- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- T-57-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31878-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
Įžanginė dalis
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo T. R. prašymą dėl jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-290/2021 priimto nuosprendžio peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 183 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą.
Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 9 d., T. R. 2023 m. lapkričio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro pasibaigus probacijos terminui.
Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 11 d. gautas T. R. prašymas, kuriame prašoma peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį atsižvelgiant į BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d. Prašyme nurodoma, kad nuo 2012 m. T. R. užsiima jaunų žmonių edukacijomis, veda seminarus, mokymus, reprezentuoja jaunimą tarptautiniuose renginiuose, dalyvavo ne vienose „(duomenys neskelbtini)“ mainų programose, yra buvęs (duomenys neskelbtini) Jaunimo reikalų tarybos narys, buvo atidaręs jaunimo užimtumo erdves, aktyviai dirbo prisidedant prie Jaunimo centro įkūrimo. Daugiau nei septynerius metus kiekvieną ketvirtadienį savanoriškai veda skautų užsiėmimus vaikams (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, savanoriški organizuoja renginius, žygius, stovyklas vaikams. Prisidėjo prie 2023 m. vykusios skautų stovyklos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dalyvavo per 2 300 dalyvių, veiklos koordinavimo, infrastruktūros. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) – veda vaikams edukacijas, organizuoja žygius, stovyklas, už tai gauna pajamas, turi visus reikiamus pažymėjimus ir kompetencijas darbui su vaikais ir jas nuolat tobulina. QR kodas ir leidimas dirbti su vaikais jam yra ne tik laisvalaikio praleidimo būdas bei prisidėjimas prie visuomenės gerovės, tačiau ir pajamų šaltinis.
Proceso dalyviai apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2025 m. vasario 12 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo proceso dalyviai prašymų, nušalinimų nepareiškė, atsiliepimų nepateikė.
T. R. prašymas tenkinamas.
BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta nuteistojo teisė pateikti prašymą teismui dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo. Tokio pobūdžio nuteistojo ar jo gynėjo prašymai bei prokuroro arba bausmę vykdančios institucijos teikimai pateikiami teismui, nagrinėjusiam bylą pirmąja instancija. Teismas, tenkindamas nuteistojo ar jo gynėjo prašymą dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo ir nustatęs, kad skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, nustato naują subendrintą bausmę (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).
Kaip teisingai prašyme nurodė T. R., 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-91-290/2021 matyti, kad T. R. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 2 (dvejiems) metams bei paskiriant įpareigojimą. T. R. 2023 m. lapkričio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro pasibaigus probacijos terminui (5 t., b. l. 151).
Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Taigi, šiuo atveju matyti, kad T. R. yra ne tik atlikęs jam Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau jam yra išnykęs teistumas, dėl ko jis yra laikomas neteistu. Tokiu atveju iš esmės nebūtų teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl asmens teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatų taikymo, nes asmens ir valstybės santykis jo nuteisimo kontekste yra nutrūkęs.
Vis tik, šiuo nagrinėjamu atveju T. R. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų kontekste, yra grindžiamas tuo, kad norint verstis darbu, paslaugų teikimu, savanoriška veikla, individualia veikla, praktika ir stažuotėmis, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais, ką iki šiol jis darė, jis turi gauti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas). Šio kodo gavimui taikomi apribojimai numatyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas).
Šio aukščiau paminėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas (toliau kartu – kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai), draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.
Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, šiuo metu T. R. yra draudžiama verstis tiesioginį kontaktą su vaikais turinčia veikla, atsižvelgiant į tai, kad jis yra teistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), padarymą nepaisant to, kad paskirtą bausmę jis yra atlikęs ir teistumas už šios nusikalstamos veikos padarymą jam yra išnykęs.
Nagrinėjamu atveju T. R. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), kuri po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų pakeista papildant šio straipsnio dalies dispoziciją alternatyviais požymiais, tačiau bausmių rūšys už šios nusikalstamos veikos padarymą išliko analogiškos. Taigi, šio straipsnio nuostatų pakeitimas jokios reikšmės T. R. teisinei padėčiai neturi, todėl pagrindo perkvalifikuoti šią jo nusikalstamą veiką nėra.
Visgi, apygardos teismas įžvelgia pagrindą perkvalifikuoti T. R. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ankščiau galiojusią BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) baudžiamoji atsakomybė kilo tam kas, pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šio straipsnio dalies sankcijoje buvo numatyta tik vienintelė laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Atitinkamai šis nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).
Šiuo metu galiojančioje BK 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Be to, keitėsi ne tik šio straipsnio dalies dispozicija, tačiau ir sankcija, kurioje numatytos naujos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, bei iki šešerių metų sutrumpintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas. Taigi, šie pakeitimai sąlygojo tai, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Teismo vertinimu, neperkvalifikavus T. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), susidarytų tokia teisinė situacija, kuomet šiuo metu jį nuteisus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) jis galėtų verstis veikla, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusia su vaikais, tuo tarpu neperkvalifikavus šio nusikaltimo pagal aktualią BK redakcija, jo turimas net ir išnykęs teistumas už BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) ribotų jo teisę verstis tokio pobūdžio veikla. Teismo įsitikinimu, toks baudžiamojo įstatymo vertinimas ir taikymas būtų itin formalus ir neatliepiantis lūkesčio, jog priėmus kokiu nors būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį įstatymą, jis galės būti pritaikytas. Juolab, kad T. R. tokio pobūdžio prašymą pateikus laikotarpiu nuo BK pakeitimų įsigaliojimo – 2023 m. birželio 1 d. iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos – 2023 m. lapkričio 8 d., šis jo prašymas butų buvęs išnagrinėtas iš esmės.
Pastebėtina, kad po BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., keitėsi ir BK 190 straipsnis, kuriame įtvirtintas turto vertės išaiškinimas, pagal kurį turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija ne 250 MGL (12 500 eurų), o 400 MGL (20 000 eurų), bet neviršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumos. Įvertinus tai, kad T. R. buvo inkriminuotas jo žinioje buvusio 21 114,36 Eur vertės turto pasisavinimas, kuris viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išlieka nepakitusi.
Taigi, teismo vertinimu, iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo metu galiojančios BK 183 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje lyginant ją su BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) sankcija, numatytas ne tik platesnis alternatyvių bausmių rūšių spektras, tačiau nustatyta ir švelnesnė laisvės atėmimo bausmės termino maksimumo riba, be to, ši nusikalstama veika priskiriama ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinus tai, darytina išvada, kad naujojo įstatymo nuostatos yra švelnesnės ir jų taikymas lengvina T. R. teisinę padėtį. Dėl šių priežasčių, T. R. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) perkvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Visgi, teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju T. R. paskirtos bausmės peržiūrėjimas netenka prasmės, nes bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, jis jau yra atlikęs 2023 m. lapkričio 8 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti T. R. prašymą.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, T. R. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Nutartis gali būti skundžiama per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos, skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.