- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-2270-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Pirma meilė“
- Atsakovas
- Tarptautinei žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijai „Baltijos vienybė“
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-19 galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Pirma meilė“ ieškinį atsakovei Tarptautinei žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijai „Baltijos vienybė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės skolą (užmokestį už paslaugas) – 2 845,39 Eur, palūkanas –78,85 Eur, baudą (ikiteisminio išieškojimo išlaidas) – 40 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio iki 2022 metų liepos mėnesio atsakovei teikė paslaugas. Pagal atsakovės pateiktus užsakymus ieškovė atliko socialinių tinklų rinkodaros Facebook, Instagram, Youtube portaluose (kampanijos turinio sukūrimas, administravimas ir konkretus kiekis paspaudimų, vedančių į www.baltijoszuvys.lt, pirkimas), viešinimo, paieškos variklio reklamos Google svetainėje (kampanijos turinio sukūrimas, administravimas, paieškos variklio reklama Google portale ir paspaudimo mokestis) bei puslapio www.baltijoszuvys.lt atnaujinimo darbus ir už suteiktas paslaugas pateikė atsakovei sąskaitas apmokėti. Atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove ir kreipimosi į teismą dieną už 2021 metais suteiktas paslaugas liko neapmokėta 766,65 Eur suma, už 2022 metais suteiktas paslaugas liko neapmokėta 2 078,74 Eur suma, iš viso 2 845,39 Eur už ieškovės suteiktas paslaugas. Atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas – sumokėti 2 845,39 Eur pagal PVM sąskaitas–faktūras, tačiau prievolės atsiskaityti neįvykdė, todėl privalo mokėti ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą, kas sudaro 78,85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovės ieškovei priteista skola – 2 845,39 Eur, palūkanos – 78,85 Eur, bauda (ikiteisminio išieškojimo išlaidos) – 40 Eur, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 964,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 484 Eur.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo susiklostę šalių laiku, kiekiu, kokybe apibrėžti komerciniai santykiai, byloje nepateikti pasirašyti ar kitaip atsakovės patvirtinti dokumentai (sutartys, užsakymai, sąskaitos faktūros, darbų pridavimo aktai ir kt.), įrodantys, jog buvo susiklostę šalių ūkiniai komerciniai santykiai, taip pat pagal ieškovės pateiktas sąskaitas–faktūras paslaugos nebuvo suteiktos, sąskaitos–faktūros nebuvo priimtos ir atsakovė neįsipareigojo jų apmokėti. Prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminarųjį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad šalys visus su paslaugų teikimu susijusius klausimus derino elektroniniais laiškais ir trumposiomis SMS žinutėmis. Pažymėjo, kad iš kartu su atsiliepimu pateiktų susirašinėjimų matyti, jog atsakovei buvo žinoma apie teikiamų paslaugų apimtis ir kainas bei susidariusią skolą, tačiau atsakovė vengė susitikti su ieškove ir priimti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, be to, visi dokumentai atsakovei buvo siunčiami elektroniniu paštu. Paaiškino, kad 2021 metais vykusio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis metu atsakovė pripažino, kad už suteiktas paslaugas yra atsiskaičiusi tik iš dalies, sąskaitų už 2022 m. suteiktas paslaugas atsakovė nėra apmokėjusi. Nurodė ir tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovė nesudarė sutarties, kaip vieno rašytinio dokumento, nepaneigia šalių sutartinių santykių. Prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos patenkinti dėl ieškinyje nurodytų motyvų, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminarųjį sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminarųjį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-06-19 galutiniu sprendimu preliminarųjį sprendimą pakeitė. Ieškovės VšĮ „Pirma meilė“ ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei VšĮ „Pirma meilė“ iš atsakovės Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ skolą – 2 156,93 Eur, palūkanas – 63,15 Eur, baudą (ikiteisminio išieškojimo išlaidas) – 40 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2 260,08 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 367,84 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovei VšĮ „Pirma meilė“ grąžino 34 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: 2021-09-27 Nr. PM21/02 – 475,14 Eur, 2021-09-27 Nr. PM21/03 – 166,67 Eur, 2021-10-06 Nr. PM21/04 – 475,14 Eur, 2021-10-06 Nr. PM21/05 – 166,67 Eur, 2021-11-04 Nr. PM21/06 – 475,14 Eur, 2021-11-04 Nr. PM21/07 – 166,67 Eur, 2021-11-29 Nr. PM21/08 – 359,99 Eur sumai, 2021-12-01 Nr. PM21/09 – 475,14 Eur, 2021-12-01 Nr. PM21/10 – 166,67 Eur, 2021-12-01 Nr. PM21/11 – 153,33 Eur, 2021-12-31 Nr. PM21/14 – 475,14 Eur, 2021-12-31 m. Nr. PM21/15 – 166,67 Eur, 2021-12-31 Nr. PM21/16 – 253,33 Eur, 2022-02-10 Nr. PM21/17 – 166,67 Eur, 2022-02-10 Nr. PM21/18 – 475,14 Eur, 2022-03-10 Nr. PM22/02 – 475,14 Eur, 2022-03-22 Nr. PM22/04 – 106,66 Eur, 2022-12-30 Nr. PM22/30 – 475,14 Eur sumai, 2022-12-30 Nr. PM22/30 – 475,14 Eur, 2022-12-30 Nr. PM22/31 – 166,67 Eur, 2022-12-30 Nr. PM22/34 – 166,67 Eur, 2022-12-30 Nr. PM22/35 – 475,14 Eur.
10. Skundžiamame spendime nurodyta, kad pagal ieškovės pateiktą tarpusavio skolų suderinimo aktą 2023-05-31 atsakovės skolą ieškovei sudaro – 2845,39 Eur: 2021-12-31 PR-LIK – 513,32 Eur, 2022-01-01 PM21/16 – 253,33 Eur, 2022-03-22 PM22/04 – 106,66 Eur, 2022-04-08 PM22/08 – 106,66 Eur, 2022-12-30 PM22/30 – 475,14 Eur, 2022-12-30 PM22/31 – 166,67 Eur, 2022-12-30 PM22/33 – 475,14 Eur, 2022-12-30 PM22/32 – 106,66 Eur, 2022-12-30 PM22/34 – 166,67 Eur, 2022-12-30 PM22/35 – 475,14 Eur.
Šalies argumentai
11. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2845,39 Eur skolą už suteiktas paslaugas. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad už suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaitė, reiškiamas reikalavimas nepagrįstas įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal tarp šalių vykusį susirašinėjimą, PVM sąskaitas – faktūras, šalių tarpusavio santykiai tęsėsi nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio iki 2022 metų vidurio, kas mėnesį ieškovės atsakovei buvo teikiamos tokio pat pobūdžio paslaugos už tokias pačias kainas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių teisiniai santykiai buvo tęstiniai ir nuolatiniai. Pažymėjo, jog didelė dalis ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų buvo apmokėtos ir dėl jų ginčas tarp šalių nekilo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinęs rašytinius įrodymus, t. y. susirašinėjimą tarp šalių elektroniniu paštu bei trumposiomis žinutėmis, internetinių puslapių kopijas, paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, PVM sąskaitas – faktūras, taip pat šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, jog tarp šalių susiklostė teisiniai atlygintinių paslaugų santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą pagrįstas ir įrodytas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 2156,93 Eur skolą. Be to, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą patenkino iš dalies, įvertinęs ieškovės ieškinyje pateiktą palūkanų apskaičiavimo lentelę, iš atsakovės priteisė 63,15 Eur (9,87 Eur + 4,87 Eur + 3,54 Eur + 6,12 Eur + 17,42 Eur + 3,91 Eur + 17,42 Eur) kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-19 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
15. Skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Nepateikti pasirašyti ar kitaip atsakovės patvirtinti dokumentai (sutartys, užsakymai, sąskaitos – faktūros, darbų pridavimo aktai ir kita) įrodantys, jog tarp šalių buvo susiklostę ūkiniai komerciniai santykiai. Pagal teismui pateiktas sąskaitas faktūras ir prašomas priteisti lėšas paslaugos nebuvo atliktos, atsakovė jų nepriėmė ir neįsipareigojo paslaugų apmokėti. Ieškovė be pagrindo prašo priteisti pinigines lėšas.
Šalies argumentai
16. Apeliantė nurodo, jog ir 40 Eur bauda skirta be pagrindo, nes tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija ,,Baltijos vienybė” nevykdo komercijos, yra ne pelno siekianti organizacija, todėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos neturėtų būti taikomos.
17. Apeliantės vertinimu, ieškovė, siekdama savo tikslų, teismui pateikė įrodymus pažeisdama Finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nuostatas.
Atsiliepimas
18. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-19 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
19. Ieškovė nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovė analizuoja buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių pagrįstumą pati patvirtino pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime teigiama, kad atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad dėl ieškovės kaltės keturis kartus buvo atidėtas teismo posėdis. Teismo posėdis buvo atidedamas siekiant surinkti visus rašytinius įrodymus ir tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo įpareigotos pateikti rašytinius įrodymus, tačiau būtent atsakovė įrodymų neteikė, o bandė nuginčyti tiesą.
Šalies argumentai
21. Ieškovė nurodo, jog atsakovė tvirtino, kad ieškovės paslaugos buvo nekokybiškai atliktos, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų teikusi pretenzijas ar prašymus dėl nekokybiškų paslaugų. Atsakovė proceso metu prieštaravo pati sau – teigė, kad dalis paslaugų nebuvo suteiktos, o kai ieškovė pateikė į bylą šalių susirašinėjimą patvirtinantį paslaugų atlikimo faktą, atsakovė laikėsi naujos versijos, t. y., kad paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai ir atsakovei nekyla pareiga už jas apmokėti.
22. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybes verčia abejoti atsakovės patikimumu ir sąžiningumu. Bandydama išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pareigos, atsakovė proceso metu siekdama paneigti tarp ieškovės ir atsakovės egzistavusį sutartinių santykių faktą, teigė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl ir nebuvo pagrindo paslaugų teikimui, bei apmokėjimu už jas, tačiau teismas tokią atsakovės poziciją paneigė.
23. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovė galėjo pateikti savo išvestinius (suvestinius) bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais galėtų būti grindžiama kitokia skolos suma nei reikalauja ieškovė, tačiau dokumentų nepateikė, t. y. atsakovė, siekdama įrodyti savo dėstomas aplinkybes, privalėjo pateikti savo buhalterinės apskaitos duomenis, kadangi ieškovė, pateikusi tiek išvestinius (suvestinius), tiek pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ir įrodžiusi skolos dydį, perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, kuri tokius duomenis apie skolą turėjo paneigti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-19 galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 preliminarusis sprendimas ir ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
26. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalis siejusį susitarimą, kaip sukuriantį prievoles apeliantei sumokėti ieškovės išrašytose sąskaitose–faktūrose nurodytas sumas už suteiktas paslaugas, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį. Ieškovės teigimu, šalių susitarimas, pagal kurį apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytas sumas už suteiktas paslaugas, buvo sudarytas, todėl privalėjo būti apeliantės tinkamai įvykdytas.
27. Šalims skirtingai interpretuojant jas siejusio susitarimo turinį ir skirtingai aiškinant teises bei pareigas, kilusias iš susitarimo, pripažintina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl šalis siejusio susitarimo aiškinimo, t. y. kad buvo susiklostę šalių ūkiniai komerciniai santykiai.
28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
29. CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
30. Pagal CK 6.192 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja reikalavimus sutarčių formai, sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. Taigi, tokiu atveju priimtas vykdyti užsakymas yra laikomas šalių sudaryta sutartimi.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių teisiniai santykiai atsirado būtent iš užsakymų.
32. Pirmosios instancijos teismo priteistą sumą sudaro dvi dalys: 1) 513,32 Eur pagal 2021-12-31 skolų tarpusavio suderinimo aktą ir 2) 1 643,61 Eur pagal ieškovė pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje pateikto išrašo iš buhalterinės apskaitos programos „Skolų suvestinė“ už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-12-31 likutis, t. y. atsakovės neapmokėta suma iki 2022-01-01 buvo 2 913,89 Eur, atsakovė 2022-01-14 sumokėjo 2 067,23 Eur ir 2022-01-14 sumokėjo 333,34 Eur, taigi skolos likutis už 2021 metus liko 513,32 Eur. Tokia pati suma nurodyta ir prie ieškinio pateiktame Tarpusavio skolų suderinimo akte – 2021-12-31 PR-LIK (ieškovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog nurodytas dokumento pavadinimas PR-LIK reiškia praėjusio laikotarpio skolos likutį) – 513,32 Eur. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė apmokėjo ieškovei už 2021 metais teiktas paslaugas, atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo skolų suvestinę, kur buvo nurodyta 2 913,89 Eur skola už 2021 m. suteiktas paslaugas. Iš šios sumos pirmosios instancijos teismas atėmė apmokėtas sumas ir gavo skolos likutį – 513,32 Eur. Šis likutis sutapo su tarpusavio skolų suderinimo akte (ieškinio CBP-7482 priedas Tarpusavio skolų suderinimo aktas.pdf, pirma lentelės eilutė) įrašyta suma. Tad ši mokėtina suma nustatyta, išanalizavus išvestinius (suvestinė ir skolų suderinimo aktas) ir pirminius (mokėjimus patvirtinantys duomenys) apskaitos dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie skolos dydį yra pagrįsta.
33. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovės skunde nurodyta aplinkybė, kad į 2021 m. skolą įtrauktas mokėjimas pagal 2021 m. įrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PM21/16 ir ši suma dar kartą atskira eilute nurodyta tarpusavio skolų suderinimo akte, neatitinka tikrovės, nes PVM sąskaitos – faktūros numeris nereiškia jos išrašymo datos. Tarpusavio skolų suderinimo akte aiškiai parašyta, kad šios sąskaitos – faktūros data yra 2022-01-01, todėl sąskaitoje PM21/16 mokėtina suma įtraukta į skolų suderinimo aktą atskira eilute. Atsakovė nenurodė, kad Tarpusavio skolų suderinimo aktas iki 2023-05-31 (ieškinio CBP-7482 priedas Tarpusavio skolų suderinimo aktas.pdf) yra suklastotas dokumentas, ar kad jame įrašyti neteisingi duomenys. Šioje vietoje pažymėtina, jog sprendime nurodyta, kad atsakovės atstovas pripažino aplinkybę, jog 2021 metais paslaugos buvo suteiktos (2021 metais vykusio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis metu atsakovė pripažino faktą, kad už suteiktas paslaugas yra atsiskaičiusi tik iš dalies). Iš šių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesumokėtas atsakovės skolos likutis už 2021 m. yra 513,32 Eur.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog likusi skolos dalis – 1 643,61 Eur taip pat priteista pagrįstai, nes pagrįsta pirminiais apskaitos dokumentas – PVM sąskaitomis – faktūromis.
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės aiškinimais apie neužsakytas ar nesuteiktas paslaugas, nes nėra pateiktos atitinkamos pretenzijos. Paslaugų pobūdis, nurodytas šalių susirašinėjime, yra įvairus (kampanijos turinio sukūrimas, administravimas, paieškos variklio reklama, paspaudimo mokestis). Tad jei kurios nors PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, jų neužsakius, dėl to turėjo vykti šalių susirašinėjimas (atsakovė turėjo pareikšti pretenzijas). Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Prievolę įrodyti paslaugų, kurių neužsakė, suteikimą ar paslaugų, už kurias reikalaujama užmokesčio, nesuteikimą turėjo atsakovė, nes bylos medžiaga patikimai patvirtina, jog šalys buvo sudariusios ir vykdė paslaugų teikimo sutartį, už paslaugas buvo apmokama pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog ji sąskaitose – faktūrose nurodytų paslaugų neužsakė ir jos jai nebuvo suteiktos. Todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad dėl sąskaitose – faktūrose nurodytų paslaugų suteikimo ir jų kainų buvo sutarta su atsakove, jos atsakovei buvo faktiškai suteiktos. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė teismui ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties, sąskaitų – faktūrų, užsakymų, paslaugų perdavimo – priėmimo aktų (pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų) ir tokiu būdu neįrodė, kad buvo susiformavę laiku, kiekiu, kokybe apibrėžti šalių komerciniai santykiai. Nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog būtent daiktų pardavėjui (paslaugų teikėjui) tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo – pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 straipsniai). Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas – faktūras neperdavimo (nesuteikimo) pirkėjui, ieškovas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-96/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-321-513/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šalys buvo sudariusios ir vykdė paslaugų teikimo sutartį (tą patvirtina byloje esantys įrodymai).
37. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kurie leistų spręsti, kad apeliantė kurių nors paslaugų, už kurias reikalaujama užmokesčio, neužsakė ar jos nebuvo suteiktos.
38. Paminėtina, kad teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Kaip yra išaiškinta aktualioje kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
39. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantė iš dalies apmokėjo aptartas ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras, taigi savo veiksmais patvirtino faktines aplinkybes, kad šalis siejo susitarimas, pagal kurį apeliantė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sąskaitose – faktūrose nurodytas tokių paslaugų kainas (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų, kad iki ginčui persikeliant į teismą apeliantė būtų teikusi pretenzijas ieškovei ir ginčijusi aptartose sąskaitose nurodytų sumų atitiktį šalių susitarimui (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina apeliantės laisva valia prisiimtą įsipareigojimą apmokėti aptartas sąskaitas – faktūras.
40. Skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo byloje analizuojamus šalių teisinius santykius, išsiaiškino šalis siejusio susitarimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad šalis siejo susitarimas, pagal kurį apeliantė įsipareigojo ieškovei apmokėti aptartas sąskaitas – faktūras, priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą.
41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 290-292 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-19 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.