Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys UAB „Deforta“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-07-11 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas (ieškovas) įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis pagal užsakovo (atsakovo) užsakymus, kuriuose nurodomi darbų pavadinimai, darbų atlikimo terminai bei kiti konkrečių darbų atlikimui keliami reikalavimai konkrečiam objektui, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti (ESO-2017-740) 0,4-10 kV įtampos oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo, Panevėžio reg. Utenos ETES darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (civilinės elektroninės bylos apyrašo lapai (toliau – b. l.) 21-32). Pagal sutartį atliekamų darbų apimtys nurodytos sutarties Priede Nr. 2, bendrą maksimalią sutarties kainą sudaro 685465 Eur su PVM (sutarties 2.1, 2.2 p.). Konkreti rangovo atliekamų darbų apimtis apibrėžiama užsakovo pateikiamoje darbų užduotyje (sutarties 2.3 p.).

2019-05-30 tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Deforta“ buvo sudarytas Susitarimas dėl 2017-07-11 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Nr. K-1654 (b. l. 33-34). Susitarime numatyta, kad jis sudarytas, atsižvelgiant į tai, kad užsakovas, siekdamas užbaigti sutartinius santykius iki 2019-06-30, pateikė didesnius užduočių kiekius per trumpą laikotarpį, ir sutartyje numatyta galimybė pratęsti užduotyse numatytus darbų atlikimo terminus esant užsakovo papildomiems nurodymams (50 proc. iš priede Nr. 1 teiktų užduočių buvo teiktos kaip papildomos (techninės priežiūros), t. y. 118 iš 239 užduočių). Susitarimu šalys susitarė nutraukti Sutartį šalių susitarimu nuo dienos, kada rangovas tinkamai įvykdo visus Priede Nr. 1 (b. l. 35) nurodytus darbus, jie sutartyje nustatyta tvarka yra priimami ir užsakovas už juos atsiskaito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; rangovas įsipareigojo atlikti Susitarimo Priede Nr. 1 nurodytus ir iki Susitarimo sudarymo neįvykdytus darbus ir perduoti jų rezultatą užsakovui iki 2019-06-30 (Susitarimo 1 p., 2 p.).

Atsakovas ieškovui pateikė raštą dėl delspinigių skaičiavimo Nr. 47030, kuriame nurodyti laiku neatlikti darbai ir apskaičiuotos 75540 Eur netesybos, kurios bus išskaičiuotos iš ieškovui mokėtinų sąskaitų (b. l. 37-38). 2019-08-09 atsakovas ieškovui pateikė sąskaitą faktūrą KP Nr. 000507 delspinigiams už ne laiku atliktus rangos darbus, kurių suma 24225 Eur, nurodydamas, kad pastarąja suma bus sumažintas mokėjimas pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras (b. l. 39). 2019-09-03 atsakovas ieškovui pateikė sąskaitą faktūrą KP Nr. 000535 delspinigiams už ne laiku atliktus rangos darbus, kurių 5092,14 Eur suma, nurodant, kad pastarąja suma bus sumažintas mokėjimas pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras, kurios sutampa su išvardintomis sąskaitoje faktūroje KP Nr. 000507 (b. l. 43). Gavęs ieškovo raštą dėl delspinigių skaičiavimo, atsakovas perskaičiavo netesybų sumą ir sumažino taikomų netesybų vertę iki 9045 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad panaikintos pagal sutarties 4.4 p. priskaičiuotos netesybos iki 2019-06-30 ir panaikintos pagal sutarties 4.10 p. priskaičiuotos netesybos dėl rangovo vėlavimo pateikti atliktų darbų aktus su pašalintais trūkumais (b. l. 53). Atsakovas nurodė, kad perskaičiuotų netesybų sumą sudaro pagal sutarties 4.4 p. priskaičiuotos netesybos už laikotarpį nuo 2019-06-30 iki atliktų darbų akto pateikimo per informacinę sistemą TIVIS dienos, ir kad netesybos bus išskaičiuotos iš ieškovui mokėtinų sąskaitų. Atsakovas pateikė ieškovui kreditines sąskaitas faktūras KP Nr. 000586 ir KP Nr. 000604 (b. l. 54-55).

Ieškovas atsakovo atliktą įskaitymą ginčija, teigdamas, kad atsakovo priskaičiuoti delspinigiai mažintini nuo 9045 Eur sumos (15 Eur už dieną) iki 136,67 Eur (0,05 proc. už dieną). Taigi nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, ar atsakovas turėjo galiojančią 9045 Eur sumos reikalavimo teisę į ieškovą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių netesybų mažinimo pagrindų egzistavimo.

Rangos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų iki užsakyme nurodytos datos, užsakovui pareikalavus, moka 0,05 procento dydžio delspinigius nuo užsakymo sumos (Eur su PVM), bet ne mažiau kaip 15 Eur dydžio už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina dėl uždelsto darbų atlikimo užsakovo patirtus tiesioginius nuostolius.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Civilinio kodekso, toliau – CK 6.71 str. 1 d.). Netesybas kaip sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą numato CK 6.256 str. 2 d. CK 6.258 str. 1 d. numatyta, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

Nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Taigi vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas visus darbus (239 darbų sąrašas Priede Nr. 1, b. l. 35) pagal 2019-05-30 Susitarimą turėjo atlikti iki 2019-06-30. Ieškovas pavėlavo atlikti 44 darbus, kurių vertė 17762,78 Eur. Minėta, jog šiame Susitarime yra numatyta, kad atsakovas, siekdamas užbaigti sutartinius santykius iki 2019-06-30, pateikė didesnius užduočių kiekius per trumpą laikotarpį, be to, 50 proc. iš Priede Nr. 1 teiktų užduočių buvo teiktos kaip papildomos (techninės priežiūros), t. y. 118 iš 239 užduočių. Ieškovas pavėlavo atlikti darbus (darbų atlikimo diena delspinigių skaičiavimui nagrinėjamu atveju nustatoma pagal šalių pateiktas lenteles atliktų darbų akto pateikimo atsakovui dieną) 8-22 dienas: 37 darbai pavėluoti atlikti 14 dienų, vienas darbas, kurio vertė 4976,60 Eur, pavėluotas 22 dienas, vienas darbas, kurio vertė 2109 Eur, pavėluotas 8 dienas, likę 5 darbai pavėluoti 11 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad pusė iš 2019-05-30 Susitarimu sutartų užduočių buvo papildomos, per trumpą laikotarpį ieškovui buvo pateikti didesni užduočių kiekiai, ieškovas vėlavo atlikti 18,41 proc. visų 2019-05-30 Susitarimu numatytų darbų, vertintina, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus nežymiai. Tuo tarpu atsakovo priskaičiuotos netesybos ieškovui sudaro 50,92 proc. pavėluotų darbų vertės. Byloje abi šalys vertino kiekvieną darbą kaip atskirą užsakymą, ir pagal Sutarties 4.4 p. taikant 15 Eur dydžio netesybų dydį už pavėluotą dieną, atsakovo priskaičiuotos netesybos ieškovui už daugiau nei pusę pavėluotų darbų (užsakymų) ženkliai viršija darbų vertę (kai kuriuose užsakymuose net 14 kartų).

Atsakovas nurodė, kad patyrė bendro pobūdžio nepatogumus, tačiau šių nepatogumų, suvaržymų nedetalizavo, nepateikė jokių duomenų, kad patirtų nepatogumų finansinė vertė atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad dėl ieškovo įsipareigotų atlikti darbų vėlavimo būtų sutrikęs energijos tiekimas, būtų padaryta konkreti žala atsakovui ar visuomenei.

Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių. Tuo atveju, jeigu netesybos būtų sumažintos iki ieškovo nurodytos 136,67 Eur sumos, toks mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą delspinigius skaičiuoti, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, taip pat toks mažinimas neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros.

Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.