- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-36-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28121-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „perkamonline.com“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas (pirmininkas ir pranešėjas) Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „perkamonline.com“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „perkamonline.com“ dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 400 Eur avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d. ieškovas ir mažoji bendrija (toliau – MB) perkamonline.com sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą informaciją, parengti ir pateikti užsakovui (ieškovui) sutarto pobūdžio dokumentus anglų kalba: verslo planą, įskaitant apskaičiuojamą investicijų grąžą bei paraišką finansavimui. Šalių sutartas paslaugos suteikimo terminas – 5 (penkios) darbo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 23 d. Už sutarties vykdymą ieškovas sumokėjo atsakovui avansą – 400 Eur. Sutartos paslaugos atsakovė tinkamai ir laiku nesuteikė, į ieškovo pateiktas pastabas / komentarus dėl suteiktų paslaugų (parengto dokumento dalies turinio, kokybės) neatsižvelgė ir pateikė tik rengiamo dokumento ištrauktas, o galiausiai, ieškovui pakartotinai nurodžius apie tai, kokio paslaugų rezultato yra tikimasi iš atsakovės, bei kokie visuotinai priimti reikalavimai / standartai yra taikomi verslo planui, atsakovė 2021 m. birželio 23 el. paštu informavo ieškovą apie tai, kad esą ieškovo pageidaujamos apimties dokumento numatytu terminu ir kaina parengti negalės. Tokiu būdu atsakovė iš esmės vienašališkai atsisakė įvykdyti sutartį. Atsakovė grąžinti ieškovo sumokėto avanso nesutiko, nurodė, kad pagal sutartį ieškovas gavo pageidaujamų dokumentų versijas derinti bei tikslinti, tačiau per sutartyje nustatytą darbų atlikimo laikotarpį nebuvo parengta galutinė ieškovo lūkesčius tenkinanti versija.
2. Atsakovė mažoji bendrija „perkamonline.com“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią parengtų ieškovo pageidaujamų dokumentų versijas derinti ir tikslinti ieškovas gavo, tačiau per sutartyje numatytą darbų atlikimo laikotarpį ieškovas nepateikė konstruktyvių ir konkrečių pastabų dėl rengiamų dokumentų kokybės, tobulinimo iki galutinės užsakovo lūkesčius tenkinančios versijos. Pabrėžė, kad darbai buvo atlikti 90 procentų apimtyje, todėl gautą avansą laiko pagrįsta kompensacija už atsakovės patirtas laiko ir išteklių sąnaudas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „perkamonline.com“ ieškovui R. R. 400 Eur avanso, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1225 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad ieškovas buvo suklaidintas. Tokią išvadą teismas grindė ne tik ieškovo paaiškinimais, ko jis siekė sudarydamas ginčo sutartį (2021 m. birželio 16 d.), bet ir paties atsakovės direktoriaus G. K. elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija, kad jie tarėsi ne dėl verslo plano, o dėl paraiškos finansavimui pagal pavyzdį gavimo, vėliau – dėl paraiškos finansavimui su investicine grąža parengimo, o atsiliepime į ieškovo pretenziją bei posėdyje – dėl supaprastinto verslo plano parengimo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu atsakovės vadovas pripažino, kad sutartyje sulygtas darbas nebuvo atliktas iki galo, t. y. nebuvo baigtas, neneigė, kad prieš sudarant sutartį ne iki galo išgrynino ir atskleidė visą reikiamą informaciją ginčo sutarčiai sudaryti (CPK 186, 187 straipsniai).
5. Teismo vertinimu, pačioje sutartyje pavedimas suformuluotas aiškiai – parengti ir pateikti verslo planą, kurio sudėtine dalimi turi būti apskaičiuojamos investicijų grąžos bei paraiškos finansavimui parengimas. Sutarties projektą, išklausius užsakovo (ieškovo) pageidavimus dėl atliktinų darbų, parengė atsakovės vadovas. Nustatytos aplinkybės leido padaryti išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių kilus ginčui teismas turi vadovautis CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu. Teismas padarė išvadą, kad analizuojant ginčo pavedimą, teismui nekilo abejonių, dėl ko šalys susitarė ir kad ieškovas sulygto rezultato negavo nei sutartyje sulygtu terminu (per 5 darbo dienas), nei vėliau. Taip pat teismas nustatė, kad sutartis pasibaigė ne jos įvykdymu, o buvo nutraukta.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas kaip paslaugos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti pinigus už nesuteiktas paslaugas, nes kilus ginčui konstatuotina, kad ieškovas siekė gauti visas pavedime nurodytas paslaugas. Nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakomybė ir rizika tenka paslaugos teikėjui, tinkamai neišsiaiškinus paslaugos gavėjo valios, siekių ir tikslų dėl paslaugų rūšies, apimties, kainos ir pan., taip pat detaliai neišaiškinus, kokios paslaugos ir kokia apimtimi bei kaina bus suteiktos paslaugos siekiančiam subjektui (CK 6.193–6.195 straipsniai). Atsakovui neįrodžius patirtų nuostolių, susijusių su sutarties vykdymu iki jos nutraukimo, tenka pareiga grąžinti visą iš kliento gautą avansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė)mažoji bendrija „perkamonline.com“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku.
7.2. Nutraukus sutartį, klientas privalo sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, ką numato įstatymas (CK 6.721straipsnio 1 dalis). Be to, atlikti darbai yra individualius Užsakovo poreikius atliepiančio pobūdžio, yra originalūs bei vienetiniai, skirti konkrečiam Užsakovui, todėl negali būti vertintini, kaip įprastiniai, o autoriniai kūrybiniai darbai pagal individualų užsakymą.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pats būdamas verslininkas nepilna apimtimi pateikė informaciją dėl verslo plano sudarymo. Pažymėtina, kad ieškovas būdamas Užsakovu pateikė pageidaujamo gauti dokumento pavyzdį, kuris iš esmės buvo paraiška finansavimui su verslo plano elementais.
Atsiliepimas
8. Ieškovas R. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė šiuos argumentus:
8.1. Paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą.
8.2. Sutarties dalykas buvo aiškiai šalių aptartas ir apibrėžtas Sutarties 4.1 p., kuris numatė, kad „pagal užsakovo (ieškovo) pateiktą informaciją, per 5 (penkias) darbo dienas parengti ir pateikti užsakovui (ieškovui) tokio pobūdžio dokumentus anglų kalba: verslo planą, įskaitant apskaičiuojamą investicijų grąžą bei paraišką finansavimui”. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Sutarties tekstą rengė, užduoties apibrėžimą joje suformulavo ir pateikė pasirašymui atsakovas. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas.
8.3. Nei Sutarties sudarymo momentu, nei pradėjus atlikti darbą atsakovas jokių reikalavimų, pretenzijų, prašymų ieškovui nereiškė, jokios informacijos apie tai, kad jam yra neaiški užduotis ar, kad trūksta tam tikros informacijos atsakovas ieškovui neteikė. Be to, atsakovo (paslaugų teikėjo) veikla negali apsiriboti tik pasyviu užsakovo nurodymų, prašymų laukimu (CK 6.718 straipsnio 1 dalis), jis privalo būti aktyvus, domėtis užsakovui suteiktų paslaugų tinkamumu, šio poreikiais ir Sutartyje numatyto tikslo siekimu.
8.4. Verslo plano parengimas buvo pagrindinė paslaugų, kurias turėjo suteikti atsakovas, dalis, nes verslo planas yra svarbiausias dokumentas, kurio pagrindu užpildoma paraiška reikiamam finansavimui gauti ir vertinama paraiškos teikėjo atitiktis finansavimo kriterijams. Tačiau atsakovas Sutartimi sulygto dokumento neparengė ir ieškovui nepateikė (šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino atsakovo atstovas (vadovas)). Taigi atsakovas yra atsakingas už tai, kad neparengė, nesukūrė šalių sutarto rezultato, už ką turi prisiimti atsakomybę ir grąžinti jam visą pagal sutartį sumokėtą avansą.
Šalies argumentai
8.5. Dėl atsakovės (apeliantės) į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, ieškovas nurodė, kad nesutinka, jog būtų prijungti ir vertinami atsakovo kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikti nauji rašytiniai įrodymai, nes: 1) atsakovas jų neteikė ir neprašė priimti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu; 2) atsakovas neįrodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; 3) pateikiamais įrodymais atsakovas siekia dirbtinai paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtino byloje laiku pateikti rašytiniai įrodymai; 4) pateikiami įrodymai yra pateikti užsienio (anglų) kalba ir nėra pridėtas jų vertimas į lietuvių kalbą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
10. Apeliantė prie bylos pridėjo dokumentų anglų kalba nuotraukas. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pagal bendrąsias proceso taisykles pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.). Visus turimus įrodymus šalys turi pateikti arba nurodyti įrodymus, kurių pačios negali pateikti, bei prašyti juos išreikalauti pasirengimo bylą nagrinėti metu (CPK 199 str. 1 d., 226 str.). Esant poreikiui, jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Taigi, procesinės normos reglamentuoja, jog iš esmės visi įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
11. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.
12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė jų neteikė ir neprašė priimti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, atsakovė neįrodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir pateikiami įrodymai yra pateikti užsienio (anglų) kalba ir nėra pridėtas jų vertimas į lietuvių kalbą. Tokiu atveju pateikti nauji įrodymai neatitinka nustatytos procesinės formos (CPK 113-114).
13. Teismas, įvertinęs apeliantės procesinį elgesį sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų aspektais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti, tad nėra pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus, dėl to jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, jog patenkinus apeliantės prašymą būtų pažeisti ne tik proceso koncentracijos ir ekonomiško principai, bet ir proceso lygiateisiškumo principas.
Dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties
14. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis – šalys susitarė dėl tam tikro rezultato – verslo plano, įskaitant apskaičiuojamą investicijų grąžą bei paraišką finansavimui – sukūrimo, todėl tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip santykiai dėl paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis).
15. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
16. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).
17. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
18. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės vardu dėl ginčo sutarties sąlygų ir apimties bendravo pats atsakovės vadovas, kuris parengė sutarties projektą dėl sutarties dalyko ir nurodė sutarties įvykdymo terminą – 5 darbo dienas. Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja parengti verslo planą, įskaitant apskaičiuojamą investicijų grąžą bei paraišką finansavimui (b. l. 5). Analizuojant šalių paaiškinimus ir pateiktą susirašinėjimą, nustatyta, kad ieškovas elektroniniuose laiškuose nurodė, jog jis siekia gauti parengtą verslo planą, o atsakovės vadovas laiškuose nurodė, kad jis prisiėmė parengti „paraišką finansavimui su apskaičiuota investicine grąža“ (b. l. 13, 56), tuo tarpu sutarties 4.1. punkte aiškiai įvardintas sutarties dalykas – anglų kalba parengti ir pateikti verslo planą, įskaitant apskaičiuojamą investicijų grąžą bei paraišką finansavimui (b. l. 5). Kaip minėta, vadovaujantis CK 6.719 straipsnyje paslaugų teikėjui įtvirtinta pareiga suteikti klientui išsamią informaciją prieš sudarant sutartį. Iš bylos duomenų teismas daro išvadą, kad ieškovui kaip paslaugos gavėjui atsakovė kaip paslaugos teikėjas prieš sudarant sutartį neatskleidė visos būtinos išsamios informacijos, susijusios su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokios informacijos, turinčios įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos Sutarties dalykas buvo aiškiai šalių aptartas ir apibrėžtas Sutarties 4.1 p., kuris numatė, kad „pagal užsakovo (ieškovo) pateiktą informaciją, per 5 (penkias) darbo dienas parengti ir pateikti užsakovui (ieškovui) tokio pobūdžio dokumentus anglų kalba: verslo planą, įskaitant apskaičiuojamą investicijų grąžą bei paraišką finansavimui”. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Sutarties tekstą rengė, užduoties apibrėžimą joje suformulavo ir pateikė pasirašymui atsakovė. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovės atstovas. Prieš rengiant Sutartį, šalys tarėsi dėl to, kokio turinio dokumentą įsipareigoja parengti atsakovė, su atsakove buvo tartasi, kad ieškovas pateiks savo paskaičiavimus ir pamąstymus dėl to, kokius argumentus būtų galima panaudoti verslo plane, o iš atsakovės buvo tikimasi konkretaus išsamaus dokumento – verslo plano su apskaičiuojama investicijų grąža, kaip ir buvo nurodyta Sutarties 4.1 p., paraiškos finansavimui. Taigi su atsakove buvo susitarta dėl konkretaus darbų rezultato parengimo ir pateikimo. Kaip matyti iš šalių elgesio, nei Sutarties sudarymo momentu, nei pradėjus atlikti darbą atsakovė jokių reikalavimų, pretenzijų, prašymų ieškovui nereiškė, jokios informacijos apie tai, kad jam yra neaiški užduotis ar, kad trūksta tam tikros informacijos atsakovė ieškovui neteikė. Be to, atsakovės (paslaugų teikėjo) veikla negali apsiriboti tik pasyviu užsakovo nurodymų, prašymų laukimu (CK 6.718 straipsnio 1 dalis), ji privalėjo būti aktyvi, domėtis užsakovui suteiktų paslaugų tinkamumu, šio poreikiais ir Sutartyje numatyto tikslo siekimu.
22. Taigi verslo plano parengimas buvo pagrindinė paslaugų, kurias turėjo suteikti atsakovė, dalis, nes verslo planas yra svarbiausias dokumentas, kurio pagrindu užpildoma paraiška reikiamam finansavimui gauti ir vertinama paraiškos teikėjo atitiktis finansavimo kriterijams. Tačiau atsakovė Sutartimi sulygto dokumento neparengė ir ieškovui nepateikė (šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino atsakovės atstovas (vadovas)). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartis pasibaigė ne jos įvykdymu, o buvo nutraukta.
23. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Minėtos normos antra dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimo gavimą iš kliento momento.
24. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad sutarties 6.3 punkte panaudota sutarties sąlygos konstrukcija „Vienašališkai nusprendus nutraukti sutartį avansas negrąžinamas“ negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl paslaugos teikėjo nuostolių dydžio sutarties nutraukimo atveju CK 6.721 straipsnio prasme. Teismas, vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – klientui nebuvo pateikta užsakytų darbų sąmata, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paaiškinta, kaip buvo apskaičiuota ir įvertinta atliktų darbų kaina, darbai nebuvo baigti, avansas sudarė 50 procentų visos darbų kainos, nebuvo ginčo, kad dalį parengtos informacijos atsakovei perdavė ieškovas, kas sąlygojo mažesnę viso užsakymo kainą (šalių paaiškinimai – CPK 186 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė (atsakovė) neįrodė, jog ieškovas turėjo sumokėti 400 Eur kainos dalį CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir tvarka. Taigi apeliantė (atsakovė) nepaneigė ieškovo teiginių, kad paslauga nebuvo suteikta, užsakytas verslo planas nebuvo parengtas ir pateiktas klientui, o atsakovės iki sutarties nutraukimo atlikti darbai vertintini sumokėto avanso suma (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Todėl ieškovas kaip paslaugos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti pinigus už nesuteiktas paslaugas, nes kilus ginčui konstatuotina, kad ieškovas siekė gauti visas pavedime nurodytas paslaugas. Darytina išvada, kad atsakomybė ir rizika tenka paslaugos teikėjui, tinkamai neišsiaiškinus paslaugos gavėjo valios, siekių ir tikslų dėl paslaugų rūšies, apimties, kainos ir pan., taip pat detaliai neišaiškinus, kokios paslaugos ir kokia apimtimi bei kaina bus suteiktos paslaugos siekiančiam subjektui (CK 6.193–6.195 straipsniai). Atsakovei neįrodžius patirtų nuostolių, susijusių su sutarties vykdymu iki jos nutraukimo, tenka jai pareiga grąžinti visą iš kliento (ieškovo) gautą avansą.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši byla nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai, taigi atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Be to, suma dėl kurios kilęs ginčas yra tik 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 700 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „perkamonline.com“ (į. k. 303047577) ieškovui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.