Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1580-577/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-27
Bylos Nr.: e2A-1580-577/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06390-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Ieškovas: T. D.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: R. S., J. M.

Kategorijos

2.1.5.1.2.2Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1580-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06390-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2; 2.2.2.3.1.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijai dėl garažų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo dalies pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys R. S., J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos narių visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016 m. balandžio 5 d., protokolo dalį, t. y. 7 punktą dėl bendrijos įmokų, mokesčių, skolų svarstymo, balsavimo ir priėmimo nuo 2016 m. balandžio 5 d.; (duomenys neskelbtini) garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijos narių visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016 m. balandžio 5 d., protokolo dalį, t. y. 8 punktą dėl pajamų-išlaidų sąmatos 2016 m. svarstymo, balsavimo ir patvirtinimo pripažinti negaliojančiu nuo 2016 m. balandžio 5 d.; tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad protokolo apskundimo trijų mėnesių terminas buvo praleistas, - pripažinti, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą dėl bendrijos susirinkimo 2016 m. balandžio 5 d. protokolo 7 ir 8 punktų pripažinimo negaliojančiais apskundimo. Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. balandžio 5 d. įvyko (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau ir - bendrija) narių pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuriame susirinkimo pradžioje dalyvavo 77 nariai, įskaitant ieškovą ir R. S. bei J. M.. Susirinkimo pirmininkas, kuris buvo išrinktas šiame susirinkime bendrijos pirmininku, V. J., be kitų klausimų pateikė susirinkime svarstyti siūlymą - padengti 20 800 Eur bendrijos skolą ir sumokėti tikslinį 6 300 Eur mokestį iš papildomai surinktų iš garažų savininkų piniginių lėšų; taip pat pateikė siūlymą - dvigubai padidinti nario mokestį. Dalis bendrijos narių iš susirinkimo išėjo, ir tuo metu, kai buvo svarstomi ginčijami klausimai, salėje jau galimai nebuvo kvorumo. Kadangi dauguma bendrijos narių dalyvavusių susirinkime prieštaravo bendrijos skolos padengimui iš papildomai renkamų lėšų bei nario mokesčio padidinimui, ieškovas ir kiti bendrijos nariai, kurie nesutiko su pirmininko nurodytais siūlymais, buvo įsitikinę, kad šiems siūlymams bendrijos narių dalyvaujančių susirinkime dauguma nepritarė, nes bendrijos narių buvo daugiau „prieš“ nei „už“. Tačiau bendrijos susirinkimo protokole, 7-me punkte, kuriame buvo bendrijos įmokų, mokesčių, skolų svarstymas bei 8-me punkte, kuriame buvo pajamų-išlaidų sąmatos 2016 m. svarstymas ir tvirtinimas nurodyta, kad balsuota už pateiktą pasiūlymą ir „pritarta bendru sutarimu“. Atkreipė dėmesį, kad svarstant kitus susirinkimo darbotvarkės klausimus ir priimant sprendimus, protokole nurodyta, kiek bendrijos narių balsavo „už“, „prieš“ ir kiek „susilaikė“. Ieškovo nuomone, protokolas 7-me ir 8-me punktuose yra suklastotas, neatitinka faktinių aplinkybių ir neteisėtas; susirinkimo metu padarytas garso įrašas patvirtina, kad protokole nurodyti 7 - asis ir 8 – asis punktai nebuvo priimti ir patvirtinti. Apie tai, kad balsavimo rezultatai surašyti netinkamai ieškovas sužinojo tik 2016 m. lapkričio 16 d., kai gavo bendrijos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-47476-861/2016. Minėto susirinkimo protokolas neatitinka daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 ir 13 punktų bei 12 straipsnio 1 dalies ir bendrijos įstatų 33 punkto.

Atsiliepimas

2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija atsiliepime prašė ieškinį atmesti; ieškovo reikalavimui dėl 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo dalies nutarimų pripažinimo negaliojančiais taikyti ieškinio senatį (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad ieškovas susirinkime dalyvavo, todėl apie priimtus nutarimus jam turėjo būti žinoma. Kadangi prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ieškovas buvo nurodęs, kad nuo 2016 m. gegužės mėnesio jo bandymai sumokėti nario mokestį buvo nesėkmingi, nes sargai neimdavo 9 Eur mokesčio; prie jų pridėjo pirmininko pranešimo nuotrauką, daro išvadą, kad apie priimtus sprendimus ieškovas žinojo jau 2016 m. gegužės mėnesį. Pažymi, kad ieškovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokole nurodyti 7-asis ir 8-asis punktai nebuvo priimti ir patvirtinti. Protokolas patvirtina, jog prieš balsuojant darbotvarkės 7 punkto klausimu susirinkime buvo likę 59 nariai; prieš balsuojant darbotvarkės 8 punkto klausimais susirinkime buvo likę 55 nariai, todėl konstatuota, kad kvorumas yra. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad protokole užfiksuoto narių, priimančių sprendimus ginčijamais klausimais, skaičiaus nebuvo. Atsakovės nuomone, nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad dauguma bendrijos narių, kurie dalyvavo susirinkime, prieštaravo tokiems bendrijos pirmininko pasiūlymams ir nesutiko su bendrijos skolos padengimu iš papildomai renkamų piniginių lėšų bei su nario mokesčio ženkliu padidinimu. Pasak atsakovės, šiuos teiginius paneigia 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad sprendimai priimti bendru sutarimu. Balsų skaičiavimo komisijos protokolo pagrindu susirinkimo protokole įrašomi balsavimo rezultatai.

3. Tretieji asmenys asmuo R. S. bei J. M. atsiliepimuose su ieškiniu sutiko. Prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijai iš ieškovo T. D. 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje, jog ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš garso įrašo negalima vienareikšmiškai spręsti, kaip konkrečiai nutarimai yra suformuluoti, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo šių nutarimų paviešinimo – iškabinimo bendrijos skelbimų lentoje. Pažymėjo, jog ieškovas neatvyko susipažinti su ginčijamais nutarimais ne dėl ligos, senatvės ar kitų svarbių priežasčių, o dėl to, kad, jo paties teigimu, atvykdavo į garažą tik poreikiui esant. Iš Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. e2-47476-861/2016 2017 m. sausio 12 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo teismas nustatė, jog ieškovas vienareikšmiškai nenurodė, kada pamatė skelbimą, tačiau patvirtino, kad mokesčius mokėjo bendrijos teritorijoje 2016 m. balandžio 13 d., taip pat buvo nurodęs, jog garažuose lankėsi 2016 m. gegužės mėnesį. Iš bendrijos pirmininko ir trečiojo asmens R. S. susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad 2016 m. balandžio 5 d. pakartotinio susirinkimo protokolas tikrai buvo surašytas 2016 m. balandžio 21 d., nes jau buvo persiųstas trečiajam asmeniui. Teismas vadovavosi ir liudytojo R. L. parodymais, kad 2016 m. pavasarį jis T. D. paaiškino, jog mokesčiai yra padidėję ir kad skelbimų lentoje kabo protokolai dėl padidintų mokesčių; taip pat liudytojų A. V., S. L. parodymais, kad protokolai skelbimų lentoje buvo kabinami. Įvertinęs faktines aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina ne tik su subjektyviuoju, bet ir su objektyviuoju ieškinio senaties termino nustatymo kriterijumi – ieškovo turėjimo sužinoti apie tokį pažeidimą laiku, teismas konstatavo, jog ieškovas apie ginčo susirinkimo metu priimtus nutarimus galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d. Teismas sprendė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį 2017 m. vasario 10 d., praleido ieškinio senaties terminą daugiau negu 5 mėnesius, o pagrindo praleistą terminą atnaujinti byloje nėra, todėl ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad tuo momentu, kai buvo svarstomi bendrijos pirmininko siūlymai dėl bendrijos skolos padengimo ir nario mokesčių galimai nebuvo kvorumo, nes ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi ginčo protokole balsuojant tiek 7, tiek 8 punktu, nurodytas balsavusių asmenų skaičius, patvirtina, kad kvorumas yra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo protokole, 7 punkte bei 8 punkte nurodyta, jog balsuota už pateiktą pasiūlymą ir „pritarta bendru sutarimu“; į tai, kad svarstant kitus susirinkimo darbotvarkės klausimus ir priimant sprendimus, protokole užfiksuota, kiek bendrijos narių balsavo „už“, kiek „prieš“ ir kiek „susilaikė“; bei į tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo garso įrašas neleidžia vienareikšmiškai spręsti, jog protokole nurodyti 7 ir 8 punktai buvo priimti ir patvirtinti balsų dauguma, sprendė, kad nenurodžius balsų paskirstymo, 2016 m. balandžio 5 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimo protokolas neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies ir tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 41 punkto reikalavimų. Tačiau teismas, pritaikęs ieškinio senatį, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas T. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos narių visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016 m. balandžio 5d. protokolo dalį, t. y. 7 punktą dėl bendrijos įmokų, mokesčių, skolų svarstymo, balsavimo ir priėmimo pripažinti negaliojančiu nuo 2016 m. balandžio 5 d.; 2) (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos narių visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016 m. balandžio 5 d. protokolo dalį, t. y. 8 punktą dėl pajamų-išlaidų sąmatos 2016 m. svarstymo, balsavimo ir patvirtinimo pripažinti negaliojančiu nuo 2016 m. balandžio 5 d.; 3) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad bendrijos susirinkimo protokolo trijų mėnesių apskundimo terminas buvo praleistas, - pripažinti, kad apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą dėl (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo 2016 m. balandžio 5 d. protokolo 7 ir 8 punktų pripažinimo negaliojančiais apskundimo; 4) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepripažins, kad bendrijos susirinkimo protokolo trijų mėnesių apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių - pripažinti, kad ieškovo teisės pažeidimas yra tęstinis, kuriam ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti nustatyta pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį - ieškinio senaties termino pareikštas ieškovo/apelianto ieškiniui netaikyti ir tenkinti apeliacinio skundo 1 ir 2 dalyko reikalavimus; 5) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkins apeliacinio skundo dalyko reikalavimų, prašo sumažinti ginčijamu sprendimu priteistas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas už apeliantui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

8.1. Be analogiškų argumentų, kurie išdėstyti ieškinyje, apeliaciniame skunde ieškovas papildomai nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimo vedimas bei šio susirinkimo protokolas neatitinka CK 2.93 straipsnio 6 dalies bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 11 ir 13 dalių bei 12 straipsnio 1 dalies ir bendrijos įstatų 33 punkto ( 2016 m. balandžio 5 d. susirinkime svarstytų ir priimtų įstatų redakcija).

8.2. Teismas išnagrinėjęs bylą nors ir konstatavo, kad garažų bendrijos protokolo 7 ir 8 punktai neatitinka teisinio reglamentavimo bei bendrijos įstatams, tačiau pritaikęs ieškinio senatį, ieškinį atmetė. Teismas neįvykdė teisingumo, nes leido ir toliau bendrijos pirmininkui ūkinėje veikloje vadovautis neatitinkančiu teisinio reglamentavimo protokolu.

8.3. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

Šalies argumentai

8.4. Bendrijos pirmininko V. J. 2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai vertintini kritiškai, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Iš bendrijos pirmininko ir trečiojo asmens R. S. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad protokolas iki 2016 m. balandžio 21 d. negalėjo būti iškabintas skelbimo lentoje, nes dar nebuvo surašytas. Aplinkybė, kad susirinkimo protokolas galėjo būti iškabintas skelbimo lentoje, neįrodo, kad apeliantas matė iškabintą protokolą ir susipažino su šio protokolo turiniu. Apeliantas pažymi, kad jis atvykdavo į savo garažą Nr. 211 tik poreikiui esant kas 3-4 mėn. ir per koridorių, kuriame yra skelbimo lenta, nepraeidavo. Tą dieną, kai apeliantas mokėjo mokesčius (2016 m. balandžio 13 d.), ginčijamas susirinkimo protokolas dar nebuvo iškabintas skelbimo lentoje.

8.5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis apie ginčo susirinkimo metu priimtus nutarimus galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d. ir nuo šios dienos ieškovui skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties teisinis reglamentavimas numato termino skaičiavimą nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (o ne kada galėjo sužinoti ir turėjo sužinoti). Ieškovas tik 2017 m lapkričio mėn. gavęs per teismą bendrijos reikalavimą dėl skolos bendrijai sumokėjimo ir susipažinęs su ginčijamu protokolu sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nepraleisdamas trijų mėnesių termino 2017 m. vasario 10 d. pateikė teismui ieškinį dėl 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos susirinkimo protokolo 7 ir 8 punktų nuginčijimo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad ieškovas susipažino su protokolu ir sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik 2016 m. lapkričio mėnesį. Teismas suteikė atsakovo pateiktiems argumentams didesnę įrodomąją galią.

8.6. Kadangi bendrijos pirmininkas iki šiol ūkinėje veikloje vadovaujasi protokolo 7 ir 8 punktais, kurias teismas pripažino neteisėtais, nes neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirtis pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir galiojusių bendrijos įstatų reikalavimų, jo teisių pažeidimas turi tęstinį pobūdį ir trijų mėnesių ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

8.7. Atsakovas apmokėjo advokato paslaugas pažeisdamas bendrijos įstatų 15 ir 15.1 punktus iš bendrijos lėšų. Be to, apelianto turtinė padėtis yra labai sunki, jam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos dar labiau apsunkina ir komplikuoja jo turtinę padėtį. Nuo 2017 m. lapkričio 2 d. apeliantas registruotas darbo biržoje, darbo ieškančių asmenų sąrašuose; jis turi du vaikus, t.y. dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi vidurinėje mokykloje bei nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), kuriems teikia išlaikymą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, pateiktame atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Apeliantas neįrodinėja ir nenurodo priežasčių, kodėl negalėjo su protokolu susipažinti anksčiau, kai jis neginčijamai buvo surašytas 2014-04-21 (protokolo išsiuntimo R. S. data), o liudytojo V. S. teigimu - artimiausią savaitgalį po susirinkimo. Priešingai nei teigia apeliantas, būtent jam kilo pareiga įrodyti, kad senaties terminas nepraleistas. Ieškovas, būdamas garažo savininkas, žinojo, kad turi mokėti mokesčius Bendrijai (ir anksčiau juos mokėjo), dalyvavo 2016 m. balandžio 5 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, todėl turėjo pareigą domėtis Bendrijos susirinkime priimtais sprendimais, pasitikrinti, ar keitėsi įmokų dydžiai, turėjo teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas, tačiau jomis nesinaudojo.

9.2. Kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl faktinio sužinojimo apie ginčijamus Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus. Kitoje civilinėje byloje ieškovas nufotografavo skelbimą Bendrijos skelbimų lentoje, todėl galėjo pateikti ir nuotraukos padarymo (sužinojimo apie ginčijamą nutarimą) laiką patvirtinančius įrodymus. Byloje dėl skolos pateiktuose prieštaravimuose ieškovas teigė, kad jau nuo 2016 m. gegužės mėn. jo bandymai sumokėti nario mokestį buvo nesėkmingi, nes sargai neva neimdavo nustatyto 9 Eur mokesčio. Liudytojas R. L. patvirtino, kad kai 2016 m. balandžio 13 d. ieškovas mokėjo skolą už ankstesnius laikotarpius, ginčijamas susirinkimo protokolas buvo iškabintas skelbimų lentoje, o liudytojas ieškovui paaiškino apie įmokų dydžio pasikeitimus. Labiau tikėtina išvada, kad ieškovas turėjo galimybę sužinoti ir sužinojo apie 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo rezultatus dar 2016 m. gegužės mėnesį.

Atsiliepimas

9.3. Ieškovas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, priešingai, motyvuojamas tik senaties termino nepraleidimas, todėl šis apelianto prašymas neturėtų būti tenkinamas. Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį, nes byloje ginčijami ne Bendrijos pirmininko veiksmai, o Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas, taigi ieškovo teisės pažeidimas nėra tęstinis.

9.4. Nors Bendrija dėl jai palankaus teismo sprendimo apeliacinio skundo neteikė, su teismo išvada, kad nenurodžius balsų paskirstymo, 2016-04-05 visuotinis bendrijos narių susirinkimo protokolas neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies ir tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 41 punkto reikalavimų, nesutinka. Nei vienoje iš teismo nurodytų teisės normų nėra reikalavimo skaičiuoti, kiek narių balsavo ,,už“, kiek ,,prieš“, kiek ,,susilaikė“. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus (DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Sprendimai 7 ir 8 darbotvarkės klausimais turėjo būti priimti paprasta balsų dauguma, kas ir buvo padaryta - remiantis balsų skaičiavimo komisijos protokolu, nutarimai 7 ir 8 darbotvarkės klausimai priimti bendru sutarimu. Tokia formuluotė neprieštarauja reikalavimui, kad už nutarimus balsuotų daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, iš esmės reiškia tą patį, kaip „priimta balsų dauguma“, todėl nedaro tokių nutarimų neteisėtais. Skirtingai nei nurodo ieškovas, ir kitais klausimais sprendimai buvo priimami naudojant formuluotę „bendru sutarimu“ (pavyzdžiui, 1 4, 5, 9 darbotvarkės klausimai).

Šalies argumentai

9.5. Ieškovas nepagrindė teiginių, kad dauguma bendrijos narių prieštaravo bendrijos pirmininko pasiūlymams ir nesutiko su bendrijos skolos padengimu iš papildomai renkamų piniginių lėšų bei su nario mokesčio ženkliu padidinimu; kad bendrijos narių buvo daugiau „prieš“ nei „už“ ir pan. Liudytojas A. V. patvirtino, kad prieštaraujančiųjų buvo 4-5, todėl labiau tikėtina, kad dauguma narių pritarė ginčijamiems sprendimams.

9.6. CK 2.93 straipsnio 6 dalis patvirtina, kad konkretūs balsai susirinkimo metu gali būti neskaičiuojami, o balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad nei ieškovas, nei kiti nariai pakartotinio balsavimo (perbalsavimo) nereikalavo. 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo metu galiojo 2009 m. liepos 10 d. Bendrijos įstatų redakcija, todėl susirinkime naujai priimtų įstatų 33 punktas negalėjo būti pažeistas.

9.7. Ginčas nėra tarp Bendrijos valdymo organo (valdybos ar Bendrijos pirmininko) ir Bendrijos nario, taip pat ne dėl Bendrijos valdymo klausimų. Ieškovui iniciavus ginčą, Bendrija privalo ginti Bendrijos narių interesus (11.6. punktas) ir dėl to patiria išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstai dengiamos iš Bendrijos lėšų.

9.8. Atsakovo vertinimu, būtent dėl to, kad gauna antrinę teisinę pagalbą, ieškovas turėjo visas galimybes įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą; be to, ieškovas nepateikė turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Patirtos advokato pagalbos byloje išlaidos buvo ne didesnės, kaip nustatyta 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio; atsakovas prašė priteisti tik atstovavimo penkiuose teismo posėdžiuose išlaidas (neprašė priteisti procesinių dokumentų parengimo išlaidų), todėl jos yra protingo dydžio. Skundžiamame sprendime bylinėjimosi išlaidų mažinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl jis negali būti nagrinėjamas ir apeliacine tvarka.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo T. D. apeliaciniu skundu visiškai sutinka

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų

12. Atsakovė teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti papildomą įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2252-905/2018, kuriuo buvo atmestas kito bendrijos nario ieškinys dėl tų pačių bendrijos visuotinių susirinkimų protokolų pripažinimo negaliojančiais. Prašymą grindžia siekiu išvengti tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo. Kadangi šis sprendimas priimtas vėliau, nei sprendimas nagrinėjamoje byloje, todėl jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

13. Ieškovas prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog atsakovės pateiktas teismo sprendimas gali turėti reikšmę tik dėl 6 mėnesių ieškinio senaties termino nagrinėjamoje byloje taikymo; kita dalis, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes bei motyvus, nėra analogiškas teismo sprendimui, priimtam nagrinėjamoje byloje.

14. CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, pateikdama prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, teismo sprendimu iš esmės neįrodinėjo jokių šioje byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių. Taigi, pateiktas dokumentas nelaikytinas įrodymu nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, vadovaujantis CPK 42 straipsniu, šalys turi teisę teikti paaiškinimus raštu, todėl atsakovo prašyme nurodyta informacija bei ieškovo atsiliepimas bus vertinami, kaip šalių pasisakymai.

Dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų

16. Ieškovas T. D. el. paštu atsiuntė papildomus paaiškinimus, pavadintus „tai, kas neįrašyta į bylą Nr. e2A-1580-577/2018“. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais paaiškinimais, daro išvadą, kad jame išdėstytos aplinkybės bei argumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžinami apeliantui.

Dėl apeliacinio skundo esmės

17. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 5 d. įvyko (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos narių pakartotinis susirinkimas. Iš ginčijamo protokolo matyti, kad 7 darbotvarkės klausimu buvo bendrijos įmokų, mokesčių skolų svarstymas (priimti du nutarimai - dėl įnašo skolos padengimui ir dėl darbo užmokesčio išlaidų, kaupiamųjų lėšų bei kitų poreikių); o 8 darbotvarkės klausimu – buvo priimtas nutarimas patvirtinti 2016 m. pajamų-išlaidų sąmatą. Ieškovas, kuris dalyvavo susirinkime, pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti šiuos du Bendrijos susirinkimo nutarimus (protokolo dalį) negaliojančiais. Teigė, jog dauguma narių, kurie dalyvavo susirinkime, prieštaravo šiems pirmininko pasiūlymams; balsavo „prieš“, o protokolo dalis (dėl 7 ir 8 punktų) suklastota, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neteisėtas; apie tai, kad protokolo 7 ir 8 punktų balsavimo rezultatai surašyti netinkamai, ieškovas sužinojo tik 2016 m. lapkričio 16 d., kuomet gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. preliminarų sprendimą su bendrijos ieškiniu (ir priedais). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu, nors ir konstatavo, jog 2016 m. balandžio 5 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo dalis neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies ir tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 41 punkto reikalavimų, ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

18. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

19. Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narių susirinkimo nutarimas (sprendimas) sukelia teisinių padarinių ieškovui ir būtent šis nutarimas yra ieškinio dalykas. Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010, 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017).

20. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

21. Taigi, atsižvelgiant į šią teisės normą, nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, aplinkybė, jog konstatuotas teisės pažeidimo faktas, nereiškia, kad asmens pažeista teisė bus ginama. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

22. Šiuo atveju ieškovas ginčijo juridinio asmens organo nutarimą, kurio apskundimui nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių terminas. Apeliantas nesutinka, kad jis praleido ieškinio senaties terminą, teigdamas, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2016 m. lapkričio mėnesį, gavęs ieškinį dėl susidariusios skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai.

23. Pažymėtina, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010).

24. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu teisingai nustatytas momentas, kad ieškovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie visuotiniame narių susirinkime priimtus nutarimus. Pažymėtina, kad teismas išvadą apie ieškinio senaties termino pradžios momentą grindė tiek civilinėje byloje Nr. e2-47476-861/2016 2017-01-12 vykusio teismo posėdžio garso įrašu, šalių pasisakymais), tiek liudytojo R. L. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog 2016 m. pavasarį jis T. D. paaiškino, kad mokesčiai yra padidėję ir kad skelbimų lentoje kabo protokolai dėl padidintų mokesčių, kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau apeliantas iš esmės neneigdamas šių įrodymų turinio, apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad apie ginčijamus protokolo punktus sužinojo tik gavęs bendrijos ieškinį, t. y. 2018 m. lapkričio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, kt.), kad teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista; kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas.

26. Vadovaujantis, šiais išaiškinimais, iš byloje esančių įrodymų nustačius, kad ieškovui apie ginčijamus nutarimus (padidintus mokesčius) buvo žinoma, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis su protokolu susipažino (perskaitė) tik 2016 m. lapkričio mėnesį, nėra reikšminga.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbus įrodomąja prasme atsakovės atsiliepimuose paminėtas pastebėjimas apie kitoje byloje (Nr. e2-47476-861/2016) ieškovo T. D. pateiktų prieštaravimų turinį. 2016 m. lapkričio 29 d. prieštaravimuose T. D. nurodo, kad „nuo gegužės mėn. mano ir kitų garažų savininkų bandymai sumokėti nario mokestį buvo nesėkmingi – sargai, pirmininko paliepimu, neimdavo nustatyto 9 eurų mokesčio“. Tokie teiginiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie didesnius nustatytus mokesčius (t. y. ginčijamus nutarimus) ieškovui visgi buvo žinoma iki bendrijos ieškinio pateikimo, todėl manydamas, kad bendrijos narių visuotiniame susirinkime siūlomi sprendimai nebuvo priimti, ieškovas turėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis teisminės gynybos. Taigi, apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismo išvadas pripažinti neteisėtomis.

28. Ieškovas ieškinyje, teismui nustačius, kad protokolo apskundimo terminas buvo praleistas, prašė pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių bei jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Apeliaciniame skunde suformulavęs reikalavimą pripažinti, kad apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, jokių termino praleidimo priežasčių (t. y. aplinkybių sutrukdžiusių kreiptis teisminės gynybos) nenurodė. Taigi, šis prašymas netenkintas pagrįstai.

29. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas pripažinti, kad ieškovo teisės pažeidimas yra tęstinis ir taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Apeliantas teigia, kad bendrijos pirmininkas iki šiol vadovaujasi protokolo 7 ir 8 punktais, kuriuos teismas pripažino neteisėtais, todėl mano, kad ieškovo ir kitų bendrijos narių teisių pažeidimas turi tęstinį požymį.

30. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, ieškovas ginčija garažų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumą. Būtent jų priėmimas/įforminimas, apelianto manymu, pažeidžia jo teises. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl bendrijos pirmininko ar kitų asmenų veiksmų, todėl ieškovo teisės pažeidimas nelaikytinas tęstiniu, ir jam netaikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatos.

31. Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl sprendimo dalies, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pasak apelianto, atsakovė iš bendrijos lėšų apmokėjo advokato paslaugas pažeisdamas bendrijos įstatų 15 ir 15.1 punktus.

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrijos įstatų 15.1 punkte pakartotas DNSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas Bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta nuostata, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, netaikytina. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015 yra išaiškinęs, kad šio įstatymo nuostatose įtvirtintas draudimas naudoti, o ne atlyginti kitos šalies bylinėjimosi procese jau patirtas išlaidas, jei teismo jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos.

33. Ieškovas taip pat prašo sumažinti ginčijamu sprendimu priteistas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos dar labiau apsunkina ir komplikuoja jo turtinę padėtį, Ieškovas registruotas darbo baržoje, turi su vaikus, dukrą, kuri mokosi vidurinėje mokykloje bei nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) m., kuriems teikia išlaikymą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį - šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato galimybės, paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į šalių turtinę padėtį.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose suma neviršija paminėtose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, todėl apelianto prašymas sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą netenkintinas.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovo (apelianto) T. D. 2018 m. lapkričio 13 d. pateiktus papildomus paaiškinimus ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė