Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės E. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K., atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės bei ieškovės L. K., atstovaujamos advokato Vyganto Skladaičio, ieškinį atsakovui A. M. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi vaiko poreikiai, prekių ir produktų kainos lyginant su buvusiais 2010 metais išaugo, dukra mokosi Tauragės „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, dėl to akivaizdu, kad vaiko tėvui kas mėnesį priteistas išlaikymas po 72,40 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas siekiant patenkinti bent minimalius socialinius vaiko poreikius, dėl to vaiko poreikių tenkinimui nebeužtenka priteistų lėšų sumos. Atkreipia teismo dėmesį, jog E. priversta lankytis pas gydytojus, nes jai nustatytas F32.10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, Z60.8 kitos problemos, susijusios su socialine aplinka, Z61.8 kiti vaikystėje patirti neigiami įvykai. Minėtos problemos atsirado dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo, ir nors santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, bet priežastis buvo būtent alkoholis ir smurtas šeimoje, dėl to šiuo metu vaikui yra išsivysčiusios minėtos diagnozės ir reikalingas medikamentinis gydymas bei psichologo pagalba.

4. Siekiant patenkinti bent minimalius vaiko poreikius E. preliminariai atsieina per mėnesį: vaistai - 20 Eur, psichologo paslaugos – 120 Eur, žirgų terapija - 60 Eur, šokių būrelis – 28 Eur, gitaros pamokos - 4,50 Eur, papildomas mokymas 34 Eur, pramogoms 20 Eur, draudimas 30 Eur, dienpinigiai 50 Eur, higienos priemonės 50 Eur, rūbai, avalynė, akiniai apatinis trikotažas 50 Eur, maistas, elektra vanduo, kompiuteris, internetas, telefonas - 150 Eur, kelionės pas psichiatrą (Klaipėdos m.), į žirgų terapiją (Kaišiadorys) – 50 Eur.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir neatvykimo į teismo posėdį nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

7. Byloje nustatyta, kad nepilnametė E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. K.-K. ir atsakovo dukra. L. K.-K. ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2010 m. spalio 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-367/2010 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 2 punktu šalys nusistatė, kad atsakovas mokės išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 72,40 Eur (250 Lt) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore nutarta uzufrukto teise paskirta L. K.-K..

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

10. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

11. Nagrinėjamu atveju prašoma padidinti ieškovės tėvų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi sutartą išlaikymą nepilnametei dukrai, motyvuojant pakitusiais nepilnametės dukros poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jos išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, sudarantis tik 72,40 Eur sumą per mėnesį, yra akivaizdžiai nepakankamas.

12. Analizuojant byloje nepilnametei dukrai skiriamų lėšų sudėtį, matyti, jog ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad reikalingos išlaidos dukrai sudaro apie 646,50 Eur/mėn.: vaistai - 20 Eur, psichologo paslaugos – 120 Eur, žirgų terapija - 60 Eur, šokių būrelis – 28 Eur, gitaros pamokos - 4,50 Eur, papildomas mokymas 34 Eur, pramogoms 20 Eur, draudimas 30 Eur, dienpinigiai 50 Eur, higienos priemonės 50 Eur, rūbai, avalynė, akiniai apatinis trikotažas 50 Eur, maistas, elektra vanduo, kompiuteris, internetas, telefonas - 150 Eur, kelionės pas psichiatrą (Klaipėdos m.), į žirgų terapiją (Kaišiadorys) – 50 Eur. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų dėl kurių nuolatos lankosi pas psichologą, lanko žirgų terapiją, perka vaisus, dėl to neišvengiamai ieškovės įstatyminei atstovei tenka didesnės išlaidos susijusios su vaiko išlaikymu.

13. Kaip minėta, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo jų vaikui teismo patvirtintas dar 2010 metais, kuomet šalių vaikui buvo 3 metai. Šiuo metu jai 16 m., t. y. per šį laiką ji pradėjo lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius, ji turi sveikatos problemų, dėl to nuolatos lankosi pas psichologą, lanko žirgų terapiją, todėl neišvengiamai nepilnametės mamai tenka papildomos išlaidos susijusios su dukros gydimu. Per visą šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo kiek daugiau nei 3,5 karto. Neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vien tik 2022 metais metinė infliacija šalyje sudarė 22,9 procentus (vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,8 proc., paslaugų – 13,4 proc.). Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas vaikui teiktinas 72,40 Eur dydžio išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jos poreikius.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840 Eur, apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Todėl, esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti 274 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur)/2).

15. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti 250 Eur sumą per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė dalį įrodymų patvirtinančių, jog šalių nepilnametė dukra dėl sveikatos problemų gydosi. Nors kitų ieškinyje nurodytų išlaidas patvirtančių duomenų nepateikė, tačiau teismas vertina, kad jų dydis yra atitinkantis nepilnametės dukros dabartinius būtinuosius poreikius.

16. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

17. Iš rašytinių įrodymų, įstatyminės atstovės atstovo paaiškinimų matyti, kad L. K.-K. šiuo metu dirba užsienyje pagal terminuotą darbo sutartį sezoninį darbą, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė turi ir gauna pajamas, kurių pagrindu išlaiko save ir dukrą. L. K.-K., taip pat kartu su esamu sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu turi nekilnojamo turto: du žemės ūkio paskirties sklypus bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu. L. K.-K. įsigijusi dvi transporto priemones: BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel V. L., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Visi šie duomenys apie turimą turtą leidžia teismui konstatuoti, kad L. K.-K. turtinė padėtis pakankamai gera.

18. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas turi Lietuvoje nekilnojamojo turto – žemės sklypą esant (duomenys neskelbtini). Atsakovas Lietuvoje oficialių pajamų neturi. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ar gauti mažesnes pajamas. Įstatyminės atstovės atstovas nurodė, kad, kiek yra žinoma, atsakovas išvykęs į užsienį, valkatauja, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas gali gauti bent jau minimalų darbo užmokestį, kuris šiuo metu Lietuvoje 840 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, nors nenustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė už ieškovės įstatyminės atstovės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

19. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametė E. M. gyvena kartu su įstatymine atstove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

21. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2010 m. spalio 14 d. teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl 72,40 Eur išlaikymo dydis, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Todėl reikalavimas pakeisti teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkinamas priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymą po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

22. Nepilnametės šalių dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina įstatyminė atstovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl bylinėjimo išlaidų.

24. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, tenkindamas ieškinį ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 250 Eur, tenkina 100 procentų ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atitinkamai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 47,95 Eur ((250 Eur – 72,40 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 47,95 Eur žyminis mokestis. Ieškovė šioje byloje patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

25. Iš atsakovo valstybei priteistinos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimalią (5 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-367/2010 patvirtintos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K.-K. (buvusi pavardė – M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos nutraukimų teisinių pasekmių sutarties 2 punktu nustatytą 72,40 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė L. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės įstatyminės atstovės L. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 47,95 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 95 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662). Šias sumas A. M. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.