukštesnei klasei pvz. A+ keliamų kokybės garantijų. Tačiau ieškovų nurodytos aplinkybės, kad pastatas neatitinka ir B klasės, kad iš esmės ieškovų nurodyti trūkumai ir defektai yra esminiai, dėl ko pastato negalima naudoti pagal paskirtį, turi būti įrodytos. Ieškovų vertinimu bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog ginčo pastatui ieškovų atlikti darbai (klinkerio klijavimas, stogo pakalimai ir jų apskardinimas) po jo pardavimo įtakos iki pastato pardavimo buvusiems defektams neturėjo ir tokie defektai yra nustatyti kvalifikuotų specialistų bei aprašyti teismo ekspertizės akte. Atsakovų argumentai yra priešingi, nurodant, kad atsakovai nėra atsakingi už paaiškėjusius defektus, kad defektai atsirado dėl nepagrįstų ieškovų veiksmų po sodo pastato įsigijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje pateikti įrodymai, specialistų išvados, ekspertizės išvados yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas prieštaravimų nepašalino.

43. Be to, tiek ieškovai, tiek atsakovai iš dalies, tiek pirmosios instancijos teismas remiasi ir eksperto V. G. ekspertizės aktu, nors byloje ekspertui pareikštas nušalinimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai 2025 m. sausio 27 d. pareiškė prašymą dėl teismo eksperto V. G. nušalinimo, po 2024 m. lapkričio 29 d. vykusios teismo posėdyje eksperto apklausos motyvuodami, kad ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos, neatsakė į iškeltus klausimus, išreiškė šališką nuomonę, kad atsakovai yra atsakingi už pastato trūkumus, po teismo posėdžio ekspertas automobilių aikštelėje apie 15 min. šnekučiavosi su ieškovu ir ieškovo advokatu ir kt. (el. b.7 t., b. l. 81-94).

44. 2025 m. sausio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl eksperto nušalinimo tenkino iš dalies. Nušalino ekspertą V. G. nuo tolimesnių procesinių veiksmų atlikimo byloje. Kitą reikalavimo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad konstatuoja pagrindą abejoti teismo eksperto nešališkumu ir nušalinti jį nuo tolimesnių procesinių veiksmų atlikimo šioje byloje, be kita ko, nuo atsakymų į papildomus klausimus pateikimo. Pažymėjo, kad neturint duomenų apie aplinkybes, kurios galėtų kelti abejonių dėl teismo eksperto nešališkumo būtent teismo ekspertizės atlikimo laikotarpiu, atmetama kaip nepagrįsta atsakovų prašymo dalis dėl nesivadovavimo pateiktu teismo ekspertizės aktu. Pažymėjo, kad šioje nutartyje jau konstatuota, kad aplinkybės dėl teismo eksperto nepakankamos kvalifikacijos arba neišsamių išvadų gali teikti tik prielaidas spręsti dėl pateiktų teismo ekspertizės išvadų pagrįstumo, naujų (papildomų ir (arba) pakartotinų) ekspertizių atlikimo ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindo abejoti eksperto nešališkumu, tačiau tuo pačiu nurodė, kad nėra pagrindo nesivadovauti atliktos ekspertizės išvadomis. Apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl eksperto nušalinimo pagrįstumo, tuo labiau dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad vienais aspektais eksperto veiksmų nėra pagrindo vertinti šališkais, kitais aspektais tuo pačiu klausimu dėl ekspertizės išvadų jo nešališkumas kelia abejonių.

45. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad šalių pozicijos dėl pastate atliktų darbų kokybės, dėl ieškovų savo iniciatyva atliktų statybos darbų apimties, jų kokybės, įtakos iki pastato pardavimo jau buvusiems pastato defektams, jei jie buvo, iš esmės skiriasi. Byloje specialistų, ekspertų išvados ir atliktos ekspertizės išvados skiriasi (šios nutarties 27, 31, 33-35 punktai). Pirmosios instancijos teismas prieštaravimų nepašalino, specialistų išvadų neįvertino, dėl jų nepasisakė ir pakankamų, pagrįstų išvadų, turinčių reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui, nepadarė.

46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas). Pagal CPK 219 straipsnio 1 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Pirmosios instancijos teismui nušalinus ekspertą V. G., nesant teisinio pagrindo vadovautis ekspertizės išvadomis, papildomais eksperto atsakymais į klausimus, byloje reikalinga spręsti dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo.

47. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo išvadai, kad neatskleista bylos esmė, faktinėms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti byloje reikalingi papildomi įrodymai, nešališkų specialistų išvados. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

48. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019 51,53 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčo esmę, ieškovų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, remdamasi nurodytais argumentais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, nepašalinęs byloje esančių įrodymų prieštaravimų, neatskleidė bylos esmės. Dėl šio pažeidimo galėjo būti netinkamai įvertinti įrodymai ir galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai. Pirmosios instancijos teismui neištyrus šioje nutartyje anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jų neįvertinus byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacijos paskirčiai tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi, kadangi naujai nustatytų aplinkybių įvertinimas turės tiesioginės įtakos tarp šalių ginčo išsprendimui iš esmės. Teisėjų kolegija nusprendžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

50. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51. Kadangi civilinė byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.