Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ bankroto administratoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ bankrotą pripažinti tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad jo priedus sudaro atsisakymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, 2015 m. lapkričio 10 d. sąskaita – faktūra Nr. 15111001 (originali ir atsiųsta suinteresuoto asmens), 2015 m. lapkričio 10 d. kasos pajamų orderis UGN Nr. 15111001, 2018 m. sausio 17 d. elektroninio laiško nuorašas. Susipažinus su pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktais priedais matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d. sąskaita – faktūra Nr. 15111001, atsiųsta suinteresuoto asmens, 2015 m. lapkričio 10 d. kasos pajamų orderis UGN Nr. 15111001, 2018 m. sausio 17 d. elektroninio laiško nuorašas buvo teikiami anksčiau pirmosios instancijos teismui ir pridėti į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų priėmimo nepasisako.

20. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teismui pateikti 2019 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės atsisakymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, 2015 m. lapkričio 10 d. sąskaita – faktūra Nr. 15111001 (originalas) yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbūs atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos naujus rašytinius įrodymus, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl tyčinio bankroto požymių

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB ,,Ugneta“ tyčinio bankroto požymių nebuvimo.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

27. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad suinteresuotas asmuo šios nuostatos nėra pažeidęs.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

29. Bankroto administratoriaus teigimu, suinteresuotas asmuo 2015 m. sausio 2 d. įsakymu nurašęs bendrovės turtą, asmeniniams poreikiams bendrovės lėšomis ir vardu pirkęs prekes, nenaudingomis bendrovei sąlygomis sudaręs skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartį sąmoningai blogino bendrovės turtinę padėtį, o tai reiškia tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo 2015 m sausio 2 d. įsakymu nustatė ilgalaikio turto kriterijus (5 t., b.l. 108-109). Bankroto administratorius iš jam pateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. suinteresuotas asmuo neteisėtai nurašė turto 50 216,84 Eur + PVM sumai. Bankroto administratoriaus nuomone, šiuo įsakymu buvo siekiama pridengti nuolatinį ir sistemingą didelės vertės turto išėmimą iš bendrovės turto masės, dėl ko bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia bankroto administratoriaus nuomone nesutinka, kadangi byloje esama pakankamai įrodymų, paneigiančių šį teiginį. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, svarstydamas bankroto administratoriaus prašymą suinteresuotam asmeniui skirti baudą už įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą nevykdymą nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriaus nurodyto turto, kadangi jis yra nurašytas kaip trumpalaikis turtas. Šioje nutartyje buvo kalbama apie tą patį turtą, kurį nurodo bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje. Anot bankroto administratoriaus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi šia nutartimi, kadangi joje buvo sprendžiamas baudos skyrimo, o ne tyčinio bankroto požymių suinteresuoto asmens veiksmuose, buvimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apygardos nutarties turiniu pažymi, kad tyčinio bankroto požymių nustatymo atveju kaltinant bendrovės vadovą turto išvaistymu svarbu nustatyti, ar šis turtas iš tikrųjų buvo išimtas iš visos turto masės ar perleistas tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo. 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apygardos teismui įsiteisėjusia nutartyje pripažinus aptariamo turto pagrįstą priskyrimą prie trumpalaikio ir jo nurašymą, konstatuoti aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo nurašęs ir neišsaugojęs šio turto pablogino bendrovės finansinę padėtį, kas sudaro prielaidas tyčinio bankroto sąlygų atsiradimui, nėra pagrindo.

31. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad suinteresuotas asmuo žinodamas apie UAB „Klaistvita“ egzistuojantį nepadengtą įsiskolinimą BUAB „Ugneta“ ir pasirašęs skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartį atsisakė likusios skolos dalies, sąmoningai suponavo bendrovės tyčinio bankroto požymius ir jos padėties bloginimą. Minėta, kad 2015 m. liepos 3 d. UAB „Ugneta“ ir UAB „Klaistvita“ sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria UAB „Ugneta“ įsipareigojo iš savo resursų, savo priemonėmis ir savo rizika atlikti prekybos centro Big su gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamaisiais namais, esančiais (duomenys neskelbtini), vėdinimo, šildymo, gaisro gesinimo, vidaus buitinių nuotekų sistemų, prietaisų montavimo darbus, o UAB „Klaistvita“ už atliktus darbus turėjo sumokėti sutartyje nustatytą kainą (8 t., b. l. 304-315). 2016 m. rugpjūčio mėn. 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartimi šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), perduodamas kreditoriui (UAB „Ugneta“) už skolininko (UAB „Klaistvita“) nesumokėtą pagal statybos darbų rangos sutartį atliktus darbus pinigų sumą – 67 600 Eur (8 t., b. l. 315-321). Šios sutarties 6.2.9 punkte numatyta, kad kreditorius (UAB „Ugneta“) pagal statybos darbų rangos sutartį jokių turtinių pretenzijų skolininkui (UAB „Klaistvita“) nebeturi ir ateityje nereikš. Bankroto administratorius paskaičiavo (suinteresuotas asmuo neginčija šio apskaičiavimo), kad statybos darbų rangos sutarties pagrindu už atliktus darbus BUAB „Ugneta“ išrašė ir pateikė UAB „Klaistvita“ sąskaitas – faktūras 535 415,89 Eur + PVM (647 853,23 Eur) sumai. Statybos darbų rangos sutartimi šalys susitarė, kad 535 415,89 Eur UAB „Klaistvita“ sumokės BUAB „Ugneta“, o PVM bus pervestas tiesiai į valstybės biudžetą (statybos darbų rangos sutarties 21.26. punktas, 8 t., b. l. 311). Neginčytina, kad UAB „Klaistvita“ BUAB „Ugneta“ bankiniais pavedimais sumokėjo tik 448 173,05 Eur, 67 600,00 Eur buvo grąžinta perleidus anksčiau nurodytą butą. Tokiu būdu, anot bankroto administratoriaus, UAB „Klaistvita“ liko skolinga BUAB „Ugneta“ 59 726,11 Eur, o suinteresuotas asmuo, skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartyje pripažinęs nesant UAB „Klaistvita“ įsiskolinimo, sąmoningai pablogino bendrovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu klausimu nesutinka su bankroto administratoriaus nuomone. 2018 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad šio operatyvinio patikrinimo metu buvo tikrinta UAB „Klaistvita“ pridėtinio vertės mokesčio mokėjimo teisingumas nuo 2015m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. sutikrinant pagal rangos sutartį pateiktus darbų aktus, pažymas ir sąskaitas – faktūras (9 t., b. l. 111-113). Operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kad UAB „Klaistvita“ yra skolinga BUAB „Ugneta“. Be to, iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog BUAB „Ugneta“ iš UAB „Klaistvita“ pirko pastarosios savo lėšomis įsigytas prekes ir paslaugas (9 t., b. l. 103-113). Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, dalį medžiagų, reikalingų BUAB „Ugneta“ objekte darbams pagal statybos darbų rangos sutartį atlikti, nupirko UAB „Klaistvita“, kurias vėliau ji pardavė BUAB „Ugneta“ atlikdama vienarūšių prievolių įskaitymą už BUAB „Ugneta“ atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais suinteresuoto asmens paaiškinimais, ypač, kai juos patvirtina statybos darbų rangos sutarties 8.17. punktas, numatantis UAB „Klaistvita“ teisę tiekti BUAB „Ugneta“ darbams reikiamas medžiagas. Visos nurodytos aplinkybės paneigia bankroto administratoriaus teiginį apie UAB „Klaistvita“ egzistuojančią ir nepadengtą 59 726,11 Eur skolą BUAB „Ugneta“, kas savo ruožtu neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog suinteresuotas asmuo sutikęs su skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punkto sąlyga dėl turtinių pretenzijų UAB „Klaistvita“ neturėjimo, sąmoningai pablogino jo vadovaujamos bendrovės turtinę padėtį.

32. Vienas iš argumentų, kuriuo remiamasi atskirajame skunde įrodinėjant tyčinio bankroto prielaidų buvimą, yra suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai asmeniniams poreikiams bendrovės lėšomis ir vardu perkant statybines medžiagas ir kitas remontui reikalingas prekes 46 175,22 Eur sumai. Tikrinant šio teiginio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartimi S. M. padovanojo suinteresuotam asmeniui nebaigtą statyti (62 proc. statybos baigtumas) namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)(9 t., b. l. 89-94). Suinteresuotas asmuo 2015 m. spalio 29 d. sudarė kreditavimo sutartį su KU „Sostinės kreditas“, kuria gavo 114 000,00 Eur tikslinį kreditą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (9 t., b. l. 95-102). Iš byloje esančių 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Ugneta“ naudai pervedė 38 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal sąskaitas“, 2015 m. lapkričio 11 d. kasos pajamų orderis serija UGN Nr. 15111001 patvirtina suinteresuoto asmens 19 360 Eur įnešimą į BUAB „Ugneta“ kasą (6 t., b. l. 190-191, 5 t., b. l. 96). Be to, atlikus kartu su atskiruoju skundu pateiktos B lentelės, įrodančios, bankroto administratoriaus nuomone, suinteresuoto asmens 46 175,22 Eur įsiskolinimą BUAB „Ugneta“ analizę, nustatyta, jog joje nurodyta suma turi būti mažinama, kadangi bankroto administratorius neįrodė, kad visas šioje lentelėje nurodytas turtas buvo pirktas suinteresuoto asmens, o ne BUAB „Ugneta“ veiklai vykdyti, ir toks turtas neturi būti nurašytas kaip trumpalaikis. Byloje esančiame suinteresuoto asmens rašte bankroto administratoriui paaiškinta, remiantis kokioms sąskaitomis – faktūromis suinteresuotas asmuo išpirkinėjo iš BUAB „Ugneta“ jos įsigytas prekes, o kokios sąskaitos – faktūros buvo išrašytos prekėms, skirtoms BUAB „Ugneta“ veiklai vykdyti (atskirojo skundo priedas). Bankroto administratorius teismui nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti minėto rašto pagrįstumu ir teisingumu. Taigi, sudėjus sąskaitose – faktūrose, skirtose suinteresuotam asmeniui prekėms įsigyti, nurodytas sumas, matyti, jog jos sudaro tik 10 112,59 Eur + PVM. Teismo manymu, esant anksčiau nurodytiems motyvams, byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka išvadai dėl neabejotino ir visiško suinteresuoto asmens atsiskaitymo su UAB „Ugneta“ už bendrovės lėšomis pirktas statybines medžiagas suinteresuoto asmens poreikiams. Bankroto administratoriaus atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl dviejų skirtingų PVM sąskaitų – faktūrų (Serija UGN Nr. 15111001) variantų nepaneigia anksčiau padarytos išvados.

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, kad bankroto administratorius nepateikė pagrįstų ir reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BUAB „Ugneta“ turto išvaistymą, bendrovei nuostolingo sandorio sudarymą, ar suinteresuoto asmens tyčinius veiksmus, kuriais buvo siekiama bendrovę prie bankroto privesti tyčia.

Dėl netinkamai ir apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos

34. Bankroto administratorius nurodo, kad suinteresuotas asmuo neapskaitė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose automobilio VW Golf, valstybinis numeris FZH658, pardavimo sandorio, bankroto administratoriui neperdavė su šiuo ir kitais sandoriais susijusios dokumentacijos, kai kurias PVM sąskaitas – faktūras, o tai patvirtina sąmoningą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tyčinio bankroto požymio, nurodyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimą.

35. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

36. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi BUAB „Ugneta“ trečiajam asmeniui pardavė neremontuojamą transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 199-200). Minėtas dokumentas, kaip ir PVM sąskaitos – faktūros, bendrovės ir UAB „Klaistvita“ pasirašyta statybos darbų rangos sutartis su visa reikiama informacija apie jos vykdymą, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas 2018 m. birželio 8 d. suinteresuotam asmeniui teikiant atsiliepimą į bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos jam skyrimo. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ir pripažino suinteresuotam asmeniui pažeidus pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus po bankroto bylos iškėlimo, aplinkybė, kad trūkstami dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti pavėluotai, patvirtina suinteresuoto asmens bendradarbiavimą su bendrovės bankroto procesą vykdančiu administratoriumi. Pirmosios instancijos teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog dokumentų originalų nepateikimas patvirtina apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bankroto administratorius pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė ir atskirajame skunde nenurodė, kokių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla ar turtu, dėl konkrečių dokumentų neperdavimo nebuvo galima nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien dalies dokumentų neperdavimo laiku bankroto administratoriui faktas nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat ir aplinkybių, kad dėl šio fakto bendrovei buvo padaryta žala. Be to, bankroto administratorius neįrodė, kad dėl neperduotų dokumentų trūkumo jis negalėjo visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6 – 8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

39. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus bankroto administratoriaus nurodomus tyčinio bankroto pagrindus, įvertino buvusio bendrovės vadovo, suinteresuoto asmens veiksmus ir sprendė nesant jo veiksmuose tyčinio bankroto požymių.

40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, jo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas nenustatė sąmoningai blogo bendrovės valdymo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti ar sumenkinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti prašymo pripažinti BUAB „Ugneta“ bankrotą tyčiniu, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., R. T. v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.