- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- e2-1148-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurotrade company“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotrade company“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3633-864/2017 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotrade company“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Eurotrade company“ bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžetui 29 925,47 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių. Atsakovė, įregistruota 2012 m. vasario 28 d., nuo savo veiklos pradžios pati sumokėjo tik 1 051,50 Eur privalomųjų draudimo įmokų. Todėl bankams buvo nuolat teikiami mokėjimo nurodymai – įmokos buvo gaunamos tik priverstine tvarka. Tačiau įsiskolinimas sparčiai didėja, įmonės sąskaitose nėra lėšų. 2013 m. lapkritį areštuota vienintelė atsakovei priklausanti transporto priemonė. Pareiškėjo sprendimai perduoti vykdyti antstoliui, tačiau taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės yra neveiksmingos. Atsakovė pateikė 2017 m. sausio 10 d. prašymą dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo, tačiau įsipareigojimo mokėti įmokas laiku neįvykdė, nepateikė pareiškėjo pareikalautų dokumentų, vadovas neatvyko į paskirtą įmokų mokėjimo atidėjimo klausimo aptarimą.Teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti privalomus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus įmonės mokumui įvertinti, o taip pat papildomus dokumentus savo pozicijai argumentuoti: praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų duomenis, skolų sumas, atsiskaitymo terminus bei išskiriant pradelstų įsipareigojimų sumas ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų sumą. Atsakovė taip pat buvo įpareigota dokumentais pagrįsti duomenis apie debitorinių skolų atsiradimą; kartu pateikti dokumentus, įrodančius šių skolų išieškojimo realumą; pateikti dokumentus, grindžiančius į aktualų balansą įtraukiamo turto vertę – ilgalaikio turto sąrašą su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais ir nustatyta likutine šio turto verte, trumpalaikio turto sąrašą, nurodyti bendrą areštuoto turto mastą; taip pat dokumentus apie gaunamas bei ateityje planuojamas gauti pajamas, pakankamas vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, vykdomos veiklos apimtis, vykdomas bei sudarytas sutartis, banko sąskaitų išrašus. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė dalį reikalaujamų dokumentų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Eurotrade company“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. Š..Teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registro duomenis, nustatė, kad atsakovė įmonių registre įregistruota 2012 m. vasario 28 d., jos vadove nuo 2017 m. kovo 3 d. įregistruota J. V. (paskyrimo data nurodoma 2016 m. spalio 14 d.); iki to laiko nuo 2014 m. kovo 3 d. vadovo pareigas ėjo A. Š.. Įmonės veiklos pobūdis – mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Įmonė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo pat įsteigimo. Pagal atsakovės vadovės teismui pateikto aktualaus 2017 m. kovo 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonė yra deklaravusi turto iš viso už 127 531 Eur, iš kurių ilgalaikio turto nurodyta už 58 470 Eur (1 780 Eur vertės programinė įranga, kita įranga ir prietaisai – 43 900 Eur, 1790 Eur vertės transporto priemonių ir 11 000 Eur po vienerių metų gautinų sumų). Teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė ilgalaikio turto sąrašo su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais bei nustatyta likutine šio turto verte, balanso duomenys dokumentais nepagrįsti, nėra galimybių nustatyti atsakovės realiai valdomo ilgalaikio turto vertę. Pagal atsakovės pateiktų balansų duomenis jos deklaruojama įrangos ir prietaisų vertė sparčiai didėja, nuo 12 311 Eur vertės 2015 metais ji padidėjo iki 43 900 Eur 2017 metais. Pokyčius grindžiančių duomenų nepateikta. Viešųjų registrų duomenimis atsakovė registruoto nekilnojamo turto neturi, jai nuosavybės teisėmis priklauso vienas automobilis, kuriam draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Trumpalaikio turto deklaruota už 69 061 Eur sumą, iš kurio atsargų deklaruota iš viso 13 697 Eur sumai – šio turto sąrašas taip pat nepateiktas. Įmonė neturi nebaigtų vykdyti sutarčių bei išankstinių apmokėjimų. Taip pat deklaruota 28 900 Eur trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimų. Debitorių sąrašas pateiktas, tačiau jame nurodoma bendra suma sudaro 32 600 Eur ir nesutampa su balanso duomenimis. Tarp skolininkų nurodyta UAB „Artvira Baltic“ su 1 121 Eur skola, tačiau tai yra vienas iš didžiausių atsakovės kreditorių, kurio naudai priverstinio 22 895, 67 Eur skolos išieškojimo veiksmus vykdo antstolis. Į balansą įtraukta 26 464 Eur pinigų ir jų ekvivalentų suma, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, grindžiančių šio turto realumą. Pareiškėjo pateiktais duomenimis, pagal mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka paskutinį kartą 2016 m. lapkričio 21 d. nuo įmonės sąskaitos buvo nurašyta 24,34 Eur suma, bendrovės sąskaitose lėšų nėra.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės pateikto balanso duomenys nėra tikslūs ir nepagrįsti kitais duomenimis, todėl atsakovė neįrodė, kad jos realiai valdomo turto vertė sudaro 127 531 Eur sumą.Teismas taip pat nustatė, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal atsakovės balansą sudaro 61 824 Eur bendrą sumą, iš kurios 60 624 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kuriuos sudaro 26 737 Eur skolos tiekėjams, 33 538 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų ir 349 Eur kitos mokėtinos sumos. Įmonės kreditorių sąrašas teismui pateiktas. Vadovė nurodo, jog pradelstų įmonės įsipareigojimų suma yra mažesnė, tik 52 023,36 Eur, tačiau į atsakovės kreditorių sąrašą nėra įtraukti visi kreditoriai, kuriems skolos pradelstos, atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų suma yra didesnė. Į sąrašą neįtrauktas 4 672,09 Eur įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); nutarties priėmimo dienai skola VSDF biudžetui išaugo iki 38 506,94 Eur (sąraše nurodyta 33 538 Eur skolos suma). Pareiškėjo pateiktais duomenimis, atsakovė pateikė 2017 m. sausio 10 d. prašymą dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo, tačiau įsipareigojimo mokėti įmokas laiku neįvykdė, nepateikė pareiškėjo pareikalautų dokumentų, vadovas neatvyko į paskirtą įmokų mokėjimo atidėjimo klausimo aptarimą. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis teismas nustatė, kad yra 7 vykdomosios bylos dėl priverstinio skolų išieškojimo iš atsakovės. Tarp išieškotojų yra UAB „Pontem“, kurios naudai išieškoma 11 830,79 Eur suma; bei UAB „Arvitra Baltic“ – 22 895, 67 Eur skolos suma. Pateiktame kreditorių sąraše atsakovė nepagrįstai nurodė įsiskolinimą šiems kreditoriams prie nepradelstų skolų, be to nurodytos ženkliai mažesnės skolų sumos (atitinkamai 6 781,98 Eur ir 11 202,12 Eur). Antstolių vykdomas priverstinis darbo užmokesčio įsiskolinimo išieškojimas: 4 599,54 Eur sumos M. B. naudai (sąraše nurodyta 349 Eur skola) ir 656,42 Eur sumos E. S. naudai (jis neįtrauktas į kreditorių sąrašą). Remdamasis teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad 2015-2017 metais daugelis atsakovės kreditorių siekė apginti savo pažeistas teises teisme, iš atsakovės priteisiamos skolų sumos skirtingų įmonių ir fizinių asmenų naudai. Teismas sprendė, kad į pradelstus įmonės įsipareigojimus įtrauktina Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1525-341/2017 2017 m. kovo 15 d. sprendimu už akių priteista 1648,01 Eur skolos ir palūkanos ieškovės UAB „Krabas ir Ko“ naudai; civilinėje byloje Nr. e2-1185-860/2017 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių UAB „NT Valdos“ naudai priteista 1427,49 Eur skola ir delspinigiai. Šios bylos nagrinėjimo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovų M. I. ir A. I. ieškinį dėl skolos priteisimo, taip pat pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pagal Turto arešto registro duomenis teismas nustatė, kad atsakovės turtui – vieninteliam automobiliui, o taip pat esamoms ir būsimoms lėšoms įmonės kasoje, įregistruoti 8 areštai. Atsakovė nepateikė paaiškinimų dėl jos teikiamų kasos knygos įrašų už 2017 metus, pagal kuriuos vyksta piniginių lėšų judėjimas – kaip nurodyta, lėšos kasoje yra areštuotos VSDFV sprendimu, disponavimas jomis yra apribotas.Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktos 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis dėl įmonės gautų 123 489 Eur pardavimo pajamų, kadangi pačios atsakovės pardavimų registro sąraše bei atsiliepime nurodoma 69 638,50 Eur pardavimų suma (su PVM). Taip pat, įmonės darbuotojų skaičius per metus sumažėjo nuo 44 iki 25 darbuotojų. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė dokumentų (sutarčių, kt.), įrodančių vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos apimčių, apie įmonės ateityje planuojamas gauti pajamas, pakankamas atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Atsakovės atsiliepime nurodomi duomenys ir prie atsiliepimo pateikti dokumentai nepatvirtina atsakovės teiginių dėl įmonės veiklos pozityvios dinamikos, geros finansinės padėties, neįrodo įmonės mokumo. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1832-798/2016 buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Eurotrade company“, įmonės finansinė situacija pablogėjo. Todėl teismas konstatavo, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Eurotrade company“ yra nemoki, neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka darbo užmokesčio, įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra ženkliai didesnė nei nurodyta atsakovės pateiktuose dokumentuose, todėl jai keltina bankroto byla. Vadovaudamasis ĮBĮ nustatytais reikalavimais, teismas paskyrė atsakovės bankroto administratorių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovės atsiliepime į pareiškimą pateikti įmonės finansiniai duomenys rodo, kad atsakovė nėra nemoki. Įmonės turtą sudarė 127 531 Eur, o įsipareigojimai – 61 824,34 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 52 023,36 Eur. Tačiau teismas padarė priešingą išvadą, vadovaudamasis išimtinai savo surinktais duomenimis ir nesuteikdamas galimybės atsakovei pasisakyti dėl teismo nurodytų skolų aktualumo. Teismas klaidingai vertino teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis. Atsakovės kreditorių sąraše UAB „Arvitra Baltic“ įsiskolinimas nurodytas 11 202,12 Eur, o ne 1 121 Eur, kaip nurodė teismas. Be to, faktas, kad iš atsakovės buvo priteista 22 895,67 Eur savaime neįrodo, kad klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ši skola yra nepakitusi. Atsakovė yra padengusi dalį šio įsiskolinimo. Taip pat atsakovė yra iš dalies atsiskaičiusi ir su kreditoriais UAB „Pontem“, M. B. bei E. S.. Todėl šių kreditorių reikalavimai turėjo būti vertinami ne pagal priteistas sumas, o pagal nagrinėjimo laikotarpiu buvusį realų skolos dydį, koks ir buvo atsakovės nurodytas pateiktame kreditorių sąraše.Teismas nevertino, kad pagal trišalį susitarimą 1 648,01 Eur skola ir palūkanos UAB „Krabas ir Ko“ buvo perimta kitos įmonės ir atsakovė jokių įsiskolinimų UAB „Krabas ir Ko“ neturi. Tuo tarpu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1185-860/2017 priteista UAB „NT Valdos“ naudai 1 427,49 Eur skolos ir delspinigių suma negalėjo būti įtraukta į kreditorių sąrašą, nes atsakovė kreditorių sąrašą teismui buvo pateikusi pagal 2017 m. kovo 31 d. duomenis.Teismas neturėjo vertinti Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų pagal ieškovų M. I. ir A. I. ieškinį dėl skolos priteisimo, taip pat pagal ieškovės ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo, kadangi šių reikalavimų atsakovė nepripažįsta, todėl šie ginčai vyksta teisme ir jie dar nėra išspręsti.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog į atsakovės kreditorių sąrašą nėra įtrauktas 4 672,09 Eur įsiskolinimas VMI, tačiau pagal patikslintas 2017 m. balandžio 1 d. deklaracijas atsakovė neturi įsiskolinimo biudžetui.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįvykdė nutartimi paskirto įpareigojimo pateikti ilgalaikio turto sąrašą su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais bei nustatyta likutine verte, kadangi minėtoje nutartyje nebuvo nurodyta, kad atsakovė turi pateikti ilgalaikio turto ir prekių sąrašus.Teismas, vertindamas atsakovės balansų duomenis, klaidingai sprendė, jog atsakovės deklaruojama įrangos ir prietaisų vertė sparčiai didėja, nes padidėjo ne jų vertė, o kiekis.Atsiliepime pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nei už vienerius metus, nors tai privalėjo atlikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai juos patvirtina įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis), kas neabejotinai įrodo, kad atsakovė vengia vykdyti teisės aktuose nustatytos pareigos viešajam registrui pateikti finansinius ir kt. įmonės dokumentus, o tai apsunkina kreditorių galimybes realiai vertinti įmonės turtinę padėtį ir laiku imtis veiksmų, siekiant atgauti skolas.Atsakovė 2017 m. sausio 10 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurotrade company“ balansą, kuriame deklaravo bendrovės turimą turtą už 114 672 Eur, iš jo ilgalaikį turtą už 58 470 Eur, trumpalaikį – už 56 202 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 48 965 Eur. Tačiau šio balanso duomenys abejotini, nes II.6 eilutėje nurodyti įsipareigojimai susiję su darbo santykiais, netikslūs – nurodyta 24 367 Eur suma, kai vien tik VSDF biudžetui 2016 m. gruodžio 31 d. skola buvo 29 363,05 Eur. Pagal atsakovės teismui pateikto 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenis bendrovės turtas išaugo iki 127 531 Eur, kur ilgalaikis turtas sudarė 58 470 Eur, trumpalaikis – 69 061 Eur. Tačiau pokyčius grindžiantys duomenys nepateikti, o pateiktas debitorių sąrašas nesutampa su balanse nurodytais skaičiais. Todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės 2017 m. kovo 31 d. sudaryto balanso duomenis, nes jie neatspindi faktinės įmonės padėties.Įmonė kredito įstaigose turi 5 atsiskaitomąsias sąskaitas, tačiau teismui pateikė tik vienos sąskaitos išrašą ir tik už vieną dieną, t. y. už 2016 metų spalio 26 d. VSDFV Vilniaus skyrius kas mėnesį nuo 2016 m. liepos 25 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą Juridinių asmenų registrui teikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka, tačiau nei vienas iš jų neapmokėtas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 26 d. debeto mokėjimo nurodymais buvo nurašyta 11 475,74 Eur, kuriais padengta ankstesnio laikotarpio dalis skolos – visiškai apmokėtas Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas ir dalis 2016 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymo. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus debeto mokėjimo nurodymus nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. per 7 kartus dar nusirašė 739,97 Eur. Dalis sumos (3 093,13 Eur), kuri buvo 2016 m. spalio 26 d. nurašyta iš atsakovo sąskaitos antstolio R. V., VSDFV Vilniaus skyriui pervesta 2016 m. gruodžio 1 d. Pati atsakovė nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. VSDFV Vilniaus skyriui per 4 kartus sumokėjo 465,11 Eur. Paskutinis mokėjimas atliktas 2017 m. vasario 28 d. Nuo to laiko daugiau jokių lėšų nei iš atsakovės, nei iš jos sąskaitų ar antstolio gauta nebuvo. Iš atsakovės pateikto ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad jį sudaro kavinės įranga ir prietaisai, lauko baldai, biuro technika ir 2008 m. gamybos automobilis Fiat Fiorino. Turto vertė 2016 m. gruodžio 1 d. nurodoma 43 910,64 Eur, tačiau jo likvidumas abejotinas – transporto priemonei ne tik VSDFV Vilniaus skyrius, bet ir kitos institucijos pritaikė areštą, taigi įmonės nuosavybės teisės į šį turtą yra apribotos, todėl transporto priemonės realizavimas, siekiant padengti įsiskolinimą yra neįmanomas. Kitas turtas yra specifinis – pritaikytas konkrečiai veiklai, be to, naudotas, todėl jo rinkos kaina yra ženkliai mažesnė už likutinę. Prekių likutį sudaro alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai, kurių realizavimo terminas yra ribotas ir gali būti jau pasibaigęs. Net ir nukreipus ieškojimą į atsakovės turtą, kreditoriai negalės atgauti skolas.Atsakovės padėtis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos ne tik nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo, nes ir toliau priskaičiuodavo, bet nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pagal valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų preliminarią finansinę ataskaitą F4 už 2017 m. 2 ketvirtį įmonės skola VSDF biudžetui 2016 m. gegužės 15 d. sudaro 43 535,83 Eur, iš jų 41 038,65 Eur VSD įmokų ir 2 497,18 Eur delspinigių. VSDFV Vilniaus skyriaus taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė, atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui nėra išieškotas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą dėl nemokumo. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovės (ne) mokumą pagal apeliantės vadovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenis, kadangi pagal šiuos duomenis įmonės turtą sudarė 127 531 Eur, o įsipareigojimai – 61 824,34 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 52 023,36 Eur, kurie neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Apeliantės vertinimu, pagal pateikto balanso duomenis ji nėra nemoki, o teismas išimtinai vadovavosi savo surinktais duomenimis iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir nesuteikė galimybės atsakovei pasisakyti dėl teismo nurodytų skolų aktualumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Nagrinėjamu atveju apeliantės UAB „Eurotrade company“ vadovės byloje pateikti įmonės balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos yra pasirašyti tik UAB „Eurotrade company“ vadovės, o vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kitų asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, parašo juose nėra.CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo redakcija), 123 punkte reglamentuota, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi visuotinis akcininkų susirinkimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė Juridinių asmenų registrui iki šiol nėra teikusi jokių savo finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokią pareigą privalėjo įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui, taip pat selektyvus bylai reikšmingų duomenų teikimas teismui rodo apeliantės siekį neatskleisti tikrosios savo finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės balansas neatitinka formaliųjų kriterijų, o jame esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikties tikrajai įmonės turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenis, o dėl jų įrodomosios reikšmės sprendė pagal visų byloje esančių įrodymų visumą bei remdamasis duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų kaip tai numato CPK 179 straipsnio 3 dalis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis atsakovės vadovės pateiktu 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, informacija iš nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi, jai nuosavybės teisėmis priklauso vienas automobilis, kuriam draudžiama dalyvauti viešajame eisme, pagal 2017 m. kovo 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonė yra deklaravusi turto iš viso už 127 531 Eur, iš kurių ilgalaikio turto nurodyta už 58 470 Eur (1 780 Eur vertės programinė įranga, kita įranga ir prietaisai – 43 900 Eur, 1790 Eur vertės transporto priemonių ir 11 000 Eur po vienerių metų gautinų sumų). Teismas konstatavo, jog atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė ilgalaikio turto sąrašo su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais bei nustatyta likutine šio turto verte, balanso duomenys dokumentais nepagrįsti, nėra galimybių nustatyti atsakovės realiai valdomo ilgalaikio turto vertę. Pagal atsakovės pateiktų balansų duomenis jos deklaruojama įrangos ir prietaisų vertė sparčiai didėja, nuo 12 311 Eur vertės 2015 metais ji padidėjo iki 43 900 Eur 2017 metais. Pokyčius grindžiančių duomenų nepateikta. Trumpalaikio turto deklaruota už 69 061 Eur sumą, iš kurio atsargų deklaruota iš viso 13 697 Eur sumai – šio turto sąrašas taip pat nepateiktas. Įmonė neturi nebaigtų vykdyti sutarčių bei išankstinių apmokėjimų. Taip pat deklaruota 28 900 Eur trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimų. Debitorių sąrašas pateiktas, tačiau jame nurodoma bendra suma sudaro 32 600 Eur ir nesutampa su balanso duomenimis. Tarp skolininkų nurodyta UAB „Artvira Baltic“ su 1 121 Eur skola, tačiau tai yra vienas iš didžiausių atsakovės kreditorių, kurio naudai priverstinio 22 895, 67 Eur skolos išieškojimo veiksmus vykdo antstolis. Į balansą įtraukta 26 464 Eur pinigų ir jų ekvivalentų suma, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šio turto realumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovės pateikto balanso duomenys nėra tikslūs ir nepagrįsti kitais duomenimis, todėl atsakovė neįrodė, kad jos realiai valdomo turto vertė sudaro 127 531 Eur sumą.Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013).Apeliantė teigia, kad teismas nebuvo jos įpareigojęs pateikti ilgalaikio turto sąrašą su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais bei nustatyta likutine verte, tačiau kaip matyti iš 2017 m. balandžio 12 d. teismo nutarties rezoliucinės ir motyvuojamosios dalies, toks įpareigojimas teismo buvo paskirtas. Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia atsakovės 2017 m. kovo 31 d. sudarytus ilgalaikio turto ir prekių likučių sąrašus, kurie pasirašyti tik UAB „Eurotrade company“ vadovės, prie jų nėra pridedama jokių įsigijimą ar realią turto vertę patvirtinančių dokumentų. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, jog apeliantė ne tik galėjo, bet ir buvo įpareigota pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą atsakovės pradelstų įsiskolinimų vertinimą, nurodydama, jog klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ji yra iš dalies padengusi įsiskolinimus kreditoriams, o jos įsiskolinimas UAB „Arvitra Baltic“ sudaro tik 11 202,12 Eur vietoje teismo priteistų 22 895,67 Eur, todėl teismas šių kreditorių reikalavimus turėjo vertinti ne pagal priteistas sumas, o pagal nagrinėjimo laikotarpiu buvusį realų skolos dydį, koks ir buvo atsakovės nurodytas pateiktame kreditorių sąraše. Taip pat, apeliantės nuomone, teismas nevertino, kad pagal trišalį susitarimą 1 648,01 Eur skolos ir palūkanų mokėjimo prievolė UAB „Krabas ir Ko“ buvo perimta kitos įmonės ir atsakovė jokių įsiskolinimų šiai kreditorei neturi. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie tokio trišalio susitarimo egzistavimą ar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1525-341/2017, kuriuo patenkintas UAB „Krabas ir Ko“ ieškinys apeliantei, peržiūrėjimą, taip pat jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie bylos duomenimis teismo nustatyto apeliantės pradelstų įsiskolinimų kreditoriams dydžio sumažėjimą. Priešingai, kaip matyti iš viešųjų registrų duomenų, apeliantės skola VSDFV biudžetui išaugo nuo 38 506,94 Eur skundžiamos nutarties priėmimo dieną iki 47 174,66 Eur 2017 m. birželio 8 dieną, be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1970-892/2017, kuris įsiteisėjo 2017 m. birželio 6 d., iš apeliantės kiekvienam ieškovui M. I. ir A. I. priteista po 99,67 Eur skolos, 5,90 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsiskaitymą (visišką ar iš dalies) su šiais kreditoriais nepateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su aptartais apeliantės skundo argumentais.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.