Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-657-1170/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
1-657-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22407-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
Ž. S.
Nukentėjusysis
B. K.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-657-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22407-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajai Ž. S.,

nukentėjusiosios B. K. įstatyminei atstovei J. K., jos įgaliotai atstovei advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent – ji, 2022 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie (Duomenys neskelbtini) ežero, kelis kartus pastūmė nukentėjusiąją B. K. ir rankų nagais sugriebė nukentėjusiajai už kaklo srities, tuo padarydama nukentėjusiajai B. K. nubrozdinimus krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja apklausta Ž. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kalba apie 2022 m. birželio 19 d. įvykius. Su draugais buvo prie ežero, kartu su ja buvo draugė S. ir draugas V., aplink buvo daug žmonių. Prie ežero sėdėjo, buvo su šuniu, draugai maudėsi, išgėrė vieną skardinę alaus, nesijautė apsvaigusi. Šalia buvo vyrų kompanija, vėliau prie jų priėjo dvi jaunos merginos, šių asmenų nepažinojo, buvo atskirose vietose. Prie jos priėjo vyrai iš šalia buvusios kompanijos pabendrauti. Tarp jos draugo ir minėtų vyrų kilo žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, merginos stovėjo nuošaliau. Nukentėjusioji B. K. vienam iš vyrų pasakė necenzūrinį žodį, ji suprato, kad šis žodis buvo skirtas jai, tarp jų kilo žodinis konfliktas, pasakė jai, kad ji negali taip su ja kalbėti, nes yra gerokai vyresnė. Tuomet priėjo B. K. draugė ir paaiškino, kad nukentėjusiosios pasakyti žodžiai buvo skirti ne jai. Negriebė nagais nukentėjusiajai už kaklo, fizinio smurto nebuvo, bendravo per kelių metrų atstumą, sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nepastebėjo. Po įvykusio konflikto išėjo kartu su savo draugais. Pripažįsta, kad buvo žodinis konfliktas, smurto nebuvo. Nestūmė nukentėjusiosios (t. 2, b. l. 5-6).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusiosios B. K. įstatyminė atstovė J. K. parodė, kad yra nukentėjusiosios mama. Įvykio dieną buvo darbe. Apie 16.00 val. jai paskambino dukra, verkė, sakė, kad ją užpuolė dvi moterys, stumdė ją ir apdraskė. Iš karto atvyko į įvykio vietą, dukra kartu su drauge laukė jos prie daugiaaukščio, iškvietė policiją. Įvykyje nedalyvavo, jos žiniomis, jos dukra buvo kartu su drauge K. Z., su jomis buvo draugai. Dukra pasakojo, kad jos draugai pradėjo kvailioti, jos dukra liepė jiems nusiraminti, šalia buvusioje kompanijoje moteris pradėjo rėkti, suprato, kad draugams pasakyti žodžiai buvo skirti jai. Kaltinamoji pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, stumdyti jos dukrą, o tada tarp jų stojo K., jos atžvilgiu taip pat buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Kaltinamoji su savo draugais pasišalino, jai atvykus jų jau nebuvo, iškvietė policiją. Įvykio dieną, ryte, matėsi su dukra. Ant pastarosios kūno sužalojimų nebuvo. Atvykus pamatė sužalojimus ant dukros kūno, šalia raktikaulio. Tai buvo apdraskymas. Dukra skundėsi, kad jaučia skausmą, gydėsi namuose. Atvažiavo iš karto po įvykio. Nejautė pasikeitimų dukros elgesyje, apie šį įvyki nekalba. Po įvykio dukra jautė stresą, kadangi jai buvo liepta neiti į (duomenys neskelbtini) esančią ,,Duomenys neskelbtini“ parduotuvę, nevaikščioti po miestelį. Įvykio dienos vakarą paskambino kaltinamosios sūnus, siūlė susitaikyti, atsisakė (t. 2, b. l. 8-10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, pastaroji dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jų artimi santykiai nesieja. Įvykio dieną, 2022 m. birželio 19 d., su šeima buvo (duomenys neskelbtini), prie ežero. Nepamena tikslios valandos, atėjo apie 13.00 val. ir buvo iki 16.00 val., buvo su žmona ir jaunesniąja dukra, vėliau prisijungė jų vyresnioji dukra K. su drauge B. Apie tai, kas įvyko vėliau, namuose papasakojo vyresnioji dukra. Paties konflikto nematė. Nepastebėjo sužalojimų ant dukters draugės kūno ir veido. Joms atėjus, pabuvo prie ežero dar apie valandą ir išėjo namo. Netoliese buvo du vyrai ir dvi moterys. Asmenys šventė, vartojo alkoholį, atrodė šiek tiek apsvaigę, o netoliese buvo ir jaunimo kompanija. Po kiek laiko išėjo, vėliau dukra papasakojo, kad kartu su drauge paprašė vandens pas netoliese buvusią jaunimo kompaniją. Šalia su draugais buvusi kaltinamoji neteisingai išgirdo dukros žodžius, kilo konfliktas. Nukentėjusiąją B. pastūmė Ž. S. Jo dukra atsistojo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, bandė sustabdyti konfliktą, sakė, kad Ž. S. suėmė nukentėjusiajai ties krūtine, prie kaklo. Šią informaciją sužinojo iš dukros, įvykio dieną. Vėliau atvyko policija, tuomet kompanija jau buvo pasišalinusi iš įvykio vietos, nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 8-10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V. parodė, kad buvo prie ežero, vartojo alkoholį, todėl nepamena daugiau įvykio detalių. Apie įvykusį konfliktą, jam papasakojo vėliau. Kartu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni, apklausos metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Nepamena, ar ant B. K. kūno buvo sužalojimų, nes išėjo su draugu į parduotuvę. Nepamena, ar jiems grįžus ant B. K. kūno buvo sužalojimų. Visą laiką būnant prie ežero, su juo buvo D. Š. Nepamena, ar tarp jo ir kitų asmenų tą dieną vyko konfliktas (t. 2, b. l. 8-10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, kartu dirbo. Atėjo prie ežero išsimaudyti, viskas buvo gerai. Vėliau atvažiavo merginos ir vaikinai, prie netoliese buvusio staliuko, jie šventė. Jie ramiai kalbėjo, bendravo trise, tarpusavyje. Vėliau prasidėjo konfliktas, asmenys iš netoliese buvusios kompanijos pradėjo kabinėtis prie kaltinamosios sugyventinio, jie susirinko daiktus ir išėjo. Prie ežero buvo trise: ji, Ž. S. ir jos sugyventinis V. Išgėrė po vieną skardinę alaus, nesijautė apsvaigę. Šalia buvusioje kompanijoje buvo įvairaus amžiaus žmonių, ne tik jaunimas, vėliau prie minėtos kompanijos prisijungė merginos. Vienas vaikinas, iš šalia buvusios kompanijos, pradėjo priekabiauti prie kaltinamosios sugyventinio V. dėl jo pilietybės. Jiems nepatiko toks elgesys, susirinko daiktus ir išėjo. Konfliktas prasidėjo dėl minėtos priežasties – priekabiavimo prie kaltinamosios sugyventinio. Prie jo priėjo vaikinas su apykoje, jis buvo neblaivus. Prie konflikto vėliau prisidėjo ir merginos, viena iš jų galimai pasakė necenzūrinį žodį Ž. S. Pastaroji pradėjo šaukti, įvyko žodinis konfliktas, smurto nebuvo. Išėjo namo apie 16.00 val., policijos pareigūnų asmenys neminėjo, jų atvykstant nematė. Kaltinamosios sugyventinis neatliko jokių fizinių veiksmų minėtos kompanijos atžvilgiu, vyko žodinis konfliktas, asmenys šaukė vienas ant kito. Konfliktas kilo dėl to, kad minėtas vaikinas pradėjo priekabiauti prie kaltinamosios sugyventinio, merginos žodžiai, jų supratimu, buvo skirti Ž. S. Nukentėjusioji buvo apie vieno metro atstumu nuo jų, girdėjo jos sakomus necenzūrinius žodžius, nepastebėjo sužalojimų ant jos kūno (t. 2, b. l. 14-18).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad kartu su draugu D. V. ir kitais draugais važiavo prie ežero su nakvyne palapinėse. Ryte atsikėlė, atvažiavo daugiau žmonių. Tai buvo D. pažįstami. Vartojo alkoholį, vėliau įvyko konfliktas. Merginų jų kompanijoje nebuvo. Šalia buvo B. K. ir K. Z. Prie ežero jos buvo su K. Z. tėvais, merginos prieidavo pabendrauti. Netoliese buvo kaltinamoji kartu su vyru ir kita moterimi. Teko bendrauti, nepamena apie ką, vartojo alkoholį, nepamena tikslių detalių, viskas vyko seniai. Nematė paties konflikto, nepamena, kas jam apie tai papasakojo. Su D. V. buvo pasišalinę, nes ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o vėliau išvažiavo namo. Ant nukentėjusiosios kūno nepastebėjo sužalojimų, po įvykio nebuvo susitikę. Nežino dėl kokių priežasčių vyko konfliktas. Jam pasakojo, kad kažkas iš minėtos trijų žmonių kompanijos, kurioje buvo kaltinamoji, trenkė vienai iš merginų. Pats turėjo konfliktą su minėta kompanija, susistumdė su kaltinamosios sugyventiniu, priežasties nepamena, smūgių nebuvo (t. 2, b. l. 14-18).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. (V. J.) parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, juos sieja artimi santykiai. Nepamena konkrečios įvykio dienos. Pamena, kad prie ežero buvo trise: jis, Ž. S. ir S. G., aplinkui buvo daug žmonių. Prie šalia esančių staliukų buvo kita kompanija. Nepažinojo tų asmenų. Jie buvo priėję prie jų pakalbėti, klausė, kodėl jis yra Lietuvoje, nes yra ne Lietuvos pilietis, konflikto nebuvo. Prie jo merginos nebuvo priėję, tarp pastarųjų ir jo sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, smurto panaudota nebuvo. Tą dieną vartojo alkoholį. Asmenys iš minėtos kompanijos taip pat buvo apsvaigę. Prasidėjus konfliktui, išvažiavo namo, nežino, kokia buvo konflikto priežastis. Nepamena, kiek buvo merginų toje kompanijoje, taip pat nepamena, kaip atrodė su jo sugyventine konfliktavusi mergina, aplinkui nebuvo laužavietės (t. 2, b. l. 14-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji Ž. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariama, savo kaltės nepripažįsta. Psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruota. 2022 m. birželio 19 d., apie 14.00 val. atėjo prie (Duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo su drauge S. G. ir draugu V. J. Tą dieną trise vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Dienos metu vartojo alų namuose kartu su V. J. Prie ežero trise paėmė po vieną alaus skardinę. Tą dieną nebuvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, visas įvykio aplinkybes labai gerai prisimena. Atsisėdo ant suoliuko, kuris randasi netoli minėto ežero. Šalia pamatė asmenų kompaniją. Kas tiksliai ten buvo, neprisimena. Apie 6-7 vyrų kompanija (asmenų nepažįsta, kontaktų neturi), kiek žino, jie buvo iš (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apibūdinti jų negali, nes neprisimena. Vėliau prie minėtų vyrų kompanijos prisijungė 3 merginos (apie (duomenys neskelbtini) metų). Viena mergina buvo juodų plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, kita mergina buvo šviesiaplaukė, liekna. Trečia mergina, dėl kurios galimai jai pareiškė įtarimą, nes tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, buvo šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo. Daugiau apibūdinti jas negali. Neprisimena, kaip jos visos buvo apsirengusios, prisimena tik plaukų spalvą ir amžių. Pamatė, kad juodaplaukė mergina su asmenų kompanija gėrė degtinę. Asmenų kompanija (vyrai ir merginos) nuo jų kompanijos (jos, S. ir V.) buvo 5-6 metrų atstumu. Tarp jos ir vienos iš merginų (šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo) įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji jos atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį. Dėl ko ji tai pasakė, ji tuo metu nesuprato, bet vėliau paaiškėjo, kad ji tai pasakė kitam asmeniui, V. (nežino pavardės, nežino telefono numerio), bet ji tuo metu pagalvojo, kad šie žodžiai buvo skirti jai, nes vartojant šiuos necenzūrinius žodžius, mergina tuo metu žiūrėjo į ją. Po šių jos žodžių ji jai pasakė, kad ji negražiai su ja kalba. Tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, ką tiksliai jos kalbėjo, dabar neprisimena. Pasakė jai, kad ji jos atsiprašytų. Ji pradėjo eiti link jos, o ji tuo metu pradėjo nuo jos bėgti. Ji jos nepasivijo. Visas įvykio aplinkybes matė asmenų kompanija ir S. su V. Sugrįžo atgal prie S. ir V. Iš karto po konflikto nusprendė eiti namo. Su V. ir S. susirinko daiktus ir išėjo. S. nuėjo pas save namo, o jie su V. pas ją. Kaip atvyko policijos pareigūnai, ji nematė. Kaip ir minėjo, merginos ji nepasivijo ir todėl ji jos nestūmė, kaip nurodyta įtarime. Taip pat nebuvo sugriebusi jai už kaklo srities. Konfliktas, kuris įvyko tarp jos ir minėtos merginos buvo 15.00 val. Namuose ji buvo apie 16.00 val. Todėl ir įtarime nurodytas laikas nesutampa. Gali būti, kad ji su kažkuo vėliau susimušė, bet nurodė ir papasakojo, kad prieš ją smurtavo ji (t. 1, b. l. 142-144).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusiąja apklausta B. K. parodė, kad čia susitiko pakalbėti apie įvykį, kuris buvo prieš du mėnesius, birželio mėnesį. Ji pamena, kad turėjo susitikti su draugais, kurie buvo su palapinėmis prie ežero. Ji ten atvažiavo su drauge ir draugu, pasiklojo pledą. Jos draugai bendravo su tomis moterimis, nes vieno draugo ten buvo mamos draugų draugai. Kol jis bendravo po valandos, po pusantros valandos ji norėjo nueiti pas draugą, paimti atsigerti, nes pas ji buvo „Coca-Cola“. Jie turėjo pavalgyti, ji norėjo tik atsigerti. Ji priėjo prie draugo. Pas juos prasidėjo konfliktas. Ji stovėjo šalia. Tas konfliktas kilo tarp jos draugo ir kažkokio vyriškio, po to konfliktas persimetė ant tų dviejų moterų. Pažįstamas pradėjo tas moteris erzinti. Ji nuo pažįstamo stovėjo 10 metrų atstumu, jam pasakė, kad pasitrauktų ir užsičiauptų. Ir viena iš tų moterų pagalvojo, kad ji jai sakė. Ta moteris pradėjo keiktis, ant jos bėgti, sakė, kad nori pakalbėti. Ji pradėjo sakyti, kodėl ji su ja taip bendrauja, kad ji čia gyvena, kad čia jos rajonas, kad ji čia neturi teises būti ir sėdėti. Ta moteris ją stumtelėjo per pečius 3-4 kartus. Ji atsisuko į savo draugę, tada du kartus užkabino su nagais. Draugė įsikišo. Draugė, kuri sėdėjo ant pledo, pradėjo šnekėti. Ta moteris atsisuko į draugę ir pradėjo rėkti ant savo draugės. Vėliau atsisuko vėl į ją, pradėjo kibti nagais. Paskui pradėjo kibti prie jos draugo. Ta moteris pažįsta jos draugės tėvus, grasino, kad papasakos, su kuo jos draugė bendrauja. Ta moteris pasakė, kad jai nusispjauti. Ji jai ne žodžio nesakė, ji vėl pradėjo ant jos bėgti. Ji nubėgo. Grįžo atgal ir matė, kad jos draugas „prasileido“ nuo to vyriškio. Jis pasakė, kad ji yra nepilnametė ir neturi teisės jos liesti. Ji nusprendė iškviesti policiją. Tada paskambino savo mamai. Ir mama iškvietė policiją. Kai policija atvažiavo į vietą, ji papasakojo. Tą pačią dieną vakare atvažiavo psichologė ir policija, ir ji vėl viską papasakojo. Šitas įvykis, nepamena dienos, kada vyko, buvo 15.00-16.00 val. iki kokių 19.00 val. Jos mama apie 19.30 val. atvažiavo iš darbo ir tuo pačiu metu atvyko policija. Mama pradėjo kalbėti. Čia viskas vyko (duomenys neskelbtini) prie (Duomenys neskelbtini) ežero, kur. (duomenys neskelbtini), važiuojant link . (duomenys neskelbtini). Buvo su draugais. Buvo draugė K., draugas D., D. pavarde S., berods, jis iškvietė savo tėvą, buvo draugas D. V., tas draugas pas kuri ėjo atsigerti, ir D. Š., kuris „prasileido“. Ta moteris, kuri bėgo, pas ją buvo tokia šukuosena, šlapi plaukai stovėjo, plaukai pilkšvos kaip sidabrinės spalvos, ji buvo su maudymuku ir alaus buteliu rankoje. Stumtelėjo prie pečių. Buvo šokiruota. Kai atsipeikėjo, buvo apdraskyta, pastebėjo lyg viskas dega. Galima sakyti skaudėjo, iš pradžių neskaudėjo. Prie raktikaulio dešinės pusės buvo apdraskytas nemažas odos gabalas, tada skaudėjo. Ji paskambino mamai, kalbėjo su mama. Kai kalbėjo su mama, priėjo draugė ir pasakė, kad nudraskytas kaklas. Mėlynių kaip ir nebuvo. Vėliau atsirado kaip ir nedidelė mėlynė, toje vietoje, kur buvo apdraskyta. Pamena, kad ją vadino visokiais žodžiais, kurių nesakys, nes jai gėda. Ta moteris kalbėjo iš pradžių lietuviškai, po to kai suprato, kad kalba (duomenys neskelbtini), po to ta moteris kalbėjo (duomenys neskelbtini). Apvardžiavo (duomenys neskelbtini), kai pasakė, kad kvies policiją, ta moteris pradėjo kalbėti lietuviškai ir grasinti, kad sulaužys nosį, kad nenueis nei į parduotuvę toje vietoje. Ta moteris grasino ir jos draugei. Ji jai nieko blogo nepadarė, Nusprendė nereaguoti į jos grasinimus. Ji plaukus dažosi. Įvykio metu jos plaukai buvo tamsūs, kaip ir dabar. Be tamsios spalvos, plaukus dažė blondine, oranžine, žalia, pusiau raudona, mėlyna, vėl blondine, vėl tamsus plaukai. Kada įvyko įvykis, kokia diena buvo, nepamena, jai su dienomis problemos. Buvo stumiama rankomis. Iš pradžių stūmė delnu, kur kaulas išlindęs (parodė), po to stumtelėjo pirštais kelis kartus. Kokie tos moters nagai, nelabai žiūrėjo į tos moters nagus. Tos moters buvo trumpi nagai, nukirpti neseniai. To įvykio metu, stūmusi moteris buvo išgėrusi, ji jautė kvapą ir šiaip sėdėjo su alaus buteliu. Kai bandė išsisukti, tos moterys bandė sakyti, kad ji išgėrusi. Ji norėjo paklausti kaip įrodyti, kad jos išgėrusios. Ji išgėrusi nebuvo. Buvo pati priėjusi prie policijos, kad patikrinti jos blaivumą ir įrodyti, kad ji nebuvo išgėrusi. Ji norėjo, kad policija nuvažiuotų ir patikrintų tas moteris, tačiau policija atsisakė. Ji buvo prie ežero po dviejų dienų. O po įvykio po trijų minučių, kai pasakė, kad iškvies policiją, moteris pasišalino. O po dviejų dienų močiutė sakė: „eik atsargiau, nes tos moterys nori su tavimi kažką pakalbėti prie to devynaukščio“, bet ji ten nėjo. Ir daugiau tu moterų nematė (t. 1, b. l. 99-102).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja apklausta K. Z. parodė, kad čia susitiko pakalbėti apie tai, kas buvo tą dieną. Tai jos su drauge ėjo prie ežero ilsėtis ir netoli jų vyko išgertuvės suaugusių žmonių. Tarp tu suaugusiųjų buvo du jų pažįstami, bet jos nebuvo prie jų, kadangi ji su drauge yra nepilnametės. Vienu metu atėjo jų kitas draugas ir sėdėjo trise ant pledo. B. norėjo atsigerti ir nuėjo paprašyti pas tuos draugus, kurie buvo pas suaugusius. Kaip viskas prasidėjo, pačio momento nematė. Kai ji atsistojo su draugu nuo pledo, pamatė, kad dvi suaugusios moterys eidamos link jos draugės rėkė, ji atbėgo ten, atsistojo prieš B. Tos dvi moterys pažįsta jos tėvus, manė, nieko nebus. Viena jų tris kartus pastūmė per raktikaulius (parodo). Draugas išgirdęs, kad rėkia ant jos, jis įsikišo. Vienos iš tų moterų vyras trenkė jos draugui į žandikaulį iš kumščio. Jie pradėjo grasinti jos tėvais, kad pasodins ją į kalėjimą, šnekėti visokias nesąmones. Ta moteris pradėjo bėgti, o kita moteris, sėdinti ant suoliuko, pradėjo rėkti, kad išmuš jai dantis, ar kažkas tokio. Ta, kuri grasino, liko sėdėti, o kita moteris pradėjo eiti link B. Ji B. patraukė už savęs ir sakė likti čia. Kai B. užstojo už savęs, ta moteris iš pradžių nieko nedarė. Bet paskui ta moteris bandė per ją kažką daryti. Kai atsisuko ir pamatė, kad nėra B. B. buvo nubėgusi toliau. Tuo metu, jai atrodo, moteris išėjo. Jos atsisėdo ant pledo. B. skambino mamai. Ten dažnai patruliuoja pareigūnai. Kaip tik tuo momentu atvažiavo vienas patruliuojantis policijos ekipažas, moterys pamačiusios išėjo. Kai jos atvažiavo su policija, moterų jau ten nebuvo. Tas įvykis buvo birželio 19 d., tarp 14.00 val. ir 15.00 val. dienos. Viskas vyko prie ežero (duomenys neskelbtini). Ežero pavadinimas (Duomenys neskelbtini). Draugė iš pradžių apsiverkė, nes buvo išsigandusi. Ji bandė ją raminti. Paskui išėjo. Prašė, kad parodytų, ar yra mėlynių ir pamatė, kad pas ja buvo raudona. Raudona buvo raktikaulis iš kairės pusės. Tada nuėjo prie jos močiutės namų ir laukė B. mamos. Pusvalandį laukė policijos, nuvažiavo iki parduotuves, nes jų nerado. Ji nubėgo prie policijos ir pasakė, kad jos. Jos pabaigoje su pareigūnais nuvažiavo iki ežero ir pabendravo, ir nufotografavo. Ta moteris, kuri puolė B., dažniausiai keičia plaukų spalvą. Jai atrodo, kad įvykio metu ta moteris buvo blondine, šviesių plaukų, už ją žemesnė, 1,65 cm ūgio, stambesnė, gal (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ta kita moteris buvo trumpais plaukais, rudaplaukė, nelabai stambi ir nelabai plona, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jos buvo labai stipriai prigėrusios. Kai atėjo vienas vaikinas, pradėjo stipriai pyktis. Tokia kondicija buvo kaip reikiant. Tada, kai apsiramino, B. nuėjo paimti atsigerti, bet konflikto pirmų akimirkų nepastebėjo. Vėliau B. sakė, kad užrėkė ant to vaikino, o moterys pagalvojo, kad ant jų. Moterų vardai Ž. ir S. Draugę užpuolė moteris vardu Ž. Draugo, kuris prisėdo ant pledo, pavardės nežino, bet jo vardas D., o pavardė prasideda iš S raides, gal S. Pažįstami, kurie buvo toje kompanijoje: vienas D. V., o kitas D. Š. B. nuėjo atsigerti pas D. Š. Kas toje kompanijoje konfliktavo, ji asmeniškai nepažinojo, dabar žino, kad antras vardas V. Jis buvo išgėręs ir pradėjo konfliktuoti, jam kažkas nepatiko, toms moterims kažkas nepatiko. Be B., nukentėjo D. Š., nuo to vyro iš kumščio gavo į žandikaulį, kai ją gynė (parodo ta vietą). Ta moteris grasino, kad pasodins į kalėjimą. Draugas pradėjo ją ginti. Įvykio metu jos plaukai buvo kaip ir dabar, tamsūs, dabar yra tik šviesinti sruogelėmis. Kitoje kompanijoje panašaus amžiaus merginos, kaip ji ir B., nebuvo (t. 1, b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad K. Z. yra jo dukra. 2022 m. birželio 19 d. jo dukra buvo prie ežero adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , o jos draugė B. K. prisijungė prie jos apie 14.00 val. Jo dukra su drauge išsimaudė, tuomet nuėjo namo persirengti ir netrukus grįžo, o jie tėvai išėjo. Toliau nuo jo dukros kompanijos sėdėjo kita kompanija, kurioje buvo moteriškė, kuri vėliau sukėlė fizinį skausmą jos draugei B. K. Kiek yra žinoma, moteriškė yra vardu Ž., apie (duomenys neskelbtini) metų, dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo dukra ir jos draugė B. iš karto pastebėjo, kad kompanija, kurioje buvo minėta moteriškė, buvo akivaizdžiai neblaivi. Pasak jo dukros, jos draugė B. K. nuėjo atsigerti vandens prie vaikinų, kuriuos pažinojo, šalia kurių sėdėjo moteriškė Ž. su savo kompanija. Jo dukra neatkreipė didelio dėmesio, kai jos draugė nuėjo atsigerti vandens, tik kai išgirdo rėkimą, atsisuko pažiūrėti kas atsitiko ir pamatė kaip moteriškė vardu Ž. bėga link jos draugės B. Jo dukra iš karto pastebėjo, kad Ž. buvo agresyviai nusiteikusi. K. jam patvirtino, kad moteriškė vardu Ž. 3-4 kartus pastūmė B. ir su rankų nagais sugriebė už kaklo srities, ko pasėkoje matėsi įdrėskimai. Konflikto metu Ž. atitraukė vienas iš vyrų, kurio jo dukra nepažįsta. Netrukus Ž. grįžo vėl agresyviai nusiteikusi ir vėl norėjo pastumti B., tačiau jo dukra K. neleido to padaryti, kadangi ją užstojo, ko pasėkoje sulaukė grasinimų iš Ž. ir jos draugės S. Kai moteriškė vardu Ž. su savo kompanija išgirdo, kad policija atvažiuoja, jie visi išsilakstė. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali. Papildomos apklausos metu R. Z. parodė, kad kaip ir minėjo K. Z. yra jo dukra. 2022 m. birželio 19 d. ji buvo prie (Duomenys neskelbtini) ežero kartu su savo drauge B. K., kuri prisijungė prie jos šiek tiek vėliau. Jis taip pat 2022 m. birželio 16 d. apie pietūs buvo prie (Duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini) ir matė kompaniją, kurioje buvo moteriškė vardu Ž., apie (duomenys neskelbtini) metų, dirbanti (duomenys neskelbtini). Kiek jam teko matyti minėtoje kompanijoje buvo dvi moterys ir du vyrai, kurie vartojo alkoholinius gėrimus ir tarpusavyje pykosi. Daugiau nieko nematė, kadangi jo dukra su drauge išsimaudė, tuomet nuėjo namo persirengti ir netrukus grįžo, o jis taip pat išėjo namo apie 15.00 val. – 16.00 val. Paskui dukra K. jam papasakojo, kad moteriškė, pasakė, kad būtent Ž., kuri buvo minėtoje kompanijoje, sukėlė fizinį skausmą jos draugei B. K., o būtent 3-4 kartus pastūmė B. ir su rankų nagais sugriebė už kaklo srities, ko pasėkoje matėsi įdrėskimai. Pačio fizinio skausmo sukėlimo jis nematė, tačiau galėtų atpažinti minėtą moterį, kuri pastūmė jo dukros draugę. Prie (Duomenys neskelbtini) ežero būnantys lankytojai yra daugumoje vietiniai gyventojai, visi vieni kitus pažįsta, bent jau iš matymo. Todėl dukrai papasakojus apie anksčiau minėtą įvykį, jis iš karto suprato apie kokią moteriškę ji kalba, juolab, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-47, 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. G. parodė, kad kartu su Ž. S. dirba. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažįstamos apie 5 metus. Vasarą, tiksliai datos neprisimena, bet gali būti, kad 2022 m. birželio 19 d., apie 14.00 val. susitiko su Ž. S. lauke, (duomenys neskelbtini) . Kartu su ja buvo jos vyras V. (pavardės nežino, kontaktų neturi). Nuėjo trise prie (duomenys neskelbtini) esančio ežero (tikslaus adreso nežino). Atsisėdo ant šalia ežero esančio suoliuko, vartojo alkoholinį gėrimą – alų. Kiekvienas turėjo prie savęs po vieną skardinę alaus. Prieš tai alkoholio nevartojo. Nepastebėjo, kad Ž. ir V. būtų apsvaigę nuo alkoholio, todėl visas įvykio aplinkybes prisimena. Atėję pastebėjo, kad netoli jų sėdėjo asmenų kompanija. Buvo 7-8 vyrai (dabar kaip jie atrodo, neprisimena, jų nepažįsta). Vyrai tai ateidavo, tai išeidavo. Amžius jų buvo skirtingas ((duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų, atpažinti jų negalėtų). Vėliau apie 15.00 val. prie vyrų kompanijos prisijungė trys merginos. Viena iš jų buvo su juodais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo. Pastebėjo, kad juodaplaukė mergina, apie (duomenys neskelbtini) metų, vartojo alkoholį. Matė, kad ten visi vyrai vartojo alkoholį. Jos sėdėjo ant suoliuko, prie jų minėta kompanija sėdėjo prie stalo (atstumas nuo jų buvo maždaug 8 metrai). Atsisukusi veidu į Ž. pusę, mergina apie (duomenys neskelbtini) metų, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo pasakė necenzūrinį žodį. Ž. į jos šį pasisakymą atsakė, kad kas ji tokia, kad taip bendrautų. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, ką tiksliai jos vieną kitai sakė, neprisimena. Nematė, kad Ž. prieitų prie minėtos merginos. Tada netoli jų atsistojo trečia mergina (apie (duomenys neskelbtini) m., rudų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo), kuri pradėjo Ž. atsiprašinėti dėl tos merginos Ž. pasakytų necenzūrinio žodžio. Mergina, kuri pasakė Ž., prie jų priėjusi nebuvo. Nematė jokio fizinio kontakto tarp Ž. ir merginos, kuri vartojo necenzūrinius žodžius. Jos tarpusavyje tik barėsi. Ji, Ž. ir V. iš karto nusprendė po konflikto išeiti namo. Negirdėjo, kad kažkas dėl įvykio kviestų policiją. Ž. išėjo pas save namo (adreso nežino), o ji pas save. Ji niekam negrasino. Pasakė merginai, kuri atėjo atsiprašyti dėl merginos necenzūrinių žodžių, kad visos merginos eitų atgal į savo kompaniją (t. 1, b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad 2022 m. birželio 19 d., apie 16.00 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), prie (Duomenys neskelbtini) ežero, su savo draugu D. V. ir jo pažįstamais (6 vaikinai, duomenų bei kontaktų neturi), prie ežero buvo su palapinėmis, vartojo alkoholinius gėrimus. B. ir K. buvo prie to pačio ežero su K. tėvais. Po kurio laiko K. tėvai išvyko, B. su K. liko su jais. Netoli jų, maždaug 3-jų metrų atstumu, buvo trijų asmenų kompanija, vienas vyras ir dvi moterys, jis jų nepažįsta, jokių jų bruožų nurodyti negali, neatsimena, atpažinti taip pat negalėtų. Jie sėdėjo, po kurio laiko, tiksliai pasakyti negali, jis išgirdo kažkokius riksmus, konfliktą, tačiau kas su kuo konfliktavo, jis neatsimena. Ar kažkas kažkam trenkė, jis taip pat nematė. Paskui jie su jo draugu D. bandė išsiaiškinti, kas čia atsitiko, tačiau jis taip nieko ir nesuprato, todėl daugiau apie minėtą įvykį ir nesidomėjo. Jis taip pat nepastebėjo, kuriuo momentu iš jų kompanijos išėjo B. ir K. Jis minėtame konflikte nedalyvavo, jam niekas jokių smūgių nesudavė, dėl ko įvyko konfliktas, jis taip pat nežino (t. 1, b. l. 114-116).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. V. parodė, kad 2022 m. birželio 19 d., po pietų, tiksliai pasakyti negali, jis su draugu D. Š. atvyko prie (Duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini). Jie iš pradžių prie ežero buvo dviese, netoli jų dar buvo pašalinių žmonių, kurių jis nepažįsta. Tuo metu prie ežero jau buvo K. su savo tėvais. Ar buvo B., tiksliai pasakyti negali, neatsimena. Po ko, šiuo metu tiksliai pasakyti negali, neatsimena, tačiau kažkas iš merginų, arba B., arba K., jam paskambino ir jis jas pakvietė prisijungti prie jų. Po kurio laiko, tiksliai pasakyti negali, K. tėvai išvyko ir K. su B. atėjo pas juos. Prie jų jau buvo prisijungę kiti pažįstami (jų duomenų bei kontaktų neturi, kadangi yra pažįstami iš matymo, todėl nei vardu nei pavardžių nežino). Po kurio laiko, maždaug po valandos, netoli jų, buvo laisvas suoliukas, prie kurio atėjo dvi moterys ir vyras. Jis jų nepažįsta, žino, kad viena ten buvusi moteris dirba (duomenys neskelbtini), adreso jis nežino, (duomenys neskelbtini). Jiems atėjus, jie su jais nebendravo, jokių konfliktų nebuvo. Kiek jis atsimena, B. kažką pasakė, tačiau jis nežino kam ji ir ką pasakė, tačiau viena iš moterų, sėdėjusi netoli jų ant suoliuko, galimai kažką ne taip suprato, kažko paklausė B. ir po to tarp jų kilo žodinis konfliktas, jos pradėjo viena ant kitos rėkti vartodamos necenzūrinius žodžius. Tuo metu jie su D. Š. nuėjo kiek toliau pasikalbėti tarpusavyje ir paskui išėjo į parduotuvę. Jie grįžo maždaug po valandos. Prie ežero dar buvo K. su B. Ar tie asmenys, kurie buvo šalia jų, su kuriais konfliktavo B., dar buvo prie ežero, jis neatsimena. Jiems atėjus, po kurio laiko, maždaug po valandos, jie susiruošė ir išvyko į namus. Minėtą konfliktą girdėjo, tačiau dėl ko jis kilo, jis nežino. Atsimena, kad B. kažką pasakė, tiksliai negali nurodyti nei ką, nei kam ir po to tarp jų su moterimi, sėdėjusia netoli, kilo žodinis konfliktas, tačiau jis nematė, kad būtų kilusios muštynės ir kad kažkas kažkam butų sudavęs kažkokius smūgius. Galimai viskas galėjo įvykti, kai jie su D. išėjo į parduotuvę. Kitų vaikinų, kurie dar buvo su jais prie ežero, jis jokių kontaktų neturi (t. 1, b. l. 118-120).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad jis D. S., mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Šių metų vasarą, tiksliai datos pasakyti negali, jis nuėjo prie (Duomenys neskelbtini) ežero, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prie ežero jis sutiko savo drauges B. ir K. Jos ten buvo su dar dviem savo draugais (jis jų nepažįsta), o su tais draugais buvo dar jų draugai (jų jis taip pat nepažįsta, kiek jų buvo, nežino, visi suaugę). Šiuo metu jis visų įvykio aplinkybių neatsimena, atsimena, kad jis atėjęs pasisveikino su B. ir K. bei nuėjo pasimaudyti, paskui prie jo atėjo K., B. liko su kitais dviem savo draugais. Tuo metu prie ežero dar buvo jo kaimynė, tiksliai vardo nežino, galimai Ž. Jam besideginant, jis išgirdo kaip B. sušaukė ir pamatė, kaip jo kaimynė Ž. pastūmė B., bei matė, kaip B. bėgo nuo Ž. Dėl ko prasidėjo konfliktas, jis nežino, kadangi tuo metu maudėsi. Prasidėjus visam konfliktui, jis paskambino savo tėčiui ir jis jį pasiėmė, K. su B. liko prie ežero. Paskui po kurio laiko jam paskambino B., kuri jį pakvietė į lauką. Jiems susitikus, ji papasakojo, kad jo kaimynė ją pastūmė, jai grasino, tačiau dėl ko įvyko konfliktas, ji jam nepasakojo, tuo metu ant raktikaulio pas B. (kurioje pusėje, neatsimena) buvo įdrėskimas (t. 1, b. l. 130-133).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. liepos 11 d. protokole užfiksuota, kad R. Z. pagal pateiktas fotonuotraukas atpažino Ž. S. kaip moterį, apie kurią pasakojo jam jo dukra K. Z. Moteris atitinka asmenį, kurį sukėlė fizinį skausmą B. K. Ją pastarasis atpažino pagal smakro formą, veido raukšles, plaukų kirpimą, pagal lūpų formą ir tvirtus veido bruožus (t. 1, b. l. 51-55).

Iš 2022 m. birželio 19 d. BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 19 d., 17.05 val. buvo registruotas pranešimas. Pranešėja J. K. pranešė, kad prieš 40 minučių, prie (Duomenys neskelbtini) buvo sumušta pranešėjos (duomenys neskelbtini) m. dukra B. K. Mergaitę sumušė dvi neblaivios moterys Ž. ir S. Kur jos pasišalino, nežino. Pranešėja žino, kad jos dirba (duomenys neskelbtini), pavardžių neprisimena. Laukia prie nurodyto namo. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Mergaitė apdraskyta, raudona. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja J. K., kuri paaiškino, kad jos dukrą B. K. užpuolė iš matymo pažįstama moteris vardu Ž. prie (Duomenys neskelbtini) ežero. Dukra patyrė fizinį skausmą. Iki atvykstant policijos pareigūnams Ž. pasišalino (t. 1, b. l. 8-10).

J. K. 2022 m. birželio 19 d. protokole-pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2022 m. birželio 19 d., apie 16.38 val. jai paskambino jos išsigandusi dukra B. K., kuri paaiškino, kad ją prieš 15 minučių, adresu (duomenys neskelbtini), prie (Duomenys neskelbtini) ežero, užpuolė iš matymo pažįstama moteris vardu Ž., kuri ją mažiausiai tris kartus pastūmė, ko pasėkoje ant dukros dešinės pusės peties matomi įdrėskimai ir dėl ko dukra patyrė fizinį skausmą. Taip pat dukra paaiškino, kad ta pati moteris, vardu Ž., jai grasino, kad sugriaus jos dukros gyvenimą jeigu dar kartą ją pamatys, išmuš jai dantis, išvadino jos dukrą necenzūriniais žodžiais. Tokius žodžius, pasakytus jos dukrai, ji suprato kaip realius grasinimus, dėl to turi pretenzijų. Dėl šio įvykio prašo pradėti tyrimą (t. 1, b. l. 14-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 1947/2022(01) nurodyta, kad B. K. nustatyti odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, padaryti minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, 2022 m. birželio 19 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji patiriant nustatytus sužalojimus galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vietoje požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie sužalojusio įrankio formą, dydį ar žalojusių įrankių skaičių, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai labiau būdingi juos padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą kūno sritį. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiosios kūno pozos sužalojimų jai padarymo metu (t. 1, b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamoji Ž. S. 2022 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie (Duomenys neskelbtini) ežero, kelis kartus pastūmė nukentėjusiąją B. K. ir rankų nagais sugriebė nukentėjusiajai už kaklo srities, tuo padarydama nukentėjusiajai B. K. nubrozdinimus krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šioje baudžiamojoje byloje ginčas dėl to, kad 2022 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. prie (Duomenys neskelbtini) ežero tarp kaltinamosios Ž. S. ir nukentėjusiosios B. K. įvyko konfliktas, nekilo. Minėtos aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo nei kaltinamoji Ž. S., nei kiti proceso dalyviai. Kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kadangi ji suprato, kad nukentėjusiosios išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo skirti būtent jai (t. 1, b. l. 142-144, t. 2, b. l. 5-6). Ikiteisminio tyrimo apklausti nepilnamečiai – nukentėjusioji B. K., liudytoja K. Z., liudytojas D. S., bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti J. K., S. G., V. J., R. Z. taip pat patvirtino, kad kaltinamajai inkriminuotu laiku ir vietoje tarp pastarosios ir B. K. įvyko konfliktas, kurio priežastis - neteisingai kaltinamosios suprasti nukentėjusiosios išsakyti žodžiai (t. 1, 78-82, 99-102, t. 2, b. l. 8-10, 14-18).

Nepaisant to, kad kaltinamoji Ž. S. pripažino, kad 2022 m. birželio 19 d. tarp jos ir B. K. įvyko konfliktas, pastaroji jai inkriminuoto fizinio smurto panaudojimo aplinkybę viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė. Apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji teigė, jog ji nukentėjusiajai negriebė už kaklo, jos nestūmė ir jokio fizinio smurto nebuvo (t. 2, b. l. 5-6). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji taip pat teigė, kad B. K. nestūmė, tik ėjo link jos, o pastaroji pabėgo (t. 1, b. l. 142-144).

Pabrėžtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje byloje galima išskirti dvi baudžiamojo proceso metu surinktų ir užfiksuotų įrodymų kategorijas, o būtent – vieną, sutampančią su kaltinamosios pateikta įvykių versija, kitą – su nukentėjusiosios. Teismas, sugretinęs abiem šioms kategorijoms priskirtinų įrodymų turinį, juos išsamiai išanalizavęs, įvertinęs šių įrodymų šaltinius, neturi pagrindo pripažinti, jog kaltinamosios ir jos pateiktos įvykių versijos interpretaciją patvirtinantys įrodymai laikytini patikimais bei atitinkančiais objektyvioje tikrovėje pasireiškusias faktines aplinkybes.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jokio fizinio smurto nukentėjusiosios B. K. atžvilgiu nenaudojo. Analogiškos pozicijos laikėsi ir kartu su ja įvykio metu buvę bei liudytojais apklausti S. G. bei V. J. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta S. G. parodė, kad kaltinamajai Ž. S. inkriminuotu metu ji kartu su kaltinamąja ir jos sugyventiniu V. J. buvo prie ežero. Netoli jų buvo didelė asmenų kompanija, kuri pradėjo priekabiauti prie V. J. Po kurio laiko kompanijoje pasirodė ir kelios merginos, iš kurių viena pasakė necenzūrinius žodžius, o kaltinamoji Ž. S. suprato, kad šie žodžiai buvo adresuoti jai. Prasidėjo konfliktas, tačiau minėto konflikto metu joks fizinis smurtas nukentėjusiosios B. K. atžvilgiu nebuvo panaudotas (t. 1, b. l. 106-108, t. 2, b. l. 14-18). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas V. J. taip pat nurodė, kad nors tarp jo sugyventinės ir šalia buvusios kompanijos įvyko konfliktas, tačiau pastaroji jokio fizinio smurto nenaudojo (t. 2, b. l. 14-18). Taigi, kartu su kaltinamąją 2022 m. birželio 19 d. prie (Duomenys neskelbtini) ežero buvę jai artimi asmenys – sugyventinis bei pastarosios draugė pateikė iš esmės analogiškus pastarosios išsakytai įvykių versijai parodymus. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų liudytojų tarpusavio santykį su kaltinamąja, o būtent – vienu atveju bendro ūkio vedimą, kitu – artimus, draugiškus tarpusavio santykius, taip pat kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų turinį ir jų prieštaringumą anksčiau aptartiems parodymams, kartotinai pripažįsta, kad kaltinamosios Ž. S. pateikta įvykių versija nelaikytina patikima.

Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apie santykį su padaryta nusikalstama veika paklausta kaltinamoji Ž. S. nurodė, kad nors ir neprisipažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau tikisi, kad proceso metu bus galima kaip nors susitarti. Minėtos aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys ir į bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklaustos nukentėjusiosios B. K. įstatyminės atstovės J. K. pateiktus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad praėjus tam tikram laiko tarpui po 2022 m. birželio 19 d. įvykių, su ja susiekė kaltinamosios sūnus, kuris siūlė susitaikyti dėl jos motinos atliktų veiksmų, tačiau ji atsisakė (t. 2, b. l. 8-10). Šios liudytojos J. K. įvardintos aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji Ž. S. neginčijo. Taigi, akivaizdu, kad po 2022 m. birželio 19 d. įvykusio incidento, nepaisant to, kad kaltinamoji ir nurodė, jog kaltės nepripažįsta, ji tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų taikiai išspręsti įvykusį konfliktą, tokiu būdu suponuodama jai inkriminuotų veiksmų pasireiškimą objektyvioje tikrovėje.

Negalima nesutikti su tuo, kad aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 166- 699/2018).

Teismas netikėti nukentėjusiosios B. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktais parodymais neturi pagrindo, kadangi jie ne tik atitinka kitų baudžiamojo proceso metu surinktų bei teismo patikimais pripažintų įrodymų turinį, bet ir yra nuoseklūs, išsamus bei nepasižymintys siekiu iškraipyti objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių turinį. Teismo įsitikinimą nukentėjusiosios pateiktų parodymų patikimumu patvirtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąja anksčiau būtų sieję kokie nors santykiai, juo labiau, pasižymėję priešprieša. Be to, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė viso proceso metu, informuota apie jai tenkančią teisę pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo, bei pripažino, jog jokio tikslo gauti finansinės naudos iš susiklosčiusios situacijos neturi.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėja apklausta nukentėjusioji B. K. parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį su draugais buvo prie ežero. Šalia jų kompanijos buvo kitų asmenų kompanija, su kuria bendravo jos draugai. Jos pažįstamas pradėjo erzinti minėtoje kompanijoje buvusias moteris, ji savo pažįstamam pasakė, kad jis nuo jos pasitrauktų, tačiau šiuos žodžius išgirdo viena iš kitoje kompanijoje buvusių moterų ir pagalvojo, kad šie žodžiai buvo adresuoti būtent jai. Dėl minėtos priežasties moteris pradėjo keiktis, bėgti link jos, sakė, kad nori pakalbėti. Vėliau ta moteris ja stumtelėjo 3-4 kartus ir du kartus užkabino nagais. Prie raktikaulio buvo apdraskytas nemažas odos gabalas, jai skaudėjo. Įsikišo ir jos draugė, kuri pradėjo su ta moterimi šnekėti (t. 1, b. l. 99-102). Iš esmės analogiškus nukentėjusiosios pateiktiems parodymams paaiškinimus pateikė įvykio vietoje buvusi ir liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėja apklausta K. Z. Pastaroji tvirtino, jog ji kartu su drauge B. K. buvo prie ežero. Šalia jų buvo ir kitos kompanijos, o vienoje kompanijoje buvo jai pažįstamų asmenų. Po tam tikro laiko jos draugė B. K. nuėjo pas minėtą kompaniją atsigerti, ir pamatė, kad dvi suaugusios moteris, buvusios dar kitoje kompanijoje, eidamos link jos draugės, rėkė, todėl ji nubėgo, ir atsistojo tarp jų. Viena iš tų moterų tris kartus B. K. pastūmė per raktikaulį, vėliau ta vieta paraudonavo. Vėliau ta moteris bandė daryti dar kažką, tačiau kai ji atsisuko, pamatė, kad B. K. jau nubėgo toliau (t. 1, b. l. 79-82). Minėtų proceso dalyvių pateiktą įvykių versiją nedetalizuodamas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas bei įvykio metu buvęs D. S., kuris parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. buvo prie ežero (duomenys neskelbtini), kur buvo jo pažįstamos B. K. bei K. Z., su kuriomis pasisveikino ir nuėjo maudytis. Vėliau išgirdo kaip B. K. šaukė ir pamatė, kaip jo kaimynė Ž. S. pastūmė B. K., o pastaroji bėgo nuo Ž. S. (t. 1, b. l. 130-133). Nors įvykio metu nedalyvavo liudytojais baudžiamojo proceso metu apklausti J. K. bei R. Z., tačiau viso baudžiamojo proceso metu pastarieji pateikė nuoseklius parodymus apie įvykio metu dalyvavusių B. K. ir K. Z. jiems pateiktus paaiškinimus. Pabrėžtina, jog pastarieji tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kad nukentėjusioji ar liudytoja K. Z. būtų atsisakiusios savo pateiktų parodymų, ar pripažinusios, kad kaltinamoji Ž. S. B. K. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Priešingai, minėtų liudytojų teigimu, jos buvo nuoseklios ir tvirtai laikėsi savo tiek iš karto po įvykių išsakytų paaiškinimų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktų parodymų. Nukentėjusiosios B. K. įstatyminė atstovė, taip pat ir liudytojas R. Z., patvirtino, kad 2022 m. birželio 19 d. B. K. su K. Z. buvo prie ežero, kur tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios įvyko konfliktas. Konflikto metu Ž. S. pradėjo rėkti, apdraskė ir pastūmė nukentėjusiąją, vėliau tarp kaltinamosios ir B. K. buvo atsistojusi K. Z., kuri bandė nuraminti kaltinamąją (t. 1, b. l. 44-47, 48-50, 2, b. l. 8-10). Bylos nagrinėjimo teisme metu J. K. detalizavo, kad įvykio dienos ryte ji matė nukentėjusiąją ir ant jos kūno ar veido jokių sužalojimų nebuvo. Šiuos sužalojimus, buvusius šalia raktikaulio, ji pastebėjo tik apie 16.00 val. atvykusi į įvykio vietą (t. 2, b. l. 8-10). Liudytoju bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas R. Z. taip pat paantrino J. K., pripažinęs, kad įvykio dieną jis kartu sau B. K. ir K. Z. buvo prie ežero, iš ten pasišalino apie pietus ir iki to laiko ant B. K. veido ir kūno jokių sužalojimų nematė (t. 2, b. l. 8-10). Sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno būnant prie ežero nepastebėjo ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti D. Š. bei D. V., kurie taip pat pripažino, kad apie įvykusį konfliktą kažką girdėjo, tačiau jo nematė, kadangi tuo metu buvo išėję į parduotuvę (t. 1, b. l. 114-116, 118-120, t. 2, b. l. 8-10, 14-18). Akivaizdu, kad visi anksčiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji Ž. S. nukentėjusiosios atžvilgiu atliko jai inkriminuotus smurtinius veiksmus. Juo labiau, šių smurtinių veiksmų atlikimo faktą įrodo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 23 d. specialisto išvada Nr. G 1947/2022(01). Šiame procesiniame dokumente konstatuota, kad B. K. buvo nustatyti odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kategoriją, ir padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku – 2022 m. birželio 19 d. Šie sužalojimai buvo padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 24).

Taigi, teismas, apibendrinęs anksčiau nuosprendyje aptartus, tarpusavyje sutampančius parodymus, sugretinęs juos su kaltinamosios ir kartu su ja įvykio metu buvusių asmenų pateiktais parodymais, taip pat išanalizavęs šių parodymų tarpusavio prieštaravimus, pripažįsta, kad kaltinamoji Ž. S. 2022 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. nukentėjusiosios B. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą jai inkriminuotu būdu ir vietoje. Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamosios nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta B. K. sveikata. Tai reiškia, kad pastarosios veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamoji konflikto metu atlikusi smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdama smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jos veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau veikė nesukonkretindama, kokį poveikį turės jos veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nežymiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamoji 2022 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie (Duomenys neskelbtini) ežero, kelis kartus pastūmė nukentėjusiąją B. K. ir rankų nagais sugriebė nukentėjusiajai už kaklo srities, tuo padarydama nukentėjusiajai B. K. nubrozdinimus krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Ž. S., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamoji Ž. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji šiuo metu nedirba, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra (t. 1, b. l. 165-166).

Visi anksčiau aptarti kaltinamąją Ž. S. ir jai inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jos padarytas nusikaltimas nėra jai įprastas bei būdingas elgesys. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji nurodė, kad dėl jos sveikatos būklės BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – viešųjų darbų ji negalės atlikti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą sankcijos minimui.

Teismo vertinimu, šešių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamosios Ž. S. asmenybę ir jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarosios elgesį ir gyvenimo būdą.

Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu kaltinamajai Ž. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 145-146). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 89, 103, 134).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu Ž. S. skirti: 1) įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti Ž. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė