- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2074-619/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Bakteriofagas“, UAB „Nano sprendimai”
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo pareikštą suinteresuotiems asmenims 365- ąjai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys UAB „Bakteriofagas“, UAB „Nano sprendimai”.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011. Pareiškime nurodė, kad 365 - garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pastatė ir eksploatuoja stacionarų garažų kompleksą, esantį Mėnulio g. 4, Vilniuje. Šiame komplekse esančias patalpas išnuomojo nuomininkams, kurie verčiasi automobilių remontu ir technine priežiūra, kas mėnesį moka bendrijai nuomos mokestį. Nuomininkai 2013-04-14 pranešė bendrijos pajininkui, pareiškėjui V. B., kad patalpose atjungtas elektros energijos ir vandens tiekimas. Besiaiškinant sužinojo, kad 2011-09-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė teismo sprendimą už akių, kuriuo įpareigojo atsakovą bendriją savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – automobilių techninio aptarnavimo stotį (postą) ir sutvarkyti statybvietę, o to nepadarius ši teisė suteikiama suinteresuoto asmens Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Sužinojęs apie šią situaciją pareiškėjas ir kiti pajininkai sušaukė 2013-05-14 vykusį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu paaiškėjo, kad 2008 metais buvo pakeisti 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatai, išrinktas vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas – V. G., kuris nesidomėjo bendrijos reikalais, neorganizavo bendrijos narių (pajininkų) susirinkimų, neteikė bendrijos nariams metinių finansinių ataskaitų, apie iškeltą bylą neinformavo bendrijos narių, tinkamai neatstovavo bendrijos interesų. Nurodė, kad priėmus teismo sprendimą už akių byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendime už akių netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. 7 ir 8 dalių reglamentavimą, pažeidė CPK 178, 185 str. numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, išnagrinėjo bylą pažeisdamas CPK 12 ir 17 str. nuostatas, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. T.y. 2013-05-14 buvo sušauktas neeilinis bendrijos narių susirinkimas, išrinkti bendrijos įgaliotiniai. Pareiškėjas šiame susirinkime dalyvauti įgaliojo dukrą, kartu kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą, gavo duomenis, kad 365 –ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, kuri anksčiau buvo 127 garažų statybos bendrija pagal parengtą statybos projektą Nr. 0487052 buvo išduotas 1987-09-07 statybos leidimas Nr. KG-87-16 (Nr. K6-87-6) statyti automobilių techninio aptarnavimo postą Mėnulio g. 4, Vilniuje (ankstesnis adresas Kosmonautų pr. 48, Vilnius), tam buvo skirtas žemės sklypas. Pagal leidimą pastatytas statinys registruotas nekilnojamojo turto registre, įregistruotas 92 % nebaigtas statinys, turintis 1284,26 kv.m. bendrą plotą, jį teismo sprendimu už akių nuspręsta griauti. Pareiškėjas nurodė, kad bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. 7, 8 d. ignoravo kasacinės instancijos teismo aiškinimus, neatsižvelgė į tai, kad imperatyvaus reglamentavimo šalinti statybos padarinius vieninteliu būdu – griaunant statinį nėra, kad statytojui suteikiama teisė teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai žemės sklype kuriame nustatytas savavališkos statybos faktas yra galima tokios paskirties statyba. Nurodė, kad teismas, pasirinkdamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą neatsižvelgė į padarinius ir pasekmes, kurie gali atsirasti aplinkai, visuomenės interesus, jų mastą, į administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, kad neatsižvelgė į tai, jog teisiniai neteisėtos statybos padariniai yra šalinami proporcingai derinant turimą interesą su jam įgyvendinti parenkamomis priemonėmis, kad siekiamam tikslui pasiekti būtina svarstyti argumentus apie galimybę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, kad būtina aiškintis aplinkybes, ar teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, atlikti statinio statybos ar rekonstravimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymus. Nurodė, kad priimant teismo sprendimą už akių byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad buvo pažeistos CPK 175,185 str. numatytos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, kad teismas turėjo būti byloje aktyvus, nes joje yra ginamas viešas interesas. Nurodė, kad bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė CPK 12 str. ir 17 str., nes įpareigojo griauti statinį, kuris registruotas nekilnojamojo turto registre, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes pareiškėjas būdamas pajininku akivaizdžiai turi materialinį suinteresuotumą byloje. Apie priimtą teismo sprendimą už akių pareiškėjas ir kiti bendrijos nariai sužinojo tik 2013-04-14, kai buvo atjungtas elektros energijos ir komunalinių paslaugų tiekimas į garažus, dėl to mano, kad nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens - 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vardu yra pateikti du atsiliepimai į prašymą. Pirmame atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad V. B. prašymas yra pagrįstas, procesas atnaujintinas dėl keturių atsiliepime išdėstomų pagrindų. Nurodo, kad bendrijai pagal parengtą statybos projektą Nr. 0487052 buvo išduotas 1987-09-07 statybos leidimas Nr. KG-87-16 (Nr. K6-87-16) statyti automobilių techninio aptarnavimo postą, kad teismas, priimdamas 2011-09-12 sprendimą už akių nesiaiškino ir nenustatinėjo visų reikšmingų aplinkybių, netyrė ir nenustatinėjo galimybės įteisinti pastatytą ginčo statinį.
Dėl prašymo atnaujinti byloje procesą suinteresuotas asmuo 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vardu yra pateiktas ir kito bendrijos vadovo surašytas atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Juo nesutinkama su prašymu, nurodoma, kad 365-osios bendrijos vardu šaukiami neteisėti susirinkimai, juose dalyvauja ne bendrijai priklausantys nariai, tokiuose susirinkimuose priimami neteisėti nutarimai. Nurodė, kad pareiškėjo V. B. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi nieko bendro su tikrove, kad jis žinojo apie priimtą teismo sprendimą, kad šie klausimai bendrijoje ne kartą svarstyti, ne kartą buvo kreiptasi į įvairias instancijas, buvo siekiama įteisinti statybą, tačiau norint tai padaryti reikia koreguoti projektą, jį iš naujo parengti, atitinkamai perstatyti statinį. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai buvo žinomi, jie buvo byloje, kad V. B. pretenzijos nepagrįstos.
Atsiliepimas
Bylos ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuotu aiškinimu, kad proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus, kad jis turi būti taikomas laikantis teisinio apibrėžtumo, kad jis galimas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, bet negali būti taikomas pasibylinėjimo siekiui įgyvendinti, siekiui pakartotinai nagrinėti bylą. Nurodė, kad pareiškėjo įvardyto proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 str. 1 d. nėra, nes pareiškime neįvardytas nei vienas teismų praktikoje nurodomas požymis, t.y. kad priimant teismo sprendimą egzistavo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kad pareiškėjui jos tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui, kad jos turi esminę reikšmę bylai. Po bylos išnagrinėjimo gauti iš archyvo duomenys dėl statybos leidimo buvo žinomi nagrinėjant bylą, jie buvo išanalizuoti, juos buvo pateikę bylos tretieji asmenys UAB „Nano sprendimai” ir UAB „Bakteriofagas”. Pažymi, kad 1987-09-07 statybos leidimas Nr. K6-87-16 nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes šio leidimo galiojimo terminas – 1 metai. Pasibaigus leidimo galiojimo terminui 1992 metais padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre patvirtina savavališkos statybos faktą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą prideda kitą - 1998-12-09 leidimą Nr. KP99-238, kuris visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Nurodė, kad automobilių techninio aptarnavimo stoties įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad tokie įrašai buvo nagrinėjant bylą. Laikė, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto bylos atnaujinimo pagrindo.
Bylos suinteresuotas asmuo – UAB „Nano sprendimai” atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-87-643/2011 nagrinėjimą, teismas nebuvo nusprendęs dėl materialiųjų pareiškėjo teisių bei pareigų, kad pareiškėjas nėra pateikęs į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad yra pajininku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė V. B. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas V. B. prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime už akių tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjo V. B. teisių ir pareigų. Teismas nutarties motyvuose konstatavo, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra surašytas ginti fizinio asmens teises, bet ne 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos interesus. Bylos įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad pareiškėjo teisės ginčo objekto atžvilgiu yra sukurtos per suformuotą juridinį asmenį - 365–ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją. Turimas teises ir pareigas ginčo objekto atžvilgiu pareiškėjas savo valia perdavė įgyvendinti šiam juridiniam asmeniui. Teismas nenustatęs byloje CPK 365 str. 1 d, 366 str. 1 d. 7 p. pagrindo, bet konstatavęs, jog pareiškėjas yra netinkamas subjektas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas paduotas nesuėjus CPK 368 str. 2 d. nustatytam penkerių metų naikinamajam terminui. Tačiau CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tada, kai buvo atjungta elektra, nebetiekiamos kitos komunalinės paslaugos ir kai apie tai pranešė pareiškėjui nuomininkai, t.y. 2013-04-14. Teismas su šiuo pareiškėjo tvirtinimu nesutiko, laikė nustatytu, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje paduoti. Konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, o toks elgesys nėra pateisinama priežastis CPK 368 str. nustatytam terminui praleisti, po teismo sprendimo už akių priėmimo iki prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie sąlygotų kitokią savavališkos statybos padarinių šalinimo galimybę. Taip pat pažymėjo, kad naujai pateikti dokumentai esmingai nekeičia byloje jau nustatytų ir teismo sprendime už akių aptartų aplinkybių. Pareiškėjas nėra statytojas, ne jo vardu buvo išduotas negaliojantis leidimas statybai, ne jam atsiranda teisė ir kyla pareiga būti ginčo statybos statytoju. Asmens neturinčio įstatyminės teisės inicijuoti išnagrinėtoje byloje Nr. 2-87-643/2011 proceso atnaujinimą nebeatsiranda ir teisė revizuoti priimtą teismo sprendimą už akių. Tokia teisė kitos sudėties pirmos instancijos teismui irgi nėra suteikta. Todėl teismas plačiau nepasisakė dėl alternatyvaus galimo savavališkos statybos padarinių šalinimo parinkimo išnagrinėtoje byloje klausimo, dėl šioje byloje buvusių įrodymų vertinimo pagal CPK 178, 185 str. klausimų, dėl teismo aktyvumo klausimų, bei rungimosi klausimų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Pareiškėjas V. B. ir suinteresuotas asmuo 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, tretiesiems asmenims UAB „Bakteriofagas“, UAB „Nano sprendimai“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nurodė, kad nutartį priėmęs teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė išskirtinai formaliai – visai neatsižvelgė į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir į įstatymo leidėjo ketinimus, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimus dėl proceso atnaujinimo ir materialiųjų teisės normų taikymo, o tai sudarė prielaidas nepagrįstos nutarties priėmimui. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo atskiruosius skundus grindė šiais motyvais:
1. Teismas pažeidė CPK 366 str. 1 d. 2 punktą. Tokios aplinkybės kaip statybos leidimo ir kitos projektinės dokumentacijos bei žemės sklypo, esančio Mėnulio g. 4, Vilnius, kadastro žemėlapio, schemos ir plano buvimas - atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiškėjusių aplinkybių kvalifikavimui kaip turinčių esminę reikšmę bylai - dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. Tokia pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pozicija visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo praktiką. Kadangi pareiškėjas pateikė teisinių ir faktinių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl ginčo pastato savavališkos statybos sprendimas už akių gali būti pakeistas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo nurodyti juridiniai faktai sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, nes yra susiję priežastiniu ryšiu su bylos teisiniu rezultatu, todėl akivaizdžiai gali lemti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių pakeitimą arba panaikinimą (CPK 366 str. 1 d. 2p.).
2. Pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, formaliai vertino pareiškėjo argumentus dėl sprendimo už akių įtakos pareiškėjo ir kitų Suinteresuoto asmens 365-oios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pajininkų (bendrijos narių), neįtrauktų į bylą dalyvaujančiu asmeniu, teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu teismas neanalizavo materialiosios teisės normų dėl bendrijos nario (pajininko) teisinės padėties, nenustatinėjo tikrojo suinteresuoto asmens dalyvių (pajininkų-bendrijos narių) sąrašo, byloje šalimi laikė Suinteresuotą asmenį - 365-ąją Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, kuri yra netinkamas atsakovas byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog byloje nėra įstatyme nustatytos sąlygos procesui atnaujinti. Tokiu teismo sprendimu buvo pažeisti pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomi interesai (CPK 365 str. 1 d.). Tai reiškia, kad siekiant pašalinti teismo padarytus akivaizdžius procesinius pažeidimus šioje byloje procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškovo reikalavimus turi atsakyti, atsakomybės subjektai yra ginčo pastato bendrasavininkai, t.y. suinteresuoto asmens dalyviai – pajininkai – bendrijos nariai, o ne suinteresuotas asmuo, kaip ginčo pastato valdytojas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad šioje byloje teismo atsisakymas vadovautis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais ir taikyti CK 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą, taip pat CPK 178, 185 straipsnių pažeidimas yra aiškios teisės normų taikymo klaidos, kurios turėjo įtakos priimant sprendimą už akių ir vėliau skundžiamą nutartį, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, įvertino visas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja nei vienas nurodytas iš CPK proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos ir teismo tiriamos bylos metu. Pažymėjo, jog teismas sprendimu už akių nepasisakė dėl pareiškėjo V. B. teisių ir pareigų, pareiškėjas neįrodė, kad ginčo statinys buvo pastatytas jo privačiomis lėšomis. Administraciniai aktai yra surašomi statytojui, iš jo reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl statytojas ir yra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovo tvirtinimu, teismas tinkamai aiškino Statybos įstatymo 28 str. nuostatas bei vertino aktualius šių nuostatų taikymui įrodymus ir faktines aplinkybes, be to, galimybė parinkti alternatyvias savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras yra teismo teisė, o ne pareiga (Statybos įstatymo 28 str. 7 d.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Nano sprendimai“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskiruosius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu už akių nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, jis neturi jokių teisių į ginčo statinį. Tinkamu atsakovu byloje yra bendrija, o ne pajininkai. Teigia, jog atskiruosiuose skunduose nurodyta kasacinio teismo suformuota materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika neatitinka šios bylos ratio decidendi. Taip pat pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą. Nurodydamas, kad apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą jis sužinojo tik 2013-04-14 d., elgiasi nesąžiningai, šių teiginių nepagrindė, kaip buvęs bendrijos pirmininku pareiškėjas turėjo domėtis bendrijos veikla ir apie teismo sprendimą sužinoti gerokai anksčiau. Todėl tikėtina, kad apie sprendimą už akių jam buvo žinoma nuo jo priėmimo dienos. Tvirtina, kad kitais pagrindais – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjas neturėjo teisės remtis, juo labiau, kad nėra aplinkybių, kurios būtų esminės ir nebūtų žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Suinteresuotas asmuo 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimu į pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011.
Pareiškėjas V. B. atsiliepimu į suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2013-06-05 (t.II, b.l. 41-49). Nors sprendimas už akių buvo priimtas 2011-09-12, tačiau pareiškėjo tvirtinimu apie teismo sprendimą jis sužinojo tik 2013-04-14, t.y., kai tiekėjai atjungė elektros energiją ir komunalinių paslaugų tiekimą į garažus. Vilniaus apskrities archyvo raštą ir jo priedus pareiškėjas gavo tik 2013-05-28 dieną, todėl nurodė, jog termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pabaiga laikytina 2013-08-28 ir pareiškėjas jo nėra praleidęs. Pareiškėjas šių savo argumentų nepagrindė įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog pareiškėjas būdamas bendrijos nariu turėjo visas teises ir privalėjo domėtis ginčo objekto statusu, bendrijos veiksmais, kurie atliekami įgyvendinant statytojo teises ir pareigas, todėl laikytina, kad apie teismo sprendimą pareiškėjui galėjo būti žinoma nuo jo priėmimo dienos. Tai, kad pareiškėjas kaip bendrijos narys nesidomėjo bendrijos reikalais yra vertintina kaip neatidus ir nerūpestingas pareiškėjo elgesys. Įvertinus bylos faktines aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje ir tai laikytina pagrindu atsisakyti atnaujinti procesą.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).
Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, t. y. tuo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms, kad teismas nusprendė dėl pareiškėjo V. B. materialiųjų teisių ar pareigų bei, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalis, CPK 12, 17, 178 ir 185 straipsnius. Nors tiek pareiškėjas V. B., tiek suinteresuotas asmuo 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, atskiruosius skundus pateikė dėl visų minėtų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjas V. B. civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011 nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atitinkamai tik dėl šio pagrindo atskirąjį skundą galėjo paduoti ir suinteresuotas asmuo 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Nors pirmos instancijos teismas nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą pasisakė ir dėl kitų pareiškėjo ir suinteresuoto asmens keltų pagrindų, tačiau šie aspektai neturi jokios įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus nagrinėja tik šiuo aspektu ir dėl kitų pareiškėjo bei suinteresuoto asmens teisinių argumentų nepasisako.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu už akių, kuriuo atsakovas įpareigotas savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą 1 284,26 kv. m. bendro ploto garažų paskirties pastatą – automobilių techninio aptarnavimo stotį, esančią Mėnulio gt. 4, Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo V. B. teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas nesukūrė pareiškėjui teisių ar pareigų. Pareiškėjas neįrodė, jog jis turi teises į ginčo statinį (CPK 178 str.). Pareiškėjo buvimas 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pajininku jam nesąlygoja tiesioginių teisių ar pareigų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu už akių pagrindu. Jis kaip bendrijos pajininkas turi nuosavybės teisę į pajų, o ne į ginčo statinį. Nors abu apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pareiškėjas ir kiti 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai laikytini ginčo pastato bendrasavininkiais ir statytojais, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra įrodymų, jog statinys buvo pastatytas privačiomis pareiškėjo lėšomis. Pažymėtina, kad visos pareiškėjo teisės ginčo objekto atžvilgiu sukurtos per juridinį asmenį - 365-ąją Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, o ne savarankiškai. Statyba vykdyta išimtinai per Bendriją, visi statybos dokumentai įforminti Bendrijos vardu. Kaip jau minėta, pajininkų nuosavybė į statinį būtų galėjusi atsirasti tik užbaigus statinį ir pripažinus jį tinkamu naudoti. Iki to laiko pajininkai turėjo tik pajų nuosavybės teisę, o statybą vykdė per jų įsteigtą juridinį asmenį - bendriją. Todėl ir tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje buvo 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, o ne atskiri jos dalyviai - pajininkai. Pareiškėjas V. B. statybas, kurios pripažintos savavališkomis, vykdė ne tiesiogiai, o per juridinį asmenį – bendriją, todėl visos teisės ar pareigos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu pagrindu tiesiogiai atsirado atsakovui 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, o ne jos dalyviams. Bendrijos nariai savo teises ir teisėtus interesus turėjo ginti per savo juridinį asmenį - bendriją, per jos valdymo organus, o ne tiesiogiai. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Kadangi atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.