Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita RomanovaitėBaudž. byla Nr. 1A-248-174/2016Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00357-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.23.1.; 2.1.7.4. (S)

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir J. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2015-03-27 iki 2015-05-27 ir nustatyta, kad J. D. 60 parų arešto bausmę yra atlikęs.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. L. bei K. K., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis, veikdamas bendrai su K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 10,95 g K. K. įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių, išfasuotų į septynis folijos lankstinukus, nežinodamas apie K. K. nusikalstamą tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Veiką vykdė iki 2015 m. kovo 26 d. 20.35 val., kai bute laikomas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, J. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, t. y. jis iki 2015 m. kovo 26 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu uždraustą civilinėje apyvartoje nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. D. gynėjas advokatas A. Jucius prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. D. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl šio nusikaltimo J. D. išteisinti. Nurodo, jog J. D. neigia, kad jam buvo žinoma apie tai, jog K. K. jo bute laiko narkotines medžiagas. Tai patvirtino ir nuteistasis K. K.. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad narkotinės medžiagos priklausė jam, ir patvirtino, kad apie jas J. D. pranešęs nebuvo. Teismo išvada, kad J. D., kaip namų šeimininkas, negalėjo nepastebėti atsiradusio naujo daikto, yra tik prielaida, kuri negali būti laikoma tiesioginiu kaltės įrodymu. Nors teismas nurodė, kad remiasi ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, tačiau visi užfiksuoti pokalbiai liečia kitus atvejus, dėl kurių jokie kaltinimai J. D. nebuvo pareikšti. Taigi teismas, neturėdamas jokių įrodymų, nepagrįstai pripažino J. D. kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2002 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 37 Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ar jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas 17 punkte nurodyta, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimas, šių medžiagų ar pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) gaminimas, įgijimas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas padaromi tik tiesiogine tyčia. Tačiau šioje byloje J. D. tyčia nenustatyta.

LAT 2001 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. 2K-490 nurodoma, kad „<...> įgijimas yra vienas iš nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Tai reiškia, kad pripažinimo kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo sąlyga yra įgijimo fakto nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.“

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 3.1.1 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio nutarimo 1.1 punkte nurodyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. nuosprendyje padarytos išvados dėl kaltumo turi būti pagrįstos išsamiais ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka įstatyme numatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėtis, į kurią, be objektyviųjų, įeina ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (pakaltinamumas, kaltė, tikslas, motyvas). Šią nuostatą detalizuoja BK 3 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Taigi negalima baudžiamoji atsakomybė be kaltės, negalimas objektyvus asmens apkaltinimas, nuteisimas už veiką, nesant kaltės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta: „<...> Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. <...> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, nepriekaištingumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose: žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijos bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais: tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos sprendimuose <...>.“

Minėto LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkte nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Apelianto teigimu, teismo išvada dėl J. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padaryta nesant byloje jokių J. D. kaltės įrodymų, todėl skundžiama nuosprendžio dalis dėl J. D. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį turi būti panaikinta dėl netinkamo Baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimo.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje yra įsivėlusi techninė klaida, nurodant, kad J. D. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 1 dalį, o bausmė paskirta pagal šio straipsnio 2 dalį. Tačiau apeliantas nurodo, kad dėl šių aplinkybių jokių prašymų, reikalavimų nekelia, tai, kaip jau nurodyta, vertina kaip techninę klaidą – spausdinimo apsirikimą.

Nuteistasis J. D. ir jo gynėjas advokatas A. Jucys prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo J. D. gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tuo pagrindu byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl J. D. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad J. D. apie jo bute K. K. laikomas narkotines medžiagas nieko nežinojo, tai, pasak apelianto, patvirtino ir šioje byloje nuteistas K. K., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodydamas, kad narkotinės medžiagos priklausė jam ir kad apie jas J. D. pranešęs nebuvo. Teismas padarė tik prielaidą, kad J. D., kaip namų šeimininkas, negalėjo nepastebėti savo namuose atsiradusio naujo daikto. Dėl telefoninių pokalbių išklotinių, kuriomis teismas rėmėsi, apeliantas pažymi, kad visi užfiksuoti pokalbiai liečia kitus atvejus, dėl kurių jokie kaltinimai J. D. nebuvo pareikšti. Taigi, apelianto teigimu, teismas, neturėdamas jokių kaltės įrodymų, nepagrįstai J. D. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo J. D. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinio skundo, pastarasis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl J. D. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teigia, kad ši nuosprendžio dalis yra neteisėta ir turi būti panaikinta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms bei nepagrįsto J. D. nuteisimo. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nors nuteistojo J. D. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl J. D. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada dėl J. D. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo J. D. gynėjo advokato A. Jucio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Apelianto skundo argumentas, jog J. D. nieko nežinojo apie jo gyvenamojoje vietoje K. K. laikomas narkotines medžiagas, atmetamas kaip nepasitvirtinęs. J. D. kaltė kartu su K. K. laikius J. D. bute ne mažiau kaip 10,95 g K. K. įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių, išfasuotų į septynis folijos lankstinukus, pagrįsta byloje esančiais įrodymais: nuteistojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad J. D. leisdavo jam laikyti kanapes jo gyvenamojoje vietoje, o jis leisdavo pastarajam rūkyti jo kanapes (t. 2, b. l. 141–142); 2015-03-26 kratos protokolu (t. 1, b. l. 190–191) – kratos, atliktos J. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant kompiuterinio stalo buvusiame pilkos spalvos medžiaginiame maišelyje buvo rasti ir paimti: 7 vnt. folijos lankstinukų su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga; žalios spalvos smulkintuvė, tarp kurios dantukų matyti žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos; tame pačiame kambaryje buvusios spintos apatiniame stalčiuje buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „Capasity“, ant kurių paviršių matyti neaiškios kilmės medžiagų pėdsakų (paminėti daiktai buvo sudėti į polietileninį paketą Nr. 0054833, kuris užplombuotas) bei folijos rulonėlis; ant spintos viršaus buvo rastas ir paimtas metalinis įrankis su kiaurymėmis (jis buvo įdėtas į polietileninį paketą Nr. 0055588 ir užplombuotas), o atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad sausa, iš dalies susmulkinta augalinė medžiaga iš 7 vnt. folijos pakuočių, rastų 2015-03-26 kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 10,95 g; ant žalios spalvos plastikinio smulkintuvo vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai bei psichotropinės medžiagos – butilono pėdsakai (2015-05-07 specialisto išvada Nr. 140-(2499)-IS1-3097, t. 1, b. l. 195–197); kaip liudytojo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjo J. K. parodymais apie tai, kad užėjus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo juntamas narkotinės medžiagos kvapas (t. 3, b. l. 81). Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad J. D. ir K. K. yra seniai pažįstami. Pats J. D. apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino ne tik tai, jog K. K. lankydavosi pas jį bute, yra likęs ir nakvoti, bet ir tai, kad kartu su juo rūkydavo narkotines medžiagas, kartu rūkė ir jo, J. D., namuose (t. 3, b. l. 79). Jis tik neigė žinojęs apie K. K. laikomas narkotines medžiagas jo bute. Tačiau tai, kaip minėta, 2015-03-27 įtariamojo apklausos metu patvirtino K. K., nurodydamas: „<...> aš J. leisdavau rūkyti mano kanapes, o jis leisdavo jas pas jį laikyti.“ (t. 2, b. l. 141–142). Nors apklausiamas teisme K. K., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad apie jo pas J. D. bute ant stalo paliktas kanapes pastarasis nežinojo, tačiau parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai kaip siekį padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia anksčiau aptartų duomenų visuma. Juolab, jog, kaip nustatyta, kratos J. D. gyvenamojoje vietoje metu pilkos spalvos medžiaginiame maišelyje 7 vnt. folijos lankstinukų su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau buvo nustatyta – kanapėmis (antžeminės dalys), buvo rasti kambaryje ant kompiuterinio stalo, t. y. narkotinės medžiagos buvo paliktos aiškiai matomoje vietoje, jų neslepiant, todėl nekyla abejonių, kad J. D. negalėjo jų nepastebėti ir neabejotinai žinojo apie K. K. jo namuose laikomas narkotines medžiagas, kurias, kaip pats pripažino, kartu su pastaruoju rūkė savo namuose.

Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija pritaria skundžiamą nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad J. D., veikdamas bendrai su K. K., kuris šioje byloje nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir jų platinimą, savo gyvenamojoje vietoje laikė ne mažiau kaip 10,95 g K. K. įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių, išfasuotų į septynis folijos lankstinukus, nežinodamas apie K. K. nusikalstamą tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Nustatydamas bylos aplinkybes, teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, išvados dėl J. D. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė. Nuteistojo J. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog J. D. nėra kaltas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Pripažindamas J. D. kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo, kuris įvertino byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, išvada dėl J. D. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl J. D. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti nuteistojo J. D. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip teisingai nurodo apeliantas, padaryta rašymo apsirikimo klaida – nurodyta, kad J. D. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje J. D. veika kvalifikuota ir bausmė paskirta pagal šio straipsnio 2 dalį, todėl ši klaida taisytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. D. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.