Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1022-934/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-05
Bylos Nr.: e2A-1022-934/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: F. K., D. L. T., M. S., E. G., S. L., N. C., A. R.
Atsakovas: Vilniaus žydų bendruomenei

Kategorijos

2.2.2.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1022-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26721-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8.; 2.2.2.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų F. K., D. L. T., M. S., E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų F. K., S. L., D. L. T., N. C., M. S., A. R. ir E. G. ieškinį atsakovui Vilniaus žydų bendruomenei dėl visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai F. K., S. L., D. L. T., N. C., M. S., A. R. ir E. G. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento visus 2017-05-24 asociacijos Vilniaus žydų bendruomenė (toliau – VŽB) vykusioje konferencijoje priimtus sprendimus, pripažinti neteisėta 2017-05-24 asociacijos vykusią konferenciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VŽB yra asociacijos teisinį statusą turintis juridinis asmuo, kurio valdymo organus sudaro – aukščiausias valdymo organas (visuotinis narių susirinkimas) – konferencija, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – pirmininkas. Atsakovo VŽB eilinis visuotinis narių susirinkimas – konferencija, yra šaukiamas atsakovo valdybos sprendimu, o apie šaukiamą konferenciją viešai paskelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba atsakovo narius informuojant raštu (paštu, faksu, elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Atsakovo įstatų 9.2. punkte yra įtvirtinta, kad vienasmenį atsakovo valdymo organą – pirmininką – renka atsakovo konferencija ketverių metų kadencijai, o pirmininkas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvaujančių atsakovo narių (įstatų 9.2.1. – 9.2.2. punktai). 2013-04-03 konferencija atsakovo pirmininke išrinko ieškovę F. K., tačiau 2017-05-24, nesilaikant VŽB įstatų bei teisės aktų reikalavimų, neteisėtai sušaukus visuotinį narių susirinkimą, nesurinkus reikiamo narių skaičiaus (nesant kvorumo), konferencijoje atsakovo pirmininku buvo neteisėtai išrinktas S. G., neteisėtai perrinkta atsakovo valdyba, patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, priimti sprendimai kitais atsakovo visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais. Teigė, kad konferencijoje dalyvavo 262 nariai iš maždaug 2 100 asociacijos narių, todėl konferencija apskritai negalėjo priimti sprendimų. Minėta konferencija laikytina eiline konferencija, kuri turėjo būti šaukiama atsakovo valdybos sprendimu, tinkamai parengtu, suderintu su valdybos nariais ir pasirašytu valdybos pirmininko ir sekretoriaus, tačiau ji buvo sušaukta neteisėtai, todėl negalėjo priimti jokių sprendimų. Šaukiant konferenciją nebuvo tinkamai priimtas valdybos sprendimas (valdybos posėdžio protokolas nebuvo suderintas su valdybos nariais ir tinkamai pasirašytas posėdžio pirmininko ir sekretoriaus), konferenciją iniciavo ir savavališkai sušaukė konferencijoje atsakovo pirmininku išrinktas S. G., kuris nebuvo įgaliotas nei paskelbti apie šaukiamą visuotinį atsakovo narių susirinkimą, nei jį organizuoti. Konferencijos protokole nėra nurodytas valdybos sprendimas, kurio pagrindu šaukiama konferenciją, jis nėra pridėtas prie konferencijos protokolo. Konferencija nebuvo sušaukta laikantis teisės aktų ir privalomų atsakovo steigimo dokumentų reikalavimų, todėl ji negalėjo priimti sprendimų.

2. Ieškinyje atkreipė dėmesį į tai, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl VŽB pirmininko rinkimo“ konferencijos protokole nurodyta, jog išduota ir balsadėžėje rasti iš viso 262 balsavimo biuleteniai, tuo tarpu, skaičiuojant balsus nurodyta, jog už S. G. balsavo 240 balsai, S. C. – 14 balsų ir rasti 6 sugadinti biuleteniai, t. y. iš viso apskaityti 260 biuletenių vietoje 262. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl VŽB valdybos narių skaičiaus nustatymo“ „dingo“ net 63 balsai: už tai, kad atsakovo valdybą sudarytų 21 narys balsavo 166 balsai, kad sudarytų 11 narių – 33 balsai, 0 susilaikė, taigi iš viso balsuojant dėl atsakovo valdybos narių skaičiaus apskaityti tik 199 balsai. Septintuoju darbotvarkės klausimu, balsavo tik 129 balsai, kai tuo tarpu, protokole nurodytais duomenimis, konferencijoje dalyvavo 262 nariai, todėl sprendimui priimti reikėjo bent jau 132 balsų. Nors sprendimas septintuoju darbotvarkės klausimų iš tiesų nebuvo priimtas, protokole nurodyta, jog sprendimas yra priimtas ir S. G. suteikti įgaliojimai registruoti naujai išrinktus atsakovo narius.

3. Ieškovai laikė, kad konferencija buvo sušaukta nesilaikant atsakovo įstatuose įtvirtintų reikalavimų, pažeidus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) bei atsakovo įstatų imperatyvius reikalavimus, sąžiningumo principą, todėl konferencijoje priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Konferencijoje dalyvavo ne daugiau kaip 10 procentų visų atsakovo narių, todėl laikytina, jog sprendimai negalėjo būti priimti nesant reikiamo kvorumo. S. G. neturėjo aktualių atsakovo tikrųjų narių, galinčių dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, sąrašų, konferencijoje kaip jos dalyviai buvo registruojami visi to pageidaujantys asmenys, net jeigu jie konferencijos dieną nebuvo atsakovo nariai. Kadangi konferencijoje dalyvavo ir balsavo taip pat ir atsakovo nariais nesantys asmenys bei asmenys, neturintys tinkamų, teisės aktus atitinkančių įgaliojimų veikti atsakovo narių vardu, todėl realiai atsakovo narių buvo dar gerokai mažiau nei nurodyta konferencijos protokole. Teigė, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Asociacijų įstatymu, numatančiu, kad visuotinio atsakovo narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių, o priimti sprendimą, ar yra kvorumas, vadovaujantis įstatyme įtvirtinta taisykle, turi pats susirinkimas. Asociacija turi maždaug 2 100 narių, o konferencijoje dalyvavo ne daugiau kaip 262 nariai, todėl akivaizdu, jog nebuvo kvorumo ir sprendimai negalėjo būti priimami, todėl visi joje priimti sprendimai yra negaliojantys.

Šalies argumentai

4. Atsakovas VŽB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad konferencija sušaukta teisėtai, joje buvo kvorumas, ieškiniu siekiama visai kitų tikslų nei deklaruojama, o būtent – išsaugoti ieškovų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdymo organuose neteisėtai užimamas pareigas. Pagal AĮ 8 straipsnio 6 dalį visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka, detaliau šio klausimo įstatymas nereglamentuoja, tuo tarpu asociacijos įstatai numato, kad eilinę konferenciją šaukia ir organizuoja valdyba vieną kartą metuose ne vėliau kaip praėjus 4 mėnesiams po finansinių metų pabaigos ir atlikto nepriklausomo audito, o apie šaukiamą konferenciją paskelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba nariai informuojami raštu. Asociacijos valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro valdybos nariai ir valdybos pirmininkas; juo yra asociacijos pirmininkas (vienasmenis valdymo organas). Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių, o teisėtais laikomi sprendimai, už kuriuos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių narių; visi valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Sprendimas šaukti konferenciją buvo priimtas VŽB valdybos 2017-04-19 posėdyje, jame dalyvavo 19 iš 23 valdybos narių, įskaitant ieškovę F. K., kas reiškia, kad kvorumas buvo ir valdyba galėjo priimti sprendimus. Posėdyje buvo nuspręsta, kad konferencija vyks 2017-05-24, buvo sudarytas konferencijos organizacinis komitetas, kuris rūpintųsi jos organizavimu; į šį komitetą buvo išrinktas ir S. G.. Minėti sprendimai buvo priimti vienbalsiai, už juos balsavo ir F. K.. Kaip nurodyta VŽB įstatuose apie šaukiamą konferenciją buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir tai padarė organizacinio komiteto narys. Nurodė, kad vienintelis atsakovui žinomas argumentas, kodėl aptariamas valdybos sprendimas laikomas esą neteisėtu, yra tai, kad valdybos posėdžio protokolo nepasirašė ieškovė F. K. (minėto posėdžio pirmininkė, taip pat tuometė VŽB bei VŽB valdybos pirmininkė). Su tokiu argumentu nesutiko, nes asociacijos valdybos sprendimai yra priimami valdybos posėdyje, o ne tada, kai surašomas ir pasirašomas jos posėdžio protokolas, kuris tik fiksuoja posėdžio eigą, priimtus sprendimus, tačiau ne juos sukuria, valdybos sprendimai priimami kolegialiai, valdybos narių balsų dauguma ir visi valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką, valdybos posėdžio pirmininką, turi lygias teises. 2017-04-19 VŽB valdybos posėdyje priimti sprendimai atitinka valdybos narių valią, tai patvirtina jų parašai šio posėdžio protokole. VŽB konferencijos šaukimas yra valdybos kompetencija, todėl tik valdyba ir turi teisę ją atšaukti ir dėl šios priežasties vėlesni ieškinyje nurodomi F. K. vienasmeniškai atlikti veiksmai, t. y. tariamas konferencijos atšaukimas, negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. AĮ 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Atsakovo įstatai būtent ir nustato kitokią kvorumo taisyklę: pagal įstatų 7.2.12 punktą kvorumas nustatomas konferencijos nuožiūra, vadovaujantis protingumo principu. Ši įstatų nuostata yra nenuginčyta, atitinka AĮ asociacijoms suteiktą diskrecijos teisę, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Atkreipė dėmesį, kad aptariama kvorumo taisyklė įstatuose galioja nuo 2013-08-13 ir šiuos įstatų pakeitimus pasirašė pati F. K., jie patvirtinti notaro. Keičiant įstatus 2015-05-03, kvorumo taisyklė išliko, juos vėlgi pasirašė ieškovė ir patvirtino notaras. Konferencijoje dalyvavo 262 bendruomenės nariai, todėl visiškai pagrįstai nutarta, kad kvorumas yra ir sprendimai konferencijoje gali būti priimami. Pažymėjo, kad ieškovė F. K. konferencijoje dalyvavo, pasisakė, tačiau savo noru iš jos pasišalino. Atsakovo įstatų 7.2.12 punktas taip pat numato, kad, nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą konferencijos laiką. Kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, konferencija prasidėjo 18.50 valandą ir buvo baigta 21.30 valandą, todėl natūralu, kad per ilgą laiką dalis narių išsiskirstė ir dėl šios priežasties vėlesniais darbotvarkės klausimais balsuojančių buvo mažiau nei pirmesniais, tačiau tai nesudaro pagrindo kalbėti apie konferencijos organizatorių nesąžiningumą. Taigi, konferencijoje kvorumas buvo, sprendimai priimti laikantis nustatytos tvarkos, ieškovai turėjo visas galimybes joje dalyvauti, kelti savo kandidatūras į renkamus valdymo organus. Ieškinyje nepagrindžiama, kaip ieškovų dalyvavimas konferencijoje būtų pakeitęs joje priimtus sprendimus.

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-18 sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1. Ieškovų argumentai dėl VŽB susirinkimo neteisėtumo, nes dėl jos sušaukimo nebuvo priimtas vadybos sprendimas ir VŽB nariai apie šaukiamą konferenciją nebuvo informuoti atmestini, nes sprendimas šaukti ginčo konferenciją buvo priimtas VŽB valdybos 2017-04-19 posėdyje, kuriame dalyvavo 19 iš 23 valdybos narių, todėl konstatuotina, kad kvorumas buvo ir valdyba galėjo priimti sprendimus, o apie šaukiamą konferenciją buvo tinkamai paskelbta spaudoje taigi VŽB nariai apie jos šaukimą buvo tinkamai informuoti. Tai, kad posėdžio protokolas nėra pasirašytas valdybos posėdžio pirmininkės, nesudaro pagrindo laikyti paties posėdžio ir posėdyje valdybos narių daugumos priimtų sprendimų neteisėtais, nes ieškovės F. K. kaip VŽB valdybos 2017-04-19 posėdžio ir VŽB valdybos pirmininkės atsisakymas pasirašyti 2017-04-19 valdybos posėdžio protokolą nepanaikina valdybos jame priimtų sprendimų, o priešingas aiškinimas paneigtų VŽB valdybos kaip kolegialaus valdymo organo prasmę. Teisės aktai nesieja kolegialaus valdymo organo sprendimų galiojimo su šio organo posėdžio, kuriame jie buvo priimti, protokolo buvimu. Valdybos kompetencijai priklauso spręsti dėl konferencijos šaukimo, todėl tik valdyba gali tokią konferenciją atšaukti, taigi ieškovės F. K. vienasmeniškai atlikti veiksmai 2017-05-03 dienraštyje „Lietuvos Rytas“ paskelbiant apie ginčo konferencijos atšaukimą negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių;

6.2. Laikytina nesąžininga ieškovų pozicija, kad nesant VŽB narių sąrašo, kurį turėjo buvusi VŽB pirmininkė ieškovė F. K. ir kurio ji neperdavė konferencijos organizatoriams, nustatyti ar konferencijoje dalyvavę asmenys yra VŽB nariai ir konstatuoti kvorumą buvo neįmanoma, todėl konferencijoje priimti sprendimai yra neteisėti. Ieškovai nenurodė, kurie iš 262 konferencijoje dalyvavusių asmenų neturėjo teisės joje dalyvauti, nors tik ieškovė F. K. turėjo tokį VŽB narių sąrašą. Ieškovams tokio sąrašo nepateikus, nenurodžius kurie konferencijos dalyviai nebuvo VŽB nariais, atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai dėl ne VŽB narių dalyvavimo ir balsavimo konferencijoje;

6.3. VŽB įstatų 7.2.12. punkte numatyta kvorumo nustatymo taisyklę, kad kvorumas nustatomas konferencijos nuožiūra, vadovaujantis protingumo principu, ši įstatų nuostata yra nenuginčyta, atitinka AĮ asociacijoms suteiktą diskrecijos teisę, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti ir šiuo pagrindu atmestinas ieškovų argumentas, jog konferencijoje sprendimus galima priimti tik dalyvaujant daugiau nei ½ visų narių, kaip nustatyta AĮ 8 straipsnio 6 dalyje. Konferencijai teisėtai ir pagrįstai nustačius kvorumą ir kvorumui esant visą konferencijos laiką, visais darbotvarkės klausimais sprendimus priėmus beveik vienbalsiai ar didžiąja balsų dauguma, nėra jokio pagrindo teigti, kad konferencijoje priimti sprendimai yra neteisėti;

6.4. Nėra pagrindo laikyti konferencijos organizatorių nesąžiningais dėl to, kad skirtingais darbotvarkės klausimais balsavo skirtingas konferencijos dalyvių skaičius, nes vadovaujantis VŽB įstatų 7.2.12. punktu nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą konferencijos laiką. Pažymėtina, kad už darbotvarkės klausimus balsavo dauguma arba daugiau nei ½ konferencijos dalyvių. Konferencija prasidėjo 18.50 valandą ir buvo baigta 21.30 valandą, todėl teismas sutiko su atsakovo nurodytu argumentu, kad per ilgą konferencijos laiką dalis narių išsiskirstė ir dėl šios priežasties vėlesniais darbotvarkės klausimais balsuojančių buvo mažiau nei pirmesniais;

6.5. Nenustačius ieškovų nesąžiningumo nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir taikyti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus nepagrįstą ieškinį, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio pagrindu kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijamą jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o ieškovų elgesys siekiant išreikalauti VŽB sąrašą iš atsakovų, kai ginčo metu tokiu dokumentu disponavo patys ieškovai, vertintinas kaip ieškovų pozicija byloje, o ne piktnaudžiavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovai F. K., D. L. T., M. S., E. G. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės VŽB pirmininkės F. K. įgaliojimų atšaukti VŽB 2017-05-24 konferenciją nebuvimo, rėmėsi netinkamais įrodymais, spręsdamas dėl VŽB valdybos posėdžio protokolo teisėtumo, nevertino ir nepasisakė dėl minėto protokolo surašymo ir patvirtinimo aplinkybių, kvorumo buvimo konferencijos metu ir jo nustatymo atitikimo protingumo principui. Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti kaip pernelyg dideles pirmosios instancijos priteistas bylinėjimosi išlaidas bei bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes taip būtų operatyviau ir efektyviau atskleista teismui bylos esmė, užtikrinta galimybė operatyviai atsakyti į visus bylos nagrinėjimo metu teismui kylančius klausimus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek dėl šalių poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų.

8. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad VŽB pirmininkės F. K. veiksmai atšaukinat VŽB 2017-05-24 konferenciją buvo neteisėti ir nesukėlė teisinių pasekmių, nes ji veikė pagal įstatus ir AĮ normas, o skelbimas apie konferenciją buvo paskelbtas be VŽB pirmininkės leidimo (įgaliojimo);

8.2. Neatvykus į konferenciją didžiajai daliai VŽB narių jie prarado ypač svarbią asociacijos nario teisę – galimybę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime, todėl buvo pažeista jų konstitucinė teisė burtis į asociacijas;

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Teismas sprendime rėmėsi netinkamu įrodymu, 2017-04-19 VŽB valdybos posėdžio protokolu, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų (Įstatų 8.3.4 punkto), nepasirašytas valdybos pirmininko, protokole neįvardinta kokie valdybos nariai dalyvauja, pagal kokius turimus įgaliojimus, kodėl skirtingose 2017-04-19 VŽB valdybos posėdžio protokolo puslapiuose pasirašė skirtingas valdybos narių skaičius, todėl negali būti laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir juo negali būti remiamasi sprendime;

8.4. Spręsdamas dėl VŽB 2017-05-24 konferencijos metu buvusio kvorumo teismas visiškai nesigilino į protingumo principo esmę ir, ar jo buvo paisoma ginčo konferencijos dalyviams balsuojant už kvorumo buvimą ar jo nebuvimą;

8.5. Atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma pernelyg didelė ir neatitinka bylos apimties, sudėtingumo bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) patvirtintose “Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio” nurodytų dydžių.

Atsiliepimas

9. Ieškovai N. Ch. ir S. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo visiškai sutiko su apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

10. Atsakovas VŽB atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu.

11. Atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

11.1. VŽB pirmininkė F. K. neturėjo teisės atšaukti 2017-05-24 VŽB konferencijos, nes teisę šaukti konferenciją turėjo valdyba, tik valdyba ir galėjo šią konferenciją atšaukti, t. y. panaikinti valdybos 2017-04-19 posėdyje vienbalsiai priimtą sprendimą ją sušaukti. VŽB nereagavimas į vienasmeniškus neteisėtus ieškovės F. K. veiksmus paskelbus, jog konferencija neįvyks, tokiems veiksmams teisėtumo nesuteikia;

11.2. VŽB valdybos 2017-04-19 sprendimu S. G. buvo įgaliotas imtis visų veiksmų, reikalingų tinkamam informavimui apie konferenciją ir sklandžiam jos darbui, todėl apie konferencijos sušaukimą buvo tinkamai pranešta;

11.3. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai dėl pažeistų konferencijoje nedalyvavusių VŽB narių teisių, nes minėti asmenys į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, o ieškovai neturi įgaliojimų kalbėti kitų asmenų vardu, be to tik 4 iš 7 ieškovų nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teikė apeliacinį skundą;

11.4. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl VŽB valdybos posėdžio protokolo, kaip nesukeliančio teisinių pasekmių nesant valdybos pirmininkės F. K. parašo ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo tokio rašytinio įrodymo vertinimo, nes posėdžio protokolo paskirtis yra fiksuoti posėdžio eigą bei jame priimtus sprendimus, o ne juos sukurti. Valdybos sprendimai yra suderintos valdybos narių valios išraiška, jie priimami kolegialiai, valdybos narių balsų dauguma, o visi valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką bei valdybos posėdžio primininką, turi lygias teises. Dėl šių priežasčių ieškovės F. K. atsisakymas pasirašyti VŽB 2017-04-19 valdybos posėdžio protokolą nepanaikina jame užfiksuotų valdybos sprendimų, taigi ir sprendimo šaukti konferenciją bei sudaryti jos organizacinį komitetą. Be to, pirmosios instancijos teismas minėtą protokolą nevertino kaip oficialų rašytinį įrodymą;

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teisme ieškovai neginčijo nei VŽB valdybos 2017-04-19 posėdžio fakto, nei jo kvorumo, nei jo turinio, nei to, kad valdyba vienbalsiai priėmė sprendimą šaukti konferenciją. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde pateikiami nauji motyvai, pavyzdžiui, dėl kvorumo aptariamame valdybos posėdyje tariamo nebuvimo, neva neįskaitomų rankraštinių įrašų jo protokole, valdybos narių įgaliojimų neteisėtumo, pagal proceso įstatymą negali būti apeliacinio nagrinėjimo dalyku. Valdybos protokolą pasirašė dauguma valdybos narių, taip patvirtindami valdybos priimtus sprendimus;

11.6. Nepagrįstas ieškovų apeliacinio skundo argumentas dėl pažeisto protingumo principo nustatant VŽB konferencijos kvorumo faktą, nes ankstesnėje konferencijoje dalyvavo 35 nariai ir abejonių dėl tokio dalyvių skaičiaus atitikimo protingumo principui sprendžiant dėl kvorumo buvimo nekilo;

11.7. Nepagrįsti ieškovų argumentai dėl priteistų per didelių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nes priteista suma yra laikytina daline prievole, taigi kiekvienam iš ieškovų tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis nėra didelė, ieškovai nenurodė kokius bylinėjimosi išlaidų nustatymo įtvirtintus kriterijus, dydžius teismas netinkamai taikė. Taip pat laikytina, kad byla buvo sudėtinga, atsakovui teko visa įrodinėjimo našta, buvo rengiamasi parengiamojo posėdžio būdu, vyko ne vienas posėdis, o ieškovai proceso metu nesielgė sąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų reikalavimai dėl VŽB 2017-05-24 vykusios konferencijos pripažinimo neteisėta bei konferencijos metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovas Vilniaus žydų bendrija yra asociacija, kurios įstatai patvirtinti 2015-10-30 (toliau – Įstatai) (1 t., b. l. 11-23), 2017-04-19 vyko VŽB valdybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta sušaukti eilinį visuotinį VŽB narių susirinkimą (konferenciją) 2017-05-24, minėto susirinkimo sušaukimo ir kitus organizacinius klausimus pavedus spręsti organizaciniam komitetui (1 t., b. l. 87-90), apie numatomą šaukiamą konferenciją 2017-04-22 buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos Rytas“ (1 t., b. l. 93), VŽB konferencija įvyko 2017-05-24 (1 t., b. l. 35-41), į konferenciją atvyko 262 nariai, iš jų 260 narių balsavo už tinkamo kvorumo buvimą konferencijai vykti (1 t., b. l. 35-41), konferencijos metu buvo išrinktas naujas VŽB pirmininkas, kurio duomenys buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre (1 t., b. l. 24-34). VŽB 2016-12-31 duomenimis sudarė 2042 nariai (4 t., b. l. 50-139).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. Ieškovai prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes taip būtų operatyviau ir efektyviau atskleista teismui bylos esmė, užtikrinta galimybė operatyviai atsakyti į visus bylos nagrinėjimo metu teismui kylančius klausimus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek dėl šalių poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų.

16. CKP 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus įstatymo nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, gavus dalyvaujančių byloje asmenų motyvuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir teismui pripažinus tokio nagrinėjimo būtinumą, tačiau toks prašymas teismui nėra privalomas, taigi teismas turi diskreciją spręsti dėl bylos nagrinėjimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama – toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nuspręsti dėl teismo posėdžio formos teisė palikta teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Be to, teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose gali būti pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17. Teisėju kolegija sprendžia, kad aptartų teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste prašymo argumentai dėl operatyvaus ir efektyvaus bylos esmės atskleidimo, galimybės operatyviai atsakyti į visus bylos nagrinėjimo metu teismui kylančius klausimus, nevertintini kaip išimtinė situacija, lemianti būtinumą skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovai (jų atstovai) dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus ir neabejotinai turėjo visas galimybes pateikti visus, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijusius su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ar jų turinio vertinimu. Vadinasi, šalių teisė būti išklausytoms buvo joms užtikrinta ir faktiškai realizuota. Taip pat ieškovų ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicija pakankamai aiškiai išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl VŽB valdybos pirmininkės įgaliojimų

18. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė VŽB valdybos pirmininkė F. K. turėjo įgaliojimus vienasmeniškai viešai skelbti apie VŽB konferencijos, numatytos sušaukti 2017-05-24, atšaukimą, nes tokie įgaliojimai kyla iš Įstatų, AĮ 9 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokiais ieškovų argumentais pagrindo sutikti nėra.

19. Juridinių asmenų valdymo organų kompetencijas ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal VŽB valdybos susirinkimo metu galiojusios AĮ 9 straipsnio 2 dalies redakciją valdymo organas skelbia ir organizuoja viešos informacijos paskelbimą, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, įstatuose turi būti nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija. VŽB įstatuose nėra konkrečiai nustatyta kuris iš valdymo organų yra atsakingas už skelbimo dėl eilinės asociacijos narių konferencijos sušaukimo paskelbimą, tačiau sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog įstatai numato reikšmingesnę ir platesnę valdybos kompetenciją bendrijos valdyme, nes valdyba vadovauja bendruomenės veiklai laikotarpiu tarp konferencijų (8.1. punktas), priima strateginius ir svarbiausius valdymo sprendimus (Įstatų 8.4.3. punktas) bei kontroliuoja paties bendruomenės pirmininko veiklą (Įstatų 8.4.2. punktas), o bendrijos pirmininkas organizuoja ir vadovauja kasdienei bendruomenės veiklai (Įstatų 9.4.1. punktas), taip pat vykdo valdybos sprendimus (Įstatų 9.4.6. punktas). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, kuris teikia prioritetą dėl valdymo organų funkcijų ir kompetencijų nustatymo steigimo dokumentuose pačiam juridiniam asmeniui, tai, kad visi valdybos nariai turi lygias teises (Įstatų 8.2.1. punktas), nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog VŽB įstatai ir AĮ nuostatos suteikia teisę vienasmeniam valdymo organui, valdybos pirmininkei ir VŽB pirmininkei F. K., teisę vienasmeniškai paneigti kolegialaus valdymo organo funkcijos priskirtą teisę (Įstatų 7.1.1. punktą) bei jos narių išreikštą valią ir atšaukti eilinę VŽB konferenciją.

Dėl VŽB valdybos posėdžio teisėtumo

20. Ieškovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su VŽB valdybos 2017-04-19 susirinkimo teisėtumu, nepagrįstai vertino valdybos protokolą kaip oficialų rašytinį įrodymą, nevertino minėto protokolo trūkumų, tai, kad jis nėra pasirašytas posėdžio pirmininkės F. K., kas yra imperatyvai privaloma pagal įstatų 8.3.4. punktą, pačiame protokole neįvardijama, kokie konkrečiai VŽB valdybos nariai dalyvauja posėdyje, nenurodoma, kurie iš jų dalyvauja pagal turimus įgaliojimus, nepatikrintas pateiktų įgaliojimų teisėtumas, taip pat nepridedamas valdybos posėdžio dalyvių sąrašas su dalyvių parašais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie ieškovų argumentai teisiškai nepagrįsti dėl šių motyvų.

21. Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą atsikirtimu, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybių dėl VŽB valdybos 2017-04-19 posėdžio fakto, jo kvorumo, nei valdybos vienbalsio sprendimo šaukti konferenciją, todėl apeliaciniame skunde pateikiami nauji motyvai, pavyzdžiui, dėl kvorumo aptariamame valdybos posėdyje tariamo nebuvimo, neva neįskaitomų rankraštinių įrašų jo protokole, tariamo valdybos narių įgaliojimų neteisėtumo, pagal proceso įstatymą negali būti apeliacinio nagrinėjimo dalyku. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl sutiktina, kad ieškovai apeliacinį skundą minėtų aplinkybių pagrindu skųsti negali.

22. Antra, ieškovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl VŽB valdybos 2017-04-19 protokolo pasirašymo laikytinos reikšmingomis, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako. Įstatų 8.3.4. punkte nustatyta, kad bendruomenės valdybos posėdžiai protokoluojami; pasibaigus posėdžiui protokolą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo bendruomenės valdybos posėdžio pirmininkas ir sekretorius; pasirašyti VŽB valdybos posėdžių protokolai valdybos sprendimu gali būti viešai skelbiami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek lingvistinis, tiek teleologinis minėtų įstatų punkto vertinimas nesuponuoja išvados, kad VŽB valdybos posėdžio pirmininkei minėto protokolo nepasirašius posėdyje priimti valdybos sprendimai neįgyja teisinės galios arba jos netenka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad VŽB valdybos posėdžio protokolo paskirtis yra fiksuoti posėdžio eigą bei jame priimtus sprendimus, o ne juos sukurti; valdybos sprendimai yra suderintos valdybos narių valios išraiška, jie priimami kolegialiai, valdybos narių balsų dauguma, o visi valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką bei valdybos posėdžio primininką, turi lygias teises; valdybos pirmininkės F. K. atsisakymas pasirašyti VŽB 2017-04-19 valdybos posėdžio protokolą, nepanaikina jame užfiksuotų valdybos sprendimų. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, prasmę.

23. Trečia, nėra pagrindo sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai vertino 2017-04-19 valdybos protokolą ir laikė jį oficialiu rašytiniu įrodymu, nes pirmosios instancijos teismas minėto dokumento kaip oficialaus rašytinio įrodymo nevertino (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir dėl tokios jo įrodomosios galios sprendime nepasisakė, tačiau sprendė, jog nebuvo paneigtas faktas dėl kvorumo buvimo ir priimtų sprendimų teisėtumo (žr., 22 punktą). Kita vertus, ieškovai 2017-04-19 valdybos posėdžio ir jo priimtų sprendimų neteisėtumą grindžia aplinkybe dėl valdybos posėdžio dalyvių parašų buvimo ar nebuvimo ant posėdžio protokolo, tačiau paties valdybos narių, kvorumo buvimo iš esmės neginčija.

Dėl VŽB konferencijos teisėtumo

24. Ieškovai apeliacinį skundą dalyje dėl VŽB 2017-05-24 konferencijos neteisėtumo ir konferencijoje priimtų sprendimų iš esmės ginčija tokiais pagrindais: pirma, konferencija buvo neteisėta, nes ji buvo neteisėtai sušaukta; antra, konferencija vyko nesant kvorumui, todėl konferencijos metu priimti sprendimai yra neteisėti. Teisėjų kolegija pasisakė dėl VŽB 2017-04-19 valdybos susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumo, todėl nurodytų motyvų pakartotinai nedėsto.

25. Vertinant apeliacinio skundo motyvą dėl kvorumo nebuvimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su juo sutikti pagrindo nėra.

26. Pirma, byloje esantis antstolės Irenos Beliačič Faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-05-24 protokolas Nr.11-17-40 (1 t., b. l. 94-96) patvirtina aplinkybes, kad konferencijoje dalyvauti užsiregistravo 262 asmenys, iš kurių 260 balsavo „Taip“, kad kvorumas susirinko. Įstatų 7.2.12. punkte nustatyta, kad kvorumas nustatomas konferencijos nuožiūra vadovaujantis protingumo principu. Byloje esantis duomenys (4 t., b. l. 18-19) patvirtina, jog 2016-07-05 VŽB konferencijoje dalyvavo 35 bendruomenės nariai, konferencijos dalyviai balsavo ir nusprendė, jog kvorumas yra, konferencijos pirmininkė F. K. klausimo dėl konferencijos dalyvių skaičiaus atitikimo protingumo principui kvorumo nustatymo tikslu nekėlė, todėl ir nagrinėjamu nėra pagrindo spręsti, jog dalyvaujant žymiai didesniam užsiregistravusių dalyvių skaičiui, kvorumas neatitiko protingumo reikalavimų bei spręsti dėl 2017-05-24 konferencijos neteisėtumo. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

27. Antra, ieškovai taip pat nurodo, kad konferencijoje dalyvavo tik 262 asmenims, kas sudaro 12 procentų visų bendruomenės narių, todėl dėl kvorumo buvimo sprendė siaura grupė asmenų, kurie nustatydami kvorumo buvimą pažeidė konferencijoje nedalyvavusių narių teises. Su tokiu skundo argumentu pagrindo sutikti nėra, nes visų pirma ieškovai savo argumentuose yra nenuoseklus, vienu atveju spręsdami, jog 35 asmenų arba 1,6 procento visų bendruomenės narių dalyvavimas eilinėje konferencijoje yra tinkamas konstatuoti kvorumą ir nepažeidžia protingumo principo bei konferencijoje nedalyvaujančių narių teisių, iš kitos pusės teigdami, kad ginčo konferencijos atveju, esant ženkliai didesniam dalyvių skaičiui, kvorumo konstatavimas pažeidžia nedalyvaujančių narių teises ir prieštarauja protingumo principui.

28. Trečia, sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentu dėl ieškovų teiginių apie pažeistas nedalyvavusių konferencijoje asmenų teises, nes ieškovai neturi įgaliojimų kalbėti byloje nedalyvavusių asmenų vardu, o konferencijoje nedalyvavusių asmenų teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas nebuvo apriboti, todėl minėti ieškovų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovų atsakovo Vilniaus žydų bendruomenės naudai lygiomis dalimis 5 087,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 726,75 Eur iš kiekvieno ieškovo. Ieškovai tokį sprendimą skundžia tuo pagrindu, kad priteista suma yra per didelė, ji neatitinka Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija) patvirtintų užmokesčio nustatymo kriterijų ir dydžių.

30. Viena vertus, atsakovo atstovas savalaikiai pateikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose bei pakankamai pasisakė dėl ginčo dalyko. Kita vertus, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ginčas nėra sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, teisės taikymo požiūriu, buvo teiktas vienas atsiliepimas, kuris nėra didelės apimties (4 lapai), kurio parengimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nereikėjo skirti daug pastangų ir laiko, taip pat tai, kad už atsiliepimo parengimą Rekomendacijoje nustatytas maksimalus advokato atlyginimas sudaro 2044,00 Eur, taip pat tai, kad vyko 2 parengiamieji (1 val. 14 min.), 4 teismo posėdžiai (3 val. 28 min.) (viso pagal Rekomendacijas max. priteistina suma sudaro apie 400,00 Eur), spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priteista 5 087,26 Eur išlaidų advokato pagalbai suma neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų bei viršija Rekomendacijoje nurodytus maksimalius dydžius. Todėl priteista atstovavimo išlaidų suma mažintina iki protingos 2100,00 Eur dydžio sumos, kuri lygiomis dalimis priteisina iš ieškovų, t. y. po 300,00 Eur. Atsakovo aiškinimas, jog padalinus išlaidų sumą visiems ieškovams, jį neviršija Rekomendacijoje nurodytų dydžių, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi išlaidų dydį apsprendžia ne šalių skaičius, o atstovavo darbo laiko sąnaudos, bylos sudėtingumas, ginčo pobūdis ir kiti Rekomendacijoje nurodyti ir teismų praktikos suformuluoti kriterijai.

31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra išimtinai procesinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, tačiau patikslintina jo rezoliucinė dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

34. Byloje gautas atsakovo Vilniaus žydų bendruomenės prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų 4 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų (apeliantų) E. G., F. K., M. S. ir D. L. T. atsakovo naudai (4 t., b. l. 191-192).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Rekomendacijose už atsiliepimo už apeliacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus advokato atlyginimas sudaro 1204,71 Eur, atsakovo atstovo 2018-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ADV30371 ir ataskaitoje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos apima tik apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (4 t., b. l. 193-194), įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, taip pat įvertinusi ir priteistą sumą pirmosios instancijos teisme, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1000,00 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis atsakovo išlaidavimas, tenkantis jam pačiam.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

39. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovų E. G., F. K., M. S. ir D. L. T. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui iš ieškovų priteisimo, nurodant, priteisti iš ieškovų F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Vilniaus žydų bendruomenės, juridinio asmens kodas 291199610, naudai lygiomis dalimis 2100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. po 300,00 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti iš ieškovų (apeliantų) F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Vilniaus žydų bendruomenės, juridinio asmens kodas 291199610, naudai lygiomis dalimis 1000,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 250,00 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėEglė SurgailienėŽilvinas Terebeiza