- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-433-432/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) I. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025-11-03 sprendimo civilinėje pagal ieškovo I. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslinęs reikalavimus, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 10 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2025-01-07 Utenos apylinkės teismo teisėjas byloje Nr. II-14-1166/2025 priėmė nutartį, kurią ieškovui užmiršo įteikti. Tik po kelių mėnesių ieškovui buvo įteikta nutartis. Nors ieškovas skunde nurodė, kad nutartis būtų įteikta elektroniniu paštu dėl patogaus ir lengvo būdo, tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovas praleido apskundimo terminą ir pavėlavo apskųsti Utenos apylinkės teismo nutartį. 2025-03-03 atskiruoju skundu kreipėsi į Utenos apylinkės teismą ir prašė nurodyti, kodėl jam laiku nebuvo įteikta Utenos apylinkės teismo 2025-01-07 nutartis. Nurodė, kad prašymai teismui (nesusiję su bylos nagrinėjimu, pvz., dėl teismo raštinės veiksmų, informacijos teikimo) nagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Jeigu yra numatyta, jog į prašymus turi būti atsakyta per 20 dienų, taip ir turi būti. Jeigu yra numatyta jog nutartys įteikiamos per 3 darbo dienas, taip ir turi būti. Ieškovas vertino, kad buvo pažeistos ieškovo teisės į teisingą teismą, kokybišką aptarnavimą. Ieškovui buvo sukelti neigiami išgyvenimai, jis negalėjo užmigti, dirbti, valgyti. Iki šiol jaučia diskomfortą dėl patirtų išgyvenimų, kurie jam atsilieps visą likusį gyvenimą. Utenos apylinkės teismas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teisėjų atsakomybė yra itin svarbus teisinis institutas, kuris prisideda prie teisingumo sistemos patikimumo ir visuomenės pasitikėjimo teismais. Teisinės sistemos veiksmingumas yra vienas iš esminių demokratinės valstybės garantų, tačiau klaidos ir piktnaudžiavimai teisėjų ar kitų teismo pareigūnų veikloje gali lemti rimtas pasekmes visuomenei ir valstybei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Pasak ieškovo, teismas pareigas vykdė aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą. Teisingumo ministerija su ieškovo pozicija nesutiko. Ieškovas gavo nutartį 2025-02-27 ne dėl teismo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad nepavyko įteikti laiško, kuriuo buvo siunčiama ieškovui teismo 2025-01-07 nutartis. Taip pat ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad dėl pavėluotai gautos nutarties ieškovas negalėjo jos apskųsti. Nutarties gavimas 2025-02-27 neturėjo įtakos ieškovo procesinei teisei nutartį apskųsti, priešingai – ieškovas apskundimo teisę realizavo. Ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas. Dėl neturtinės žalos ieškovas prašė atlyginti 10 Eur neturtinę žalą motyvuodamas tuo, kad dėl valstybės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė bejėgiškumą, stresą ir sielvartą. Pažymėtina, kad būtinoji sąlyga neturtinei žalai priteisti yra įrodyti neteisėti veiksmai. Ieškovas, teigdamas, jog patyrė tam tikro dydžio neturtinę žalą, turi įrodyti tiek jos faktą, tiek dydį. Ieškovas nepateikė įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Deklaratyvūs ieškovo teiginiai, neparemti įrodymais, negali būti pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Civiliniame procese nepakanka nurodyti patyrus vienokią ar kitokią žalą dėl neteisėtų veiksmų, būtina pateikti leistinus ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius buvus deklaruojamą žalą. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.
4. Ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad Teisingumo ministerija nepateikė atsiliepime nė vieno galiojančio įstatymo savo argumentams pagrįsti. Utenos apylinkės teismas yra kaltas, pažeidęs bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Visuose ieškovo dokumentuose teismui buvo nurodyta jog: gyvenamos vietos adresu procesinių dokumentų nesiųsti, tam yra nurodytas el. paštas. Utenos apylinkės teismas ignoravo ieškovo prašymą. Be to, teismas turi pareigą įsitikinti, ar nusiųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti adresatui. Nėra aišku, ar procesiniai dokumentai buvo siųsti gyvenamosios vietos adresu, nes tai patvirtinančių dokumentų nėra. Taip pat, teismas ignoravo ir nepateikė atsakymo į ieškovo 2025-03-03 skundą. Ieškovas vertino, kad Utenos apylinkės teismo kaltė yra įrodyta visiškai. Ieškovui yra akivaizdu, jog jis patyrė neigiamas emocijas, nusivylė sistema, gaišo laiką skundų rašymams ir ieškiniams. Kadangi už teisėjų klaidas yra atsakinga Teisingumo ministerija, vadinasi, ji turi atlyginti padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2025-11-03 sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) I. R. 2024-12-31 pateikė skundą Utenos apylinkės teismui; 2) I. R. skundo pagrindu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-1166/2025; 3) Utenos apylinkės teismas 2025-01-07 nutartimi atsisakė priimti I. R. skundą, nes skundžiamas policijos nutarimas nėra skundo objektas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) prasme; 4) 2025-01-07 dienos nutartį Utenos apylinkės teismas išsiuntė I. R. paštu; 5) 2025-02-26 vokas su nutartimi grąžintas teismui; 6) 2025-02-27 Utenos apylinkės teisme gautas I. R. prašymas pateikti informaciją apie bylos nagrinėjimą; 7) 2025-02-27 Utenos apylinkės teismas I. R. 2025-01-07 nutartį (atsisakyti priimti skundą) išsiuntė elektroniniu paštu; 8) 2025-03-03 Utenos apylinkės teisme gautas I. R. apeliacinis skundas, kuris tą pačią dieną persiųstas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui; 9) Panevėžio apygardos teismas 2025-03-31 paliko nepakeistą 2025-01-07 Utenos apylinkės teismo nutartį, kurioje pažymėjo, kad dėl I. R. skundo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties įteikimu, apygardos teismas nepasisako, kadangi jo skundas buvo priimtas, konstatuojant, jog jis skundo padavimo termino nepraleido, atsižvelgiant į tai, kad nutartis jam buvo įteikta 2025-02-28.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ANK 573 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis, tiek pašto siunta. Iš minėto reguliavimo matyti, kad teismas turi pasirinkimo teisę, kokiu būdu proceso dalyviams įteikti procesinius dokumentus, praktikoje renkantis ekonomiškiausią įteikimo būdą. 2025-01-07 Utenos apylinkės teismo nutartis išsiųsta I. R. pašto siunta, tai yra galimas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas, nors nagrinėjamu atveju neoperatyvus, lyginant su ieškovo nurodytu būdu – įteikti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu. I. R., turėdamas bendro pobūdžio teisę ir tuo pačiu pareigą domėtis procesu, 2025-02-27 pateikė teismui prašymą suteikti informaciją apie jo pateikto skundo nagrinėjimo eigą. Teismas tą pačią dieną I. R. elektroniniu paštu išsiuntė 2025-01-07 nutartį. Utenos apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-1166/2025 nutartis, priimta 2025-01-07 (dėl atsisakymo priimti skundą), buvo vienintelis teismo atliktas procesinis veiksmas, lemiantis bylos eigą, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas gavo visą jam būtiną informaciją. Ieškovas 2025-03-03 pasinaudojo teise pateikti apeliacinį skundą, kuris buvo priimtas ir 2025-03-31 išnagrinėtas Panevėžio apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pasinaudojo teise pateikti apeliacinį skundą (ANK 644 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) I. R. prašo panaikinti 2025-11-03 nutartį, ir išspręsti bylą iš naujo arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
9. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos aplinkybių ir neišsiaiškino ar Utenos apylinkės teismo 2025-01-07 nutartis buvo išsiųsta atsakovui paštu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Teisingumo ministerija teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palinkti galioti skundžiamą sprendimą, kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
11. Atsakovės atstovės manymu, apeliaciniame skunde nėra nurodytų pirmosios instancijos teismo galimai padarytų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundžiamame sprendime visapusiškai ištirti nagrinėjamos bylos duomenys, susiklosčiusios faktinės aplinkybės bei atskleistas teisinis reguliavimas, kas rodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Apeliantas 2025-01-22 pateikė papildomus paaiškinimus ir prašymus (DOK-2714, 2954) ir papildomą prašymą (DOK-2899). I. R. šiuose procesiniuose dokumentuose nurodė papildomas aplinkybes ir motyvus, dėl kurių jo skundas turėtų būti patenkintas. Visos aktualios aplinkybės, argumentai ir įrodymai galėjo ir turėjo būti nurodyti apeliaciniame skunde (CPK 314 straipsnis). I. R., pateikdamas paminėtus procesinius dokumentus, siekia papildyti skundą, o tokie veiksmai negalimi pagal CPK 323 straipsnio nuostatas. Dėl to I. R. papildomus paaiškinimus ir prašymus bei papildomą prašymą atsisakoma priimti, į juos neatsižvelgiama, priimant šią nutartį.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
17. CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis). Apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnio nuostatose, draudžiančiose iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
18. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl neteisėtais teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas (ieškovas) neteisėtus teismo (teisėjo) veiksmus kildina iš Utenos apylinkės teismo veiksmų, kai teismas 2025-01-07 nutartį administracinių nusižengimų byloje Nr. II-14-1166/2025 apeliantui įteikė 2025-02-28 bei ignoravo ir nepateikė atsakymo į apelianto 2025-03-03 skundą. Apeliantas tvirtina, kad dėl šių teismo veiksmų jis neturėjo galimybės apskųsti nutarties. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareigas vykdė aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.
19. Kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, apeliantui 2025-01-07 nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. II-14-1166/2025 buvo išsiųsta registruotu paštu 2025-01-08. 2025-02-26 teisme buvo gautas pranešimas dėl neįteikto laiško apeliantui grąžinimo. Apeliantas 2025-02-27 kreipėsi į teismą, prašydamas pateikti informaciją apie bylos nagrinėjimo eigą. Teismas 2025-02-27 elektroniniu paštu išsiuntė apeliantui 2025-01-07 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-1166/2025.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nutartį gavo 2025-02-27 ne dėl teismo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad nepavyko įteikti laiško, kuriuo teisėtai buvo siunčiama teismo 2025-01-07 nutartis. Be to, remiantis LITEKO duomenimis, apeliantas 2025-03-03 pateikė apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025-01-07 nutarties, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas Panevėžio apygardos teisme. Spręstina, kad nutarties gavimas 2025-02-27 neturėjo įtakos apelianto procesinei teisei apskųsti nutartį, priešingai, apeliantas apskundimo teise sėkmingai pasinaudojo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog apeliantas, be bendro pobūdžio subjektyvių, deklaratyvių pareiškimų, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus, ieškinyje nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių šioje byloje teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas neįrodė, kad Utenos apylinkės teismas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir dėl Utenos apylinkės teismo veiksmų būtų apribota apelianto teisė į teisminę gynybą, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog teismo veiksmai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai: teismas apeliantui skirtus procesinius dokumentus išsiuntė laiku ir įstatyme nustatytu būdu.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra valstybės civilinės atsakomybės pagrindo – neteisėtų veiksmų, nes procesinių dokumentų siuntimo tvarka nebuvo pažeista, apelianto teisės nebuvo nepagrįstai paneigtos ar suvaržytos. Dėl to nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
23. Kiti nutartyje nepaminėti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovas neįgijo teisės į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovės atstovė nenurodė, jog atsakovė turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų ir neprašė šių išlaidų priteisti iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025-11-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.