- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-1268-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18183-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geteks“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nuomis“
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geteks“ atstovui vadovui Eugenijui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geteks“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nuomis“ dėl sumokėtų pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geteks“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-18150), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nuomis“ 279,99 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas privalėjo perduoti krovininį automobilį. Telefoninio pokalbio metu, prieš užsakant transportą, atsakovas teigė, jog automobilių nerezervuoja ir reikia iškart apmokėti viso laikotarpio nuomos sumą. Ieškovas gavo iš atsakovo PVM sąskaitą-faktūrą SF Nr. NSF22-4705, kurią apmokėjo. 2022 m. rugpjūčio 25 d. 18.30 val. ieškovas atvyko į atsakovo automobilio stovėjimo vietą. Atsiėmimo laiką pavėlino atsakovas savo iniciatyva, paprašė duoti vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas minėjo, kad dėl laiko trūkumo, kadangi laukia kito kliento, jam padavė neužpildytą automobilio perdavimo aktą, kurį liepė pasirašyti, o jį pilnai užpildys vėliau. Paaiškino, jog atsakovo darbuotojas, pasidaręs vairuotojo pažymėjimo kopiją, pradėjo pildyti automobilio nuomos laikotarpį. Dėl laikotarpio šalys nesutarė, todėl ieškovas priėmė sprendimą atsisakyti iš atsakovo nuomotis automobilį. 2022 m. rugpjūčio 25 d. 18.55 val. grįžęs į biurą, ieškovas elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad nepasiekus sutarimo dėl nuomos laikotarpio, prašo grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus. 2022 m. rugpjūčio 30 d. papildomai išsiuntė pretenziją. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesąžiningais būdais bandė pasipelnyti ir iki šios dienos nėra gražinęs sumokėtos sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą (DOK-180897). Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. 19.05 val. iš ieškovo direktoriaus gavo laišką, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. vakaro iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9.00 val. norėjo išsinuomoti krovininį mikroautobusą, t. y. nuvykti į Lenkiją „palakstyt“ su motociklais. Mikroautobusą pageidavo paimti 16 val. Tokiu laiku rezervavo transporto priemonę. Ieškovo direktorių telefonu informavo, kad kitas nuomininkas mikroautobusą gražins 2022 m. rugpjūčio 25 d. vakare, tarp 16-18 val., tik tada automobilį galės atsiimti ieškovas. Teigė, kad ieškovui tokios sąlygos tiko. Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. 17.50 val. ieškovo direktorių telefonu informavo, jog mikroautobusą grąžino į nuomos punktą ir gali atsiimti. Ieškovas į nuomos punktą atvyko apie 18.20 val. ir su juo sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. N22-3880 (toliau – Sutartis). Po Sutarties sudarymo ieškovas paprašė pratęsti mikroautobuso nuomą iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. 14 val., motyvuodamas tuo, jog grįš vėlai vakare ir norės ilgiau pamiegoti. Atsakovas akcentavo, kad automobilių nuomos grafiką sudaro iš anksto, todėl atsakovas atsisakė pratęsti mikroautobuso nuomą, nes 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9 val. automobilį jau rezervavo kitas klientas. Po tokio atsakymo ieškovas supyko ir pradėjo įžeidinėti atsakovo darbuotoją, keiktis necenzūriniais žodžiais. Teigė, kad ieškovas sėdo kartu su draugu ant motociklo ir išvažiavo. Atsiliepime nurodė, kad pagal Sutarties 2.1.5. punktą, nuomininkas turėjo teisę pratęsti nuomos laikotarpį, raštu į atsakovo elektroninį paštą informavęs nuomotoją apie pratęsimą ne mažiau kaip prieš keturias valandas ir gavęs nuomotojo raštišką sutikimą. Minėtame Sutarties punkte nustatyta, kad nuomotojas gali atsisakyti pratęsti nuomos laikotarpį ir pareikalauti grąžinti transporto priemonę. Atsakovas akcentavo ir Sutarties 2.1.7. punktą, kuriame reglamentuojama, jog nuomininkas grąžinęs automobilį anksčiau laiko, turi teisę susigrąžinti sumokėtą nuomos mokestį už nepanaudotas dienas, su sąlyga, kad transporto priemonė išnuomojo ilgesniam nei 14 dienų terminui ir nuomininkas apie grąžinimą anksčiau laiko pranešė nuomotojui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Tuo pagrindu atsakovas nurodė, kad ieškovui pasiūlė palikti anksčiau sutartus ir sutartyje nurodytus nuomos terminus. Atsakovas savo įsipareigojimą įvykdė, Sutartis liko galiojanti ir mikroautobusas stovėjo atsakovo teritorijoje. Ieškovas turėjo galimybę mikroautobusu naudotis visu Sutartyje nurodytu terminu, tačiau galimybe nesinaudojo savo noru. Sutartis buvo nutraukta priėmimo-perdavimo akte nurodytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Eugenijus Vaičiūnas palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad telefoninio pokalbio metu buvo preliminariai sutarta dėl transporto priemonės nuomos, po pokalbio jis surašė elektroninį laišką, kuriame nurodė nuomos laikotarpį. Kitą dieną iš atsakovo gavo sąskaitą-faktūrą, kurią iškart apmokėjo. 2022 m. rugpjūčio 24 d. jam paskambino atsakovo darbuotojas ir prašė, kad jis atvyktų ne 16 val., o 18 val., nes tik tuo metu transporto priemonė bus grąžinta kito kliento. Telefoninio pokalbio metu jis prašė pakoreguoti sąskaitą dėl 2 valandų skirtumo, bet atsakovo darbuotojas nesutiko, kažkokio aiškaus sutarimo šiuo klausimu nebuvo pasiekta. 2022 m. rugpjūčio 25 d. vakare atsakovo darbuotojas jam paskambino, pranešdamas, kad automobilis jau grąžintas ir galima jį pasiimti, nurodė, kad bus reikalingas 200 Eur užstatas. Jis pasiėmė 200 Eur užstatą ir su pažįstamu D. M. atvyko pas atsakovą. Atvykus, jam buvo pateikta nepilnai užpildyta Sutartis, buvo užpildyta tik pirma eilutė, jis pasirašė ant neužpildytos Sutarties, su jos sąlygomis nesusipažino ir neskaitė. Atsakovo darbuotojas nukopijavo jo vairuotojo pažymėjimą ir tuomet pradėjo pildyti Sutartyje nuomos laikotarpio grafą, klausė jo – kada grąžins automobilį. Jis prašė pridėti dvi valandas papildomai, tuomet atsakovo darbuotojas sakė: „nu va, prasideda“, ėmė keiktis, atstūmė ieškovo 200 Eur užstatą, praktiškai išvarė iš patalpų, liepė išeiti, automobilio pasiimti nesiūlė. Kodėl buvo atsisakyta pratęsti laiką, jis neatsimena. Jis sėdo ant motociklo ir išvažiavo, grįžęs iškart parašė laišką, į kurį atsakovas neatsakė, jokių pastangų išspręsti susiklosčiusią situaciją nedėjo. Sutarties kopijos jis negavo. Paaiškino, kad didelės esmės dėl 2 val. pratęsimo jam nesudarė, tačiau tai buvo principo reikalas, sutiktų kompensuoti atsakovui nebent už vieną parą. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas prašė papildomai patraukti atsakovo vadovą dėl melagingų parodymų, dėl šmeižto apie ieškovo atstovą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad su ieškovo atstovu telefonu buvo aptarti nuomos terminai, vėliau buvo paaiškinta, kad kitas nuomininkas grąžins automobilį tarp 16-18 val. Nurodytą dieną 17.50 val. atsakovo darbuotojas paskambino ieškovo atstovui ir informavo, kad automobilis jau grąžintas. Ieškovo atstovas atvyko 18.20 val., tai teorinis vėlavimas buvo nebent 20 min, bet ne 2 valandos. Dėl 20 min vėlavimo ginčo nekilo. Sutartį ieškovo atstovui pateikė pasirašyti užpildytą pilnai. Pasirašius sutartį, kilo diskusija dėl automobilio grąžinimo laiko, ieškovo atstovas prašė leisti grąžinti automobilį rugpjūčio 29 d. 14 val., nurodydamas neva jis grįš vėlai ir norės išsimiegoti. Jokių kitų svarių argumentų, kodėl terminas turėtų būti pratęstas, ieškovo atstovas nepateikė. Atsakovo darbuotojas paaiškino, kad to padaryti neįmanoma, nes nurodytą dieną nuo 9 val. automobilis išnuomotas kitam klientui, kuris jau yra apmokėjęs sąskaitą. Kai buvo atsisakyta pratęsti laiką, ieškovo atstovas pradėjo pykti, iš jo kilo agresija, keikėsi, vadino atsakovą „šaraškino kontora“. Ieškovo atstovas atsisakė nuomotis automobilį, jei terminas nebus pratęstas, pasiėmė užstatą ir išvažiavo, grasino, kad kreipsis į teismą, nuomos nutraukimo nekonkretizavo. Atsakovas Sutartį yra įvykdęs, automobilis visą sutartą nuomos terminą stovėjo aikštelėje, ieškovas jį galėjo bet kada pasiimti, kitam klientui tuo metu automobilis nebuvo išnuomotas, nes Sutartis buvo galiojanti ir nenutraukta, o 200 Eur užstatas buvo grąžintas, nes automobilis faktiškai nebuvo pasiimtas. Nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinimo aktas buvo užpildytas be ieškovo atstovo parašo. Ieškovo atstovui Sutarties kopija nebuvo įteikta, nes pastarasis buvo supykęs. Visiems įmonės klientams yra sudarytos sąlygos detaliai susipažinti su sutarties sąlygomis, yra sėdimos vietos. Akcentavo, kad ieškovo atstovas buvo informuotas apie vėlavimą, sutiko, nuolaidų neprašė. Šioje situacijoje atsakovo kaltės nėra. Ieškovo atstovas Sutarties vykdymo atsisakė „iš principo“ ir tą pripažino teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. paaiškino, kad yra pažįstamas su ieškovo vadovu, su kuriuo kartu motociklu važiavo pas atsakovą pasiimti automobilio. Vėlavo atvykti apie 20 min, nes buvo kamščiai. Juos pasitiko atsakovo darbuotojas, užėjo į biuro vidų, ieškovo vadovas greit pasirašė popierius, ar sutartis buvo užpildyta, ar ne, nematė, darbuotojas sakė grąžinti automobilį 9 val., tačiau ieškovo vadovas sakė, kad grąžins 2 val. vėliau, su kuo atsakovo darbuotojas nesutiko, nurodęs, kad kitas klientas turi nuomotis tuo metu. Atsakovo darbuotojas jiems sakė, kad „jeigu neimat automobilio, tada galit eit, nes jis vaiką turi pasiimti“. Konflikto iš esmės nebuvo, iš ieškovo vadovo pusės nebuvo jokių pažeminimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. 19.05 val. iš elektroninio pašto adreso info@geteks.lt buvo išsiųstas laiškas atsakovui, tema „Užsakome“, adresu info@nuomis.lt, kuriame ieškovo vadovas rašė dėl mikroautobuso bei nurodė: „Noriu paimti ketvirtadienį po 16:00 val.; Pasikrauname motociklus; Penktadienį važiuojame iki Suvalku; Palakstom su jais dvi dienas; Sekmadienį vėlai vakare grįžtam; Pirmadienį apie 9:00 grąžiname; Laukiame sąskaitos apmokėjimui“.
10. 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NSF22-4705 279,99 Eur sumai, kurią sudarė 231,40 Eur automobilio nuomos už keturias paras kaina ir 21 proc. PVM – 48,59 Eur, iš viso – 279,99 Eur.
11. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo nurodymu Nr. 6339, pervedė atsakovui 279,99 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „Apmokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NSF22-4705“.
12. Ieškovo vadovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad: „Nepavykus surasti kompromiso dėl busiuko nuomos, prašome grąžinti mūsų sumokėtą sumą“. Laiške teigė, kad dėl atsakovo kaltės turėjo keisti planus, galimai patirs daugiau išlaidų bei pavedimą prašė atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. 12 val.
13. Byloje pateikta abiejų šalių pasirašyta Automobilio nuomos sutartis Nr. N22-3880, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė „VW CRAFTER“, v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. 18.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9 val. išnuomojama ieškovui.
14. Byloje pateiktas Automobilio perdavimo nuomininkui aktas, pagal kurį automobilis „VW CRAFTEK“, v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. 18.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9.00 val. išnuomotas ieškovui už 70 Eur kainą parai/mėnesiui, yra ieškovo vadovo parašas. Automobilio grąžinimo nuomotojui akte nurodyta, kad automobilio grąžinimo data – 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9 val., tačiau šis grąžinimo aktas pasirašytas tik nuomotojo darbuotojo.
15. Ieškovas atsakovui teikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją Nr. S-2022/14. Joje nurodė, kad sąskaitą-faktūrą apmokėjo, tačiau atsakovo iniciatyva buvo pavėlintas automobilio atsiėmimo laikas. Pretenzijoje aiškino, jog ieškovui atvykus atsiimti automobilį ir bandant susitarti dėl abipusiai naudingų atsiėmimo ir grąžinimo sąlygų, nerado bendro sprendimo. Ieškovas kaltu dėl susidariusios situacijos laikė atsakovą, kadangi ieškovas negavo iš atsakovo paslaugos, prašė anuliuoti sąskaitą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ir grąžinti sumokėtus 279,99 Eur.
16. 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas elektroniniu paštu atsakė į ieškovo pretenziją ir nurodė, kad automobilį ieškovui užrezervavo ir šis stovėjo atsakovo teritorijoje visą užsakytą nuomos laiką, bet niekas automobilio neatsiėmė. Atsakovas prie laiško prisegė nuomos sutartį ir nurodė, kad ieškovo teikta pretenzija nepagrįsta.
17. Byloje pateikta skambučių išklotinė. Šiuo rašytiniu įrodymu atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovas apie atsilaisvinusią transporto priemonę buvo informuotas 2022 m. rugpjūčio 25 d. 17.50 val. telefonu, o į nuomos punktą atvyko apie 18.20 val. ir sudarė automobilio nuomos sutartį.
18. Taip pat byloje pateikta Automobilio nuomos sutartis Nr. N22-3883, kuria atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9:00 val. automobilis buvo išnuomotas kitam nuomininkui.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti pinigines lėšas
19. Byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų, ieškovo sumokėtų atsakovui už transporto priemonės nuomą, grąžinimo. Ieškovas teigia, kad šalys nesusitarė dėl nuomos laikotarpio, transporto priemonės ieškovas faktiškai nepasiėmė, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo iš anksto atsakovui pervestą pinigų sumą, nes nuomos paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pozicija, teigė, kad Sutartis buvo abiejų šalių pasirašyta, Sutartis buvo galiojanti, ieškovo užsakyta transporto priemonė visą sutartą laiką stovėjo ir ją ieškovas galėjo pasiimti, atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovo argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 – 6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).
21. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principai. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai, laikytis teisingumo ir protingumo. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
22. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Visgi, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalyje). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys dėl esminių transporto priemonės nuomos sąlygų (nuomos termino ir kainos) susitarė telefoninio pokalbio metu, taip pat esminės sąlygos užtvirtintos ieškovo vadovo 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku, kuriame iš esmės aptarti transporto priemonės paėmimo ir grąžinimo terminai – šalys sutarė, kad transporto priemonę ieškovas paims 2022 m. rugpjūčio 25 d. po 16:00 val., o grąžins - 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9:00 val. Iš šio laiško matyti, kad nuomojama transporto priemonė turėjo būti naudojama motociklams į Lenkiją nusivežti ir parsivežti. Ieškovo laiške nurodyta, kad ketvirtadienį po 16:00 val. paims automobilį, pasikraus motociklus, penktadienį vyks į Lenkiją, sekmadienį vakare grįš, o automobilį grąžins pirmadienį ryte 9:00 val. Už sutartas nuomos paslaugas ieškovas atsakovui sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. pagal atsakovo išrašytą sąskaitą-faktūrą pervedė atsakovui 279,99 Eur. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovo darbuotojas telefonu ieškovo vadovą informavo, kad transporto priemonė kito nuomininko bus grąžinta 2022 m. rugpjūčio 25 d. vakare tarp 16-18 val. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su tokiu laiko pavėlinimu ieškovo vadovas sutiko, prieštaravimų neišreiškė. Tuo tarpu ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad sutikimo dėl laiko pavėlinimo jis nebuvo davęs. Tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad telefoninio pokalbio metu, kai buvo nurodyta, kad automobilis bus laisvas ne nuo 16 val., o nuo 18 val., jis prašė pakeisti (sumažinti) sąskaitą, tačiau atsakovui nesutikus, jis siūlė: „jei norite 2 valandas pakoreguoti, tada padėkite butelį, o atsakovas atsakė – gerai, padėsim – mineralinį. Taip ir baigėsi“. Po šio pokalbio ieškovas neatsisakė sutartų paslaugų, nenurodė, kad šis laiko pakoregavimas ieškovui būtų buvęs esminis, kad dėl to keistųsi jo planai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbuotojui 2022 m. rugpjūčio 25 d. 17:50 val. pranešus ieškovo vadovui, kad jis jau gali atvykti pasiimti automobilį, jis nedelsdamas vyko pas atsakovą, t. y. su draugu (liudytoju D. M.) atvyko pas atsakovą apie 18:20 val. bei pasirašė Sutartį, taip pat atsakovo darbuotojui pateikė 200 Eur užstatą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas iš esmės sutiko su atsakovo pakoreguotu laiku, buvo pasiruošęs toliau vykdyti sutartį – pasiimti automobilį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat teigė, kad didelės esmės jam šios pavėlintos dvi valandos nedarė, kad „čia - principo reikalas“. Tai, kad automobilio paėmimo laikas nebuvo itin reikšmingas faktorius rodo ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad automobilis bus paimtas „po 16:00 val.“. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas turėjo tik įvykdyti pasikrovimą, o pati kelionė į Lenkiną suplanuota tik kitą dieną – 2022 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas nesutiko su dviem valandom pavėlintu automobilio pasiėmimo laiku. Nuoseklūs ieškovo atstovo veiksmai (atvykimas naujai nurodytu metu pasiimti automobilio, užstato pateikimas, Sutarties pasirašymas) rodo, kad automobilio pasiėmimo laiko korekcija buvo suderinta ir iš esmės atitiko abiejų šalių valią. Papildomai pažymėtina, kad nors ieškovo vadovas teigė, kad jam buvo pateikta neužpildyta Sutartis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. šios aplinkybės patvirtinti negalėjo, o atsakovo vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad klientams sutartys visuomet pateikiamos pasirašyti užpildytos.
24. Sutarties 2.1.5. punkte numatyta, kad nuomininkas turi teisę pratęsti nuomos laikotarpį, raštu į elektroninį paštą info@nuomis.lt informavęs nuomotoją apie pratęsimą ne mažiau kaip prieš keturias valandas ir gavęs nuomotojo raštišką sutikimą, nuomotojas gali atsisakyti pratęsti nuomos laikotarpį ir pareikalauti grąžinti automobilį. Sutartyje taipogi numatyta, kad Sutarties (nuomos) terminas, automobilio perdavimo nuomininkui ir grąžinimo nuomotojui laikas ir vieta nurodyti Sutartyje (Sutarties 5.1 punktas).
25. Byloje nustatyta, kad jau po Sutarties pasirašymo ieškovo vadovas išreiškė pageidavimą transporto priemonę grąžinti ne 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9:00 val., o porą valandų vėliau, tačiau atsakovo darbuotojas su tokiu pageidavimu nesutiko. Nors ieškovo vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad nepamena, dėl kokios priežasties buvo atsisakyta pratęsti automobilio grąžinimo laiką, tačiau šiuos paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovo vadovui buvo paaiškinta, kad nurodytą dieną 9:00 val. automobilis išnuomotas kitam klientui (šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateikta Automobilio nuomos sutartis Nr. 3883), o liudytojas D. M. nurodė, kad „ieškovo vadovas sakė, kad grąžins 2 val. vėliau, su kuo atsakovo darbuotojas nesutiko, nurodęs, kad kitas klientas turi nuomotis tuo metu“. Taigi, ieškovas neįvykdė Sutarties 2.1.5 punkto sąlygų – nustatyta tvarka ir terminais neinformavo atsakovo apie pratęsimą bei neturėjo nei raštiško, nei žodinio atsakovo sutikimo dėl termino pratęsimo. Taigi, ieškovas neįgijo teisės pratęsti nuomos laikotarpį pagal Sutarties sąlygas.
26. CK 6.498 straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kuomet nuomos sutarties gali būti nutraukiama prieš terminą nuomininko reikalavimu, 3 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomininko reikalavimu, jei nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas. Ginčo Sutartyje nurodyta, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jeigu nuomotojas nustatytu laiku neperduoda automobilio arba automobilis dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti (Sutarties 5.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų prašęs vienašališkai nutraukti Sutartį tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė Sutartį – neperdavė ieškovui automobilio ir trukdė juo naudotis. 2022 m. rugpjūčio 25 d. 19:04 val. elektroninis laiškas, kuriuo prašoma grąžinti ieškovo sumokėtą sumą, negali būti laikomas vienašališku Sutarties nutraukimu, nes nenurodyta, kokias Sutarties sąlygas pažeidė atsakovas. Laiške abstrakčiai nurodoma, kad „nepavykus rasti kompromiso dėl busiuko nuomos, prašome grąžinti mūsų sumokėtą sumą“. Byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovas naujai abiejų šalių suderintu laiku būtų neperdavęs automobilio ar trukdęs juo naudotis. Priešingai, byloje nustatyta, kad automobilis buvo paruoštas atsiėmimui, tačiau ieškovo vadovas vienašališkai atsisakė toliau vykdyti Sutartį. Kaip jau teismas nurodė, ieškovas sutiko su atsakovo pakoreguotu laiku, naujai sutartu laiku atvyko pasiimti automobilio, padavė užstatą, pasirašė Sutartį, tačiau kilus diskusijai ir ieškovo atstovui paprašius pratęsti nuomos laiką, o atsakovo darbuotojui nesutikus, ieškovo atstovas automobilio nepriėmė (atsisakė vykdyti Sutartį) ir išvyko. Šiuo atveju atsakovo kaltė dėl Sutarties pažeidimo nenustatyta. Taigi, Sutartis nebuvo nutraukta, ji buvo galiojanti ir vykdytina. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, nurodančioje, kad sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2469-340/2022).
27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas UAB „Geteks“ yra komercine veikla užsiimantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo, savo teises įgyvendinantis per valdymo organus ir jam, kaip ir kiekvienam verslo subjektui, keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarant sutartis, kas sudarė pagrindą įvertinti ateities verslo perspektyvas bei galimą riziką, neįvykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-463-943/2019). Kaip nurodė pats ieškovo vadovas teismo posėdžio metu, jis, nors ir Sutartį pasirašė, bet neskaitė Sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, tai negali būti pagrindas vienašališkai atsisakyti vykdyti Sutartį, ieškovas šiuo atveju nesielgė maksimaliai rūpestingai ir atidžiai, todėl turi priimti visas su tuo susijusias pasekmes. Nurodytina, kad atsakovo negalėjimas ir nesutikimas pratęsti transporto priemonės nuomos laikotarpio negali būti laikomas pagrindu ieškovui prašyti grąžinti sumokėtas pinigines lėšas, nesilaikyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo noru atsisakė nuomotis automobilį ir išvyko. Byloje nėra duomenų, kad automobilis sutartu nuomos laikotarpiu būtų buvęs išnuomotas kitiems asmenims, atsakovas teigė, kad visą sutartą laikotarpį ieškovas galėjo pasiimti automobilį, tačiau šia galimybe nesinaudojo savo noru. Sutarties 2.1.7 punktas numato galimybę grąžinti automobilį anksčiau laiko ir susigrąžinti nuomos mokestį už nepanaudotas dienas, tačiau pažymėtina, kad šia galimybe nuomininkas turi teise pasinaudoti tik tokiu atveju, jei automobilis išnuomotas ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju automobilio nuomos terminas buvo 4 paros, taigi ši Sutarties sąlyga netaikytina.
28. Kaip jau minėta, sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Šiuo atveju darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas, Sutartis nebuvo nutraukta, ieškovas vienašališkai atsisakė vykdyti Sutartį, tuo pažeisdamas sąžiningo elgesio sutartinių santykių metu, teisingumo, protingumo, geros moralės principus, todėl spręstina, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovo sumokėtas pinigines lėšas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
29. Baigiamosios kalbos metu ieškovo atstovas prašė papildomai patraukti atsakovą atsakomybėn dėl melagingų parodymų, dėl ieškovo apšmeižimo. Pažymėtina, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš įrodymų rūšių ir paaiškinimų teikimu yra vykdoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga. Tik prisiekusios šalies ar trečiojo asmens pateikiami paaiškinimai dėl su ginčo esme susijusių aplinkybių yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 186 straipsnio 6 dalis). Šalis ar trečiasis asmuo, prieš teikdamas teismui paaiškinimus prisiekia CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Priesaikos sulaužymu pripažintini teismui apklausos metu paaiškinimus teikiančio asmens pateikti žinomi esantys melagingi paaiškinimai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas, pareiškęs prašymą taikyti atsakomybę dėl melagingų parodymų, papildomai neargumentavo, kurie būtent atsakovo atstovo parodymai yra melagingi. Teismas, remdamasis teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas S. S. sulaužė teismui duotą priesaiką sakyti byloje tiesą. Tiek teismo posėdžio metu, tiek po jo, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. melagingų parodymų teikimo teismui fakto, todėl ieškovo atstovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.
Dėl pašto išlaidų
32. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (24,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geteks“ valstybės naudai 24,56 Eur (dvidešimt keturis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.