Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimo L. Š. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu L. Š. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2013-08-20 apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atsitrenkė į stovinčius automobilius, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, eismo įvyko metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiųjų asmenų įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatyta tvarka, iš eismo įvykio nuvažiavo, tuo pažeidė KET 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

L. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde apeliantas nurodo, kad jis vykdė KET 234 punkto reikalavimus – neturėdamas mobiliojo ryšio telefono ir nesulaukęs nukentėjusių automobilių vairuotojų, nusprendė policijai pranešti pats asmeniškai, juolab, kad pranešimo būdas KET nenumatytas. Apeliantas teigia, kad neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos, tuo labiau, kad eismo įvykį sukėlė neblaivi keleivė M. K., kas patvirtinama važiavimo būdu ir ant kelio paliktomis padangų vėžėmis. L. Š. teigia taip vairuoti negalėjęs, nes turi apie trejų metų vairavimo stažą, o pagal pėdsakus matyti, kad prie vairo sėdėjo neblaivus asmuo, nemokantis vairuoti. L. Š. teigimu, M. K. savavališkai sėdo prie veikiančio automobilio vairo ir, paspaudusi greičio pedalą, įsirėžė į kitus automobilius ir po įvykio lyg niekur nieko nuėjo namo. Apeliantas nurodo, kad nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad automobilį vairavo M. K., todėl teismas nepagrįstai juo nepatikėjo. L. Š. teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius išreiškė poziciją, jog L. Š. kaltė įrodyta ir administracinė nuobauda jai skirta pagrįstai.

L. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą L. Š. administracinių teisės pažeidimų byloje. Apygardos teismas daro išvadą, jog, nors L. Š. neigia savo kaltę, jo kaltė įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4-5), fotonuotraukomis (b. l. 7-13), tarnybiniais pranešimais (b. l. 14-15), liudytojų E. G. (b. l. 17), A. J. (b. l. 18), D. R. (b. l. 19), M. K. (b. l. 20) paaiškinimais bei parodymais teismo posėdyje (b. l. 49).

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai netikėjo L. Š. keliama versija, kad automobilį vairavo M. K., bei jo paaiškinimu, kad jis neketino pasišalinti iš eismo įvykio vietos, bet policijos pareigūnų buvo sustabdytas važiuojantis į policijos komisariatą. Tiek savo paaiškinime, tiek ir apklausta teismo posėdyje M. K. neigė vairavusi L. Š. automobilį ir nuosekliai parodė, kad pats L. Š. apsisukinėdamas kliudė kitus automobilius. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. buvo neblaivi ir neturi teisės vairuoti, teismas neturi pagrindo netikėti M. K. parodymais, kad ji automobilio nevairavo, tuo tarpu pažeidėjo keliamos versijos vertintinos kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. L. Š. savo kaltę neigė, turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, todėl nebuvo pagrindo apylinkės teismui svarstyti galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimą nepakeistą ir L. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.