Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Černobrovkinai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo; institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

6. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad L. Č. (ikisantuokinė pavardė R.) ir S. Č. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1316.

9. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Šalys susilaukė vieno vaiko – tai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

12. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant L. Č. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

14. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

16. Pažymėtina, kad Lietuvoje nuo 2024-01-01 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis siekia 924,00 Eur (brutto) ir atitinkamai 709,00 Eur (netto). Taigi šiuo metu orientacinis nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dydis yra 709,00 Eur, kurį padalinus tėvams po lygiai, gautųsi, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 354,50 Eur išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti vaikui 350,00 Eur išlaikymo dydį. Vadovaujantis minėta LAT praktika, tokio išlaikymo dydžio ieškovė neprivalo įrodinėti, kadangi jis yra mažesnis nei orientacinis kriterijus. Tuo tarpu atsakovas nesutiko su tokio išlaikymo dydžiu, todėl jam tenka pareiga įrodyti, kad vaiko poreikiai yra mažesni ir jiems tenkinti pakaks mažesnės pinigų sumos. LAT yra atkreipęs dėmesį, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

17. Sodros duomenimis apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas, bylai aktualiu laikotarpiu atsakovas trumpais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. pradžios jis gavo iš viso 1333,77 Eur darbo užmokestį (brutto). Atsakovas nepateikė duomenų, kad turėtų kitų išlaikytinių. Neįgalumas jam nenustatytas, duomenų apie esamą sveikatos būklę atsakovas nepateikė. Taigi apibendrinant apie atsakovo turtinę padėtį gautus duomenis, prieinama išvados, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, kuris privalo dėti pastangas, kad galėtų teikti savo vaikui bent jo minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą. Su atsakovo asmeniu susijusių objektyvių priežasčių mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį byloje nėra. Sodros išrašas patvirtina, kad šiuo metu atsakovo faktinės pajamos yra nedidelės, tačiau atsakovas neįrodė, kad egzistuotų objektyvios priežastys, dėl kurių jis būtų nepajėgus pakeisti savo finansinę situaciją, susirandant nuolatinį darbą ir gaunant pakankamą darbo užmokestį išlaikyti save ir savo vaiką.

18. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad atsakovas neįrodė, kad negali teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis nei išlaikymo dydžiui apskaičiuoti taikomas orientacinis kriterijus, todėl iš atsakovo S. Č. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-02-12) iki vaiko pilnametystės, pavedant L. Č. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

19. CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

20. LAT yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (3K-3-16-706/2016).

21. Atsakovas savo bendravimo su vaiku tvarkos varianto nepateikė, ieškovės siūlomam variantui neprieštaravo. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama, atitinka vaiko interesus, ieškovė teismo posėdyje tvirtino, kad nedarys kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, nuolat dukrai aiškina, kad ji turi bendrauti su tėčiu, ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai.

22. Pažymėtina, kad teismo nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos vykdymo metu, paaiškėjus, kad numatyta bendravimo tvarka ar tam tikra jos dalis neatitinka vaiko interesų, ar pasikeitus aplinkybėms, tiek ieškovė, tiek atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendro turto padalijimo

23. Šalys bendro registruotino turto neturi, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

24. Santuokos metu buvo įgytas šis kilnojamasis turtas: televizorius 250 eurų vertės, skalbimo mašina 250 eurų vertės ir spinta 200 eurų vertės.

25. Ieškovė prašė priteisti jai televizorių, o atsakovui skalbimo mašiną bei spintą. Už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį prašė priteisti 100,00 Eur kompensaciją.

26. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto padalinimo būdo, todėl jos reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi.

27. 2024-06-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iš atsakovo S. Č. nepilnametei A. Č. buvo priteistas laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį 300,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024-04-26) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

28. Priimant sprendimą laikinosios apsaugos priemonės naikinamos. Tuo atveju, jeigu laikinas išlaikymas buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą mokėtas laikinas išlaikymas turės būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Ieškovei L. Č. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo S. Č. valstybės naudai priteistina 204,00 Eur žyminio mokesčio (109,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo + 95,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (350,00 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.)).

31. Ieškovei byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Ernestas Bušmovičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024-03-25 pažymą Nr. APD-2024-03293, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 323,33 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, yra pagrindas priteisti iš atsakovo S. Č. valstybės naudai 323,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

32. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.61 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 93 str., 259 str., 270 str., 376 str. 3 d., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. Č. (ikisantuokinė pavardė R.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1316.

Pripažinti, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. Č. palikti pavardę – Č., L. Č. pavardę – Č..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. Č..

Priteisti iš S. Č. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-02-12) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti L. Č. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

1) atsakovas S. Č. su nepilnamete dukra A. Č. turi teisę bendrauti kas antrą šeštadienį (neporiniai) pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2) Vaiko motina L. Č. įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tuo pačiu vaiko tėvas S. Č. įsipareigoja prieš pasiimant vaiką atsižvelgti į pastarojo norą vykti/nevykti kartu su tėvu bei prievarta vaiko iš jo gyvenamosios vietos neišsivežti, o bendrauti su vaiku jo gyvenamojo vietoje;

3) atsakovas S. Č. su nepilnamete dukra A. Č. turi teisę bendrauti kiekvienų porinių metų Šv. Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku S. Č. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

4) kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas vaikas švenčia su motina L. Č.;

5) atsakovas S. Č. turi teisę atvykti į dukros A. Č. gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir pasveikinti vaiką gimimo dienos proga iš anksto suderinęs su vaiko motina atvykimo dieną ir laiką arba šalims susitarus turi teisę pasveikinti vaiką per internetą (pvz. Skype programa).

6) Ieškovė L. Č. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui A. Č. bendrauti su tėvu S. Č. nuotolio ryšio priemonėmis/programomis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, poilsio ir ugdymo režimą. Šioje tvarkoje nurodytu būdu atsakovas S. Č. bendrauja su dukra A. Č. nuo 17.00 val. iki 19.00 val.

7) Pagal šią bendravimo tvarką atsakovui S. Č. pasiėmus dukrą A. Č. iš jos gyvenamosios vietos, vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui atsiliepti į motinos L. Č. skambučius ar parašyti SMS žinutes arba bendrauti per internetą (pvz. Skype programa) bei nedelsiant informuoti vaiko motiną, jeigu susitikimų metu vaikas suserga, susižaloja ir pan.

8) Vaikui susirgus ir dėl to negalint su tėvu bendrauti šioje bendravimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis, ieškovė L. Č. užtikrina galimybę vaiko tėvui S. Č. bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis. Konkretus atsakovo S. Č. pokalbių su dukra laikas nustatomas atskiru jo ir ieškovės L. Č. susitarimu, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir savijautą.

9) Atsakovas S. Č. turi teisę nepertraukiamai praleisti su vaiku 14 dienų jo kasmetinių vasaros atostogų. Apie tikslų atostogų laiką ir vietą atsakovas S. Č. privalo pranešti vaiko motinai L. Č. likus ne mažiau nei 2 mėnesių laikotarpiui iki suplanuoto atostogų laiko.

10) Ieškovė L. Č. įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui S. Č. lankyti dukrą vaikų darželyje ar mokykloje organizuojamuose renginiuose, kuriose dalyvaus jo dukra, taip pat, esant būtinumui, tėvų susirinkimuose ir kituose, susijusiuose su jo dukros mokykloje organizuojamuose renginiuose.

11) Atsakovas S. Č. turi teisę bendrauti su dukra A. Č. ir kitomis šioje bendravimo tvarkoje nenumatytomis, tačiau iš anksto su ieškove L. Č. suderintomis sąlygomis ir tvarka.

Po santuokos nutraukimo priteisti L. Č. asmeninės nuosavybės teise televizorių, 250,00 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo priteisti S. Č. asmeninės nuosavybės teise skalbimo mašiną, 250,00 Eur vertės, ir spintą, 200,00 Eur vertės.

Priteisti iš S. Č. ieškovės L. Č. naudai 100,00 (vieno šimto Eur) piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį.

Panaikinti 2024-06-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę (laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui).

- 323,33 Eur (tris šimtus dvidešimt tris Eur 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų,

- 23,79 Eur (dvidešimt tris Eur 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

- jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

- išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

- skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).