- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1680-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00956-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės L
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo R. B. 278,91 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 251,01 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur ieškovo išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ (pradinio kreditoriaus) ir atsakovo nuomininko R. B. (toliau – atsakovas) 2020 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021961, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – B. S.-Iness-10753506220 (toliau – Daiktas) 13 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto. Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 185 pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Ieškovė 2020 m. spalio 5 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. spalio 15 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovei UAB Legal balance iš atsakovo R. B. 278,91 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 25,10 Eur 0,05 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (304,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad šalių susitarimu, nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Nors sutartimi šalys susitarė, kad turto nuosavybės teisė nuomininkui neperduodama, tačiau atsižvelgiant į sutarties sąlygas darytina išvada, kad šalys, sudarydamos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog po 13 mėnesių, pasibaigus sutarties laikotarpiui, atsakovas tinkamai atlikdamas įmokas (13 mėnesius mokėdamas po 30,99 Eur), perims turto nuosavybės teisę, nes po to išsipirks turtą tik už 1 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą. Taigi, šie šalių ketinimai patvirtina šalis tiesiogiai norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), nes buvo susitarta finansuoti įgyto turto kainą (tokios nuomonės laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-478-656/2019, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-803/2019; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-793-440/2018). Teismas pažymėjo, kad nutraukus sutartį atsakovas daikto negrąžino, todėl akivaizdu, kad atsakovas siekė įgyti nuosavybės teisę į daiktą (spintą Iness) pasibaigus sutarties laikotarpiui. Teismas vertino, kad atsakovas išperkamosios nuomos įmokų pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškovu, perėmusiu reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 278,91 Eur nesumokėtas nuomos įmokas tenkino.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turintis ribotas galimybes sudarant sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, o atsakovas yra sumokėjęs dalį nuomos įmokų, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas nurodė, kad spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytus netesybų dydžius. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 25,10 Eur (278,91 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.). Teismas sprendė, kad toks delspinigių sumažinimas nelaikytinas senaties taikymu teismo ex officio, o laikytina delspinigių sumažinimu iki protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, išreikšto sumine išraiška (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-351-601/2017). Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 136 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus 57,37 procentais (304,01 x 100/529,92), ieškovei iš atsakovo priteistina 78,02 Eur (136 x 57,37 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB L. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovo R. B. 251,01 Eur delspinigių, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovo R. B. 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovo R. B. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
7.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantui, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.
7.3. Teismas sprendime, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintinas iš dalies, sumažino apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 136 Eur iki 78,02 Eur. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovo R. B. prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-021961 pagrindu, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Spinta-Iness, serijos Nr. 10753506220 13 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 30,99 Eur (daikto kaina – 269 Eur su PVM) su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1 Eur.
11. Pradinis kreditorius - nuomotoja UAB ,,Be kredito“ 2020 m. spalio 5 d. elektroniniu laišku informavo nuomininką R. B. apie nevykdomą išperkamosios nuomos sutartį. Į pradinio kreditoriaus pretenzijas nuomininkas nereagavo, todėl pradinis kreditorius 2020 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad plačiau nagrinėti nesumokėtų įmokų nuomos klausimą nėra pagrindo.
12. Pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininko skolą. Atsakovas 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, raginamas apmokėti įsiskolinimą, tačiau neatsiskaitė ir negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui.
13. Ieškovė, remdamasi sutarties skyriuje „Šalių atsakomybė“ nustatytu šalių susitarimu dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo, prašė priteisti iš atsakovo 251,01 Eur delspinigius. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 251,01 Eur delspinigius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turintis ribotas galimybes sudarant sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Teismas atsižvelgė į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, o atsakovas yra sumokėjęs dalį nuomos įmokų, taip pat teismas įvertino tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, todėl konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais.
14. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
15. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną.
17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 25,10 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.