Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-101-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-11
Bylos Nr.
2A-101-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05176-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
BUAB „Baltic Steel Group“
Trečiasis asmuo
"Nordea Finance Lithuania" "Viremidos investicijos" Kitas asmuo (ne proceso dalyvis) "Hokla" BUAB"BALTIC STEEL GROUP"
Kategorijos
  • 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-101-796/2017Proceso Nr. 2-06-3-05176-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.8.8.; 2.5.16.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Steel Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viremidos Investicijos“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. G., UAB ,,Nordea Finance Lithuania“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 15 202,69 Eur skolą, 254,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinės nuomos būdu 60 mėnesių laikotarpiui perdavė ieškovei naudotis iš UAB „Hokla“ už 28 180,03 Eur sumą nupirktu automobiliu „Škoda Superb“. Ieškovė pagal 2014-02-28 finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807 lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ sumokėjo 13 620,45 Eur. 2015-01-14 trišaliu susitarimu dėl skolos perleidimo atsakovė perėmė iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807 kylančias teises ir pareigas. Pagal minėto susitarimo 5 punktą, 2015-01-14 turto perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą atsakovė yra prisiėmusi prievolę atsiskaityti su ieškove. 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra 15 202,69 Eur, ją atsakovė vykdydama susitarimą privalo sumokėti ieškovei.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisus iš atsakovės 15 202,69 Eur, atsakovė 15 202,69 Eur sumą turėtų sumokėti du kartus – vieną kartą lizingo bendrovei ir antrą kartą ieškovei, o tai reikštų, jog automobilio kaina yra didesnė nei naujo. Pažymėjo, kad 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio likutinė vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas patikslintą ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BSG1300200 nurodyta suma sutampa su automobilio „Škoda Superb“ likutine verte, kurią atsakovė, kaip lizingo gavėjos teisių ir pareigų perėmėja, per 51 mėnesio laikotarpį turi sumokėti lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“, ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad 2015-01-14 PVM sąskaita faktūra išrašyta automobilio likutinei vertei nustatyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovei sutikus perimti 15 202,69 Eur skolą UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei sumokėjus tokią pačią sumą ieškovei, ji iš viso patirtų 30 405,38 Eur išlaidų, t. y. sumokėtų 30 405,38 Eur už naudotą automobilį „Škoda Superb“, kai naujo automobilio „Škoda Superb“ kaina buvo 28 180,03 Eur. Teismas konstatavo, kad tokio sandorio sudarymas atsakovei būtų nuostolingas ir neatitiktų jos interesų.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei pagal 2015-01-14 PVM sąskaitą faktūrą 15 202,69 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

6.1. Atsakovė nekompensavo ieškovei jos sumokėtos daikto pirkimo–pardavimo kainos ir lizingo įmokų, todėl minėtą turtą nuosavybėn įsigijo iš dalies ieškovės sąskaita.

6.2. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas sandoris buvo atlygintinis. Atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškove pagal 2015 m. sausio 14 d. susitarimo 5 punktą, 2015 m. sausio 14 d. turto perdavimo aktą bei atsakovės direktoriaus priimtą ir pasirašytą 2015 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BSG Nr. 1300200.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir pažymi, kad ieškovė nenurodė, dėl kokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų turėtų būti naikinamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Visi byloje surinkti įrodymai, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė trišalio susitarimo sudarymo metu.

7.2. Trišalio susitarimo 4 punkte nurodyta, jog pradinio skolininko pagal sutartį sumokėtų mokėjimų lizingo davėjas negrąžina, todėl lizingo bendrovė, sutikdama perkelti lizingo sutarties vykdymą kitam asmeniui, neblogino savo padėties ir neįsipareigojo grąžinti ieškovei jos sumokėtų įmokų.

7.3. Trišalio susitarimo 5 punkte esanti nuostata reiškia, kad ieškovė galėjo atsakovei išrašyti ir papildomą sąskaitą už tai, kad atsakovė perėmė iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, o ne vien automobilio likutinės vertės sąskaitą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Šalies argumentai

7.4. Prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė antrą kartą pateikė analogišką apeliacinį skundą, ir pažymi, kad tokio paties turinio apeliacinis skundas paduotas dėl dviejų skirtingų teismo sprendimų.

Trečiasis asmuo K. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad didžioji dalis apeliacinio skundo turinio nėra susijusi su apeliacinio skundo motyvais. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė su atsakove susitarė, kad ieškovė perleidžia atsakovei tiek automobilį „Škoda Superb“ naudotis, tiek iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas be jokio papildomo atlyginimo.

8.2. Trišalio susitarimo sudarymo dieną ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą automobilio „Škoda Superb“ likutinei vertei, tai yra 15 202,69 Eur sumai. Išrašydama 2015-01-14 PVM sąskaitą faktūrą BSG Nr. 1300200, ieškovė minėta suma susimažino (panaikino) savo skolinį įsipareigojimą lizingo įmonei ir tapo jai neskolinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė buvo pareiškusi pradinį ieškinį dėl 12 977,33 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti ieškovei 2015-01-14 trišaliu susitarimu padarytą žalą. Vėliau ieškovė patikslino ieškinį, t. y. pakeitė ieškinio dalyką, ir prašė iš atsakovės priteisti 15 202,69 Eur skolą pagal 2015-01-14 PVM sąskaitą faktūrą BSG Nr. 1300200. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, už kokią kainą pagal trišalio susitarimo 5 p. ieškovė perleido 13 620, 45 Eur lizingo įmokas, o jeigu tokio susitarimo dėl kainos šios bylos šalys nesudarė, tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje spręstinas klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovei teisinių santykių, nurodant asmenį, atsakingą už tokio sprendimo priėmimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą, ieškovės pozicija dėl ieškinio dalyko nesikeitė, tai yra ieškovė palaikė savo patikslintą ieškinį dėl 15 202,69 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. ir kt. v. 16-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-63/2009). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta būtinybė tinkamai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog jai buvo padaryta žala, kadangi atsakovė nekompensavo ieškovei jos sumokėtos daikto pirkimo–pardavimo kainos ir lizingo įmokų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą priteisti 15 202,69 Eur skolą iš atsakovės ir į tai, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir nebuvo įrodinėjamos žalos atsiradimo faktinės aplinkybės, daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl žalos atlyginimo priteisimo.Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė ir ši sąskaita faktūra buvo atsakovei išrašyta ne apmokėjimo tikslais, ir tvirtina, kad atsakovės tikslas 2015-01-14 trišalio susitarimo sudarymo metu buvo sudaryti atlygintinę teisių ir pareigų perėmimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudaryta finansinės nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ perdavė ieškovei naudotis automobilį „Škoda Superb“. 2015-01-14 ieškovė, atsakovė ir lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė susitarimą dėl skolos perleidimo, pagal kurį ieškovė perleido, o atsakovė perėmė visas ieškovės, kaip lizingo gavėjos, teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807. 2015-01-14 tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl finansinės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. 2015-01-14 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija BSG, Nr. 1300200, 15 202,69 Eur sumai už automobilį „Škoda Superb“.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog trišalio susitarimo 5 punkte numatyta atsakovės pareiga sumokėti ieškovei 15 202,69 Eur sumą už teisę perimti iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010). Aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trišalio susitarimo 5 punktas, dėl kurio aiškinimo byloje kilo ginčas, vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, neįrodo atsakovės pareigos sumokėti 15 202,69 Eur ieškovei. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-01-14 trišalio susitarimo 5 punkte numatyta, kad šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – LR PVMĮ) 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktais išaiškinimais <...>, susitaria, kad šiuo susitarimu pradiniam skolininkui perleidus teises ir pareigas pagal sutartį naujajam skolininkui, pradinis skolininkas naujajam skolininkui išrašo turto pardavimo sąskaitą, kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kurią pradinis skolininkas perleidžia naujajam skolininkui pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo turtu teises ir pareigas kaip savininkas LR PVMĮ 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų išaiškinimų prasme <...>. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad šis trišalio susitarimo punktas iš tiesų numatė ieškovei galimybę išrašyti sąskaitą už tai, kad atsakovė perėmė iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tokia sąskaita išrašyta nebuvo. Kaip matyti iš trečiojo asmens K. G. atsiliepimo bei teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, ieškovė savo teises ir pareigas perleido be jokio papildomo atlygio. K. G. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Baltic Steel Group“ finansinė būklė tapo itin sudėtinga, darbuotojams nebebuvo mokamas darbo užmokestis, įmonei buvo keliskart pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, lizingo sutarties vykdymas tapo sudėtingas, todėl atsižvelgęs į lizingo bendrovės pasiūlymą, K. G. ėmė ieškoti trečiojo asmens, kuris sutiktų perimti lizingo sutarties vykdymą. Kaip matyti iš liudytojo S. B., UAB „Klaipėdos mėsinė“ Techninio skyriaus vadovo, parodymų, jis domėjosi šios lizingo sutarties perėmimu, tačiau įvertinęs automobilio būklę ir perėmimo kaštus, nusprendė neperimti šio automobilio. Pažymėtina, kad liudytojas S. B. kaip vieną iš priežasčių neperimti lizingo sutarties vykdymo įvardijo 15 202,69 Eur sumą, kurią būtų reikėję mokėti lizingo bendrovei. S. B. paliudijo tikėjęsis, jog lizingo sutartis bus nutraukta ir derybų metu būtų galima išsiderėti mažesnę kainą. Tačiau sąlygos, kurios nebuvo priimtos UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Viremindos investicijos“ tiko ir ji sutiko perimti lizingo sutarties vykdymą, tai yra likusios 15 202,69 Eur kainos ir palūkanų mokėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog UAB „Baltic Steel Group“ atsakovei tiek automobilį „Škoda Superb“ naudotis, tiek iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas perleido be jokio papildomo atlyginimo. Ieškovė reikalavimą sumokėti 15 202,69 Eur skolą kildina ir iš 2015 m. sausio 14 d. turto perdavimo akto bei atsakovės direktoriaus priimtos ir pasirašytos 2015 m. sausio 14 d. PVM sąskaitos faktūros, serija BSG, Nr. 1300200. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog 2015 m. sausio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė trišalio susitarimo sudarymo metu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio likutinė vertė pagal trišalio susitarimo 2 p. – 15 202,69 Eur (1 t., b. l. 31). 2015-01-14 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BSG1300200 15 202,69 Eur sumai (1 t., b. l. 32). 2015-01-14 surašytas turto perdavimo aktas, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei automobilį „Škoda Superb“ (1 t., b. l. 55). Iš 2015-01-14 mokėjimų grafiko matyti, kad automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė yra 15 202,69 Eur (1 t., b. l. 106–107). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė, o ne atsakovės mokėtina suma ieškovei už teisę perimti iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas. Pažymėtina, kad šiais rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir UAB „Baltic Steel Group“ buvęs vadovas K. G., ir UAB „Viremidos investicijos“, ir liudytoja I. S., dirbanti UAB „Nordea Finance Lithuania“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog atsakovei sutikus perimti 15 202,69 Eur skolą UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei tokią pačią sumą sumokėjus ieškovei, ji iš viso patirtų 30 405,38 Eur išlaidų, t. y. sumokėtų 30 405,38 Eur už naudotą automobilį „Škoda Superb“, kai naujo automobilio „Škoda Superb“ kaina buvo 28 180,03 Eur, o pagal UAB „Hokla“ 2016-08-02 raštą, 2015-01-14 minėto automobilio likutinė vertė buvo 19 731,00 Eur (2 t., b. l. 37). Esant nurodytų aplinkybių visetui, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 15 202,69 Eur pagal 2015-01-14 PVM sąskaitą faktūrą.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašymą grindžia tuo, jog ieškovė pateikė pakartotinį analogišką apeliacinį skundą, todėl toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Su šiais atsakovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 5 str. reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat įtvirtinta Konstitucijos 30 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr. Beleš and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, §49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, §25, 32). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo iš tiesų yra analogiškas ieškovės apeliaciniam skundui, teiktam dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, tačiau pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, konstatavo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išsamiai nepasisakė dėl visų ieškovės apeliacinio skundo argumentų, spręstina, jog ieškovė galėjo teikti analogiško turinio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo. Pažymėtina, jog šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės teiginiai bei byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 93 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjos Kristina DomarkienėAlbina PupeikienėAlona Romanovienė