- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-350-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29412-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei L. M. ir trečiajam asmeniui J. G. dėl turto savininko teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę netrukdyti disponuoti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis 3-7 (5/100 iš 3,40 m²), 3-9a (5/100 iš 1,20 m²) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3). Patikslinęs reikalavimus, prašė teismo konstatuoti, kad atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, esančiomis Giedraičių g. 85, Vilniuje, plane pažymėtomis: 3-7 (5/100 iš 3,40 kv. m.), 3-9a (5/100 iš 1,20 kv. m.); įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti naudojimosi patalpomis, kurios yra adresu Giedraičių g. 85, plane pažymėtos: 3-7 (5/100 iš 3,40 kv. m.), 3-9a (5/100 iš 1,20 kv. m.), kliūtis, t.y. įpareigoti atsakovę atrakinti duris, kurios trukdo patekti į bendro naudojimosi patalpas, perduoti ieškovui durų, per kurias galima patekti į bendrojo naudojimo patalpas, raktus, taip pat, pašalinti visas kitas kliūtis, esančias bendrojo naudojimo patalpose, kurios gali trukdyti ieškovui naudotis bendromis patalpomis, t. y. užtikrinti ieškovui naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiomis bendromis patalpomis; jeigu atsakovė nevykdytų teismo įpareigojimų per teismo sprendime nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę pačiam likviduoti savavališkai sudarytas kliūtis patekti į bendro naudojimo patalpas pasitelkiant tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalbą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Nurodė, kad 2004-04-28 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-2245 pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, administracines patalpas, unikalus numeris 1097-2004-3016:0047 su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 3-1 (1/100 iš 7,0 kv. m.), 3-1b (5/100 iš 2,70 kv. m.), 3-7 (5/100 iš 3,40 kv. m.) 3-9a (5/100 iš 1,20 kv. m.), 3-12 (5/100 iš 25,30 kv. m.), t.y. 1,70 kv. m., esančias adresu Giedraičių g. 85-302. Bendro naudojimosi patalpų bendrasavininkė yra atsakovė L. M., kuriai priklauso greta esančios administracinės patalpos, kurių unikalus numeris 1097-2004-3016:0061. Turto įgijimo momentu patalpos buvo pertvarkytos taip, kad į ieškovui priklausančias patalpas patenkama iš bendro koridoriaus pažymėto 3-12, o praėjimas, t.y. durys į bendro naudojimo patalpas, kuriose yra inžineriniai tinklai (šilto/šalto vandens tiekimas, nuotekų tinklai), san. mazgas ir kt. yra užtvertas ir ieškovui yra apribotos galimybės naudotis bendromis patalpomis. Atsakovė neteisėtai naudoja dalį bendro naudojimo patalpų, kuriose yra prieiga prie šalto/karšto vandens tiekimo ir nuotekų tinklų (sanitarinio mazgo), kurios bendros nuosavybės teise priklauso ieškovui ir tuo pažeidžia ieškovo, kaip turto savininko, teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir kaip bendraturtis negali valdyti savo dalies bendrame turte (b. l. 92-93).
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-22; 108-109). Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nutyli aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ginčo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei, tiek tretiesiems asmenims, kurie kartu su šios bylos šalimis yra ginčo patalpų bendrasavininkai ir galintys jomis naudotis. Be to, pažymėjo, kad bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 3-7, yra 3,40 kv. m. ploto, o ieškovui tenka 0,17 kv. m., atsakovei – 0,1292 kv. m. šios patalpos. Bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 3-9a yra 1,20 k. m. ploto, tad ieškovui tenka 0,06 kv. m., o atsakovei – 0,0456 kv. m. šios patalpos. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė neleidžia naudotis teisėtai jam priklausančiomis ginčo patalpomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė jam trukdo naudotis teisėtai priklausančiomis patalpomis. Ieškovo patikslintas reikalavimas pašalinti naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 3-7 ir 3-9a, kliūtis yra nekonkretus ir neaiškus. Nurodė, kad ieškovas yra įsirengęs atskirą įėjimą į jam nuosavybės teise priklausančią patalpą ir panaikinęs plane numatytą įėjimą į bendro naudojimo patalpas. Jei ieškovas nebūtų panaikinęs įėjimo į bendro naudojimo patalpas iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, ieškovas galėtų jomis naudotis. Pažymėjo, jog ieškovui bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 3-7, priklauso 0,17 m², o patalpoje, pažymėtoje indeksu 3-9a – 0,06 m². Tuo tarpu reikšdamas ieškinį, įskaitant ir patikslintus jo reikalavimus, ieškovas prašo netrukdyti jam naudotis visomis patalpomis. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje reiškia sąlyginį reikalavimą – jei atsakovė nevykdytų teismo įpareigojimų per teismo sprendime nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę pačiam likviduoti savavališkai sudarytas kliūtis patekti į bendro naudojimo patalpas pasitelkiant tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalbą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – tenkino ieškovo V. V. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo suteikti jam teisę pačiam likviduoti savavališkai sudarytas kliūtis patekti į bendro naudojimo patalpas pasitelkiant tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalbą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; pripažino, kad atsakovė L. M. neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, esančiomis Giedraičių g. 85, Vilniuje, plane pažymėtomis indeksais 3-7 (5/100 iš 3,40 kv. m.), 3-9a (5/100 iš 1,20 kv. m.); įpareigojo atsakovę L. M. savo lėšomis per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti naudojimosi patalpomis, kurios yra adresu Giedraičių g. 85, plane pažymėtos indeksais 3-7, 3-9a, kliūtis, t. y. įpareigojo atsakovę atrakinti duris, kurios trukdo patekti į bendro naudojimosi patalpas, plane pažymėtas indeksais 3-7, 3-9a, perduoti ieškovui durų, per kurias galima patekti į bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 3-7, 3-9a, raktus; priteisė iš atsakovės ieškovo V. V. naudai 609,62 eurų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo V. V. atsakovės L. M. naudai 30,00 eurų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo V. V. 10,25 eurų žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovės L. M. 5,60 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (b. l. 132-138). Teismas nurodė, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei trečio asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas negali naudotis bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 3-7, 3-9a, kadangi atsakovė jai priklausančias patalpas su bendro naudojimo ginčo patalpomis yra išnuomavusi J. G. ir tik ji turi raktus nuo bendro naudojimo patalpų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovo teisė naudotis jam priklausančia bendro naudojimo patalpų dalimi yra nepagrįstai varžoma, todėl reikalavimas pripažinti, jog atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, esančiomis Giedraičių g. 85, Vilniuje, plane pažymėtomis indeksais 3-7 (5/100 iš 3,40 kv. m.), 3-9a (5/100 iš 1,20 kv. m.), pagrįstas ir tenkintinas. Teismas netenkino reikalavimo pašalinti visas kitas kliūtis, esančias bendrojo naudojimo patalpose, kurios gali trukdyti ieškovui naudotis bendromis patalpomis, t. y. užtikrinti ieškovui naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiomis bendromis patalpomis, kadangi aptariamas ieškovo reikalavimas yra abstraktus, neatitinkantis teisių gynimo būdo, todėl tokio reikalavimo tenkinimo atveju nebūtų atkurta teisinė taika tarp šalių (CPK 2 straipsnis), priešingai, reiškiamo reikalavimo nekonkretumas, abstraktumas, sudarytų prielaidas naujiems ginčams, vykdant teismo sprendimą, kilti. Pažymėjo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovui priklauso tik labai maža dalis bendro naudojimo patalpų, savaime nepaneigia ieškovo teisės jomis naudotis. To nepaneigia ir atsakovės argumentas, kad ieškovo patalpoms yra įrengtas atskiras įėjimas, o iš ieškovui priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 3-6, praėjimas yra panaikintas. Nagrinėjamu atveju šalys nereiškė reikalavimo dėl atsidalinimo būdo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat neginčijo ieškovui priklausančios dalies, esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl vien aptariama atsakovės nurodyta aplinkybė nesuteikia jai teisės riboti ieškovo teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis (CK 4.75 straipsnis). Papildomai teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės siekia apginti savo pažeistą teisę naudotis bendro naudojimosi patalpomis, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos ar atsidalinimo būdo nustatymo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesam neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą kitų bendro naudojimo patalpų savininkų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, todėl įvertinęs tai, kad didžioji dalis pirmojo reikalavimo tenkinta, teismas sprendė, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 95 proc., o atmestų – 5 proc. Ieškovo prašomą priteisti 815,85 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą mažino iki 600,00 Eur, atsižvelgęs į ieškinio apimtį ir jo turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovui iš atsakovės priteisė 609,62 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė patyrė 3160,28 Lt (915,28 eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors sąskaitoje nurodyta suma 3450,00 Lt (b. l. 74-78). Įrodymų, jog atsakovė būtų sumokėjusi likusią bylinėjimosi išlaidų dalį, nepateikė (CPK 98, 178 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. V. ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 140-143). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintų sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovas patikslintu ieškiniu iš esmės prašė pašalinti naudojimosi patalpomis kliūtis, tačiau teismas nusprendė pripažinti, kad atsakovė neteisėtai apribojo ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis. Be to, sistemiškai taikant CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo turinį, ieškovo pareikštas reikalavimas konstatuoti, kad atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis patalpomis, yra teismo sprendimo motyvuojamosios, tačiau ne rezoliucinės dalies sudėtine dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagal procesinį tikslą nėra ieškinys dėl pripažinimo, tokį ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti kaip nepagrįstą, negalintį būti teismo sprendimo rezoliucinės dalies elementu;Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, CPK 279 straipsnio 4 dalį ir civilinio proceso tikslą, nes priimto sprendimo nėra galimybių įvykdyti, juo neatkurta teisinė taika tarp šalių ir sudaromos prielaidos kilti ginčams tarp šalių ateityje. Sprendimas dalyje, kuria pripažinta, kad atsakovė neteisėtai riboja ieškovo teisę naudotis patalpomis, negali būti įvykdomas. Be to, sistemiškai aiškinant sprendimo rezoliucinę dalį, kuria atsakovė įpareigojama pašalinti kliūtis, t.y. atrakinti patalpų duris ir raktą nuo jų perduoti ieškovui, akivaizdu, kad sprendimu sukuriamos prielaidos ateityje kilti ginčams;Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK netinkamai ir nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovo siekis – naudotis sanitariniu mazgu, esančiu patalpoje 3-9a, tačiau taip savo reikalavimų neformulavo, kartu užkirsdamas kelią atsakovei tinkamai atskirsti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų ieškovo ketinimų, neatskleidė bylos esmės, todėl nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad tarp visų bendrojo naudojimo patalpų savininkų daugelį metų egzistavo ir buvo susiklostę faktiniai patalpų naudojimo santykiai;
Pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismui nepagrįstai patenkinus netinkamą ieškovo reikalavimą, atsakovei nepagrįstai buvo perkelta bylinėjimosi išlaidų našta, t.y. atsakovei priteisiant didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį.
Atsiliepimas
Ieškovas V. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 154-158). Nurodė šiuos atsikirtimus į skundą:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, kadangi sprendime yra visos reikalaujamos dalys. Tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra konstatuota, jog atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis, nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir prieštaraujančiu CPK 270 straipsnio reikalavimams, kadangi šis reikalavimas buvo pateiktas ieškinyje. Be to, taip ieškovas pasirinko ginti teisme savo pažeistas teises;Atsakovė nurodo nepagrįstus argumentus dėl neva teismo sprendimo negalimumo įvykdyti, nes teismo sprendimą galima įvykdyti – atsakovė privalo atrakinti duris ir perduoti ieškovui raktą. Atsakovės nurodomi argumentai yra itin formalūs, ji bando suklaidinti ieškovą ir teismą. Sprendimo rezoliucinę dalį reikia aiškinti neatskiriamai, sistemiškai, todėl formalus teiginys, kad teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog atsakovė riboja ieškovo teises nepagrįstai, neįmanoma įvykdyti, vertintinas kaip nepagrįstas;Visos bendro naudojimosi patalpos priklauso bendra nuosavybe tiek ieškovui, tiek atsakovei, o ne tik sanitarinis mazgas. Ieškovui apskritai nėra sudaromos galimybės patekti į bendro naudojimosi patalpas, pažymėtas Nr. 3-7 ir 3-9a, o ne tik užkertama galimybė naudotis sanitariniu mazgu, kaip teigia apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 17,70 kv.m. ploto administracinės patalpos, esančios Giedraičių g. 85, Vilniuje, plane pažymėtos indeksu 3-6, su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 3-7 (5/100 iš 3,40 m²), 3-9a (5/100 iš 1,20 m²) ir kt. (b. l. 5-8, 11). Atsakovei L. M. nuosavybės teise priklauso 11,00 kv.m. bendro ploto administracinės patalpos, esančios Giedraičių g. 85, Vilniuje, plane pažymėtos indeksais 3-8, 3-9 su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 3-7, 3-9a ir kt. (b. l. 27-29, 45-49). Iš 737-osios negyvenamojo namo savininkų bendrijos 2015-02-23 pažymos matyti, jog bendro naudojimo patalpomis ir ten esančiais sanitariniai mazgais (plane pažymėtais 3-7 ir 3-9a) naudojasi tik Giedraičių g. 85-303 patalpos gyventojai. 302 patalpos savininkui nėra sudaryta sąlygų į sanitarinę patalpą patekti, kadangi praėjimas, t.y. durys į bendro naudojimo patalpas yra užrakintos savininko, kuriam priklauso patalpos, esančios Giedraičių g. 85-303, Vilniuje (b. l. 101). Ieškovas V. V., kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios Giedraičių g. 85-302, Vilniuje, teismui pateiktu ieškiniu siekia apginti savo kaip bendraturčio teisę naudotis bendro naudojimosi patalpomis, kuriose yra įrengtas sanitarinis mazgas (plane pažymėtos 3-7 ir 3-9a).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovė L. M. neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, esančiomis Giedraičių g. 85, Vilniuje, plane pažymėtomis indeksais 3-7 (5/100 iš 3,40 kv. m.), 3-9a (5/100 iš 1,20 kv. m.); įpareigojo atsakovę L. M. savo lėšomis per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti naudojimosi patalpomis, kurios yra adresu Giedraičių g. 85, plane pažymėtos indeksais 3-7, 3-9a, kliūtis, t. y. atrakinti duris, kurios trukdo patekti į bendro naudojimosi patalpas, plane pažymėtas indeksais 3-7, 3-9a, perduoti ieškovui durų, per kurias galima patekti į bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 3-7, 3-9a, raktus; priteisė iš atsakovės ieškovo V. V. naudai 609,62 eurų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo V. V. atsakovės L. M. naudai 30,00 eurų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo V. V. 10,25 eurų žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovės L. M. 5,60 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (b. l. 132-138). Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovo teisė naudotis jam priklausančia bendro naudojimo patalpų dalimi yra nepagrįstai varžoma. Pažymėjo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovui priklauso tik labai maža dalis bendro naudojimo patalpų, savaime nepaneigia ieškovo teisės jomis naudotis, kaip ir aplinkybė, kad ieškovo patalpoms yra įrengtas atskiras įėjimas, o iš ieškovui priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 3-6, praėjimas yra panaikintas.
Nesutikdama su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skunde nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintų sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Pasak apeliantės, ieškovas ieškiniu iš esmės prašė pašalinti naudojimosi patalpomis kliūtis, tačiau teismas nusprendė pripažinti, kad atsakovė neteisėtai apribojo ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis. Pažymėjo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas konstatuoti, jog atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis patalpomis, turėjo būti teismo sprendimo motyvuojamosios, tačiau ne rezoliucinės dalies sudėtine dalimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog CPK 270 straipsnyje numatyta, kad sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tuo tarpu rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti; priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos; bylinėjimosi išlaidų paskirstymas; teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų; sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Pateiktu skundu apeliantė iš esmės nurodo, jog dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai apribojo ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis, teismas turėjo pasisakyti tik motyvuojamojoje sprendimo dalyje, tačiau ne rezoliucinėje dalyje, kadangi, apeliantės teigimu, ieškovas iš esmės teismo prašė tik pašalinti naudojimosi patalpomis kliūtis.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pateiktu prašymu dėl reikalavimų patikslinimo ieškovas V. V. sukonkretino savo reikalavimus ir prašė teismo konstatuoti, kad atsakovė neteisėtai apriboja jo teisę naudotis jam priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis (b. l. 92-93), t.y. reikalavimas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas pasisakė rezoliucinėje sprendimo dalyje buvo ieškovo suformuluotas kaip atskiras ieškinio reikalavimas. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ieškovas iš esmės prašė pašalinti naudojimosi patalpomis kliūtis, todėl aukščiau nurodytas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, atmetama kaip nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai – įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti naudojimosi patalpomis kliūtis ir perduoti ieškovui durų, per kurias galima patekti į bendrojo naudojimo patalpas, raktus, iš esmės galėjo būti realizuoti ir tenkinami tik
teismui pripažinus, jog atsakovė L. M. neteisėtai apriboja ieškovo V. V. teisę naudotis jam priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis. Nurodytina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013 ir kt.). Minėtas išaiškinimas suponuoja, jog teisė pasirinki, kokius reikalavimus reikšti byloje, priklauso tik ieškovui ir tik jis nusprendžia dėl savo teisių gynimo būdo. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik rezoliucinėje, bet ir motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl šio ieškinio reikalavimo, todėl aplinkybė, jog teismo rezoliucinėje dalyje yra konstatuota, kad atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis, nesudaro pagrindo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja CPK 270 straipsniui.
Skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, CPK 279 straipsnio 4 dalį ir civilinio proceso tikslą, nes sprendimas dalyje, kuria pripažinta, kad atsakovė neteisėtai riboja ieškovo teisę naudotis patalpomis, negali būti įvykdomas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliantės argumentu, nes teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kurioje konstatuota, kad atsakovė neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis, vienos kaip tokios, įvykdyti neįmanoma. Visgi, kita išvestinė rezoliucijos dalis įpareigoja atsakovę nurodytus teisės pažeidimus pašalinti, t.y. atrakinti duris ir perduoti raktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, jog teismo sprendimo rezoliucinę dalį reikia aiškinti ir taikyti neatskiriamai nuo kitų jos dalių, sistemiškai, todėl aplinkybė, jog viena rezoliucijos dalis negali būti tiesiogiai įvykdyta, dar nereiškia, jog jos negalima įvykdyti apskritai.
Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK netinkamai ir nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir nesiaiškino tikrųjų ieškovo ketinimų, nes ieškovo siekis – naudotis sanitariniu mazgu, esančiu patalpoje 3-9a, tačiau taip savo reikalavimo jis neformulavo ir pažeidė atsakovės teisę tinkamai atskirsti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliantės teiginiai yra paremti tik jos asmeniniais pasvarstymais ir nepagrįsti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovui V. V. nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos Nr. 3-7 ir 3-9a, o ne tik sanitarinis mazgas. Ieškovui nėra galimybės patekti ne tik į apeliantės nurodomą sanitarinį mazgą, tačiau ir į aukščiau nurodytas kitas bendrojo naudojimo patalpas. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esanti 737-osios negyvenamojo namo savininkų bendrijos 2015-02-23 pažyma (b. l. 101), taip pat ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuoja, jog į bendrojo naudojimo patalpas patenkama tik per Nr. 3-7 ir 3-9a plane pažymėtų bendrojo naudojimo patalpų įėjimą, tačiau jomis naudojasi tik atsakovei priklausančiose patalpose gyvenanti nuomininkė, nes iš patalpų Nr. 3-8, 3-7 ir 3-9a yra suformuotos gyvenamosios patalpos (b. l. 112-118).
Skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes teismui nepagrįstai patenkinus netinkamą ieškovo reikalavimą, atsakovei nepagrįstai buvo perkelta bylinėjimosi išlaidų našta iš jos priteisiant didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą ir teisėtai pripažino, jog atsakovė L. M. neteisėtai apriboja ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos byloje taip pat buvo paskirstytos teisingai.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 250 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.