Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas I. Č. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausios specialistės Agnės Kančelskės 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20023-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Kauno AVPK KPV Administracinės veiklos skyrius) vyriausiosios specialistės Agnės Kančelskės 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu I. Č. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausta 30 Eur dydžio bauda. I. Č. su šiuo nutarimu nesutiko ir dėl jo pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nuspręsta I. Č. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausios specialistės Agnės Kančelskės 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20023-2018 netenkinti. Apylinkės teismas sprendė, jog minėtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas vadovaujantis įstatymu, nustačius, kad I. Č. vairuota transporto priemonė patikrinimo metu neturėjo galiojančios valstybinės techninės apžiūros nei valstybėje, kurioje ši transporto priemonė yra įregistruota, nei Lietuvos Respublikoje. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla I. Č. atžvilgiu buvo išnagrinėta išsamiai, jai pagrįstai buvo paskirta švelniausia nuobauda pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nutarimą panaikinti ar jį pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. Č. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nenustačius administracinio nusižengimo fakto ir sudėties.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010, tačiau netinkamai jį interpretavo ir aiškino jį visiškai priešingai, nei kiti Lietuvos Respublikos teismai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-10-239/2012, II-48-321/2014, II-2-840/2015 ir kt.)

3.2. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog privalomoji techninė apžiūra, laikantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, privaloma toms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama remiantis tos valstybės teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2-840/2015). Taip pat, pažymima, kad nagrinėjamu atveju ginčo, kad apeliantės vairuota priemonė yra registruota ne Lietuvos Respublikoje, o Didžiojoje Britanijoje, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatomis, nes šiuo atveju turėjo vadovautis 1968 m. Kelių eismo konvencijos nuostatomis, kadangi I. Č. vairuota transporto priemonė atitinka šioje konvencijoje nurodytos tarptautiniame eisme dalyvaujančios transporto priemonės apibrėžimą.

3.3. Taipogi apeliaciniame skunde nurodyta, jog minėtoje konvencijoje yra numatytas baigtinis dokumentų sąrašas, kurį turi pateikti vairuotojas tam, kad turėtų Konvencijoje numatytas privilegijas ir susitariančioms šalims nėra nustatyta teisė ar išimtys, kad jos galėtų reikalauti papildomų dokumentų, numatytų nacionaliniuose teisės aktuose, pateikimo. Be kita ko apeliantė pažymi, kad aptariamos konvencijos 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas tarptautiniame eisme dalyvaujantis automobilis, priekaba ir transporto priemonių junginys turi atitikti šios konvencijos 5 priedo nuostatas bei būti geros techninės būklės. Apeliantės manymu, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog jos vairuota transporto priemonė yra netvarkinga ar prastos techninės būklės. Be to, I. Č. pažymi, kad minėtas automobilis yra istorinis, o tokiems automobiliams nėra nustatyta pareiga atlikti techninę pareigą, nes jie yra senesni nei 25 metų, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir nepagrįstai neįvertino, jog paskutinė jos vairuoto automobilio techninė apžiūra buvo atlikta būtent tuomet, kai jam suėjo 25 metai.

3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad I. Č. vairuota transporto priemonė yra registruota Didžiojoje Britanijoje, ji neketina jos registruoti Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju I. Č. nėra ir negali būti ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo (o būtent transporto priemonės vairavimas neatlikus jai privalomosios techninės apžiūros) subjektu, nes nagrinėjamu atveju privalomosios techninės apžiūros reikalavimai jai nėra numatyti nei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 3-79). Taip pat pažymima, kad minėtas reikalavimas neišplaukia iš nurodytų teisės aktų net ir sistemiškai juos aiškinant, kadangi juose numatyta, kad privalomos techninės apžiūros reikalavimai gali būti taikomi tik fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių transporto priemonė ir jų priekaba nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos Respublikoje arba transporto priemonę ir jos priekabą ketinama įregistruoti Lietuvos Respublikoje.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu, be kita ko yra ir baudžiamoji, todėl šios atsakomybės rūšiai, su tam tikrais pakeitimais, taikytini baudžiamojoje atsakomybėje galiojantys principai. Taip pat nurodyta, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N₇-1148/2004, 2012 m, rugpjūčio 31 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N₇₅₇-475/2012 ir kt.). Todėl, apeliantės manymu, esant tokioms aplinkybėms, kuomet Kauno AVPK KPV Administracinės veiklos skyrius bei Kauno apylinkės teismas nepagrįstai plečiamai aiškino teisės aktuose numatytus reikalavimus ir taikė juos subjektams, kurie įstatymų leidėjo net nėra numatyti kaip galimi šių teisės aktų subjektai, skundžiama nutartis yra laikytina neteisėta ir nepagrįsta ir todėl turi būti panaikinta, o administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio pateiktu atsiliepimu į I. Č. apeliacinį skundą, prašoma minėto apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog apeliantės kaltė padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta. Taip pat pažymėta, kad administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga patvirtina, jog sustabdžius automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog jam neatlikta techninė apžiūra – minėto automobilio vairuotoja policijos pareigūnui pateikė automobilio registracijos dokumentus, vairuotojo pažymėjimą ir civilinės atsakomybės polisą, tačiau nepateikė techninės apžiūros dokumento, o pareigūnui patikrinus minėto automobilio duomenis internetiniame puslapyje, esančiame adresu www.gov.uk/topic/mot/get-check-mot, buvo nustatyta, jog techninė apžiūra nurodytam automobiliui neatlikta ir Didžiojoje Britanijoje. Atsiliepime teigiama, kad įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog I. Č. vairavo transporto priemonę, kuri neturėjo galiojančios valstybinės techninės apžiūros nei valstybėje, kurioje ji registruota, nei Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu pažeidė KET 226 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant I. Č. apeliacinio skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde teigiama, jog žemesnės instancijos teismas ir institucija, nagrinėjamu atveju surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą ir todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog I. Č. gali būti ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu. Neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios ji yra ginčijama.

7. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, matyti, kad I. Č. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta techninė apžiūra. Pažymėtina, jog jos vairuotas automobilis Nissan Figaro vals. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas Didžiojoje Britanijoje. Be to, bylos medžiagoje esantis išrašas iš internetinio puslapio https://vehicleenquiry.service.gov.uk/ViewVehicle patvirtina, kad minėtam automobiliui, techninė apžiūra yra pasibaigusi 2016 m. balandžio 16 d. (1 t., 20 b. l.) ir nuo to laiko ši transporto priemonė yra eksploatuojama, neturint jokių dokumentų, įrodančių, jog ji yra techniškai tvarkinga. Pažymėtina, jog apeliantė su šiomis aplinkybės sutinka ir dėl jų nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Tačiau I. Č. manymu nėra jokių įrodymų, kad jos vairuota transporto priemonė būtų buvusi netvarkinga ar prastos techninės būklės. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, jog aplinkybė, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, nėra vertinamojo pobūdžio, kas reiškia, jog tai, kad automobilis yra techniškai tvarkingas patvirtinti gali tik teisės aktuose numatyta tvarka išduota privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotas nustatytos formos dokumentas, įrodantis, jog transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad ji yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatavimui. Minėtų dokumentų nesant, jokios spekuliacijos transporto priemonės tinkamumo eksploatavimui klausimu, yra negalimos. Atsižvelgiant į tai, aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad I. Č. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta techninė apžiūra. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, minėta teisės norma yra blanketinė, t. y. siekiant nustatyti ar buvo padarytas šiame ANK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika yra būtina vadovautis kitais teisės aktais. Siekiant išsiaiškinti ar I. Č. veiksmuose iš tiesų buvo ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais (toliau – SEAK) įstatymo nuostatas. Minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog yra draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą ir techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Pažymėtina, jog SEAK įstatyme nenurodyta, jog šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms, todėl darytina išvada, kad aptariamos nuostatos yra taikomos visoms transporto priemonėms dalyvaujančioms automobilių eisme Lietuvos Respublikoje, nepaisant to, kurioje valstybėje jos yra registruotos. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, jog 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2014/45/ES‚ „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros“ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog techninę priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje užregistruota transporto priemonė, valstybinė įstaiga, kuriai ta valstybė patikėjo šią užduotį, arba tos valstybės narės paskirtos įstaigos ar įmonės, įskaitant įgaliotas privačias įstaigas. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nors, kaip jau minėta anksčiau visoms transporto priemonėms dalyvaujančioms automobilių eisme Lietuvos Respublikoje, teisės aktais yra numatytas reikalavimas būti techniškai tvarkingoms, tačiau šį faktą patvirtantis dokumentas neprivalo būti išduotas kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos – jei transporto priemonė yra registruota užsienio valstybėje, minėtas leidimas turi būti išduotas kompetentingos užsienio valstybės institucijos. Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog privalomosios techninės apžiūros atlikimo reikalavimas užsienio valstybėse registruotoms transporto priemonėms nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 3-79.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nors jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010, tačiau netinkamai jį interpretavo ir aiškino jį visiškai priešingai, nei kiti Lietuvos Respublikos teismai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-10-239/2012, II-48-321/2014, II-2-840/2015 ir kt.). Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, jog jis nėra paremtas jokiais konkrečiais motyvais, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyta, kodėl apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai, šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose. Tačiau, aukštesnysis teismas, susipažinęs su nurodytų nutarčių turiniu, pažymi, jog visuose šiuose teismo procesiniuose dokumentuose yra vienodai interpretuojamos ir aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą nuostatos, t. y. visose jose teigiama, jog privalomoji techninė apžiūra, laikantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, privaloma, toms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama remiantis tos valstybės teisės aktais. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, I. Č. apeliaciniame skunde nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, nustatytoms I. Č. administracinio nusižengimo bylose: administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-10-239/2012 buvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalies pažeidimo, patrauktas asmuo vairavo automobilį, kuris ne tik buvo registruotas Norvegijos Karalystėje, bet ir turėjo dokumentus, kad šiam automobiliui techninė apžiūra buvo minėtoje valstybėje ir galiojo pažeidimo fiksavimo metu; administracinio pažeidimo bylose Nr. II-48-231/2014 ir II-2-840/2015 administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimų, patraukti asmenys vairavo transporto priemones, kurios nebuvo registruotos Lietuvos Respublikoje ir kurioms Lietuvos Respublikoje nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau šiose bylose nebuvo pateikta duomenų patvirtinančių, jog minėtiems automobiliams jų registracijos vietos valstybės techninės apžiūros nebuvo atliktos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pareigos vadovautis apeliaciniame skunde nurodytais teismų procesiniais sprendimais ir todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog žemesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukrypo nuo analogiškose bylose suformuotos teismų praktikos.

10. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog I. Č. vairuota transporto priemonė yra laikoma istoriniu automobiliu (kadangi ji yra pagaminta seniau nei prieš 25 metus), o tokiems automobiliams techninė apžiūra neprivalo būti atlikta. Visų pirma pažymėtina, kad SEAK įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, jog istorine motorine transporto priemone yra laikoma prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. Be to, Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2B-368, yra nurodyta, jog istorinėmis transporto priemonėmis pripažintiems automobiliams yra išduodama išvada, kuri privalo būti paskelbta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos internetinėje svetainėje. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje išvados, jog automobilis Nissan Figaro vals. Nr. (duomenys neskelbtini)yra pripažintas istoriniu, nėra. Be to, patikrinus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos internetiniame puslapyje skelbiamą Pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą (adresu https://ltsa.lrv.lt/lt/kitos-paslaugos/technine-prieziura/istorines-motorines-transporto-priemones/pripazintu-istoriniu-motoriniu-transporto-priemoniu-sarasas) nustatyta, jog automobilio Nissan Figaro vals. Nr. (duomenys neskelbtini) šiame sąraše, nėra. Svarbu pažymėti ir tai, jog net ir nustačius, kad aptariamas automobilis teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas istoriniu, tai nesudarytų pagrindo išvadai, jog jam neprivaloma atlikti techninės apžiūros, kadangi Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos apraše, ne tik, kad neįtvirtinta minėta nuostata, bet ir šio aprašo 30.14 punkte nurodyta, jog istorinėms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama kas 60 mėnesių.

11. Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi KET, kadangi nustačius, jog I. Č. vairuotas automobilis yra registruotas Didžiojoje Britanijoje, turėjo būti vadovaujamasi Kelių eismo konvencija, sudaryta 1968 metais Vienoje (Vienos konvencija), kadangi aptariamu atveju apeliantės vairuotas automobilis atitinka minėtoje konvencijoje nurodytą tarptautiniame eisme dalyvaujančios transporto priemonės apibrėžimą. Tačiau, aukštesnės instancijos teismas, nesutinka su tokiu apeliaciniame skunde pateiktu teisės aiškinimu. Pažymėtina, jog minėtos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų teritorijose galiojančios kelių eismo taisyklės iš esmės atitiktų šios Konvencijos II skyriaus nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimas 1991 metų lapkričio 20 d. ratifikavo aptariamą konvenciją, konstatuojama, jog Lietuvos Respublika įsipareigojo savo teritorijoje nustatyti minėtai konvencijai neprieštaraujančias kelių eismo taisykles. Todėl, šiuo atveju Kelių eismo taisyklių atitikimas Vienos konvencijos nuostatoms yra nekvestionuojamas. Be to, pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės yra taikomos visoms transporto priemonėms dalyvaujančioms automobilių eisme Lietuvos Respublikoje, nepaisant to kokioje valstybėje jos yra registruotos. Todėl, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju, nei I. Č. atžvilgiu nutarimą priėmusi institucija, nei apylinkės teismas, neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nesivadovauti KET nuostatomis.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą ir keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais Kauno AVPK KPV Administracinės veiklos skyrius nutarimą nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.