Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-184-650/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2-184-650/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05165-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
A. K., B. J., J. J., D. L., A. L.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Vidmantas Skaburskas, Jūratė Bieliauskienė
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-184-650/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05165-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 30.9.1; 116.1; 116.4; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui A. R., ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, atsakovams A. K., A. K., B. J., J. J., D. L., atsakovo J. J. atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, trečiojo asmens atstovei D. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams A. K., A. K., B. J., J. J., A. L., D. L., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, teikdamas ieškinį (b.t. I, 1-6 b.l.) ir patikslintus ieškinius ( b.t. I, 74-79;154-159 b.l. b.t. II, 48-53 b.l.), prašo nustatyti 0,2800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r, naudojimosi tvarką, pagal kurią prašoma: A. R. palikti naudotis asmeniškai 413 kv.m. žemės sklypo dalimi kuri projekto plane pažymėta indeksu "1" ir geltona spalva su juodos spalvos kvadratukais, esančią 0,2800ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, o 336 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais ( plano projekte pažymėtoje teritorijoje indeksu „c"); palikti atsakovams A. K. ir A. K. naudotis asmeniškai 421 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "2" ir nuspalvinta raudona spalva su juodos spalvos įstrižais brūkšniais, esančią 0,2800ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, o 324kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais (plano projekte pažymėta teritorija indeksu "c" ); palikti atsakovams B. J. ir J. J. naudotis asmeniškai 354 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "4" ir nuspalvinta žalia spalva su juodos spalvos varnelėmis, esančią 0,2800ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ., Šiaulių rajone, o 286 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais ( plano projekte pažymėta teritorija indeksu „c"); palikti atsakovams A. L. ir D. L. naudotis asmeniškai 367kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri projekto plane pažymėta indeksu "3", nuspalvinta ruda spalva ir dryžiais, esančia 0,2800 ha dydžio namų valdos žemės sklype su unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, o 299 kv.m. žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui kartu su kitais bendrasavininkiais ( plano projekte pažymėta teritorija indeksu „c"); priteisti iš atsakovų A. K., A. K., B. J., J. J., A. L. ir D. L. lygiomis dalimis po 1/6 dalį turėtų dokumentų ruošimo, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi teisme išlaidų. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2008-12-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.31-20440 jam buvo atkurta nuosavybės teisė j 1,97 ha žemės, tame tarpe ir į 0,0749 ha dydžio žemės sklypo dalis 0,2800 ha namų valdos žemės sklype, kurio žemės sklypo kadastro Nr. 9130/0003:0296, unikalus r.4400-1795-1436. Teigia, kad realiai bendrasavininkiai naudojasi žemės sklypo dalimis sekančiai: ieškovas-0,0519 ha namų valdos dalimi vietoje priklausančio 0,0749 ha; L. - 0,0669 ha dydžio namų valdos sklypo dalimi; J.- 0,0590 ha dydžio namų valdos žemės klypo dalimi; K. - 0,1023 ha dydžio namų valdos žemės sklypo dalimi. Sklypo dalis, kuria ieškovas naudojasi yra mažesnė už jo išpirktą. Pagal nuosavybės dalis namų valdoje ieškovui priklauso 0,0749 ha, L. - 0,0666 ha, K. - 0,0745 ha ir J. - 0,0640ha. Kadangi ieškovo naudojamas žemės sklypas neatitinka faktiškai jam nuosavybės teise priklausančio namų valdos sklypo dalies, ieškovas namų valdos sklypo bendrasavininkiams pasiūlė nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklype pagal išpirktas žemės sklypo namų valdai dalis. Pagal 2013-04-02 paruoštą namų valdos žemės sklypo plano projektą, siūlė atsakovams A. K. ir A. K., B. J., J. J., A. L. ir D. L. nusistatyti namų valdos žemės sklypo ribas asmeniškai ir bendrai. Patikslinti ieškinio reikalavimai grindžiami 2014-06-30 Valstybinės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu (II b.t. 54-55 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovai A. K., A. K., B. J., J. J., A. L., D. L. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį (I b.t., 46-49, 93-94,180-182 b.l.), kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų ir trečiųjų asmenų UAB „Auneda" ) 2014m. liepos mėnesį parengtą planą; atsakovui A. K. skirti naudotis žemės sklypo dalimi plane žymima Nr. 1, pridedančia iš dviejų sklypų, viso 745 kv.m.; B. ir J. J. skirti naudotis žemės sklypo dalimi plane įima Nr.2, susidedančia iš dviejų sklypų, viso 640 kv.m.; A. ir D. L., skirti naudotis žemės sklypo dalimi plane žymima Nr. 4, susidedančia iš dviejų sklypų, viso 666 kv.m.; ieškovui A. R. skirti naudotis žemės sklypo dalimi plane žymima Nr. 3, įsidedančia iš trijų sklypų, viso 749 kv.m.; apėjimo takais apie gyvenamąjį namą, apvažiavimu ir apėjimu apie ūkio pastatus bendraturčiai naudosis bendrai. Nurodoma, kad atsakovams išperkant iš valstybės žemės sklypo dalis proporcingai valdomai nuosavybės daliai, o ieškovui atkuriant nuosavybę, dar iki nuosavybės įgijimo, bendru sutarimu pasidalinto ir faktiškai naudojamo žemės sklypo prie namo ribų jie nekeitė. Kiekvienas bendraturtis, nepriklausomai nuo įgytos nuosavybėn žemės sklypo dalies, toliau naudojosi ta pačia sklypo dalimi, tvarka buvo seniai nusistovėjusi ir jokio ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu iki bylos iškėlimo nekilo. Ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 749/2800 žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., tačiau faktiškai jis valdo mažesnį plotą. Su ieškovo siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka sutinkama iš dalies. Atsakovai neprieštarauja ir siūlo visą trūkstamą ieškovui žemės sklypo plotą atmatuoti iš faktiškai atsakovų Antano ir A. K. valdomo didesnio nei priklauso žemės sklypo nuo gatvės pusės, suformuojant ieškovui atskirą sklypelį, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti Birutės ir J. J. bei Antano ir A. K. faktiškai valdomų žemės sklypų ribas taip, kad ieškovui priklausanti sklypo dalis būtų „po jo buto langu". Ieškovas faktiškai valdo mažesnį žemės plotą nei jam priklauso nuosavybės teise, tačiau jis su tokiu faktiniu valdymu sutiko, o atsakovai sutiko, kad ieškovui būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemės sklypą už ūkinio pastato ir į jį nepretendavo. Ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas (parengtas 2014-06-30) atsakovams ir tretiesiems asmenims yra nepriimtinas, nes nustačius tokią tvarką, būtų padaryta neproporcinga žala atsakovų (bendraturčių) teisėms ir interesams. Ieškovas siūlo perduoti jam faktiškai naudojamą atsakovų B.ir J. J. sklypo dalį, atsakovų Antano ir A. K. faktiškai naudojamą žemės sklypą perduoti J., o A. ir A. K. palikti tik žemės plotelį po įrengta terasa ir bevertės žemės ruoželį ties gretimo sklypo kaimyno mūro tvora. Taip pat ieškovas bendram naudojimui išskyrė praėjimą per trečiųjų asmenų A. ir D. L. naudojamą žemės sklypo dalį prie dujotiekio įrenginio. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal šį ieškovo pasiūlymą, būtų padaryta didelė žala atsakovų turtui, apribotos bendraturčių teisės nevaržomai naudotis turtu. Pagal ieškovo pateiktą siūlymą reikėtų nugriauti šiltnamius, išardyti ilgą laiką puoselėtą alpinariumą, suolelius, išrauti daugiamečius augalus ir medelius, neliktų apėjimo apie atsakovų A. ir A. K. lauko terasą ir apie B. bei J. J. stiklinį šiltnamį. Dėl to šių statinių priežiūra taptų nebeįmanoma, ilgainiui jie sunyktų ir taip jų turtui būtų padaryta žala. Ieškovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad realiai nustatyti žemės sklypu tokią naudojimosi tvarką, kad jam nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis būtų viename sklype yra neįmanoma, todėl pats siūlo trūkstamajam plotą atmatuoti iš atsakovų A. ir A. K. valdo ploto, suformuojant ieškovui trečią sklypelį, kurių plotų suma ir atitiktų jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Su tokiu ieškovo siūlymu sutinkama iš dalies, t.y., kad visas trūkstamas žemės plotas būtų primatuotas iš A. ir A. K. valdomo ploto, tai yra padidinant ieškovo pateiktame variante sklypo plotą prie gatvės iki trūkstamos ploto dalies. Pagal atsakovų pateiktą planą tretiesiems asmenis teksiančiame naudojimuisi žemės sklype iš bendro ploto yra pašalintas priėjimo kelias prie dujotiekio įrenginio. Atsakovai mano, kad namo bendraturčiams šis praėjimas nėra reikalingas, nes įrenginys nėra bendraturčių nuosavybė ir jie už šio daikto priežiūrą nėra atsakingi. Atsiliepimas grindžiamas 2014m. liepos mėnesio UAB „Auneda" parengtu žemės sklypu naudojimosi tvarkos planu ( I b.t. 183 b.l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad tarnyba negali vertinti ir spręsti kaip bendraturčiai žemės sklypu turėtų naudotis, kokia tvarka jiems būtų patogesnė, Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvieno bendraturčio individualiai ir bendrai naudojamų žemės sklypo dalių plotų suma turi atitikti kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą dalį, kuri nurodyta prie ieškinio pateiktame 2014-07-02 Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. A. R. turi tekti 749/2800 žemės sklypo (749 kv. m), A. K. 745/2800 žemės sklypo (745 kv. m), A. L. ir D. L. - 666/2800 žemės sklypo (666 kv. m), B. J. ir J. J. 640/2800 žemės sklypo (640 kv. m). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovas pagrįstai siekia nusistatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri atitiktų bendraturčių nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis bendrai naudojamame Žemės sklype. Nacionalinė žemės tarnyba nepasisako dėl konkrečių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos, ir jų nevertina, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano, parengto VĮ Valstybės žemės fondo 2014-06-30, duomenys skiriasi 2800 kv. m ploto žemės sklypo plano, parengto atliekant kadastrinius matavimus, duomenų. Žemės sklypo planas 2014-02-06 yra pasirašytas visų žemės sklypo savininkų, Žemės sklypo kadastro duomenys yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-510 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 9130) esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pateikimo", patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl Naudojimosi plano duomenys turi sutapti su Žemės sklypo plano duomenimis. Pastebėti šie neatitikimai: 1) Naudojimosi plane Žemės sklypo plotas 2801 kv. m, t.y. 1 kv. m didesnis nei žemės sklypo plane; 2) Naudojimosi plano lentelėje nurodyti bendrai ir atskirai bendraturčių naudojami plotai didesni nei jų faktiškai nuosavybės teise turimas žemės plotas (pvz. A. R. turi nuosavybės teise turi 749 kv. m, o Naudojimosi plane nurodytas jo naudojamas plotas - 749,3 kv. m); 3) Naudojimosi plane nurodyti žemės sklypo ribų tarp posūkio taškų linijų ilgiai nesutampa su patvirtintame žemės sklypo plane nurodytais linijų ilgiais (pvz. Naudojimosi plane sklypo ribos tarp posūkio taškų 2-3 taškų linijos ilgis yra 61,74 metro, faktiškai Žemės sklypo plane šis atstumas yra 60,95 metro). Ieškovo 2014-07-01 patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodyti asmeniškai ir bendrai naudojami plotai neatitinka prie patikslinto ieškinio pridėto Naudojimosi plano, parengto 2014-06-30, lentelėje nurodytų plotų (ieškinyje nurodyta, kad A. R. prašoma nustatyti 413 kv. m žemės sklypo dalimi naudotis asmeniškai, plane pažymėta indeksu „1", o 336 kv. m dalį palikti bendram naudojimui, o Naudojimosi plano lentelėje nurodyta, kad indeksu „1" pažymėtas A. R. atskirai naudojamos žemės sklypo dalies plotas yra 418,5 kv. m , o bendrai naudojamos žemės sklypo dalies plotas yra 330,8 kv. m, taip pat neatitinka ir kitų bendraturčių duomenys) (II b.t. 70-72 b.l.). Patikslintame atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka gali būti nustatoma, tačiau pastebėtina, jog ieškovo pateiktame naudojimosi plane trūksta informatyvumo, nes nenurodyta, kokie yra kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamų tuo pačiu indeksu pažymėtų žemės dalių plotai, tų dalių išmatavimai, todėl bendraturčiai tik pagal formules galėtų apsiskaičiuoti šių atskirų dalių plotus ir pasitikrinti, ar šių dalių plotų suma sutampa su lentelėmis pateiktais duomenimis. Taip pat nurodoma, kad atsakovų pateiktame plane nurodytos žemės sklypo išorinės ribos, žemės sklypo plotas atitinka Žemės sklypo plano, parengto atliekant kadastrinius matavimus, duomenis, atsakovų nurodyti individualiai ir bendrai naudojami plotai atitinka bendraturčių nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal tokį planą gali būti nustatoma ( I t., 193-195 b.l.).

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti, procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, nustatant ieškovo prašomą naudojimosi su atsakovais žemės sklypu tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovai A. K., A. K., B. J., J. J., D. L. teismo posėdyje iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais, tačiau prašė patvirtinti atsakovų atsiliepimuose nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Atsakovas A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II t., 94 b.l.).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. nurodė savo teikto atsiliepimo argumentus, paaiškino, kad tarnyba nepalaiko nė vienos pozicijos ginče, abiejų šalių teikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai teismo galėtų būti patvirtinti, atkreipiant dėmesį tai, kad ieškovo teiktame plane nustatyta tvarka nėra aptarti bendraturčiams tenkančių asmeniniam naudojimui žemės dalių skaičių taisymai bei nenurodyta, kokie yra kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamų tuo pačiu indeksu pažymėtų žemės dalių plotai, nepateikti tų dalių konkretūs išmatavimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais duomenimis byloje nustatyta, kad ieškovui A. R. 2008-12-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.31-20440 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,97 ha žemės, tame tarpe ir į 0,0749 ha dydžio žemės sklypo dalis 0,2800 ha namų valdos žemės sklype, kurio žemės sklypo kadastro Nr. 9130/0003:0296, unikalus r. (duomenys neskelbtini) (I b.t.12-16 b.l.) Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-1142 „Dėl valstybinės žemės pardavimo Šiaulių rajone" pagrindu buvo sudaryta 2009 m. balandžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1890) su Marija I. K., B. J. ir J. J., A. L. ir D. L. (I b.t.,111 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų ir pateikto Žemės sklypo plano matyti, kad A. R. priklauso 749/2800 žemės sklypo dalių (749 kv. m), A. K. 745/2800 žemės sklypo dalių (745 kv. m), A. L. ir D. L. - 666/2800 žemės sklypo dalių (666 kv. m), B. J. ir J. J. 640/2800 žemės sklypo dalių (640 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. ( I t.; 136; 137-141 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. R. ginčo eigoje tikslino reikalavimus ir pateikė 2014-06-30 VĮ valstybės žemės fondo, Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., naudojimosi tarp bendraturčių planą (I t. 160 b.l.; II t. 54-55 b.l.). Atsakovai A. K., A. K., B. J., J. J., A. L. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo patvirtinti jų pateiktą 2014 m. liepos mėnesio UAB Auneda“ parengtą naudojimo žemės sklypu tvarkos planą ( I t., 183 b.l.).

Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, tokia tvarka nustatoma teismo, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas yra tam tikros turto dalies paskyrimas bendrasavininkiui naudotis, paliekant patį žemės sklypą, pastatus, kiemo įrenginius priklausomus visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams (CK 4. 72 str., 4. 73 str.). Be to remdamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio teisinių santykių bylose, teismas vertindamas šalių pateiktus naudojimosi tvarkos planus, analizuoja eilę aplinkybių, t.y. ar yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu, pastatais tvarka, ar planuose atspindi bendraturčio priėjimas prie jam tenkančios ne tik gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalies bei kiemo statinių, ar išlaikytos išorinės sklypo ribos, kokie šalių tarpusavio santykiai ir pan. Tokio pobūdžio ginčuose reikia remtis ne tik įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas disponuojant bendrąja daline nuosavybe, bet teisingumo bei protingumo principais, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais.

Teismas konstatuoja, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai sutinka, kad šiuo metu ieškovas faktiškai naudojasi mažesniu žemės plotu, nei jam iš tikrųjų priklauso nuosavybes teise, taip pat šalys pripažįsta, kad tokiu būdu bendrosios dalinės nuosavybes teise šalims priklausančiu žemės sklypu buvo istoriškai naudojamasi ilgą laiką, daugiau nei dvidešimt metų, ką pagrindžia ir byloje atsakovų teiktas buvusios valstybinės agroįmonės „K.“ direktorės suderintas 1989 metais K. gyvenvietės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planas, iš kurio matyti, kaip buvo paskirstyta gyventojams žemės plotai aplink namą ir ūkinius pastatus ( I t., 52 b.l.). Atsakovai neprieštarauja ieškovo pagrindiniam reikalavimui ir siūlo visą trūkstamą ieškovui žemės sklypo plotą priskirti iš faktiškai atsakovų K. valdomo didesnio nei priklauso žemės sklypo nuo G. gatvės pusės, suformuojant ieškovui atskirą sklypo dalį, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti J.bei K. faktiškai valdomų žemės sklypų ribas pagal ieškovo teikiamą planą. Ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas (parengtas 2014-06-30 VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistų) atsakovams yra nepriimtinas, nes, jų nuomone, nustačius tokią tvarką, būtų padaryta neproporcinga žala atsakovų (bendraturčių) teisėms ir interesams. Teismas sutinka su šalių argumentais, kad žemės sklypas turi būti valdomas ir naudojamas kuo praktiškiau, todėl palyginęs abiejų šalių pateiktus projektinius planus bei atsižvelgdamas į nustatytas ginčo aplinkybes, daro išvadą, kad juose protingiau, teisingiau ir sąžiningiau savo valią išreiškė atsakovai, norėdami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal faktinį ir ilgametį jų naudojimą, tuo pačiu pasiūlydami ieškovui priskirti papildomą žemės sklypo dalį, kad bendrai ir atskirai ieškovo naudojamo žemės sklypo dalių plotas realiai atitiktų ieškovui priklausančią nuosavybės dalį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane ( I t. 160 b.l.) yra padaryta akivaizdžių, bet nustatyta tvarka nepatvirtintų taisymų ( lentelėje ties atskirai naudojamu plotu padaryti ranka skaičių „413, 421, 367, 354“ taisymai, kai kitose plano vietose visi skaičiai yra atspausdinti) ir ieškovas negalėjo nurodyti aplinkybių, kas ir kada tuos pataisymus padarė; be to teismas atsižvelgia į trečiojo asmens atstovės pastebėjimus, kad ieškovo teiktame plane nėra nurodytos konkrečios kiekvienam iš bendrasavininkių tenkančio žemės sklypo dalys (jų plotai); be to sutiktina ir su atsakovų argumentais, jog ieškovo teikiamas planas kelia abejonių ir dėl jo, kaip oficialaus dokumento, teisėtumo, nes nepatvirtinti žemės sklypo dalių skaičių taisymai, be to šis planas nėra konkretus ir galimai sukeltų naujus ginčus tarp bendrasavininkių, jei jiems prireiktų faktiškai perdalinti naudojamą sklypą pagal ieškovo siūlomas žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui. Atsakovai pateikė įrodymus, kad žemės sklypo plote, kurį ieškovas prašo priskirti naudotis sau, šiuo metu yra pastatyti atsakovams Julijui ir B. J. priklausantis šiltnamis, džiovykla, ilgus metus jame buvo formuojamas derlingas žemės sluoksnis, suformuota veja, įveisti vaismedžiai, vaiskrūmiai, braškių daigynas, gyvatvorė ir kt. ( I t., 96-101 b.l.; II t. 12 -14;21-42 b.l.). Sutiktina su atsakovų argumentais, kad nustačius ieškovo prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tektų didele dalimi panaikinti ilgą laiką atsakovų kurtas poilsiui, sodininkystei ir daržininkystei žemės sklypo zonas, išrauti daugiamečius augalus, nukelti laikinus įrenginius, neliktų apėjimo apie atsakovų A. ir A. K. lauko terasą ir apie B. bei J. J. stiklinį šiltnamį, Todėl darytina išvada, kad nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlymą, būtų padaryta esminė žala daugumos atsakovų turtui, taip pat apribotos bendraturčių teisės nevaržomai naudotis žemės sklypu pagal ilgametes nusistovėjusias ribas, juo labiau, kad atsakovai Birutė ir J. J. pateikė įrodymus byloje, jog dėl rimtų sveikatos problemų turi ribotas galimybes dirbti žemės ūkio darbus namų valdoje ir įvykdyti kokius nors naujus pertvarkymus, jei būtų patenkintas visa apimtimi ieškovo ieškinys ir jų naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita padidinta ieškovo asmeniškai valdoma žemės dalis (II t., 17-20 b.l.). Teismas sutikdamas su atsakovų teikiamais argumentais atsižvelgia ir į tai, kad pats ieškovas gyvendamas su šeima daugiabučiame name, kelis dešimtmečius gera valia pripažino faktiškai nusistovėjusią su kitais bendrasavininkiais naudojimosi žemės sklypu tvarką, nepagrindė būtinumo ir reikalingumo nusistatyti naują naudojimosi sklypu tvarką, kuriai iš esmės prieštarauja kiti bendraturčiai. Pats ieškovas teismo posėdyje nurodė aplinkybes, jog bylą iškėlė ne siekdamas su kaimynais toliau netrukdomai naudotis žemės sklypu, bet ketindamas nustatytos tvarkos pagrindu jį parduoti svetimiems asmenims ar perleisti neatlygintinai savo vaikams ir kad sandorių pagrindu pastariesiems nekiltų problemų dėl realių žemės sklypo nuosavybės dalių nustatymo. Todėl teismas atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes, remdamasis naudojimosi nekilnojamuoju daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais, teisingumo bei protingumo principais daro išvadą, kad geriausiai naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką užtikrins būtent atsakovų teikiamas byloje projektinis siūlymas, nes jame išlaikytos išorinės sklypo ribos, atsispindi kiekvieno bendraturčio valdoma konkreti žemės sklypo dalis, išreikšta atitinkamais ploto vienetais, be to plane numatytas laisvas priėjimas prie kiekvienam bendraturčiui tenkančios gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalies bei kiemo statinių.

Teismas sprendžia ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tenkinus apytiksliai viena antrąja dalimi ieškovo keliamų reikalavimų, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Be to teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, t.y. nustačius ieškovo reikalavimu turimo su atsakovais žemės sklypo naudojimosi tvarką ir padidinus ieškovui asmeniniam naudojimui tenkančią žemės sklypo dalį, tačiau ne pagal ieškovo, bet atsakovų teikiamą projektinį pasiūlymą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su dviejų advokatų teisinės pagalbos teikimu (ieškovui ir atsakovams) nepriteisiamos, pagal proporcingumą tarpusavyje teismui jas įskaičius. Taip pat šalims tarpusavyje įskaitomos ir patirtos išlaidos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų rengimo byloje (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Teismas turi pagrindą priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis pusę ieškovo sumokėto žyminio mokesčio - 72 litus ( 1 t. 30-31 b.l.), nes atsakovai teiktų atsikirtimų pagrindu byloje patys nepatyrė išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu valstybei (CPK 79 str., 93 str. 2 d.).

Be to taikant proporcingumą pagal tenkintus ieškinio reikalavimus ir procesinio šalių bendrininkavimo nuostatas, iš ieškovo ir atsakovų valstybės naudai nepriteisiama procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes jas padalinus, ieškovui ir kiekvienam iš atsakovų tenka mažesnė nei 10 Lt suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. L., a.k. 371092000229, D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., naudojimosi tvarką pagal atsakovų užsakymu UAB „Auneda“ (kvalifikacijos pažymėjimo Nr.2M-M-1529) 2014 metų liepos mėnesio parengtą žemės sklypo naudojimo planą:

A. R. skirti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr. 3 (geltona spalva), susidedančia iš trijų sklypų dalių atskiram naudojimui, viso 414 kv.m), o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr.5 (balta spalva) – 335 kv.m, viso 749 kv. m (0,0749 ha) žemės sklypo;

A. K. ir A. K. skirti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr. 1 (mėlyna spalva), susidedančia iš dviejų sklypo dalių atskiram naudojimui, viso 410 kv.m, o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr.5 (balta spalva) – 335 kv.m, viso 745 kv.m (0,0745 ha) žemės sklypo;

B. J. ir J. J. skirti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr. 2 (žalia spalva), susidedančia iš dviejų sklypo dalių atskiram naudojimui, viso 352 kv.m, o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr.5 (balta spalva) – 288 kv.m , viso 640 kv.m (0,0640 ha) žemės sklypo;

A. L. ir D. L. skirti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr.4 ( raudona spalva), susidedančia iš dviejų sklypo dalių atskiram naudojimui, viso 367 kv.m, o bendram naudojimui - sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr. 5 (balta spalva) – 299 kv.m, viso 666 kv.m ( 0,0666 ha) žemės sklypo;

nustatyti, kad plane pažymėtais balta spalva apėjimo takais apie gyvenamąjį namą, apvažiavimu ir apėjimu apie ūkio pastatus bendraturčiai naudosis bendrai.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. L., a.k. 371092000229, D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Lt žyminio mokesčio, kiekvienam iš atsakovų lygiomis dalimis – po 12 Lt (3,48 Eur) (dvylika litų arba tris eurus 48 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų šalims viena iš kitos nepriteisti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei iš šalių nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Alma Jurgelienė