Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-02 · Byla Nr. 2SA-331-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-02
Bylos Nr.
2SA-331-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11974-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Kategorijos
  • 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-331-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11974-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija:128.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Revilus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas UAB „Revilus“ skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., AB SEB bankas, antstolis D. S., antstolė V. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Revilus“ kreipėsi į teimą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2013-03-04 antstolio V. M. patvarkymą dėl turto realizavimo Nr. 0240/12/04381.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-03 nutartimi Nr. 1004V/2009 nutarė parduoti iš varžytinių pareiškėjui priklausantį ir hipotekos pagrindu AB SEB bankui įkeistą 0,0840 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0840 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-07-31 antstolis V. M. priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0240/12/04381. 2012-08-07 antstolis, pradėjęs priverstinius vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje surašė turto arešto aktą, kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu. 2012-10-18 patvarkymu antstolis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pavedė atlikti ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pateikė ginčo nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatant, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 2460000 Lt, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 1230000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 1230000 Lt. 2012-12-03 pareiškėjas antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2013-01-02 patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti antstolis nusprendė paskirti pakartotinę ekspertizę, ją pavesdamas atlikti ekspertui T. A. T. Ekspertas T. A. T. pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatant, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 1880000 Lt, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 940000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 940000 Lt. 2013-02-04 pareiškėjas antstoliui pateikė prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis V. M. 2013-03-04 patvarkymu atsisakė skirti trečią ekspertizę. Su minėtu patvarkymu pareiškėjas nesutinka, kaip ir nesutinka su 2013-03-04 antstolio patvarkymu dėl turto realizavimo, kuriuo nuspręsta skelbti ginčo nekilnojamojo turto varžytines.

Pareiškėjas nurodo, kad areštuoto turto realizavimas yra galimas tik tuo atveju, kai nėra abejonių dėl turto vertės, nustatytos ekspertizės metu. Siekiant nustatyti turto rinkos vertę buvo paskirtos ir atliktos dvi ekspertizės. Atlikus dvi ekspertizes, žemės sklypų vertė skyrėsi 580000 Lt. Tai sudaro pagrindą abejoti atliktų ekspertizių pagrįstumu ir jų pagrindu atliekamais turto realizavimo veiksmais. Antstolis neteisėtai nusprendė iš varžytinių parduoti du atskirus ginčo turto vienetus, parduodant šį turtą kaip vieną nedalomą objektą. Parduodant iš varžytinių abu žemės sklypus yra prarandama galimybė juos realizuoti kiekvieną atskirai, taip pat yra prarandama galimybė apskritai juos realizuoti, nes būsimas pirkėjas yra įpareigojamas pirkti iš karto abu žemės sklypus. Tokiu būdu iš dalyvavimo varžytinėse yra eliminuojami asmenys, kurie nėra pajėgūs iš karto įsigyti abu žemės sklypus. Antstolio patvarkymas realizuoti sklypus kaip vieną nedalomą objektą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dar ir dėl tos priežasties, jog turto vertinimas buvo atliktas kiekvienam sklypui atskirai. Tikėtina, jog vertinant sklypą kaip vieną nedalomą objektą turto vertė ir jo pardavimo kaina galėtų iš esmės pasikeisti. Antstolis, nuspręsdamas abu žemės sklypus parduoti kaip vieną nedalomą objektą, veikė viršydamas savo įgaliojimus, sujungdamas du atskirus turto objektus į vieną. Pareiškėjo įsitikinimu, žemės sklypai gali būti realizuojami atskirai, ką parodo ginčo žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi skundą atmetė. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad šioje vykdomojoje byloje areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirtos dvi ekspertizės (v.b.l. 67, 138-139, t. I, CPK 681 str. 1 d., 682 str. 1, 2 d.). Antrosios ekspertizės, atliktos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto T. A. T., išvadoms antstolis pritarė, proceso dalyviams 2013-01-25 išsiųsdamas pranešimą dėl pakartotinio turto įvertinimo ir 2013-03-04 patvarkymu atsisakydamas skirti byloje trečią ekspertizę (v.b.l. 21, 57-59, t. II). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 str. 4 d. areštuoto turto vertę nustačius ekspertui, jo verte laikoma eksperto nustatyta vertė, sutiko su antstolio pozicija, kad jo 2013-03-04 atsisakymas skirti byloje trečiąją ekspertizę negalėjo būti laikomas kliūtimi vykdyti areštuoto turto realizavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str. 3 d. skundo dėl antstolio 2013-03-04 patvarkymo atsisakyti skirti trečią ekspertizę padavimas teismui vykdymo veiksmų nestabdo. Kad antstolio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381 būtų sustabdyti duomenų nėra. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti buvus antstoliui pagrindą abejoti antrąja ekspertize nustatyta areštuoto turto rinkos verte. Šią ekspertizę atliko reikiamos kvalifikacijos, nešališkas ekspertas, pareiškėjas nušalinimų jam nustatytu terminu nereiškė (v.b.l. 138-139, t. I, v.b.l. 3, t. II). Vykdomojoje byloje surinkti duomenys apie įvairiais laikotarpiais ir sąlygomis nustatytas areštuoto turto rinkos vertes (v.b.l. 22-25, 79, 89-121, 122-125, t. I, v.b.l. 3, t. II), tarp jų šio turto verčių, nustatytų pirmos ir antros ekspertizių metu, skirtumas – 580000 Lt, taip pat negalėjo būti pakankamu pagrindu antstoliui objektyviai abejoti teismo eksperto T. A. T. nustatyta didesne, nei pageidavo pareiškėjas (v.b.l. 129, t. I, 30, t. II), šio turto verte. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus įkeisto turto įsigijimo dokumentus nustatyta, jog pareiškėjas minėtus sklypus įsigijo už 3000000 Lt, pagal hipotekos registro duomenis šia verte turtas buvo įkainotas ir daiktų įkeitimo bankui metu (v.b.l. 4-10, 13-18, 36-38, t. II.). Šią pačiam pareiškėjui kylančią abejonę paneigia antstolio teismui pateikta informacija, kad šio turto varžytinėse už parduodamą turtą buvo pasiūlyti būtent 3000000 Lt (b.l. 10). Pagrindu abejoti teismo eksperto T. A. T. nustatyta areštuoto turto verte nebuvo ir didelis eksperto nustatytos areštuoto turto ir masinio vertinimo būdu nustatytos turto vertės atotrūkis (v.b.l. 122-125, t. I, v.b.l. 3, t. II). Vidutinė turto rinkos vertė nekilnojamojo turto registre yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės.

Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, iš varžytinių areštuotą turtą parduodamas kaip vieną nedalomą kompleksą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad prašymą parduoti įkeistą turtą kaip vieną nedalomą kompleksą (v.b.l. 60, t. II) antstoliui pateikė išieškotojas (CPK 662 str. 1, 2 d.). Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas vykdymo proceso teisinis reguliavimas yra skirtas išieškotojo, t.y. asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti. Kadangi vieno žemės sklypo, įvertinus išieškomą sumą, eksperto nustatytą parduodamo turto vertę, reikalavimus, numatytus nustatomai kainai pirmosiose varžytinėse nepakako padengti visą skolą išieškotojui, antstolis neturėjo jokio pagrindo atsisakyti tenkinti tokį išieškotojo prašymą, tuo labiau, kad antstolis vykdo išieškojimą iš įkeisto. Antstolis, nusprendęs parduoti šį turtą kartu, neatliko jokių turto sujungimo veiksmų. Antstolis, įvertinęs išieškotojo prašymą, tokį sprendimą priėmė siekdamas turtą parduoti už kuo didesnę kainą, nes abu sklypai yra skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (v.b.l. 48-51, t. II), jų plotai nėra dideli – 0,0840 ha, jie išsidėstę vienas šalia kito, todėl parduodami kartu jie yra labiau patrauklūs potencialiems pirkėjams, norintiems investuoti į gyvenamųjų namų statybą šioje Vilniaus miesto teritorijoje. Tą paliudijo ir varžytinės, kuriose už turtą buvo pasiūlyti 3000000 Lt (b.l. 10).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Revilus“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2013-03-04 antstolio V. M. patvarkymą dėl turto realizavimo Nr. 0240/12/04381.

Skunde nurodė, kad Turto realizavimas - vykdymo proceso normose nustatyta nuosekli vienas kitą keičiančių veiksmų seka. Nėra galima praleisti vienus vykdymo veiksmus ir pereiti prie kitų vykdymo veiksmų, todėl pirmiausia turi būti tiksliai nustatyta turto vertė, o tik vėliau, kai dėl turto vertės nebekyla jokių abejonių, sprendžiamas klausimas dėl turto realizavimo parduodant jį iš varžytinių. Vadinasi, turto realizavimas yra galimas tik tuo atveju, kai nėra abejonių dėl turto vertės, nustatytos ekspertizės metu. Skolininkas yra pateikęs skundą ir dėl antstolio V. M. 2013-03-04 patvarkymo Nr. 0240/12/04381, kuriuo nuspręsta atsisakyti skirti trečią ekspertizę. Esant pagrįstų abejonių dėl eksperto atliktos teismo ekspertizės, negali būti vykdomas ir turto realizavimas. Iš karto paskelbiant varžytines apribojama skolininko teisė skųsti antstolio veiksmus. Teismo argumentai, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti buvus antstoliui pagrindą abejoti antrąja ekspertize nustatyta areštuoto turto rinkos verte nėra susiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu dėl varžytinių paskelbimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės šiuo atveju yra vertinama tik tai, ar antstolis galėjo priimti tokį patvarkymą. Ta aplinkybė, kad už turtą varžytinių metu buvo pasiūlyta didesnė kaina nei nustatyta turto vertinime taip pat negali būti pagrindas vertinti antstolio veiksmus, kaip teisėtus, kadangi ji nebuvo ir negalėjo žinoma antstoliui skelbiant varžytines. Priimtas antstolio patvarkymas iš esmės pažeidžia skolininko interesus. Šiuo atveju nuspręsta paskelbti apie varžytines ir iš varžytinių parduoti du atskirus turto vienetus – sklypus kaip vieną nedalomą objektą. Taip iš esmės suklaidinant ir potencialius turto pirkėjus, kadangi jie praranda galimybę įsigyti tik vieną iš dviejų žemės sklypų ir dalis klientų yra eliminuojami iš dalyvavimo varžytinėse. Toks antstolio sprendimas, kuriuo nuspręsta du turto vienetus parduoti kartu už bendrą pradinę 1.504.000,00 Lt kainą iš esmės pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus, nes neegzistuoja jokių aplinkybių dėl kurių sklypai negalėtų būti parduoti kiekvienas atskirai. Tokiu būdu visiškai nepagrįstai eliminuojami pirkėjai, norintys įsigyti tik vieną žemės sklypą, pvz: skolininkui radus investuotoją. Kadangi paskelbtose varžytynėse dalyvavo tik du pirkėjai: išieškotojo (banko) įsteigta antrinė įmonė bei asmuo, kuris sandorio pasiūlė visiškai nelogišką kainą, manytina, jog išieškotojas ir antstolis veikė suderintai. Be to nagrinėjant bylą buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, kadangi pirmenybė buvo teikiama tik daliai įrodymų, nenurodant, kodėl dalis iš jų buvo atmesta ir dėl jų nepasisakyta. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog vykdomojoje byloje yra pateiktas ir turto vertintojos teismo ekspertės I. K. atliktas turto vertinimas, kuri areštuotus žemės sklypus įvertino 776.000,00 LTL suma (388.000,00 LTL X 2), net 1.104.000,00 mažiau nei ekspertas T. A. T., o savo nutartį iš esmės grindė tuo, jog varžytinių metu buvo pasiūlyta net 3 000 000 litų. Tačiau tokia suma buvo pasiūlyta klaidingai ir dėl varžytinių teisėtumo vyksta kitas ginčas.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas su skundu nesutiko ir nurodė, kad parduodamas turtas buvo vertintas net keletą kartų, o antstolis vadovavosi teismo eksperto nustatyta verte. Bankui nėra suprantama, kodėl skolininkas siekia, kad jam priklausantis parduodamas turtas būtų įvertintas žemesne kaina. Abu sklypai buvo pardavinėjami kartu, nes taip galima sklypus parduoti investuotojui siekiančiam plėtoti mažaaukščių namų statybą ir gauti didesnę kainą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantas teigia, kad siekiant tinkamai pravesti varžytines būtina nustatyti tikrąją parduodamo turto kainą, o to nepadarius varžytinės nebus teisėtomis.

Iš vykdomosios bylos medžiagos, esančios prie civilinės bylos Nr. 2SA-297-232/2013, nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-03 nutartimi Nr. 1004V/2009 nutarė išieškoti iš UAB „Revilus“ AB SEB banko naudai 1571450,34 Lt negrąžintos paskolos, 32341,75 Lt palūkanų, 938,16 Lt delspinigių, 31429,01 Lt baudos bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjui priklausantį ir hipotekos pagrindu AB SEB bankui įkeistą 0,0840 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0840 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-07-31 antstolis V. M. priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0240/12/04381. 2012-08-07 antstolis, pradėjęs priverstinius vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje surašė turto arešto aktą, kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu. Turto arešto akte antstolis nenurodė nekilnojamojo turto vertės, pažymėdamas, kad jo vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2012-10-18 patvarkymu antstolis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pavedė atlikti ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pateikė ginčo nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatant, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 2460000 Lt, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 1230000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 1230000 Lt. 2012-12-03 pareiškėjas antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2013-01-02 patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti antstolis nusprendė paskirti pakartotinę ekspertizę ją pavesdamas atlikti ekspertui T. A. T. Ekspertas T. A. T. pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatant, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 1880000 Lt, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 940000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 940000 Lt. 2013-02-04 pareiškėjas antstoliui pateikė prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis 2013-03-04 patvarkymu atsisakė skirti trečią ekspertizę, o 2013-03-04 patvarkymu dėl turto realizavimo paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytines. Abu šiuos patvarkymus pareiškėjas skundė teismui. Pareiškėjo skundas dėl 2013-03-04 patvarkymo atsisakyti skirti trečią ekspertizę Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtas 2013-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17032-466/0013, kuriuo skundas atmestas (CPK 179 str. 3 d.). Ši nutartis šios nutarties priėmimo metu įsiteisėjusi nebuvo. Kaip minėta, šioje vykdomojoje byloje areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirtos dvi ekspertizės, CPK 681 str. 4 d. nurodoma, kad areštuoto turto vertę nustačius ekspertui, jo verte laikoma eksperto nustatyta vertė, todėl atsisakymas skirti byloje trečiąją ekspertizę negalėjo būti laikomas kliūtimi vykdyti areštuoto turto realizavimą. CPK 634 str. 2 d. įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Be to, įstatyminis reglamentavimas, bei formuojama teismų praktika siekia užtikrinti, kad išieškojimo proceso metu, skolininkui priklausantis turtas būtų parduodamas kuo efektyviau, t.y. siekiama užkirsti kelią nepagrįstai mažos kainos nustatymui. Tai, patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kur nurodoma, kad „… šios bylos nagrinėjimo tikslas nėra nustatyti tikslią ginčo turto vertę, o tik tai, ar 14 000 Lt nebuvo per maža turto pardavimo pradinė kaina varžytynėse. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Apeliantas skunde nenurodo kokie gi skolininko interesai buvo pažeisti antstolio veiksmais ir skundžiama nutartimi. Nėra aišku kaip galėjo būti pažeistos skolininko teisės, jei sudaromos sąlygos jam priklausantį turtą parduoti už didesnę kainą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2S-1096-392/2013, kurioje nustatyta, kad tas pats pareiškėjas teismui teigė, jog 2012 m. balandžio 12 d. UAB „Revilus“ užsakymu buvo atliktas abejų sklypų vertinimas bei nustatyta teisinga jų kaina, t.y. kad kiekvieno iš jų rinkos vertė yra lygi 388.000 LTL. Vertinimą atliko UAB „Krivita” vertintoja I. K., kuri yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Vadinasi antstolio nustatyta didesnė, nei nurodoma pareiškėjo, parduodamų sklypų kaina niekaip negali pažeisti pareiškėjo interesų. Be to, kaip matyti iš viešosios e.varžytynių sistemos, neįvykusiose varžytynėse už abu sklypus buvo pasiūlyta 3 000 000 litų. Vadinasi antstolis tinkamai organizavo vykdymo procesą, o apelianto argumentai dėl netikslios žemės sklypų vertės ir jų ydingo pardavimo kartu, yra nepagrįsti. Neabejotina, jog parduodant didesnius sklypus skirtus namų statybai tikslinga pradžioje bandyti juos parduoti kartu ir taip dalyvauti varžytinėse pritraukti stambų statybų vystytoją bei gauti didesnę kainą. Jokių įrodymų apie tai, kad antstolis veikė susitaręs su išieškotoju byloje nepateikta.

Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmos instancijos teismas detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo bei jo pagrįstumo, padarė pagrįstas ir išsamias išvadas, kurios grindžiamos byloje surinktais įrodymais. Be to ir Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt). Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius