- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3904-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00257-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys M. K., R. (R.) K., J. K., L. O., Z. G., A. M. (A. M.), Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. (Z. K.) priėmė po savo sutuoktinės E. J. K. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad paveldimą turtą sudaro registruotinas nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastato (lauko viralinės) ir kiemo įrenginio (šulinio), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), jos tėvas Z. K. kartu su savo sutuoktine E. J. K. (pareiškėjos motina) minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu, naujo daikto sukūrimo būdu, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais pastatydami nurodytus daiktus, todėl šis nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybė teise, žemės sklypas, kuriame buvo pastatyti ir šiuo metu stovi nurodyti nekilnojamieji daiktai, priklausė tik pareiškėjos tėvui Z. K. asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis nuosavybės teisę į nurodytą žemės sklypą įgijo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu, dėl ko atitinkamai šis žemės sklypas nepatenka į palikimo, atsiradusio po pareiškėjos motinos E. J. K. mirties, sudėtį. Pareiškime paaiškino, kad po pareiškėjos motinos E. J. K. mirties jos palikimą, kurį sudarė ½ dalis minėto gyvenamojo namo su pagalbinio ūkio pastatu (lauko viraline) ir kiemo įrenginiu (šuliniu), priėmė tik jos sutuoktinis, t. y., pareiškėjos tėvas Z. K.. Pažymėjo, kad jos motina E. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas Z. K. į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o palikimą priėmė kitu įstatymo numatytu būdu, t. y., faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą, tai patvirtina jo tolesnis gyvenimas minėtame gyvenamajame name, kuriame jis kartu su palikėja gyveno iki jos mirties, taip pat mokėjo nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčius (t. y. už elektrą), rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo tvarka bei tinkamos būklės palaikymu. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas, jog įformintų palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvų E. J. K. ir Z. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. (K.) K. (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) – sūnus M. K., (duomenys neskelbtini) – dukra (pareiškėja) V. D. (iki santuokos – K.), (duomenys neskelbtini) – dukra Z. G. (iki santuokos – K.), (duomenys neskelbtini) – dukra T. M. (iki santuokos – K., mirė (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniu ūkio pastatu (lauko viraline), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginiu (šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina E. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas, Z. K. – (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės E. J. K. mirties Z. K. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė. Pareiškėja patvirtino, kad Z. K. pradėjo mirusios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl Z. K. teisės paveldėti savo sutuoktinės E. J. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad Z. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės E. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. po savo sutuoktinės E. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. D. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. (Z. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. D. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.