- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- eB2-1383-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00373-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Aleksoto statyba“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Aleksoto statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Aleksoto statyba“ iškėlimo padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės N. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0176/21/00899 pareiškėjos derybų su kreditoriais laikotarpiu, t. y. iki susitarimo su kreditoriais dėl pagalbos plano sudarymo arba kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-656-264/2020 iš pareiškėjos išieškotojai BUAB „Infora“ (toliau – išieškotoja) priteisė 34 497,31 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 2 009 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-249-781-2021 Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, papildomai iš pareiškėjos išieškotojai priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 2021 m. gegužės 24 d. pareiškėja kreipėsi į išieškotojos nemokumo administratorių su siūlymu sudaryti taikos sutartį. 2021 m. liepos 8 d. išieškotojos nemokumo administratorius pareiškėjos pasiūlymo netenkino, 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl sprendime ir nutartyje nurodytų sumų išieškojimo iš pareiškėjos. 2021 m. liepos 28 d. pareiškėja gavo antstolės N. B. 2021 m. liepos 23 d. raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0176/21/00899 per 10 dienų nuo jo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 43 231,82 Eur. Terminas baigiasi 2021 m. rugpjūčio 9 d. 2021 m. liepos 30 d. pareiškėja gavo 2021 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas. Pareiškėja šiuo metu kaip ir dauguma Lietuvos statybinių įmonių ir organizacijų susiduria su finansiniais sunkumais. Pareiškėjos finansinė būklė pablogėjo dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių, lėmusių pareiškėjos veikloje naudojamų statybinių medžiagų kainų augimą, dėl ko padidėjo jau pasirašytų už fiksuotą (nekeistiną) kainą viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų rangos sutarčių įvykdymo kaštai. Pandemija ir paskelbtas karantinas lėmė ir laikinus darbų vykdymo stabdymus dėl darbuotojų nedarbingumo, susirgus COVID-19 viruso sukelta liga bei privalomos izoliacijos turėjus kontaktą su sergančiu ja asmeniu. Šios pagrindinės aplinkybės privedė pareiškėją prie dabartinės situacijos ir finansinių sunkumų. Pareiškėja mėgina likviduoti patirtus nuostolius ir toliau vykdo veiklą, pavyzdžiui, 2021 m. pavasarį bendrovė laimėjo bent 5-6 naujus viešuosius pirkimus ir sudarė statybos rangos sutartis, o pradėtas priverstinis skolos išieškojimas šį procesą neišvengiamai sužlugdytų. Siekiant išsaugoti veiklos vykdymą, pareiškėjai reikalingos piniginės lėšos medžiagoms pirkti, technikai nuomotis, atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, kad nesustotų darbų ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas. Kad pareiškėja susiduria su finansiniais sunkumais, rodo jos finansinės atskaitomybės dokumentai. Iš 2020 m. balanso matyti, jog pareiškėjos turtas sumažėjo nuo 495 460 Eur iki 248 327 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pažymėtas 231 036 Eur nuostolis. Bendrovės turimų įsipareigojimų suma buvo 184 408 Eur. Pagal 2021 m. I pusmečio balansą, pareiškėjos turtas sumažėjo iki 147 239 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 200 404 Eur. Formaliai pareiškėja atitinka nemokumo būseną. Nepaisant to, pareiškėja inicijavo restruktūrizavimo procedūrą. Pareiškėjos vadovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl nemokumo (restruktūrizavimo) proceso inicijavimo, kuriuose prašo kreditorių per 15 dienų atsakyti ar sutiktų sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir padėti atstatyti bendrovės mokumą, o nesusitarus nurodo, jog kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dėl šių priežasčių prašymo pateikimo metu negali pateikti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad būsimas pareiškimas negalėtų būti tikėtinai pagrįstas. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 10 d. nebus sumokėjusi 43 231,82 Eur ir bus pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Tai reiškia, jog antstolė galės areštuoti pareiškėjos sąskaitą, nuskaityti joje esančias pinigines lėšas, kas visiškai sustabdys pareiškėjos veiklą ir jai teks kreiptis ne dėl restruktūrizavimo, o dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu bus pažeista kitų pareiškėjos kreditorių, su kuriais taip pat siekiama sudaryti sutartis dėl pagalbos, interesus.
Prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo. JANĮ detaliau nereglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros, inicijavus nemokumo procesą, todėl šiam klausimui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Prašant laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (pareiškimo) padavimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi tam tikrų ypatumų, nurodytų CPK 147 straipsnio 3 dalyje.
Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, kad kaip ir prašymo, teikiamo kartu su ieškiniu, atveju (CPK 144 straipsnis), laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos tik konstatavus, kad, pirma, ieškovo ieškinys, kurį jis artimiausiu metu pareikš, yra preliminariai pagrįstas, ir, antra, egzistuoja tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-516/2020).
JANĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau vykdo veiklą ir yra gyvybinga. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai nėra iškelta bankroto byla. Taigi, sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – tikėtino ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo, darytina išvada, kad pareiškimas dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo yra prima facie pagrįstas.
Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, būtina nustatyti, kad egzistuoja grėsmė, jog nesiėmus prašomų priemonių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Pareiškėja grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui (galimybei sudaryti susitarimus su kreditorių dauguma) sieja su pradėtu priverstiniu skolos išieškojimu. Teigia, kad vykdomo išieškojimo nesustabdžius antstolė galės areštuoti pareiškėjos sąskaitą, nuskaityti joje esančias pinigines lėšas, kas visiškai sustabdys pareiškėjos veiklą ir jai teks kreiptis ne dėl restruktūrizavimo, o dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas šiuos argumentus vertinta kaip hipotetinius ir deklaratyvius. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių planuojamą vykdyti priverstinio išieškojimo eigą (CPK 662, 665, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra nukreiptos ne tiek į susitarimų su kreditoriais dėl pagalbos suteikimo sudarymą, kiek į pareiškėjos tolimesnės veiklos nevaržomą vykdymą, t. y. pareiškėja nepagrindė, kokią įtaką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės derybose su kreditoriais dėl susitarimų sudarymo. Taigi, pareiškėja nepagrindė grėsmės būsimam teismo sprendimui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos.
Kita vertus, pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, be kita ko, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių pareiškimas nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. pareiškėjos turtą sudarė 495 460 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 200 505 Eur. 2020 m. pareiškėjos turtas sumažėjo nuo 495 460 Eur iki 248 327 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 184 408 Eur. Pagal 2021 m. birželio 3 d. balansą, pareiškėjos turtą sudaro 147 239 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 200 404 Eur. Taigi, pareiškėjos finansinė būklė reikšmingai pablogėjo: 2020 m. jos turtas sumažėjo beveik du kartus, 2021 m. – dar 1,7 karto. Pareiškėjos finansinę būklę vertinant pagal JANĮ nuostatas ji atitiktų nemokumo būseną JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo žinoti turtinių prievolių įvykdymo terminus ir tai, kad jų laiku negali vykdyti (ne priverstine tvarka), dėl ko turėjo galimybę anksčiau iniciuoti restruktūrizavimo procesą ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi, pareiškėja nepagrindė priežasčių, kurios trukdė pareiškėjai kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjai (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Taip pat minėta, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, nustato terminą ieškiniui pareikši, kuris negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad JANĮ nuostatos nustato pakankamai sudėtingą ir kompleksišką nemokumo proceso iniciavimo procedūrą, pagal kurią, be kita ko, numatyta pareiga juridinio asmens vadovui apie nemokumo proceso inicijavimą informuoti kreditorius; suteikti jiems terminą nuo pranešimo įteikimo dienos susitarimui dėl pagalbos sudaryti; be to, paduodant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kitų dokumentų, turi būti pateikiamas parengtas ir juridinio asmens dalyvių susirinkime apsvarstytas restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 8, 17 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo, kuriuose prašė kreditorių per 15 dienų atsakyti, ar sutiktų sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir padėti atstatyti bendrovės mokumą. Vadovaujantis JANĮ 8 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad pranešimai kreditoriams dar tik bus įteikti 2021 m. rugpjūčio 11 d., todėl terminas dėl pagalbos suteikimo baigsis 2021 m. rugpjūčio 26 d., t. y. pasibaigus maksimaliai galimam 14 dienų terminui pareikšti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip pat pareiškėja nenurodė, kad parengė restruktūrizavimo plano projektą, nepateikė duomenų apie restruktūrizavimo plano metmenų parengimo laikotarpį, kada numato jį teikti tvirtinti akcininkų susirinkime. Taigi, pareiškėja nepateikė duomenų, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ji pateiks per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, JANĮ reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-145 straipsniais, 147 straipsniu, 151 straipsniu,
nutaria:
netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Aleksoto statyba“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Aleksoto statyba“ iškėlimo padavimo.
Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.