Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1005-1180/2024 pagal ieškovės V. V. V. ieškinį atsakovui L. M. dėl avanso ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vidana“, N. S., V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vidana“ sudarė žemės sklypo Rezervavimo sutartį. Pagal šios sutarties sąlygas, pardavėjas įsipareigojo nuo šios sutarties pasirašymo dienos mažiausiai iki 2021 m. rugsėjo 1 d. rezervuoti žemės sklypą, kurio plotas 0,0913 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pardavėjui (sutarties 2.1.1 punktas). Šalys sutarė, kad potencialus pirkėjas, rezervuodamas sklypą, sumoka pardavėjui 1 000,00 Eur rezervavimo mokestį sutarties pasirašymo metu; sumokėta avanso suma yra įskaitoma į būsimą sklypo pirkimo–pardavimo kainą (sutarties 2.2 punktas) (t. 1, b. l. 12).

20. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vidana“ sudarė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartimi šalys įsipareigojo sudaryti žemės sklypo, kurio plotas 0,0913 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad Pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 1 d.; šalys sutarė, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti gali būti keičiamas, o sandoris bus tvirtinamas 15-ajame notarų biure, notarė A. G.; adresas (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.2 punktas). Sutartyje šalys taip pat sutarė, kad pirkėjas ne vėliau kaip per dvi dienas po sutarties pasirašymo sumoka pardavėjui 3 000,00 Eur avansą; sumokėta avanso suma yra įskaitoma į būsimą sklypo pirkimo–pardavimo kainą (sutarties 2.5 punktas) (t. 1, b. l. 16).

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vidana“ (duomenys neskelbtini) sudarė Susitarimą Nr. 1 prie Preliminariosios sutarties. Susitarimu Nr. 1 šalys įsipareigojo nukelti Preliminariojoje sutartyje suderintą terminą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka iki 2023 m. gegužės 1 d. (susitarimo 1.1 punktas) (t. 1, b. l. 20). 2023 m. liepos 19 d. atsakovas buvo informuotas, kad Pagrindinė sutartis nebebus sudaroma (t 1 b. l. 22).

Dėl Preliminariosios sutarties (ne)pratęsimo

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

24. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, jog susirašinėjimas su ieškovės tėvais patvirtina, kad ieškovė niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl pasirašytos sutarties vykdymo, nėra išreiškusi savo valios dėl pasiūlymo sudaryti pagrindinę sutartį po leidimo statyti kvartalo tinklus išdavimo, o ieškovės tėvai 2023 m. balandžio mėn. neturėjo jokių pretenzijų dėl Preliminariosios sutarties termino pratęsimo iki 2023 m. gegužės 1 d., todėl atsakovas suprato, kad ieškovė ir jos tėvai nutarė geranoriškai laukti kvartalo inžinerinių komunikacijų projekto užbaigimo, statybos leidimo komunikacijoms gavimo ir kvartalo inžinerinių komunikacijų kainos apskaičiavimo, po ko turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis.

25. Atsižvelgus į apelianto nurodytus argumentus, kad Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas šalių raštišku sutarimu buvo pratęstas iki 2023 m. gegužės 1 d. ir nesant jokių pretenzijų iš ieškovės ir jos tėvų atsakovas supratęs, kad ieškovė ir jos tėvai nutarė geranoriškai laukti kvartalo inžinerinių komunikacijų projekto užbaigimo, statybos leidimo komunikacijoms gavimo ir kvartalo inžinerinių komunikacijų kainos apskaičiavimo, po ko turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jo argumentus. Tačiau konkrečiu atveju apeliantas, privalėjęs pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kodėl net suėjus pratęstam Preliminariosios sutarties terminui ieškovė ir jos tėvai nusprendė laukti minėtų darbų pabaigos raštu nepratęsiant Preliminariosios sutarties termino, t. y. iš kokių ieškovės ir jos tėvų veiksmų atsakovas tai suprato, jų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti atsakovo įrodymai, pavyzdžiui, planuojustatau.lt portalo informacija, kvartalo komunikacijų planas, 2021 m. lapkričio 3 d. projekto rengimo sutartis, mokėjimas už statybos leidimą, susirašinėjimas su UAB „Adiurate“, susirašinėjimas su UAB „Inkomsta“ (t. 1, b. l. 57–87) nepatvirtina, kad Preliminariojoje sutartyje nurodytas terminas buvo pratęstas šalių susitarimu. Pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad atsakovas derino kvartalo inžinerinių komunikacijų projekto užbaigimo, statybos leidimo komunikacijoms gavimo ir kvartalo inžinerinių komunikacijų kainos apskaičiavimo darbus.

26. Taigi, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini) ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vidana“ sudarė Preliminariąją sutartį. Šalys susitarė, kad Pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 1 d., o terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti gali būti keičiamas. Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vidana“ (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 1 įsipareigojo nukelti Preliminariojoje sutartyje suderintą terminą sudaryti Pagrindinę sutartį notarine tvarka iki 2023 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog po 2023 m. gegužės 1 d. terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti būtų buvęs pratęstas, kaip numatyta Preliminariosios sutarties 2.2 punkte.

27. Be to, atmestini kaip nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo teiginiai, kad neva su ieškove Preliminariojoje sutartyje sutartas terminas iki 2022 m. balandžio 1 d. pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo įpareigojantis sudaryti Pagrindinę sutartį per šį terminą; kad šis terminas nėra naikinamasis, nuo kurio pasibaigimo gali būti laikoma, kad šalys atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį po to, kai bus parengtas ir patvirtintas kvartalo komunikacijų techninis projektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.117 straipsnio 6 dalis numato, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Konkrečiu atveju Susitarimu Nr. 1 šalys įsipareigojo nukelti Preliminariojoje sutartyje suderintą terminą sudaryti Pagrindinę sutartį notarine tvarka iki 2023 m. gegužės 1 d., t. y. pratęsė anksčiau buvusį nustatytą 2022 m. balandžio 1 d. terminą Pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jau minėta, kad jeigu šalys per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Todėl aptariamos situacijos kontekste pagrindo teigti, kad Preliminariojoje sutartyje sutartas ir Susitarimu Nr. 1 pratęstas terminas iki 2023 m. gegužės 1 d. yra neįpareigojantis ar juo labiau nėra naikinamasis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tiek šalių sudaryta Preliminarioji sutartis, tiek ir Susitarimas Nr. 1 pratęsti terminą Pagrindinei sutarčiai sudaryti, taip pat CK nuostatos aiškiai apibrėžia termino pabaigą ir šalių įsipareigojimą jų laikytis.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jis atliko visus privalomus ir būtinus veiksmus, kad iki Pagrindinės sutarties su ieškove pasirašymo parengtų kvartalo tinklų statybos techninį projektą ir gautų statybos leidimą kvartalo komunikacijų statybai, t. y. dėjo visas protingas pastangas pašalinti kliūtis Pagrindinei sutarčiai sudaryti, o Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės ir jos tėvų sprendimo atsisakyti ją sudaryti.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto, gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Atsižvelgiant į tai, iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui. Tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis tokių veiksmų neatlieka, nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).

31. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

32. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių matyti (t 1 b. l. 22), kad ieškovės mama jau nuo 2023 m. balandžio 25 d. teiravosi atsakovo dėl galimybės pratęsti Preliminariosios sutarties terminą. Atsakovas tą pačią dieną ieškovės mamai patvirtino, jog jis informaciją dėl to, kad baigiasi jų sudarytos Preliminariosios sutarties terminas, žino, nurodė, kad ketina parengti šios sutarties pratęsimą ir paskambinti ieškovei. Ieškovės mama 2023 gegužės 5 d. vėl pasiteiravo atsakovo dėl Preliminariosios sutarties termino pratęsimo ir tą pačią dieną atsakovas patvirtino, kad parengs Preliminariosios sutarties termino pratęsimą ir atsiųs ieškovei. Ieškovės mamai 2023 m. gegužės 10 d. vėl pasiteiravus atsakovo, ar šis skambino ieškovei, atsakovas tą pačią dieną nurodė, kad paskambins ieškovei. Nurodytą dieną šalys komunikavo Preliminariosios sutarties termino pratęsimo klausimais, ieškovės mama akcentavo, kad yra praėjęs 10 d. laikotarpis, kai Preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra skaičiuojama komunikacijų kaina, kad, tikėtina, darys pardavimą arba Preliminariosios sutarties termino pratęsimą. 2023 m. gegužės 23 d. ieškovės mama prašė atsakovo atsiųsti naują sutartį ieškovei, nurodė, jog ji suprato, kad bus atliekamas Preliminariosios sutarties pratęsimas. 2023 m. liepos 14 d. atsakovas informavo ieškovę, kad baigė derinti komunikacijų projektą, kad greitai gaus statybos leidimą, kad pradėtas įrengti kelias, baigiama derinti komunikacijų statybos sutartis. Informavo, kad vienam sklypui komunikacijos kainuos 20 000,00 Eur. Atsakovas informavo, kad sklypą planuoja parduoti iš karto po statybos leidimo inžinerinių tinklų kvartalui išdavimo. Nurodė, kad ieškovei reikės sumokėti papildomai 7 000,00 Eur (prie jau sumokėtos 4 000,00 Eur sumos) ir 20 000,00 Eur už komunikacijas pagal atskirą sutartį. Informavo, kad parašys papildomai, kai perduos dokumentus notarui ruošti sklypo pardavimo ir komunikacijų sutartis (t. 1, b. l. 132). 2023 m. liepos 19 d. ieškovės tėvai informavo atsakovą, kad Pagrindinė sutartis nebebus sudaroma, vadovaujantis tuo, kad Preliminariosios sutarties terminas yra pasibaigęs ir šalys jokių ikisutartinių santykių nebeturi (t. 1, b. l. 22).

33. Taigi, vertindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadoms, kad ieškovės mama nebuvo atsisakiusi ketinimo sudaryti Pagrindinę sutartį. Ieškovės mama aktyviai ragino atsakovą pratęsti Preliminariosios sutarties terminą, ragino susisiekti su ieškove ir atsiųsti parengtą sutarties termino pratęsimo sutartį, teigė, kad sutinka ją pasirašyti, akcentavo, kad sutinka palaukti ir duoti daugiau laiko atsakovui, jeigu jis nespėja. Konkrečiu atveju ieškovės mama sutiko pratęsti terminą Pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau po to, kai bus pasirašytas susitarimas pratęsti terminą, ko ji aktyviai ir prašė atsakovo, t. y. parengti šalių susitarimą pratęsti Preliminariosios sutarties terminą. Tačiau, kaip matyti, atsakovas žadėdamas parengti Preliminariosios sutarties termino pratęsimą nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. liepos 19 d. šios sutarties pratęsimo taip ir neparengė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės mama Preliminariosios sutarties termino pratęsimo prašė net nesibaigus Preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui (2023 m. gegužės 1 d.), t. y. informavo atsakovą dar prieš jam besibaigiant, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog ieškovės mamai buvo labai svarbu, kad šalys raštu, o ne kokia kita forma pratęstų Preliminariosios sutarties terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas, kaip pardavėjas, iki sutarto 2023 m. gegužės 1 d. termino privalėjo sudaryti su ieškove Pagrindinę sutartį ir parduoti žemės sklypą arba pratęsti terminą Pagrindinei sutarčiai sudaryti, pasirašydamas rašytinės formos sutartį su ieškove, šių byloje nustatytų aplinkybių apeliantui nepaneigus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltės. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentus, neva byloje yra įrodyta, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo parduoti žemės sklypą, o dėl pačios ieškovės ir jos tėvų priimto sprendimo atsisakyti sudaryti Pagrindinę sutartį, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra priešingos apelianto teiginiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas šiuo atveju nesiėmė jokių veiksmų, kad terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti būtų pratęstas, nors šiuo atveju atsakovui – pardavėjui, kvartalo vystytojui, be to, teisininkui keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, bendradarbiavimo, komunikavimo, reikalavimai santykiuose su pirkėju (vartotoju), nes pardavėjas laikomas savo srities profesionalu, pagrįstos ir su jomis nesutikti nėra pagrindo.

34. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl jo veiksmų nustatytu terminu Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, lėmusį Pagrindinės sutarties nesudarymą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas analizuojamą situaciją galėtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad 1 000,00 Eur suma ieškovei yra negrąžintina, kadangi ji yra skirta už tarpininkavimą trečiajam asmeniui UAB „Vidana“, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

36. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

37. Taigi vertinant (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą žemės sklypo Rezervavimo sutartį nurodyta, kad potencialus pirkėjas, rezervuodamas sklypą, sumoka pardavėjui 1 000,00 Eur rezervavimo mokestį sutarties pasirašymo metu; sumokėta avanso suma yra įskaitoma į būsimą sklypo pirkimo–pardavimo kainą (sutarties 2.2 punktas). Atsižvelgus į tai, pagrindo vertinti, kad 1 000,00 Eur suma yra skirta už tarpininkavimą trečiajam asmeniui UAB „Vidana“, nėra. Žemės sklypo Rezervavimo sutartyje aiškiai yra nustatyta, jog sumokėta avanso suma yra įskaitoma į būsimą sklypo pirkimo–pardavimo kainą (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Todėl šalims nesudarius Pagrindinės pirkimo sutarties dėl atsakovo kaltės ji yra grąžintina ieškovei. Be to, šios nuostatos laikomasi ir pačioje žemės sklypo Rezervavimo sutartyje, kurioje nurodoma, kad jei sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės ir (arba) jis neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jo pareiškimai bus klaidingi, tai jis įsipareigoja grąžinti potencialiam pirkėjui gautą avansą (4.2 punktas). Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo Rezervavimo sutartis būtų pasirašyta netinkamų šalių ar panašiai, todėl atsakovas, sutikdamas su sutarties 4.2 punktu, sutiko ir prisiimti atsakomybę dėl pasekmių netinkami vykdant sutarties sąlygas.

38. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kadangi byloje nenustatyta, kad Pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1 000,00 Eur rezervavimo mokesčio grąžinimo. Taigi nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą Preliminariąją sutartį, nepratęsė termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti, delsė teikti informaciją ieškovei ir jos tėvams dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo, nors buvo aktyviai raginamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, kad jis elgėsi nesąžiningai. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas nepagrįstai negrąžina jai jos 2021 m. balandžio 4 d. sumokėto 1 000,00 Eur rezervavimo mokesčio / avanso ir (duomenys neskelbtini) sumokėto 3 000,00 Eur avanso, pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

42. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. gegužės 28 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą (DOK-9499)). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. IV ketvirtis – bruto 2 110,30 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 743,39 Eur (1,3 × 2 110,30 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.