Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė E. K. ir jos atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės Vaidilutės Stalmokienės išvadomis ieškinys pagrįstas, yra pagrindas jį tenkinti.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovui apie nagrinėjamą bylą yra žinoma, jis teismui neteikė atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, nepranešė apie savo paskirtą įgaliotą asmenį. Teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t.y. siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo įmanoma per trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl daroma išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į ieškinį ar/ir pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius ar patvirtinančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese.

Nustačius, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pranešta tinkamai, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Taip pat įvertinus tai, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, įvertinus ir ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas sūnui neteikia išlaikymo, su juo matosi retai, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Įstatymu įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. K. yra šalių sūnus. Ieškovė nurodo, kad ji išlaiko nepilnametį sūnų, atsakovas prie išlaikymo prisideda nuo 2018 m. balandžio mėnesio, kai priteistas laikinas išlaikymas bei iki to prisidėjo tik 170 Eur suma. Ieškovė šiuo metu dirba akcinėje bendrovėje „Maxima“, salės darbuotoja, jos pajamas sudaro per mėnesį apie 380 Eur darbo užmokestis ir 30 EUR vaikui skiriamos išmokos, gyvena su vaiku nuomojamame bute; taip pat turi su atsakovu nusipirkę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, adresu Debreceno g. 47-3, Klaipėda, kuris įkeistas bankui, įmokas kreditoriui moka atsakovas; šalys kilnojamojo turto neturi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą byloje vaiko poreikių išlaidų paskaičiavimo duomenis neturi pagrindo manyti, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 220 EUR sūnaus išlaikymui suma būtų neatitinkanti ekonominės realybės ar jai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui. Pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, atsiliepimo į ieškinį dėl išlaikymo dydžio, priešpriešinių įrodymų nepateikė, tik nurodė, kad su išlaikymo dydžiu sutinka. Į teismo posėdžius neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus bei išlaikytinius duomenų nepateikė, duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas tikrino teismas savo iniciatyva nagrinėdamas bylą. Byloje esančiais duomenimis bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras; duomenų bei įrodymų apie priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų/negali uždirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nepateikta. Daroma išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti. Įvertinus tai ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 220 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 800 EUR išlaikymo įsiskolinimą šalių sūnui nuo 2017 m. birželio 1 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t.y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gyvenimo skyriumi pradžios - nuo 2017 m. birželio mėnesio. Taip pat pažymėjo, kad iki to laikotarpio davė vaiko išlaikymui 170 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2017 m. birželio 1 d., už 9 mėnesius, skaičiuojant įsiskolinimą po 200 EUR per mėnesį bei minusuojant 170 Eur. Byloje nesant prieštaravimų, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo, iš atsakovo priteistinas 1 630 EUR išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiui sūnui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 228 EUR žyminis mokestis – 100 EUR už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 128 EUR už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš teismui 2018 m. rugsėjo 24 d. pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-5588 nustatyta, kad valstybės ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 245,81 EUR, šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

Naikintinos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. nuo 2018 m. balandžio 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. K. nepilnamečiam vaikui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 630 EUR (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.

Nepilnamečio vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. K..

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K. 228 EUR (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K. 245,81 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 81 centą) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „DNB“ banke, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.