Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-454-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
2A-454-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05165-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius, Lina Muchtarovienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
A. K., B. J., J. J., A. L., D. L.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-454-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05165-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 30.9.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-184-650/2014 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams A. K., A. K., B. J., J. J., A. L., D. L., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. R. prašė nustatyti 0,2800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką, pagal kurią prašoma: A. R. palikti naudotis asmeniškai 413 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "1" ir geltona spalva su juodos spalvos kvadratukais, esančią 0,2800ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), o 336 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais ( plano projekte pažymėtoje teritorijoje indeksu „c"); palikti atsakovams A. K. ir A. K. naudotis asmeniškai 421 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "2" ir nuspalvinta raudona spalva su juodos spalvos įstrižais brūkšniais, esančią 0,2800 ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), o 324 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais (plano projekte pažymėta teritorija indeksu "c" ); palikti atsakovams B. J. ir J. J. naudotis asmeniškai 354 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "4" ir nuspalvinta žalia spalva su juodos spalvos varnelėmis, esančią 0,2800 ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), o 286 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais ( plano projekte pažymėta teritorija indeksu „c"); palikti atsakovams A. L. ir D. L. naudotis asmeniškai 367 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "3", nuspalvinta ruda spalva ir dryžiais, esančia 0,2800 ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), o 299 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais ( plano projekte pažymėta teritorija indeksu „c"); priteisti iš atsakovų A. K., A. K., B. J., J. J., A. L. ir D. L. lygiomis dalimis po 1/6 dalį turėtų dokumentų ruošimo, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi teisme išlaidų. Nurodė, kad 2008-12-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.31-20440 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,97 ha žemės, tame tarpe ir į 0,0749 ha dydžio žemės sklypo dalis 0,2800 ha namų valdos žemės sklype, kurio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Sklypo dalis, kuria ieškovas naudojasi, yra mažesnė už jo išpirktą. Kadangi ieškovo naudojamas žemės sklypas neatitinka faktiškai jam nuosavybės teise priklausančio namų valdos sklypo dalies, ieškovas namų valdos sklypo bendrasavininkiams pasiūlė nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklype pagal išpirktas žemės sklypo namų valdai dalis.

Atsiliepimas

Atsakovai A. K., A. K., B. J., J. J., A. L., D. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų ir trečiųjų asmenų UAB „Auneda" 2014m. liepos mėnesį parengtą planą; atsakovui A. K. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane žymima Nr. 1, susidedančia iš dviejų sklypų, viso 745 kv.m.; B. ir J. J. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane žymima Nr.2, susidedančia iš dviejų sklypų, viso 640 kv.m.; A. ir D. L. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane žymima Nr. 4, susidedančia iš dviejų sklypų, viso 666 kv.m.; ieškovui A. R. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane žymima Nr. 3, susidedančia iš trijų sklypų, viso 749 kv.m.; apėjimo takais apie gyvenamąjį namą, apvažiavimu ir apėjimu apie ūkio pastatus bendraturčiai naudosis bendrai. Nurodė, kad atsakovams išperkant iš valstybės žemės sklypo dalis proporcingai valdomai nuosavybės daliai, o ieškovui atkuriant nuosavybę, dar iki nuosavybės įgijimo bendru sutarimu pasidalinto ir faktiškai naudojamo žemės sklypo prie namo ribų jie nekeitė. Kiekvienas bendraturtis, nepriklausomai nuo įgytos nuosavybėn žemės sklypo dalies, toliau naudojosi ta pačia sklypo dalimi, tvarka buvo seniai nusistovėjusi ir jokio ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu iki bylos iškėlimo nekilo. Su ieškovo siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka sutiko iš dalies. Atsakovai siūlė visą trūkstamą ieškovui žemės sklypo plotą atmatuoti iš faktiškai atsakovų A. ir A. K. valdomo didesnio nei priklauso žemės sklypo nuo gatvės pusės, suformuojant ieškovui atskirą sklypelį, tačiau nesutiko su ieškovo reikalavimu pakeisti B. ir J. J. bei A. ir A. K. faktiškai valdomų žemės sklypų ribas. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal šį ieškovo pasiūlymą, būtų padaryta didelė žala atsakovų turtui, apribotos bendraturčių teisės nevaržomai naudotis turtu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad tarnyba negali vertinti ir spręsti kaip bendraturčiai žemės sklypu turėtų naudotis, kokia tvarka jiems būtų patogesnė. Pažymėjo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvieno bendraturčio individualiai ir bendrai naudojamų žemės sklypo dalių plotų suma turi atitikti kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą dalį, kuri nurodyta prie ieškinio pateiktame 2014-07-02 Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Ieškovas pagrįstai siekia nusistatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri atitiktų bendraturčių nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis bendrai naudojamame Žemės sklype. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateikto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano, parengto VĮ Valstybės žemės fondo 2014-06-30, duomenys skiriasi 2800 kv. m. ploto nuo žemės sklypo plano, parengto atliekant kadastrinius matavimus, duomenų. Pastebėjo, jog ieškovo pateiktame naudojimosi plane trūksta informatyvumo, nes nenurodyta, kokie yra kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamų tuo pačiu indeksu pažymėtų žemės dalių plotai, tų dalių išmatavimai, todėl bendraturčiai tik pagal formules galėtų apsiskaičiuoti šių atskirų dalių plotus ir pasitikrinti, ar šių dalių plotų suma sutampa su lentelėmis pateiktais duomenimis.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovui A. R. ir atsakovams A. K., A. K., B. J., J. J., A. L., D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką pagal atsakovų užsakymu UAB „Auneda“ 2014 metų liepos mėnesio parengtą žemės sklypo naudojimo planą: A. R. skyrė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr. 3 (geltona spalva), susidedančia iš trijų sklypų dalių atskiram naudojimui, viso 414 kv.m), o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr.5 (balta spalva) – 335 kv.m, viso 749 kv. m (0,0749 ha) žemės sklypo; A. K. ir A. K. skyrė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr. 1 (mėlyna spalva), susidedančia iš dviejų sklypo dalių atskiram naudojimui, viso 410 kv.m., o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr.5 (balta spalva) – 335 kv.m, viso 745 kv.m (0,0745 ha) žemės sklypo; B. J. ir J. J. skyrė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 2 (žalia spalva), susidedančia iš dviejų sklypo dalių atskiram naudojimui, viso 352 kv.m, o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr.5 (balta spalva) – 288 kv.m , viso 640 kv.m (0,0640 ha) žemės sklypo; A. L. ir D. L. skyrė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr.4 (raudona spalva), susidedančia iš dviejų sklypo dalių atskiram naudojimui, viso 367 kv.m, o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr. 5 (balta spalva) – 299 kv.m, viso 666 kv.m ( 0,0666 ha) žemės sklypo; nustatė, kad plane pažymėtais balta spalva apėjimo takais apie gyvenamąjį namą, apvažiavimu ir apėjimu apie ūkio pastatus bendraturčiai naudosis bendrai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui A. R. iš atsakovų A. K., A. K., B. J., J. J., A. L., D. L. 72 Lt žyminio mokesčio, kiekvienam iš atsakovų lygiomis dalimis – po 12 Lt (3,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisė. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei iš šalių nepriteisė.

Teismas konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai sutiko, jog šiuo metu ieškovas faktiškai naudojasi mažesniu žemės plotu, nei jam iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise, taip pat šalys pripažįsta, kad tokiu būdu bendrosios dalinės nuosavybes teise šalims priklausančiu žemės sklypu buvo istoriškai naudojamasi ilgą laiką. Padarė išvadą, kad nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlymą, būtų padaryta esminė žala daugumos atsakovų turtui, taip pat apribotos bendraturčių teisės nevaržomai naudotis žemės sklypu pagal ilgametes nusistovėjusias ribas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes, remdamasis naudojimosi nekilnojamuoju daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais, teisingumo bei protingumo principais sprendė, kad geriausiai naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką užtikrins atsakovų teikiamas byloje projektinis siūlymas, nes jame išlaikytos išorinės sklypo ribos, atsispindi kiekvieno bendraturčio valdoma konkreti žemės sklypo dalis, išreikšta atitinkamais ploto vienetais, be to plane numatytas laisvas priėjimas prie kiekvienam bendraturčiui tenkančios gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalies bei kiemo statinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti solidariai iš atsakovų už turėtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ribų kadastrinius matavimus 434 Eur išlaidas, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 54 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas vadovavosi sovietmečiu sudarytu planu, kuris yra patvirtintas, kai žemė buvo valstybinė, o plane pažymėtu žemės sklypu su indeksu „11,12,13“ naudojosi ne vien A. R., bet dar tuo metu bendrabutyje gyvenusios kartu keturios šeimos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, atsakovams K. liktų bevertis žemės sklypo ruoželis, kurį šiuo metu atsakovai siūlo ieškovui. Teismas šios aplinkybės, kad ieškovui tenka bevertis sklypo ruožas su dujų įrenginiu, sprendime nevertino kaip beverčio, nepasisakė, kad toks tvarkos nustatymas šalių atžvilgiu yra nelygiavertis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad padaryta žala atsakovams L. dėl bendro priėjimo prie dujų įrengimo, nes juo naudojasi visi bendrasavininkiai.

Neteisingas teismo teiginys, kad atsakovams J. reikės nugriauti šiltnamius pagal ieškovo pateiktą planą. Pateiktame plane aiškiai matyti, kad atsakovų J. stiklinis šiltnamis išlieka su apėjimu aplink jį, o reikalinga perkelti tik laikinai pastatytą šiltnamį be pamatų.Teismas netyrė aplinkybių dėl J. pastatytų suolelių ir rūbų džiovyklos perkėlimo. Suoleliai ir rūbų džiovykla gali būti sėkmingai perkeltiį kitą vietą nesugadinant jų paskirties.

Teismas savo sprendime nepasisakė dėl 15 kv. m. (mastelis 1:500) atsakovams J. prašomos palikti asmeniniam naudojimui sklypo dalies, esančios tarp bendro naudojimo praėjimu ir namo sienos ties jų butu, kas ieškovo pateiktame plane pažymėta indeksu „4“.

Teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nevertino ieškovo išlaidų dėl 434 eurų, kurias ieškovas patyrė ruošiant žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus, su kuriais sutiko visi atsakovai pasirašydami kadastrinių (geodezinių) matavimų planą. Teismas, atsisakydamas priteisti lygiomis dalimis vieno iš bendraturčių turėtas išlaidas bendriems reikalams, pažeidė teisingumo principą. Teismas, nepriteisdamas išlaidų, panaudotų įregistruojant visiems bendraturčiams priklausančio žemės sklypo ribas nekilnojamojo turto registre, padarė klaidą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. K., A. L., A. K. ir D. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nurodo, kad ieškovo pateiktas planas buvo su trūkumais, ranka darytais taisymais, kurių ieškovas paaiškinti negalėjo. Teismas pagrįstai rėmėsi kitu įrodymu – atsakovų pateiktu planu, todėl apelianto argumentas dėl jo pateikto įrodymo tinkamumo, atmestinas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas vadovavosi sovietmečiu sudarytu planu, nes teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovavosi 2014 m. liepos mėnesį sudarytu žemės sklypo planu. Apelianto teiginys, kad prie atsakovų L. sklype esančio dujų įrenginio nepalikta apsaugos zona kaip priėjimas kitiems bendraturčiams, niekuo nepagrįstas, kadangi namo bendraturčiams šis praėjimas nėra reikalingas, nes įrenginys nėra bendraturčių nuosavybė ir jie už šio daikto priežiūrą nėra atsakingi. Į apelianto nuosavybę bendraturčiai nepretenduoja, todėl trūkstamos žemės plotas apeliantui buvo suformuotas, atsižvelgiant į jo išsakytą nuomonę ir nepažeidžiant jo teisių ir interesų. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad dalis ieškovo įrodymų buvo pateikti su klaidomis ir dėl to jis turėjo juos tikslinti, perdaryti iš naujo, patirtas papildomas išlaidas turi prisiimti pats ieškovas. Šalys nesitarė, kad už ieškovo užsakymą sumokės visi bendraturčiai, todėl atsakovai už ieškovo užsakytą paslaugą be jų sutikimo neprivalo jam atlyginti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. J. ir B. J. prašo apelianto A. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą; iš apelianto priteisti atsakovų turėtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 400 eurų. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra pateiktas be teisinio pagrindo, jame keliami reikalavimai, nesusiję su civilinės bylos dalyku – reikalavimas priteisti kadastrinių matavimų išlaidas, nors tokio reikalavimo apeliantas civilinėje byloje nekėlė ir negalėjo kelti, nes atlikti kadastriniai matavimai yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir buvo atlikti ne civilinės bylos rėmuose. Apeliantas nenurodė, kaip kadastrinių matavimų atlikimas yra susijęs su ieškinio dalyku, atitinkamai apelianto A. R. sumokėti 1500 litų nėra šios civilinės bylos bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad visos apelianto išlaidos, susijusios su planų ir schemų padarymu ir pateikimu teismui negalėjo būti priteistos iš atsakovų taip pat, kaip ir kitos apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nurodo, kad jis, pateikdamas apeliacinį skundą, turėjo 200 eurų išlaidas, tačiau jokio dokumento, tai patvirtinančio, apeliantas nepridėjo. Apeliantui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atitinkamai apeliantui nereikia mokėti žyminio mokesčio bei nereikia mokėti už jam teikiamas teisines paslaugas, todėl apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliaciniame procese atmestinas visiškai. Nesutinka su apelianto pretenzijomis dėl žalos atsakovų turtui, nes žalos dydis nebuvo apelianto ieškinio dalykas, atsakovai dėl žalos priešieškinio neteikė, todėl apelianto pastebėjimai dėl žalos atsakovams nenagrinėtini ir atmestini visiškai kaip niekiniai ir su civiline byla nesusiję argumentai. Kadangi pirmosios instancijos teismas netvirtino naudojimosi tvarkos pagal apelianto planą, tai, atsakovai mano, kad yra teisinga, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie apelianto reikalavimą – bendro naudojimo takelį priskirti atsakovams J..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad trečiasis asmuo, nebūdamas suinteresuotas asmuo šios bylos baigtimi, nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių su žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarka ir nevertina, kuriam bendraturčiui kuri žemės sklypo dalis būtų buvusi patogesnė naudotis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo pateiktame naudojimosi plane esančioje lentelėje duomenys yra taisyti juos trinant ar skutant, bei, kad naudojimosi plane trūksta informatyvumo, nes nebuvo nurodyta, kokie yra kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamų tuo pačiu indeksu pažymėtų žemės sklypo dalių plotai ar tų dalių išmatavimai, todėl ir teismas, ir kiti bendraturčiai dėl paminėtų trūkumų negalėjo pasitikrinti, ar tikrai atskirų žemės sklypo dalių plotų suma naudojimosi plano brėžinyje sutampa su lentelėje pateiktais duomenimis apie bendrai ir atskirai naudojamus plotus. Mano, kad dėl paminėtų plano trūkumų pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą planą. Dėl kitų ieškovo A. R. apeliacinio skundo motyvų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį tenkino iš dalies, tenkindamas reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau naudojimosi tvarką nustatė ne pagal apelianto pateiktą žemės sklypo naudojimo planą, o pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimo planą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. R. 2008-12-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.31-20440 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,97 ha žemės, tame tarpe ir į 0,0749 ha dydžio žemės sklypo dalis 0,2800 ha namų valdos žemės sklype, kurio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-1142 „Dėl valstybinės žemės pardavimo Šiaulių rajone“ pagrindu buvo sudaryta 2009 m. balandžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1890) su M. I. K., B. J. ir J. J., A. L. ir D. L.. A. R. priklauso 749/2800 žemės sklypo dalių (749 kv. m), A. K. 745/2800 žemės sklypo dalių (745 kv. m), A. L. ir D. L. - 666/2800 žemės sklypo dalių (666 kv. m), B. J. ir J. J. 640/2800 žemės sklypo dalių (640 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini).

CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz., 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.).

Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Todėl bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9562007-06-22; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė keletą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planų variantų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskreciją, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane yra padaryta akivaizdžių, bet nustatyta tvarka nepatvirtintų taisymų. Apeliantas nurodė, kodėl naudojimosi žemės sklypu planą užsakė jo sutuoktinė. Kodėl daryti pataisymai ir yra netikslumų, nepaaiškino. Apeliacinės instancijos teismui Valstybinės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistė R. V. paaiškino, kad remiantis plano užsakovo advokato prašymu buvo padaryti pataisymai žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pakeičiant naudojimosi tvarką užsakovui. Pažymėjo, kad kiekvieno bendrasavininkio tenkanti dalis atsispindi nuosavybės dokumente, o naudojimosi dalys plane esančioje lentelėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad gavus Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistės R. V. paaiškinimus, vis viena nepavyko tiksliai išsiaiškinti, kodėl plane yra padaryti taisymai. Nėra patikslinti ir ištaisyti plane esantys neatitikimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir sprendžia, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra netikslus, nėra konkretus, ir galimai sukeltų naujus ginčus tarp bendrasavininkių. Esant netiksliam ieškovo pateiktam žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui, pirmosios instancijos teismas negalėjo patikrinti, ar tikrai atskirų žemės sklypo dalių plotų suma plano brėžinyje sutampa su lentelėje pateiktais duomenimis apie bendrai ir atskirai naudojamus plotus, todėl nebuvo galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą planą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir apeliacinės instancijos teisme plano netikslumai nebuvo pašalinti.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pripažino, jog tokiu būdu bendrosios dalinės nuosavybes teise šalims priklausančiu žemės sklypu buvo istoriškai naudojamasi ilgą laiką, daugiau nei dvidešimt metų. Atsakovai neprieštaravo ieškovo pagrindiniam reikalavimui ir siūlė visą trūkstamą ieškovui žemės sklypo plotą priskirti iš faktiškai atsakovų K. valdomo didesnio nei priklauso žemės sklypo nuo G. gatvės pusės, suformuojant ieškovui atskirą sklypo dalį. Tačiau atsakovai nurodė, kad nustačius ieškovo siūlomą tvarką, būtų padaryta neproporcinga žala atsakovų (bendraturčių) teisėms ir interesams. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad minėtame žemės sklype yra pastatytas atsakovams J. ir B. J. priklausantis šiltnamis, džiovykla, yra suformuota veja, pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai, gyvatvorė ir kita. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius ieškovo prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tektų panaikinti ilgą laiką atsakovų kurtas poilsiui, sodininkystei ir daržininkystei žemės sklypo zonas, išrauti daugiamečius augalus, nukelti laikinus įrenginius, tokia tvarka neatitiktų bendro naudojimo žemės sklypu esmei – tai, kad žemės sklypas turi būti valdomas ir naudojamas kuo praktiškiau ir kuo mažiau pažeidžiant nusistovėjusią faktinę žemės sklypo tvarką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų ir ieškovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais, teisingumo bei protingumo principais geriausiai naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką užtikrins atsakovų pateiktas planas, nes jame išlaikytos išorinės sklypo ribos, atsispindi kiekvieno bendraturčio valdoma konkreti žemės sklypo dalis, išreikšta atitinkamais ploto vienetais, be to plane numatytas laisvas priėjimas prie kiekvienam bendraturčiui tenkančios gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalies bei kiemo statinių.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 15 kv. m. (mastelis 1:500) atsakovams J. prašomos palikti asmeniniam naudojimui sklypo dalies esančios tarp bendro naudojimo praėjimu ir namo sienos ties jų butu, kas ieškovo pateiktame plane pažymėta indeksu „4“. Teisėjų kolegija pažymi, kadangi pirmosios instancijos teismas netvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal pateiktą ieškovo planą, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl minėtos sklypo dalies. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodomoje vietoje yra bendras takelis visiems namo gyventojams ir naudojamas visų namo gyventojų kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis.

Apeliantas nurodo, kad jam atiteko bevertis žemės sklypo ruožas, kuris pagal jo planą buvo siūlomas atsakovams K. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal atsakovų pateiktą planą ieškovo minimas dujų įrenginys patenka į bendro naudojimo žemės sklypą. Be to, ieškovo minimas žemės sklypo ruožas ribojasi su jam paskirta žemės sklypo dalimi, atsakovų plane pažymėta indeksu 3/212. Šios žemės sklypo dalies pageidavo pats ieškovas, kas matyti iš jo pateikto žemės sklypo plano.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nevertino ieškovo išlaidų dėl 434 eurų, kurias ieškovas patyrė ruošiant žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl apelianto prašymo priteisti 434 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiant kadastrinius matavimus žemės sklypo riboms nustatyti ir jas įregistruojant VĮ Registrų centre yra pasisakyta Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-23 nutartyje. Minėta nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas dėl 434 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-23 nutartis dėl papildomo sprendimo priėmimo galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos gavimo dienos. Šia apskundimo tvarka apeliantas ir turėjo pasinaudoti, tačiau apeliantas minėtos nutarties atskiruoju skundu neskundė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi prašymas dėl 434 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas ne skundžiamu sprendimu, o 2015-01-23 nutartimi, apelianto pakartotinis prašymas dėl 434 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovai B. J. ir J. J. nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinių paslaugų teikimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 tomas, 156 b. l. ). Ieškovo A. R. apeliacinį skundą atmetus, atsakovų B. J. ir J. J. patirtos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš ieškovo A. R. (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovams B. J. ir J. J. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiLaisvė AleknavičienėVytautas KursevičiusLina Muchtarovienė