Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1238-863/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-29
Bylos Nr.: e2-1238-863/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: V. B., N. Š., J. Š.
Atsakovas: K. A. A.
Advokatai: Vytautas Ptašinskis, Edmundas Kisielius, Antanas Suslavičius, Vaida Gedvilė

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovėms V. B. ir N. Š.,ieškovų atstovams advokatui Edmundui Kisieliui ir įgaliotam asmeniui A. Š.,atsakovui K. A. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vaidai Gedvilei,trečiojo asmens atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Š., N. Š. ir V. B. ieškinį atsakovui K. A. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovams dėl sutartinės sąlygos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, – Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai J. Š., N. Š. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: i) pripažinti negaliojančia žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2020 m. rugsėjo 17 d. (Notarinio registro numeris JS-4399 ir patvirtintą Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S.) bei taikyti restituciją natūra; ii) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 116 753,82 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 100 000 Eur už žemės sklypą sumokėti pinigai, 242,82 Eur notaro išlaidos, 1 511 išlaidos, patirtos bylinėjantis administraciniame procese, ir 15 000 Eur negautos pajamos bei netiesioginės išlaidos; iii) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; iv) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 6 906 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 906 Eur žyminis mokestis ir 5 000 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovai pirko žemės sklypą, turėdami konkretų tikslą – jame statyti gyvenamąjį namą. Po sandorio sudarymo paaiškėjo, kad greta esančio žemės sklypo savininkai dar 2020 m. liepos 9 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, reikalaudami nutraukti detaliojo plano koregavimo darbus, vertindami juos neteisėtais ir nepagrįstais. Vėliau šis ginčas persikėlė į teismą, administracinių bylų teisenos tvarka. Ieškovai visiškai neplanuotai, priešingai savo lūkesčiams, neteko galimybės realizuoti savo tikslus, kuriems ir buvo pirktas žemės sklypas. Dar daugiau, ieškovai buvo įtraukti kaip atsakovai į teisminius procesus, pardavėjui visiškai nusišalinus nuo šios esminės problemos sprendimo. Visa tai sudarė neplanuotų ir laiko, ir piniginių atstovavimo sąnaudų. Visas šis procesas galutinai bei neskundžiamai pasibaigė Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui 2023 gegužės 17 d. sprendimu (Administracinė byla Nr. eA-737-821/2023) panaikinus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. KADI-51 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav.,(duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimo“.

1.2. Taigi, po ginčijamos sutarties sudarymo paaiškėjo, kad žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir gyvenamojo namo statyba ginčo sklype negalima. Akivaizdu, kad žemės sklypas, kuriame galima gyvenamojo namo statyba ir žemės sklypas, kuriame tokia statyba nėra galima, yra nevienodos paskirties ir vertės objektai. Be to, teisė statyti gyvenamąjį namą buvo esminė aplinkybė, kuria remiantis ieškovai rinkosi pirkti žemės sklypą, o žemės sklypai, kuriuose gyvenamojo namo statyba negalima, ieškovų net ir nedomino. Mano, kad sudarydami ginčo sandorį buvo suklaidinti ir sąžiningai suklydo dėl galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą. Toks suklydimas pripažintinas esminiu.

1.3. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip specialistas, užsiimantis žemės sklypų pardavimu ir žinojo (turėjo žinoti) vietovės ypatybes, statybos ribojimus, nes buvo pardavęs šioje vietovėje jau ne vieną žemės sklypą. Todėl, atsakovas privalomai turėjo visą informaciją pateikti ieškovams, tačiau to nepadarė. Ieškovų suklydimas šiuo atveju buvo lemtas ne pačių ieškovų neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, o tokių apystovų, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą tinkamai atskleisti ieškovams visą su sandorio sudarymu susijusią reikšmingą informaciją, kuri šiuo atveju buvo ypač svarbi ir aktuali. Todėl mano, kad jie (ieškovai) jokios rizikos dėl nesamų galimybių ateityje statyti pastatą negalėjo numatyti ir neprisiėmė.

1.4. Prie ieškovų patirtos žalos priskirtinos išlaidos sumokėtos už žemės pirkimą bei išlaidos sumokėtos notarui už pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą. Notarui pagal įrašus sutartyje sumokėta 485,64 Eur. Šios sutarties 8.9. papunktyje numatyta, kad sutarties sudarymo ir patvirtinimo išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis. Tokiu būdu ieškovų patirtą žalą sudaro 242,82 Eur.

1.5. Ieškovų nuomone, 1 511 Eur išlaidos, patirtos dalyvaujant administraciniame procese, kurios nėra atlygintos, yra priskirtinos ne prie atstovavimo išlaidų, o prie nuostolių, atlygintinų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus.

1.6. Ieškovai patyrė ir kitą, netiesioginę žalą: negautas pajamas už pinigus sumokėtus už žemę ir nenaudojamus tris metus bei netiesioginius nuostolius, sietinus su statybinių medžiagų, energetinių resursų ir darbo jėgos, reikalingos namo statybai, kaštų pabrangimą per tris metus. Ieškovų nuomone, įvertinus statistinius duomenis, toks kaštų pabrangimas per tris metus sudarė 15 procentų nuo už žemę sumokėtos pinigų sumos. Tokiu būdu netiesioginiai nuostoliai sudaro 15 000 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas K. A. A. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovai Jonas ir N. Š. yra A. Š. tėvai, visi dėl žemės sklypo klausimai buvo derinami tik su A. Š.. Atsakovas ir A. Š. buvo pažįstami, nes A. Š. puikiai žinojo parduodamą žemės sklypą, visą laiką užsiiminėjo žemės sklypų pirkimu–pardavimu. Iki tol iš to paties atsakovo savo dukrai yra įsigijęs kitą atidalintą žemės sklypą tame pačiame žemės sklypų kvartale, taip pat pasiūlęs kitų pirkėjų kandidatūras.

2.2. Visi žemės sklypo išsamūs duomenys buvo nurodyti sutartyje, įskaitant žemės paskirtį – kita, naudojimo būdą – atskirųjų želdynu teritorijos. Tačiau atsakovas neprisimena apie preliminarios sutarties sudarymą, galimai pasirašyta vos prieš 3 dienas iki notarinės sutarties, taip pat kelia abejonių, kad pasirašytas tik paskutinis puslapis be jokio teksto, o ankstesni yra be šalių parašų, todėl prašo išreikalauti preliminarios sutarties originalą.

2.3. Jokio atsakovo įsipareigojimo apie žemės sklypo paskirties keitimą nebuvo numatyta, nes dėl to ir nebuvo tartasi. Atitinkamai ir esant žemės sklypo paskirčiai – „kita“ buvo daug mažesnė žemės sklypo pardavimo kaina.

2.4. Nors Preliminarios sutarties 3.2. ir 3.3. papunkčiuose nurodoma, kad tariamai atsakovas gavo 50 000 Eur avansą, jokio avanso atsakovas negavo. Šį faktą patvirtina tai, kad nėra jokio grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo akto, o tiesiog deklaratyviai į ieškovų atstovo parengtą Preliminarią sutartį įrašytas teiginys. Kaip galima dabar po visų įvykių nuspėti, galimai ieškovų atstovas, atlikęs tam tikrus žemės sklypo tvarkymo darbus, ketino žemės sklypą parduoti už didesnę kainą ir, jei neišvengti, tai bent sumažinti mokėtinų mokesčių sumą.

2.5. Atsakovui pasitikint A. Š., kuris, kaip minėta, tarpininkavo įsigyjant kitiems asmenims žemės sklypus iš atsakovo, sutarties iki pat jos pasirašymo pas notarę nebuvo matęs, t. y. jam nebuvo pateiktas sutarties projektas susipažinti iš anksto (atsakovas iš viso elektroniniu paštu nesinaudoja, taip pat nebuvo gavęs projekto ir popieriniu variantu). Sutarties projektą pamatė tik atvykęs į notarų biurą. Pasitikėdamas pasirašė sutartį, juolab, kad prieš pasirašant gavo 50 000 Eur pavedimą už žemės sklypą. Pabrėžtina, kad pačios sutarties viso turinio atsakovas neperskaitė, jis nebuvo pagarsintas ir pačios notarės. Į sutartį įtraukti vėl tie patys žemės sklypo duomenys, kaip ir Preliminarioje sutartyje. Kas neatitinka tikrovės – 3.2. papunktyje nurodyta, kad kaina yra 100 000 Eur, bei tai, kad dalį jos atsakovas tariamai gavo grynaisiais pinigais. To nebuvo. Pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovams. Pažymėtina, kad prieš pat sutarties pasirašymą ieškovų įgaliotas atstovas skambino atsakovo sutuoktinei Z. A. ir prašė vietoj 50 000 Eur sumos įrašyti 100 000 Eur, su kuo kategoriškai nesutiko atsakovo sutuoktinė, o jau notarų biure vis tiek tokia sąlyga buvo įtraukta, atsakovui apie tai neakcentavus, todėl ir kviestinas liudytoju A. Š. ir Z. A. faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti.

2.6. Pagrindinė ir atsakovui siurprizinė sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo tartasi, ir kuri atsakovui tapo žinoma tik išsamiai pradėjus gilintis į sutartį jau gavus ieškovų 2023 m. liepos 27 d. pretenziją, buvo įtvirtinta sutarties 6.1.6. papunktyje. Ši sąlyga nebuvo iš anksto suderinta ir iš esmės nelaikytina esmine, ką ir patvirtina faktas, kad daugiau kaip trejus metus ieškovai jokių pastabų ar pretenzijų dėl jos vykdymo iki pat 2023 m. liepos 27 d. pretenzijos nekėlė, žemės sklype jokių darbų neatlikinėjo, o ieškovų atstovas teigęs, kad visus jam reikiamus darbus, susijusius su žemės sklypu, kaip esamas faktinis bendraturtis ir įgaliotas asmuo, susitvarkys pats.

2.7. Atsakovas, reaguodamas į visiškai nepagrįstą ieškovų pretenziją, 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsakymą, nurodydamas, be kita ko, jog detalieji planai yra reguliariai peržiūrimi ir keičiami pagal savivaldybių poreikius, su gyvenamųjų teritorijų, esančių šalia sostinės ribos, plėtimo tendencija. Dėl to yra pasiruošęs toliau vykdyti sutarties 6.1.6. papunktyje numatytą sąlygą užbaigti visus procesus susijusius su sutartimi parduodamo kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, iš atskirųjų želdinių teritorijos į vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (turint omeny, kad sutartyje nėra numatyto aiškiai apibrėžto termino, kada šis įsipareigojimas privalo būti įvykdytas pardavėjo). Tačiau natūralu, kad įvykdyti minėtą sutarties sąlygą reikalingas dabartinių sklypo savininkų notarinis įgaliojimas su teise perįgalioti šių darbų atlikimą teisininkams, matininkams, geodezininkams ir kitiems šios žemėtvarkos srities specialistams. Atkreiptinas dėmesys, kad toks (po sutarties sudarymo) įgaliojimas naujųjų šio nekilnojamojo daikto savininkų suteiktas nebuvo.

2.8. Sprendimas ieškovų minimoje administracinėje byloje buvo priimtas tik 2023 m. gegužės 17 d., todėl, skirtingai nei nurodo ieškovai, sutarties sudarymo metu visi atsakovo teiginiai buvo teisingi ir teisėti, o atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvo ir nėra. Konkrečiu atveju žemės sklypo naudojimosi būdo pakeitimo klausimas iškilo, kaip minėta, jau po žemės sklypo perleidimo ir dėl trečiųjų asmenų iniciatyvos. Todėl net ir šiuo požiūriu atsakingas asmuo galėtų būti ne atsakovas, bet būtent Vilniaus rajono savivaldybės administracija (jos direktorius kaip pareigūnas), nes jis būtent priėmė panaikintą įsakymą.

2.9. Ieškovai administracinėje byloje dalyvavo bylą pralaimėjusios šalies (atsakovo) pusėje, todėl joje patirtos išlaidos jiems negalėjo būti atlygintos ir negali būti atlygintos šioje byloje, nes administracinėje byloje atsakovo ir ieškovų procesinė pozicija buvo ta pati.

Šalies argumentai

2.10. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomus priteisti netiesioginius nuostolius. Be to, iki pat administracinio teismo sprendimo ieškovai turėjo visas galimybes vykdyti savo planus žemės sklype nuo pat 2020 m. rugsėjo 17 d., nes nuo tada jie tapo žemės sklypo savininkais, tačiau daugiau kaip 3 metus jokios veiklos nevykdė iki pat dabar, todėl net ir menamas „statybinių medžiagų, darbo jėgos“ pabrangimas yra visiškai nepagrįsti.

2.11. Įvertinant tai, kad ieškovai iš esmės remiasi tik vienu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, bylos apimtis nėra didelė, nėra išimtinai sudėtingos teisinės kvalifikacijos problematikos, iš esmės keliamas faktinių aplinkybių buvimo / nebuvimo klausimas, ieškovų prašoma priteisti 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažiausiai 4 kartus turėtų būti mažinama.

3. Trečiasis asmuo notarė J. S. pranešė, kad atsiliepimo į ieškinį neteiks ir ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kurio prašė pripažinti ginčo 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.6. papunktį, kuriame numatyta: Pardavėjas vadovaudamasis 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-25 įsakymu Nr. KADI-84, koregavimo inicijavimo anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje“ įsipareigoja užbaigti visus procesus susijusius su šia Sutartimi parduodamo kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.“ negaliojančiu. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Ginčijama ir atsakovui siurprizinė Sutarties 6.1.6. papunkčio sąlyga, dėl kurios nebuvo tartasi, ir kuri atsakovui tapo žinoma tik išsamiai pradėjus gilintis į Sutartį jau gavus 2023 m. liepos 27 d. pretenziją, nebuvo iš anksto suderinta. Tai patvirtina faktas, kad daugiau kaip trejus metus ieškovai jokių pastabų ar pretenzijų dėl jos vykdymo iki pat 2023 m. liepos 27 d. pretenzijos nekėlė, žemės sklype jokių darbų neatlikinėjo, o ieškovų atstovas teigęs, kad visus jam reikiamus darbus, susijusius su žemės sklypu, kaip esamas faktinis bendraturtis ir ieškovų įgaliotas asmuo, susitvarkys pats.

4.2. Tai, kad dėl minimo Sutarties 6.1.6. papunktyje esančio įsipareigojimo nebuvo tartasi, patvirtina ir faktas, kad toks įsipareigojimas nebuvo įrašytas į Preliminarią sutartį.

4.3. Atkreiptinas dėmesys, kad joks įgaliojimas naujųjų ginčo nekilnojamojo daikto savininkų atsakovui suteiktas nebuvo. Toks įgaliojimas atsakovui nėra suteiktas iki šiol, o iš ieškovų pusės jokių pretenzijų daugiau kaip trejus metus atsakovas nebuvo gavęs iki 2023 m. liepos 27 d.

4.4. Tik 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. KADI-51 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimo“. Tai reiškia, kad, skirtingai nei nurodo ieškovai, Sutarties sudarymo metu visi atsakovo teiginiai buvo teisingi ir teisėti. Tik po šio teismo sprendimo ieškovai pateikė atsakovui 2023 m. liepos 27 d. (net dar po 2 mėnesių po minėto teismo sprendimo priėmimo) pretenziją. Tuo tarpu visą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki pat minimo teismo sprendimo nieko papildomai nedarant ieškovai galėjo užbaigti žemės sklypo naudojimo būdo keitimo procedūras, tačiau patys taip pat nieko nedarė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė jį atmesti, nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nuostabą kelia teiginys, kad atsakovas, itin patyręs nekilnojamojo turto prekybos rinkos dalyvis, pasirašė preliminarią (organizacinę) sutartį, o vėliau ir notarinę sutartį ir net nepamatė joje įtvirtintos jo pareigos, išdėstytos papunktyje 6.1.6. Šalys pas notarę kreipėsi jau po netrumpų derybų, kurių metu žodžiu buvo aptartos visos sandorio detalės; vėliau jos buvo detaliai aptartos ir išdėstytos preliminariojoje sutartyje; ir dar vėliau – galutinėje notariškai patvirtintoje sutartyje. Tolesnėse sutarties sąlygose – Sutarties 8.5. papunktyje buvo nustatyta, kad jei šalys nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį, šalis pažeidėja atlygina nuostolius. Šalys notarinėje sutartyje patvirtino, kad sutartis sudaryta gera valia, nenaudojant spaudimo, visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos (aštuntas skyrius) ir ši sutartis suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta (sutarties devintas skyrius). Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančią dalyje.

5.2. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Pagal teismui pateiktą ieškinį, jo priedus bei atsakovo atsiliepimą, akivaizdu, kad pats atsakovas nesielgė sąžiningai, itin atidžiai ir rūpestingai vykusio administracinių bylų, kuriose jis buvo trečiuoju asmeniu, nagrinėjimo metu. Todėl, tokiu savo elgesiu jis prisiėmė neigiamų pasekmių galimo atsiradimo riziką. Todėl nėra net pagrindo svarstyti atskiro sutarties punkto naikinimo klausimą.

5.3. Atsakovo nesąžiningumą yra akcentavęs ir teismas minėtame 2023 m. gegužės 17 d. sprendime: „(...) pažymėtina, jog 2020 m. sausio 7 d. prašyme planavimo iniciatorius (trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. A.) jokių argumentų ar motyvų dėl Įsakymo Nr. 84 dalies (2.2 punkto) pakeitimo taip pat nenurodė, o Administracijos prašė organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav.,(duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano (reg. Nr. T00071124), patvirtinto Įsakymu Nr. 84, koregavimą ir keisti žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdą iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, padalinti sklypą, keisti sklypo ribas ir plotus. <…> Iš šių nuostatų matyti, jog keičiant 1,0840 ha ploto sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį buvo pasirinkta keičiamo žemės ūkio paskirties sklypo gamtinį karkasą suformuoti tiek iš atskirųjų, tiek ir iš priklausomųjų želdynų ir siekiant suformuotą gamtinį karkasą išsaugoti Įsakymo Nr. 84 2.2 papunkčiu žemės sklypo savininkas (-ai) buvo įpareigoti „nekeisti žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo“. Taigi atsakovas nuslėpė nuo ieškovų aplinkybes, jos įsipareigojo nekeisti sklypo paskirties.

5.4. Kai suklydimas (net jeigu toks ir būtų buvęs) yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos, neatsargumo ar neveiklumo rezultatas, pripažinti sutartį (ar jos dalį) negaliojančia nėra jokio teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės. Todėl sandorio (ar jo dalies) pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams. Paneigtų kitos sandorio šalies teisėtus lūkesčius, nes ji pagrįstai pasikliovė priešingos šalies (atsakovo) ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, kad tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią.

5.5. Jeigu sandoryje yra nuostatos, kurias galima vertinti kaip rizikingas ir jos sutartyje yra įvardintos, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti suklydimu.

5.6. Atsakovas priešieškiniu kvestionuoja sutarties 6.1.6. papunktį, tuo tarpu savo atsakyme į ieškovų pretenziją ginčo dėl to nekėlė. Priešingai, atsakovas prašė jam suteikti įgaliojimą veikti ieškovų vardu, siekiant pilnai įvykdyti sutartinį įsipareigojimą.

5.7. Ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu rašytinės pretenzijos nebuvo teikiamos, nes ginčas vyko Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Ieškovams nesuprantami teiginiai apie kažkokio įgaliojimo atsakovui suteikimą. Minėtame administraciniame procese lygiagrečiai su ieškovais, kaip dabartiniais žemės sklypo savininkais, dalyvavo ir atsakovas (priešieškovas) (tretieji suinteresuotieji asmenys). Sunkiai suvokiamas priešieškinio teiginys, kad ieškovai vykstant teisminiam ginčui administracinės teisenos tvarka galėjo savarankiškai užbaigti žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo procedūras.

6. 2024 m. vasario 5 d. byloje gautas atsakovo atstovo advokato Antano Suslavičiaus pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo. Į bylą naujai įstojusi atsakovo atstovė advokato padėjėja Vaida Gedvilė 2024 vasario 15 d. byloje gautuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas iš esmės nekeičia savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje) išdėstytos pozicijos, tačiau papildomai akcentavo ir (ar) tikslino toliau nurodytas aplinkybes:

Atsiliepimas

6.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprisimena preliminariosios sutarties sudarymo ir šią aplinkybę nori patikslinti, t. y. atsakovas pažymi, kad nesudarė 2020 m. rugsėjo 14 preliminariosios sutarties. Dar daugiau, atsakovas nėra gavęs 50 000 Eur avanso grynaisiais pinigais pagal šią sutartį. Kadangi atsakovui kyla abejonių dėl minėtos sutarties sudarymo ir avanso perdavimo aplinkybių, atsakovas palaiko atsiliepime nurodytą prašymą išreikalauti 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminariosios sutarties originalą bei grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo aktą, banko išrašus apie grynųjų pinigų išėmimą sumai, kuri būtų lygi avanso dydžiui ar kitus dokumentus, pagrindžiančius, kad ieškovai minėtą avansą (50 000 Eur) perdavė atsakovui grynaisiais pinigais.

6.2. Atsakovas negavo Sutarties 3.1.3 papunktyje nurodytos sumos, nes šalys nebuvo susitarusios dėl tokios žemės sklypo kainos, t. y. šalys buvo susitarusios, kad žemės sklypas parduodamas už 50 000 Eur. Tiek 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminariojoje sutartyje, tiek ginčijamoje Sutartyje žemės sklypo kaina yra nepagrįstai didelė, ypač vertinant tai, kad žemės sklypo paskirtis yra „kita“. Suma, už tokios paskirties žemės sklypą yra akivaizdžiai neatitinkanti rinkos kainų, kas suponuoja, kad atsakovui nebuvo sumokėtas 50 000 Eur avansas grynaisiais pinigais. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai (ieškovų įgaliotas asmuo) suvokė tikrąją sandorio esmę ir neegzistavo joks suklydimas dėl sandorio.

6.3. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovai neįrodinėja visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl patirtų nuostolių; nenurodo atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei atsakovo kaltės formos. Ieškovai įrodinėja tik, neva, patirtos žalos dydį, su kuria atsakovas taip pat negali sutikti, kadangi nurodytas žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

7. 2024 m. kovo 12 d. byloje gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovai, reaguodami į parengiamajame teismo posėdyje kilusius klausimus ir pasinaudodami teise pateikti papildomus rašytinius įrodymus, nurodė, kad:

7.1. Teikia šalių pasirašytos 2020 m. rugsėjo 16 dieną šalių pasirašytos sutarties (tarpinės sutarties) kopiją. Šios sutarties paskirtis – patvirtinti SEB bankui daromo mokestinio pavedimo, apmokant pagal šią sutartį, pagrindą (mokestinio pavedimo, atlikto 2020 m. rugsėjo 16 d. 14:10:27 val. kopija yra pateikta teismui su ieškiniu (priedas Nr. 3)).

7.2. Teikia pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2019 m. rugsėjo 20 d. kopiją, patvirtinančią, kad ieškovai pardavę butą, dalį kainos (50 000 Eur) gavo iš buto pirkėjo grynais pinigais. Ši suma buvo panaudota apmokant atsakovui ginčo sutartį.

7.3. Teikia Konsultacinę pažymą apie galimą turto kainos rinkoje kaitą perkant ginčo sutartyje nurodomą žemę, lyginant su ieškinio pateikimo laiku. Pateikti kainų skirtumai akivaizdžiai iliustruoja bei patvirtina ieškovų patirtą žalą, laikytiną netiesioginiais nuostoliais, kurios tik dalį prašo priteisti.

7.4. Teikia iš notarės J. S. gautą pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, atsakovo pasirašytą kiekviename lape.

8. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės V. B. ir N. Š. ir visų ieškovų atstovai ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį prašė atmesti; iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tačiau papildomai akcentavo toliau nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

8.1. Ieškovų įgaliotas asmuo A. Š. paaiškino, jog dar 2014 metais įsigijo iš atsakovo vieną namų valdos žemės sklypą aštuonių sklypų kvartale; vieną iš šių sklypų atsakovas padovanojo savo žmonai; kitus sklypus pardavė nekilnojamojo turto brokeris, kurį jis (A. Š.) atsivedė pas atsakovą. Galiausiai liko vienas labai gražus sklypas, tačiau jo paskirtis buvo želdynų, dėl to labai nustebo, kai 2020 metais atsakovas paskambino ir pasiūlė jį pirkti, nurodydamas, kad yra keičiama sklypo paskirtis. Patikrinus duomenis paaiškėjo, kad yra patvirtinta detaliojo plano korekcija ir Vilniaus rajono bendrame plane sklypo spalva nebe žalia, o geltona. Tai iš esmės reiškė, jog sklypo paskirties pakeitimas – tik laiko klausimas. Su atsakovu susitarė dėl 100 000 Eur sklypo kainos ir užsakė preliminarios sutarties projektą pas notarę. 50 000 Eur sumą, gautą iš tėvų, turėjo seife, o kitą 50 000 Eur dalį sutiko sumokėti V. B.. Kadangi dalis pinigų priklausė tėvams, tai ir sandoris buvo rengiamas jų vardu. 50 000 Eur davė atsakovui, atvykęs pas jį namo, kuomet buvo pasirašyta preliminari sutartis; dieną prieš pagrindinės sutarties sudarymą buvo pasirašyta analogiška pagrindinei sutarčiai sutartis, tik be notarės patvirtinimo, kad būtų pagrindas atlikti bankinį pavedimą kitai 50 000 Eur kainos daliai; pasirašius ją (tarpinę sutartį), nuvažiavo kartu su V. B. į SEB banką, kur ši padarė atsakovui 50 000 Eur pavedimą; kitą dieną buvo pasirašyta pagrindinė sutartis notarų biure. Po kelių mėnesių atsakovas paskambino ir pranešė, kad gavo dokumentus iš teismo, tad pats įsiprašė į bylą trečiuoju asmeniu, pasisamdė advokatą, tačiau buvo priimtas nenaudingas sprendimas. Vėliau skambino kelis kartus atsakovui, tačiau šis nėjo į kalbas.

8.2. Ieškovų advokatas Edmundas Kisielius papildomai atkreipė dėmesį, jog atsakovo Sutarties 6.1.2.–6.1.3. papunkčiuose nurodyti pareiškimai neatitiko tikrovės, todėl suklaidino ieškovui. Pasirašydamas sutartį atsakovas, be kita ko, pareiškė, jog nėra prisiėmęs parduodamo daikto atžvilgiu jokių įsipareigojimų, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas buvo įsipareigojęs nekeisti daikto paskirties. Pažymėjo, jog ieškovų praradimai dėl prarastų galimybių sudaro nuo 20 000 iki 180 000 Eur, tačiau ieškovai nusprendė reikšti reikalavimą tik dėl 15 000 Eur nuostolių priteisimo, po 7 500 Eur V. B. ir 7 500 Eur J. ir N. Š..

8.3. Ieškovė V. B. paaiškino, jog A. Š. yra jos geras pažįstamas, yra išdavusi jam įgaliojimą, kurio pagrindu jis jau ne kartą tvarkė jos reikalus. Atsakovo nepažįsta ir sandorio aplinkybės jai nebuvo žinomos, juo nesidomėjo, viskuo rūpinosi A. Š.. Ką konkrečiai ketino daryti su nupirktu sklypu, pasakyti negalėjo, galimai statytų namą, gal būtų kaip investicija.

8.4. Ieškovė N. Š. paaiškino, jog su vyru pardavė butą, todėl turėjo pinigų, kuriuos norėjo kažkaip investuoti, todėl ir sutiko su sūnaus pasiūlymu pinigus panaudoti sklypo įsigijimui.

Atsiliepimas

9. Atsakovas K. A. A. ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją: ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino toliau nurodytas aplinkybes.

9.1. Atsakovas pažymėjo, jog ne jis skambino A. Š., o šis jį susirado ir pareiškė norįs įsigyti sklypą.

9.2. Pirkimo–pardavimo sutarties tekstas parengtas jam nedalyvaujant ir nieko apie tai nežinant. Išvakarėse gavo 50 000 Eur pavedimą, t. y. tiek, kiek ir buvo susitarta, todėl iš jo pusės beliko nuvykti pas notarą ir pasirašyti sutartį. Notaro kabinete buvo tamsu, padavė sutartį, atverstą toje vietoje, kur reikia pasirašyti, tą ir padarė, net neskaitęs visos sutarties. Preliminarios ar dar kitos sutarties niekuomet nėra pasirašinėjęs, nes tam nebuvo jokio reikalo. 50 000 Eur yra reali kaina, dėl jos ir susitarė, ne dėl jokių 100 000 Eur.

10. Trečiasis asmuo notarė J. S. ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus dėl byloje kilusio ginčo.

10.1. Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis nurodė, jog į bylą jo atstovaujamoji įtraukta pagal seną reliktą, nenurodant kokių pasekmių gali jai sukelti bylos baigtis. Mano, kad tai buvo padaryta be reikalo ir dėl šios priežasties notarė ir neteikė atsiliepimo byloje. Tačiau, kadangi notarės dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu, teikia paaiškinimus. Dėl pasirašytos sutarties pažymėjo, jog tai nėra tipinė pirkimo–pardavimo sutartis, nes joje yra dar prisiimtas įsipareigojimas teikti paslaugą – pabaigti paskirties pakeitimo darbus. Paskirties keitimai ir teritorijų planavimas kyla iš viešosios teisės, todėl atsakovas pats negalėjo to padaryti, bet galėjo dalyvauti procese ir siekti tikslo, t. y. pasiekti tam tikrą rezultatą įsipareigoti negalėjo. Dėl kokių įsipareigojimų buvo susitarta ir kokias pasekmes sukelia jų neįvykdymas, palieka vertinti teismui pagal sutarčių aiškinimo taisykles.

10.2. Notarė nurodė, jog dabar jau neprisimena, kaip ir kokiomis aplinkybėmis atsirado ginčo sutartyje 6.1.6. papunktis ir jame nurodytas įsipareigojimas. Neprisimena, kokiu būdu jai buvo nurodytos būsimo sandorio sąlygos, gal elektroniniu paštu, o gal žodžiu, bet būsimo sandorio sąlygas nurodė A. Š.. Paaiškino, kad pasirašytos sutarties šalių egzemplioriai būna susiūti, todėl šalys pasirašo tik paskutiniame lape, o pas notarą lieka nesusiūtas egzempliorius, todėl jį šalys pasirašo kiekviename lape. Šio konkretaus atvejo neprisimena, bet visada automatiškai paaiškina šalims pagrindines sandorio sąlygas.

11. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas kaip liudytoją apklausė atsakovo sutuoktinę Z. A.. Liudytoja paaiškino, kad pažįsta A. Š., nes šis kažkada pirko iš jų sklypą dukrai. Dėl byloje kilusio ginčo aplinkybių jai žinoma iš vyro pasakojimo, nes pati derybose nedalyvavo, jokių aplinkybių nežino, tačiau atėjo paliudyti apie tai, jog jai iš notaro biuro skambino A. Š. ir siūlė į sutartį įrašyti didesnę, nei sutarta 50 000Eur kaina, su kuo ji nesutiko. Kodėl A. Š. skambino jai, neprisimena, galimai sutuoktinis tądien buvo pamiršęs savo telefoną.

12. Baigiamosiose kalbose byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės palaikė savo procesines pozicijas, kartu pareiškė naujų argumentų dėl A. Š. procesinės padėties byloje ir jo paaiškinimų vertinimo:

12.1. Ieškovų atstovas A. Š. akcentavo, jog jam yra visiškai neįtikėtina, kad patyręs nekilnojamojo turto dalyvis pasirašytų kažką, ko nėra skaitęs.

12.2. Ieškovų advokatas Edmundas Kisielius atkreipė dėmesį į atsakovo neigiamas, bet niekaip neįrodytas aplinkybes apie 50 000 Eur sklypo kainą, preliminarios sutarties nesudarymą ir kt. Pažymėjo, jog atsakovas nekėlė ginčo dėl jo parašų autentiškumo. Nurodė, jog ieškovų patirti nuostoliai yra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovas K. A. A. nurodė, jog po sutarties pasirašymo įdėjo ją į stalčių ir trejus metus nieko nevyko, kol negavo iš teismo ieškinio. Jei kur yra jo parašai, viskas ‚Afera“ ir melas. Iš tikrųjų nieko nebūta, kas yra sakoma teisme.

12.4. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Vaida Gedvilė prašė nesivadovauti A. Š. parodymais byloje, nes šis negalėjo būti ieškovų atstovu byloje. Akcentavo, jog ginčijimas įsipareigojimas dėl sklypo paskirtiems pakeitimo proceso pabaigimo nebuvo įtrauktas į preliminariąją sutartį, todėl nebuvo žinomas atsakovui. Mano, jog sutartyje buvo nurodyta didesnė pardavimo kaina, nei atsakovas realiai gavo, nes buvo siekiama išvengti arba sumažinti mokesčių naštą tuo atveju, jei ateityje sklypas būtų parduodamas.

12.5. Trečiojo asmens notarės J. S. atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis pažymėjo, jog jo atstovaujamoji į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta šalių iniciatyva ir nepalaikė jokios pusės, kol jos dalyvavimas paaiškinimų stadijoje nebuvo pripažintas būtinu. Byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai įsigijo tokį daiktą, koks buvo, sprendžiant šalių ginčą būtina įvertinti, koks sutartinis įsipareigojimas buvo pažeistas: ar dėl daikto pirkimo–pardavimo, ar dėl konkrečių paslaugų suteikimo. Taip pat mano, kad A. Š. negalėjo būti tinkamu ieškovų atstovu byloje, tačiau ar verta dėl tokio formalaus procesinio pažeidimo atnaujinti bylą ir prisaikdinus apklausti A. Š. kaip liudytoją, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Dėl prašymo nesivadovauti A. Š. parodymais ir poreikio atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės

13. Baigiamosiose kalbose atsakovo ir trečiojo asmens atstovai išreiškė abejones dėl ieškovų atstovo A. Š. procesinio statuso ir galėjimo būti atstovu byloje, atitinkamai trečiojo asmens atstovas prašė spręsti klausimą dėl poreikio atnaujinti bylos nagrinėjimą ir apklausti A. Š. kaip liudytoją.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalių teisė bylas vesti per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti asmenys, galintys būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą. Atstovu gali būti advokatas, advokato padėjėjas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). CPK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir CPK 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir šio kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali.

15. Pasisakydamas dėl minėto teisinio reglamentavimo ir įgaliotinio teisės atstovauti teisme, Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą leidžiama būti tiek neteisinių sričių, susijusių su šalių ginčo dalyku, specialistams (auditoriams, buhalteriams, mokesčių konsultantams, patentiniams patikėtiniams ir kt.), tiek ir bet kuriems kitiems asmenims, išskyrus tuos asmenis, kurie pagal įstatymus negali būti atstovais teisme (CPK 60 straipsnis), su sąlyga, kad tokie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ir advokatų padėjėjais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-868-1120/2020, 9 punktas).

16. CPK 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

17. Šiuo atveju ieškovams byloje atstovavo advokatas Edmundas Kisielius 2023 m. liepos 12 d. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, ir kartu su advokatu pagal notariškai patvirtintus įgaliojimus (2020 m. balandžio 22 d., notarinio registro Nr. JS-1782, ir 2020 m. rugsėjo 17 d., notarinio Nr. JS-4390) A. Š., kaip asmuo betarpiškai dalyvavęs ginčijamos sutarties ir su ja susijusių sandorių sudaryme. Prieš duodamas paaiškinimus byloje A. Š. prisiekė CPK nustatyta tvarka. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, A. Š., kaip ieškovų įgaliotinis, turėdamas jam ieškovų išduotus notaro patvirtintus įgaliojimus, bei žinių apie bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, kartu su ieškovų advokatu galėjo veikti ieškovų vardu ir jiems atstovauti. Todėl teismas laiko atsakovo ir trečiojo asmens atstovų argumentus dėl įgaliotinio atstovavimo nepagrįstais.

18. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nepripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat nėra pagrindo nesivadovauti ieškovų atstovo A. Š. duotais paaiškinimais byloje, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo

19. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JS-4393 (anksčiau ir toliau – Sutartis), nuginčijimo. Minėta sutartimi ieškovai J. Š. ir N. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ieškovė V. B., asmeninės nuosavybės teise, lygiomis dalimis (po ½ dalį) iš atsakovo K. A. A. už 100 000 Eur kainą nusipirko žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (toliau – Žemės sklypas). Ieškovai teigia, kad sudarydami ginčo sandorį buvo suklaidinti ir sąžiningai suklydo dėl galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą; paaiškėjusi aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyti ir patvirtinti atsakovo, kaip pardavėjo, pareiškimai ir garantijos yra melagingi, sudaro pakankamą pagrindą tai laikyti esminiu sutarties pažeidimu (ieškinio 6 ir 17 punktai).

20. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

21. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovai ieškinyje akcentuoja Sutarties 8.5. papunkčio nuostatas, kuriose šalys sulygo dėl netinkamu sutarties vykdymu padarytų nuostolių atlyginimo, t. y. kuriose šalys numatė, kad tuo atveju jeigu paaiškėja, kad bet kurių iš sutartyje šalių viena kitai pareikštų patvirtinimų / garantijų buvo iš esmės neteisingos, melagingos ar klaidinančios, arba kuri nors iš šalių nevykdo ar netinkamai vykdo šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, šalis pažeidėja nukentėjusiajai šaliai atlygina visus nuostolius (žalą) bei išlaidas, įskaitant teisines išlaidas ir išlaidas už teisines konsultacijas, susijusias su šia sutartimi <...>; taip pat nepaisant tuo, jog ieškinyje ieškovai teigia, jog atsakovo sutartyje nurodytų pareiškimų ir garantijų nepasitvirtinimas sudaro pagrindą konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, visgi byloje ieškovų reiškiami reikalavimai nėra grindžiami netinkamu sutarties vykdymu, o paties sandorio sudarymo ydingumu, t. y. byloje ieškovai pasirinko savo teises ginti ne sutarties pažeidimo (sutartinės civilinės atsakomybės), o sandorio nuginčijimo instituto pagrindu, nes mano, jog buvo suklaidinti dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl sudarytas sandoris neatitiko jų valios. Įvertinus ieškovų pasirinktą savo teisių gynimo būdą, bylai išnagrinėti nėra reikšminga, ar atsakovas tinkamai ir visa apimtimi įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl teismas šių aplinkybių byloje nevertina ir dėl jų nepasisako.

22. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

23. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 3 dalimi, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iš antrosios šalies atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą.

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad 1.90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalies, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, teisė reikalauti iš antrosios šalies atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą savo esme yra deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi, pripažinus sandorį, sudarytą dėl suklydimo, negaliojančiu, kalto dėl suklydimo asmens neteisėti veiksmai pasireiškia ne sutarties ar jos nuostatos pažeidimu, o esminės informacijos, turinčios reikšmės sutarčiai sudaryti, neatskleidimu dar ikisutartiniuose santykiuose. Be to, pripažinus sandorį negaliojančiu, šalių nebesieja pripažinto negaliojančiu sandoriu susiklostęs sutartinis teisinis santykis. <...> informacijos apie sutarties objektą neatskleidimas ikisutartiniuose santykiuose yra artimesnis deliktinės atsakomybės rūšiai, kadangi teisės pažeidimo metu (visos reikšmingos informacijos neatskleidimu) šalių sutartiniai santykiai dar nesieja, o CK 1.90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius iš esmės siekiama grąžinti asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu kaltoji šalis jam būtų atskleidusi žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Taigi, sprendžiant dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį turi būti nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį nėra preziumuojama, todėl ieškovas privalo įrodyti šią civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 61–63 punktai).

25. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovai atsakovo neteisėtus veiksmus vertino per pareigos atskleisti informaciją apie perkamam sklypui galiojančius statybos ribojimus neįvykdymą, pažymėdami, jog jam, kaip ne vieną sklypą pardavusiam asmeniui, tokie ribojimai buvo gerai žinomi (ieškinio 23 punktas). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovų atstovas papildomai pažymėjo, jog atsakovas sąmoningai nuslėpė nuo ieškovų informaciją apie tai, jog yra įsipareigojęs nekeisti Žemės sklypo paskirties, t. y. aplinkybę, kad perkamame žemės sklype ieškovai negalės įgyvendinti savo siekiamų tikslų dėl namo statybos. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas visgi neturi pagrindo sutikti su ieškovų pozicija dėl atsakovo tyčinio jų suklaidinimo apie esmines sandorio sąlygas.

26. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, nurodoma, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 46 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovai byloje teigė, jog suklydo dėl galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą, tačiau, teismo vertinimu, ginčijamos sutarties turinys byloja priešingai, t. y. vertinant šalių pasirašytą sutartį sisteminiu ir pažodiniu sutarties teksto aiškinimo metodais matyti, kad sutarties sudarymo metu jos šalys suvokė, kad perkamas žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. Šie perkamą daiktą charakterizuojantys požymiai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti sutarties 2.2. papunktyje, todėl vien iš šių sutartinių nuostatų ieškovai privalėjo suvokti apie minimus statybos ribojimui ginčo sklype. Be to, iš sutarties 6.1.6. papunkčio, kuriame šalys sulygo, kad: „Pardavėjas vadovaudamasis 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-25 įsakymu Nr. KADI-84, koregavimo inicijavimo anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje“ įsipareigoja užbaigti visus procesus susijusius su šia Sutartimi parduodamo kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ matyti, jog abi sandorio šalys suvokė, kad nors yra prasidėjęs procesas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, visgi šis procesas dar nėra baigtas. Nurodytos aplinkybės kaip tik paneigia ieškovų poziciją apie tai, jog jie tikėjosi nusipirkti žemės sklypą, kuriame galima gyvenamosios paskirties statyba. Kaip teisingai pažymėjo trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo matu, ieškovai pirko daiktą tokį, koks jis buvo sandorio sudarymo metu, o jų lūkesčiai liko nepateisinti ne dėl to, kad atsakovas neatskleidė visos informacijos apie parduodamą daiktą, o dėl to, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. KADI-51 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimo“ (toliau – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. KADI-51), kurio pagrindu buvo pradėtas žemės sklypo paskirties pakeitimo procesas, buvo panaikintas teismine tvarka.

28. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje ieškovai neįrodinėjo ir tokių aplinkybių teismas nenustatė, kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas po administracinės bylos dėl minimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. KADI-51 panaikinimo iškėlimo. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas A. Š. nurodė, jog po sandorio sudarymo praėjus keliems mėnesiams, jam paskambino atsakovas ir pranešė, kad gavo iš teismo dokumentus ir tuomet jam teko įsitraukti į teisminį procesą. Taigi, ginčijamas sandoris buvo sudarytas dar iki administracinio ginčo, susijusio su galimybe įvykdyti Žemės sklypo paskirties pakeitimą, pradžios.

29. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (be kita ko, iš A. Š. paaiškinimų apie 2014 metais vieno sklypo dukrai iš atsakovo įsigijimą ir kitų pirkėjų kitiems atsakovo sklypams suradimą; taip pat iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-737-821/2023 nustatytų faktinių aplinkybių), ieškovams, atstovaujamiems A. Š., buvo gerai žinoma, jog ginčo žemės sklypas yra paskutinis iš padalinimo būdu suformuotų 7 žemės sklypų ir kuris vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatų 10 punktu, išskirtas kaip kitos paskirties žemė – atskirųjų želdynų teritorija. Iš minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo taip pat matyti, jog atsakovas K. A. A. 2020 m. sausio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., detaliojo plano (reg. Nr. T00071124) koregavimą, kuriuo prašė keisti ginčo Žemės sklypo naudojimo būdą iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, padalinti sklypą į atskirus sklypus, keisti ribas ir plotus, nustatyti žemės sklypo naudojimo reglamentus (žemės sklypo naudojimo būdą, leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypų užstatymo tankumą ir intensyvumą, užstatymo tipą, statinių statybos zoną ar liniją) vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais; jo prašymo pagrindu buvo priimtas minėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. KADI-51, įsakymo teisiniu pagrindu jį priėmęs subjektas nurodė pasikeitusį teisinį reguliavimą, kai Gamtinio karkaso nuostatuose nuo 2014 m. sausio 18 d. nebeliko imperatyvaus reikalavimo formuoti atskirą želdynų žemės sklypą. Visos paminėtos administracinio ginčo aplinkybės šios bylos ieškovams buvo žinomos, nes, kaip nurodė jų atstovas bylos nagrinėjimo metu, ir kas matyti iš minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo (sprendimo 4 punktas), ieškovai dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime ir palaikė atsakovo pusę. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai leidžia spręsti apie tai, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovai suvokė, kad perka negyvenamosios paskirties sklypą, tačiau tikėjosi, jog ši bus pakeista pradėto detaliojo plano koregavimo proceso metu. Atitinkamai spręsti, jog ieškovai buvo suklaidinti dėl perkamo sklypo naudojimo būdo ar paskirties, teismas neturi jokio pagrindo, kaip ir nemato pagrindo spręsti, jog tai įvyko dėl atsakovo kaltės.

30. Nenustačius ieškovų suklydimo dėl sudarytos Sutarties esminių sąlygų, ieškinys atmestinas visa apimtimi kaip nepagrįstas, nepasisakant dėl restitucijos taikymo ir prašomų priteisti nuostolių dydžio ir pagrįstumo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovų reikalavimas dėl 1 511 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio proceso metu, atlyginimo bet kurio atveju negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovai šioje byloje laiko savo žala, buvo paskirstytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-737-821/2023, teismui išnagrinėjus iš esmės tarp šalių kilusį administracinį ginčą. Šiuo sprendimu ieškovų bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, nes sprendimas priimtas ne jų naudai (sprendimo 49 punktas), sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos negali būti perskirstomos iš naujo kitoje civilinėje byloje, nepaisant to, kaip toks reikalavimas yra formuluojamas (šiuo atveju – kaip reikalavimas dėl žalos), jos negali būti naujai pareikšto ieškinio dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-854/2024, 48 punktas). Taigi, net nuginčijus Sutartį ir nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys dalyje dėl 1 511 Eur nuostolių negalėtų būti tenkinamas. Taip pat negalėtų būti tankinamas ir ieškovų reikalavimas dėl 15 000 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo, nes, kaip minėta (sprendimo 24 punktas), CK 1.90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, kas leistų grąžinti asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu kaltoji šalis jam būtų atskleidusi žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, netiesioginių nuostolių atlyginimo šiuo atveju įstatymas nenumato.

Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo

31. Priešieškiniu atsakovas pareiškė reikalavimą dėl ginčo Sutarties 6.1.6. papunkčio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nurodydamas, jog buvo suklaidintas dėl tokios sąlygos Sutartyje buvimo, nes Sutartį pasirašė jos neskaitęs, o dėl tokios sąlygos su ieškovų atstovu, juolab su ieškovais, kurių iki teismo nematė, nebuvo tartasi.

32. Vertinant atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, jog motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės, tačiau pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, <...>, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius; abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Taigi, apdairaus civilinių santykių subjekto standartas reikalauja ne tik perskaityti pasirašomą dokumentą, bet ir pasikonsultuoti, kilus neaiškumų ar abejonių.

33. Antra, pažymėtina, jog atsakovo poziciją dėl 6.1.6. papunktyje įtvirtinto įsipareigojimo nežinojimo (dėl neperskaitymo) paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančio atsakovo 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakymo į ieškovų pretenziją, atsakovas Sutarties 6.1.6. papunktyje numatyto jo įsipareigojimo atlikti veiksmus (užbaigti visus procesus, susijusius su perkamo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimu) neneigė, priešingai, nurodė, jog galį jį tinkamai įvykdyti. Kaip šis atsakovo patikinamas koreliuoja su priešieškinio teiginiais, jog Sutartyje 6.1.6. papunktyje numatytas įsipareigojimas jam buvo netikėtas, atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo paaiškinti. Be to, byloje nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. šalys pasirašė notarės parengtą ginčo Sutarties projektą (kuris 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo notarės patvirtintas), kaip pagrindą 50 000 Eur bankiniam pavedimui atlikti. Taigi, 6.1.6. papunkčio nuostatos atsakovui turėjo tapti žinomos vėliausiai 2020 m. rugsėjo 16 d. ir tam negalėjo sutrukdyti atsakovo deklaruojamas blogas apšvietimas notaro biure pagrindinės sutarties pasirašymo dieną (2020 m. rugsėjo 17 d.). Nors atsakovas neigė bet kokio kito dokumento be ginčijamos sutarties su ieškovais pasirašymo faktą, tačiau niekaip nepaaiškino, kokiu būdu jo parašai atsirado ant notariškai nepatvirtintos 2020 m. rugsėjo 17 d. datuotos pirkimo–pardavimo sutarties (el. b. Failas 2 / puslapiai 12–18) ir 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminariosios sutarties (el. b. Failas 1 / puslapiai 12–25) ir niekaip nepaneigė šių parašų autentiškumo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo pozicijos nenuoseklumą, kuomet viena vertus yra teigiama, kad atsakovas su ieškovais (per įgaliotą asmenį) niekada nepasirašė jokios preliminarios sutarties, ir antra vertus priešieškinyje yra teigiama, kad atsakovo suklaidinimą dėl 6.1.6. papunkčio nuostatų netikėto įtraukimo į Sutartį patvirtina tai, jog tokių nuostatų nėra preliminarioje sutartyje, t. y. atsakovas vienu metu ir neigia preliminarios sutarties sudarymą ir remiasi jos nuostatomis savo pozicijai pagrįsti. Paminėtų aplinkybių visetas leidžia spręsti, jog atsakovo teiginiai dėl Sutarties pasirašymo, jos neperskaičius, ir dėl 6.1.6. papunkčio nuostatų nežinojimo yra veikiau gynybinė pozicija, kurią teismas vertina kritiškai.

34. Galiausiai, jei atsakovas vis dėlto Sutarties tekstą pasirašė jo neskaitęs, atsižvelgiant į jo patirtį nekilnojamojo turto srityje (vykdė sklypų pertvarkymą ir pardavimą, inicijavo detaliojo plano keitimą), tai tokio poelgio pasekmių rizika tenka pačiam atsakovui (CK 1.90 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-516/2019).

35. Remiantis nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu priešieškinis taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

36. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje tiek ieškovų, tiek atsakovo pareikšti reikalavimai atmesti, todėl šalims neatlygintinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus bylos baigtį, taip pat tai, jog, nepaisant to, jog abi šalys teigė suklydusios dėl notarės patvirtinto sandorio sąlygų, tačiau nė viena iš šalių jokių pretenzijų notarei byloje nereiškė, iš šalių priteistinos lygiomis dalimis.

37. Trečiasis asmuo byloje pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 100 Eur advokato atstovavimo išlaidas (už advokato atstovavimą dviejų teismo posėdžių metu, baigiamosios kalbos parengimą).

38. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato, advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

39. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, pačios šalys prieštaravimų dėl notarės atstovo išlaidų dydžio ir pagrįstumo nereiškė, todėl teismas neturi pagrindo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų vertinti kaip neprotingai didelių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004). Todėl notarės patirtos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteisiamos lygiomis dalimis tokiu būdu: 550 Eur iš atsakovo, 275 Eur iš ieškovės V. B. ir po 137,50 Eur iš J. Š. ir N. Š..

40. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį ir priešieškinį atmestus, byloje patirtos 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš šalių tokių būdu: 19,92 Eur – iš atsakovo ir 9,96 Eur – iš ieškovės V. B.; iš ieškovų J. Š. ir N. Š. pašto išlaidos nepriteisiamos, nes iš kiekvieno ieškovo priteistina šių išlaidų suma nesiekia minimalios priteistinos sumos dydžio (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).

41. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagos dalis yra susijusi su asmens sveikatos duomenimis, teismas pripažįsta ieškovų atstovų 2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu pateiktą medicinos dokumentų išrašą E027 (popierinio bylos priedo l. 14) nevieša medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų), iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus), iš ieškovų J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo K. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 euro centus), o iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus ir 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Pripažinti į bylą 2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu pateiktą medicinos dokumentų išrašą E027 (popierinio bylos priedo l. 14) nevieša medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok