- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- eB2-3122-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01248-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rožė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rožė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo teismui dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rožė“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo teismui dienos, prašydama: 1) sustabdyti viso pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių priverstinį išieškojimą ir realizavimą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus, kurie yra pateikti vykdymui ar bus pateikti vykdymui po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos; 2) leisti vykdyti mokėjimus iš pareiškėjos atsiskaitomųjų sąskaitų, nustatant, kad pareiškėjos didžiausia vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 115 000 Eur, iki tol, kol bus iškelta restruktūrizavimo byla; 3) nustatyti 30 dienų terminą paduoti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjai.
2. Grįsdama prašymą, pareiškėja nurodė, kad vykdo veiklą nuo 1991 m., tačiau 2022 m. susidūrė su finansiniais sunkumais – turto vertė sudarė 414 704 Eur, įsipareigojimai sudarė 570 972 Eur, taip pat pareiškėja patyrė 271 132 Eur nuostolių. 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja su UAB „Juris LT“ sudarė teismo patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo grąžinti 31 361,43 Eur skolą UAB „Juris LT“. Pagal taikos sutartį pareiškėja padengė 10 450 Eur skolos dalį, tačiau kito mokėjimo, kuris turėjo būti atliktas 2023 m. spalio 30 d. neatliko, nes šios lėšos buvo reikalingos darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui. Dėl šios priežasties UAB „Juris LT“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2023 m. spalio 25 d. pareiškėja iš kreditorės UAB „Baltic flax“ gavo pranešimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos nepadengtas įsiskolinimas sudaro 354 944,89 Eur, o jo nepadengus per 15 dienų terminą, kreditorė kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos pareiškėjai iškėlimo. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjos nuomone, jos finansiniai sunkumai yra laikini ir pasireiškė dėl ženkliai išaugusių resursų kainų, sumažėjusių užsakymų kiekio dėl suprastėjusios šalies ir regiono makroekonominės padėties bei geopolitinio saugumo, kurį nulėmė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, dėl ko laikinai sutriko pinigų srautai ir pareiškėja nebepajėgė savalaikiai atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja turi galimybes atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį, gaminamos produkcijos ir užsakymų kiekis auga, tačiau užsakymams vykdyti pareiškėjai būtina atlikti einamuosius mokėjimus, atsiskaitant už gamybai reikalingas žaliavas, energetinius resursus, taip pat vykdyti prievoles darbuotojams, mokėti mokesčius, o bendra suma per mėnesį sudaro mažiausiai 115 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu ieško bendro sutarimo su kreditoriais bei siekia inicijuoti restruktūrizavimo procedūrą. Restruktūrizavimo bylai iškelti yra būtina atlikti eilę veiksmų ir šiems veiksmams atlikti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Vien pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo parengimui yra reikalingas tam tikras laikotarpis, todėl paduoti teismui pareiškimo šiuo metu pareiškėja negali, nes paduodant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kitų dokumentų, turi būti pateikiamas parengtas ir juridinio asmens dalyvių susirinkime apsvarstytas restruktūrizavimo plano projektas. Restruktūrizavimo plano projektas šiuo metu yra rengiamas ir artimiausiu metu bus teikiamas pareiškėjos visuotiniam akcininkų susirinkimui apsvarstyti, todėl visiems procesiniams veiksmams atlikti pareiškėjai yra būtinas papildomas laikas. Papildomas laikas pareiškėjai taip pat reikalingas ir susitarimams su kreditoriais dėl pagalbos teikimo sudaryti, kurie yra neatsiejama restruktūrizavimo plano projekto dalis. Ne visi pareiškėjos kreditoriai palankiai vertina pareiškėjos restruktūrizavimo idėją ir siekia priverstinio išieškojimo, kas kelia grėsmę, kad liks neįgyvendintos priemonės, susijusios su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, kurių imasi pareiškėja, bei nukentės restruktūrizavimui pritariančių kreditorių interesai. Siekdama, kad iki procesinio sprendimo priėmimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei ar atsisakymo ją iškelti nebūtų pažeistos kitų bendrovės kreditorių teisės ir nepradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas iš įmonės turto, pareiškėja teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo dienos. JANĮ detaliau nereglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros inicijavus nemokumo procesą, todėl šiam klausimui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
5. CPK 144 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Prašant laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (pareiškimo) padavimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi tam tikrų ypatumų, nurodytų CPK 147 straipsnio 3 dalyje.
6. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, kad kaip ir prašymo, teikiamo kartu su ieškiniu, atveju (CPK 144 straipsnis), laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos tik konstatavus, kad, pirma, ieškovo ieškinys, kurį jis artimiausiu metu pareikš, yra preliminariai pagrįstas, ir, antra, egzistuoja tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-516/2020).
7. JANĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad ji yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau vykdo veiklą ir yra gyvybinga. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nėra iškelta bankroto byla. Taigi, sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – tikėtino ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškimas dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo galėtų būtų prima facie nepagrįstas.
8. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad tokių priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). JANĮ 8 straipsnyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, taisyklės: vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę – tokiu atveju turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Tam nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, į bylą pareiškėja pateikė kreditorės UAB „Baltic flax“ sutikimą, kad pareiškėjai būtų keliama restruktūrizavimo byla, tačiau nepateikė duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų siuntusi visiems kreditoriams įstatyme nustatyto pobūdžio pranešimus apie nemokumo proceso inicijavimą ar duomenų apie vykstančias derybas su visais kreditoriais dėl susitarimo dėl pagalbos pareiškėjai sudarymo.
9. Pareiškėja grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui (galimybei sudaryti susitarimus su kreditoriais) bei sklandžiam restruktūrizavimo procesui sieja su aplinkybe, jog pareiškėjos kreditoriams inicijavus priverstinio išieškojimo procedūras, pareiškėja neturės einamųjų lėšų tolimesnei veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu vykdomų ir ateityje vykdytinų priverstinių išieškojimų sustabdymas yra nukreiptas ne tiek į susitarimų su kreditoriais dėl pagalbos suteikimo sudarymą ar sklandų restruktūrizavimo procesą, kiek į pareiškėjos tolimesnės veiklos nevaržomą vykdymą, t. y. pareiškėja nepagrindė, kokią įtaką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės derybose su kreditoriais dėl susitarimų sudarymo. Taigi, pareiškėja nepagrindė grėsmės būsimam teismo sprendimui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos.
10. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, nustato terminą ieškiniui pareikšti, kuris negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, gali būti pratęsiami teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus keturiolikos dienų terminas ieškiniui pareikšti yra nustatytas ne teismo, o įtvirtintas įstatyme. Dėl to toks terminas negali būti teismo pratęstas. JANĮ nuostatos nustato pakankamai sudėtingą ir kompleksišką nemokumo proceso iniciavimo procedūrą, pagal kurią, be kita ko, numatyta pareiga juridinio asmens vadovui apie nemokumo proceso inicijavimą informuoti kreditorius; suteikti jiems terminą nuo pranešimo įteikimo dienos susitarimui dėl pagalbos sudaryti; be to, paduodant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kitų dokumentų, turi būti pateikiamas parengtas ir juridinio asmens dalyvių susirinkime apsvarstytas restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 8, 17 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, kaip minėta, nepateikė duomenų, jog būtų išsiuntusi visiems kreditoriams pranešimus dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Taip pat nurodo, jog restruktūrizavimo plano projektas dar yra rengiamas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ji pateiks per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, JANĮ reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo.
11. Pirmiau aptartas situacijos vertinimas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-3476-910/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1383-921/2021; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-349-856/2022).
12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo. Vien tai, kad pareiškėja patiria tam tikrus turtinio pobūdžio nepatogumus, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Be to, nesant jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjos vykdomas derybas su visais kreditoriais, jų pažangą ir perspektyvas, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju būtų tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones susitarimams dėl pagalbos su kreditoriais sudaryti. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rožė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.