- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2AT-35/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05970-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Albinas Sirvydis, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Š. prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 3.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A3“ (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atsitrenkė į stovinčius automobilius, dėl to jie buvo apgadinti, eismo įvykio metu padarė turtinės žalos; nesant nukentėjusių asmenų įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip L. Š. pažeidė KET 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu L. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda L. Š. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi L. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Šalies argumentai
L. Š. prašo atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti atnaujinta dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, lėmusių neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimą. L. Š. teigia eismo įvykio nepadaręs, jį padariusi M. K., kuri iš eismo įvykio vietos pasišalino. M. K. proceso metu buvo apklausta ne įvykio vietoje, nė vienas liudytojas byloje nepatvirtino matęs būtent jį vairuojantį automobilį. Jis, nesutikdamas dėl pasitraukimo iš įvykio vietos jam inkriminavimo, nurodo, kad nė vienam namo gyventojui neišėjus iš namo po įvykio, o M. K. iš įvykio vietos pasišalinus, jis neturėjo realios galimybės iškviesti policiją, todėl nusprendė į policijos įstaigą važiuoti pats pro Pašilės gatvę, ten ir buvo sulaikytas. Teismai netinkamai įvertino policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime ir liudytojos M. K. parodymuose atspindėtas aplinkybes, joms suteikdami prioritetą prieš pareiškėjo parodymus byloje. L. Š. teigia automobilio nevairavęs, automobilis stovėjo atviromis durelėmis, kol M. K. rūkė, vėliau ji savavališkai sėdo už vairo ir nuspaudusi greičio pedalą trenkėsi keletą kartų į stovinčius kieme automobilius, nes negalėjo sustabdyti vairuojamo automobilio. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo atkreiptas dėmesys į automobilio padangų pėdsakus, iš kurių, anot L. Š., buvo matyti, jog automobilis, staiga pajudėjęs iš stovėjimo vietos, trenkėsi į atokiau stovinčius automobilius ir juos apgadino. Iš įvykio schemos neaišku, kada ji buvo braižoma ir kaip tiksliai ji atvaizduoja eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas, anot pareiškėjo, nagrinėdamas bylą vadovavosi tik rašytine administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kurioje M. K. paaiškinimas yra prieštaringas.
Taip pat L. Š. teigia, kad jo byla apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėta neteisėtai, nes apie teismo posėdį teisme jam nebuvo pranešta, nesuteikta galimybė išreikšti argumentus, taip, anot pareiškėjo, atimta teisė būti išklausytam; neišnagrinėtos skunde nurodytos aplinkybės, pažeidžiant ATPK 248 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Nutarimas ir nutartis buvo grindžiami argumentais, susijusiais su įrodymų vertinimo taisyklių taikymu, tad išklausyti turėjo būti visi suinteresuoti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių bei neužtikrino L. Š., kaip silpnesniosios šalies, procesinių teisių įgyvendinimo.
Anot L. Š., jo neinformavus apie apeliacinį procesą ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (ATPK 257¹ straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Pareiškėjas teigia, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą ir asmens kaltę. Tai teismų nebuvo nustatyta. Taip pat pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veikimu – tyčia. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad L. Š. neturėjo ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl teismai nepagrįstai kvalifikavo jo veiką kaip tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos. Nebuvo nustatyti jokie motyvai ar tikslai, dėl kurių L. Š. norėjo išvengti atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-2972/2010, N261-910/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, nebuvo išsiaiškinta, kaip ir kieno veikos buvo padarytos; policija nesiėmė priemonių tam, kad būtų nustatyti potencialūs liudytojai – namo gyventojai. Reikšmingų aplinkybių teismas nenustatė, L. Š. nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą, pateikti argumentus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į L. Š. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo L. Š. prašymą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad prašyme keliamos versijos, jog automobilį vairavo ne pareiškėjas, o M. K., taip pat tai, kad L. Š. neketino pasišalinti iš įvykio vietos, o policijos pareigūnų buvo sustabdytas važiuojantis į policijos komisariatą, turi būti vertinamos kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, nes tiek savo paaiškinime, tiek ir apklausta teismo posėdyje M. K. neigė vairavusi automobilį ir nuosekliai parodė, kad pats pareiškėjas kliudė apsisukdamas kitus automobilius. Taip pat M. K. buvo neblaivi ir neturėjo teisės vairuoti. Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnį bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje. Taigi teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, priėmė sprendimą bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti rašytinio proceso tvarka, neturėjo pareigos apeliantui apie teismo posėdį pranešti asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Š. prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies taikymo
Nubaustasis L. Š. savo prašymą panaikinti dėl jo priimtus sprendimus iš esmės motyvuoja tuo, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta jam nepranešus apie bylos nagrinėjimą ir taip pažeidžiant jo teises į gynybą ir tinkamą teismo sprendimą.
Nubaustojo argumentai atmestini, jais remiantis naikinti teismų sprendimus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų.
Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. Š. teisės, nustatytos ATPK 272 straipsnyje, nebuvo pažeistos ar suvaržytos. Nagrinėjant bylą dalyvavo ir jis pats, ir jo atstovas, buvo apklausiami liudytojai E. G., D. R., A. J., M. K., tiriami kiti byloje surinkti duomenys. Teisė užduoti liudytojams klausimus nebuvo varžoma ir, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, buvo realizuota. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, L. Š. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Priimtame teismo nutarime visi įrodymai, patvirtinantys L. Š. kaltumą, išdėstyti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nubaustojo L. Š. skundą, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pripažino pagrįstomis ir teisingomis. Šis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino tinkamai, teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisingai L. Š. nubaudė už padarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje į visus nubaustojo L. Š. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus yra motyvuotai atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie atmetami.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas byloje rėmėsi iš įvairių skirtingų įrodymų šaltinių gautais įrodymais, juos vertino kaip visumą ir darė teisiškai pagrįstas bei motyvuotas išvadas. Taigi pagal teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad buvo padaryti materialiosios ar proceso teisės pažeidimai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Pagal ATPK 302⁹ straipsnio 3 dalį, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsiunčiami pranešimai šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. Prireikus į teismo posėdį šaukiami liudytojai, ekspertai, specialistai, išreikalaujama papildoma medžiaga. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje. Šiuo atveju teisėjas nematė pagrindo skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, todėl proceso normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, nebuvo pažeistos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo tenkinti L. Š. prašymą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Š. prašymą.