- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-478-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05047-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.3Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. Č. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovės A. Č. buvo sudarytos dvi išperkamosios nuomos sutartys 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. kovo 16 d. (toliau kiekviena vadinama Sutartimi) 24 mėnesių terminui, pagal kurias atsakovė įsigijo televizorių ir viryklę ir įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti po 25,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradiniam kreditoriui nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei pačių išnuomotų daiktų. Pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovui UAB „Legal Balance“.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 841,66 Eur skolos (399,83 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 11688 ir 441,83 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 11814), 183,47 Eur delspinigių (99,82 Eur delspinigių pagal Sutartį Nr. 11688 ir 83,95 Eur delspinigių pagal Sutartį Nr. 11814), 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
II.Teismo sprendimo esmė
4. Teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo: 841,66 Eur skolos, 16,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sumažino apelianto reikalavimą dėl 183,47 Eur delspinigių bei proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas iki 19,25 Eur.
5. Teismas nurodė, kad išperkamosios nuomos sutartimis šalys susitarė, kad atsakovė mokės kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 99,82 Eur delspinigius pagal Sutartį Nr. 11688 ir 83,95 Eur delspinigių pagal Sutartį Nr. 11814, paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant sumažintą 1 procento dydį. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio.
6. Teismas Sutartis kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartis ir konstatavo kad 1 procento dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašomus priteisti delspinigius mažina iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 8,82 Eur (99,82 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių pagal Sutartį Nr. 11688 ir iki 7,38 Eur (83,95 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių pagal Sutartį Nr. 11814.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti sprendimą už akių civilinėje byloje dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui iš atsakovo A. Č. 183,47 Eur delspinigių; pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 23,00 Eur žyminio mokesčio pirmos instancijos teisme; likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.
8. Apeliantas nurodė, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.
9. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik virš metų vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
10. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas pagal Sutartis atliko tik dalį mokėjimų, nors Sutarčių vertė buvo sąlyginai nedidelė (pagal sutartį Nr. 11688 turto vertė buvo 360,00 Eur ir pagal sutartį Nr. 11814 turto vertė buvo 390,00 Eur) bei sudaryta 24 mėnesių terminui. Atsakovas, sudarydamas Sutartis, prisiėmė Sutartyse nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarčių įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. gruodžio 11), 2017 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu Atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į Teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2018 m. vasario 19 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pirmosios instancijos teismas šalių sudarytas sutartis kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartis. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartys sudarytos tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, daiktai – televizorius ir viryklė yra kilnojamieji daiktai, todėl šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (savo inciatyva) spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas.
12. Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Šios sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi, padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus (už naudojimąsi paskolintomis lėšomis ir pan.), įsigyti nuosavybėn konkretų daiktą.
13. Atsižvelgiant į Sutarčių sąlygas galima daryti išvadą, kad sutarties šalys, sudarydamos Sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog po dviejų metų, pasibaigus Sutarties laikotarpiui, atsakovė tinkamai atlikdama įmokas (24 mėnesius mokėdama po 25,99 Eur), perims Turto nuosavybės teisę, nes po to išsipirks Turtą už 1 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į Turto kainą. Taigi šie šalių ketinimai patvirtina šalis tiesiogiai norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), nes buvo susitarta finansuoti įgyto Turto kainą.
Žemesnės instancijos teismas
14. CK 6.886 straipsnio dalis numato, kad Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
15. Nors Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ 3) straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
16. Šalių sudarytose Sutartyse yra sąlyga, kurioje neįtvirtinama sąlyga privalomai pirkti Turto, tačiau ši sąlygą pripažintina nesąžininga ir įtraukta į Sutartis, siekiant išvengti Vartojimo kredito sutarties keliamų reikalavimų. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas nurodęs, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties atveju vyraujantis yra kredito gavėjo interesas įgyti į sutarties dalyką nuosavybės teisę (ne tik jį valdyti ir juo naudotis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).
17. Vartojimo kreditų įstatymas (VKĮ), kuris reglamentuoja vartojimo kredito davėjų pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus, nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (VKĮ 11 str. 8 d.). Esant nurodytai specialiai normai, reglamentuojančiai netesybų dydį, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį iki 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, priemė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.