- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e2-22373-996/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14781-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OLDVILA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.4.1.11.4.3.3Preliminarų sprendimą pakeisti
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLDVILA“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „OLDVILA“ vadovui K. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OLDVILA“ dėl skolos priteisimo, kurioje yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. preliminarus sprendimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ (toliau – ieškovė, UAB „Juris LT“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4), prašydama priteisti jai iš uždarosios akcinės bendrovės „OLDVILA“ (toliau – atsakovė, UAB „OLDVILA“) 23,42 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Autostarteris“ (toliau – pradinė kreditorė, UAB „Autostarteris“) atsakovei suteikė remonto paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų neišreiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino. Nurodė, kad UAB „Juris LT“ su pradine kreditore 2020 m. kovo 24 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ji iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovę (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), 2020 m. kovo 27 d. ji išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą bei mokėtinas sumas (toliau – Pranešimas), po Pranešimo išsiuntimo atsakovei, pradinė kreditorė patikslino skolos dydį, t. y. patikslino, kad atsakovės skolos dydis mažesnis ir lygus 250 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė pagrindinę skolą 250 Eur sumokėjo 2020 m. kovo 30 d. pradinei kreditorei, t. y. mokėjimą atliko tik gavusi UAB „Juris LT“ 2020 m. kovo 27 d. Pranešimą, tačiau likusią skolos dalį, kurią sudaro 23,42 Eur palūkanos ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, neapmokėjo.
Teismo 2020 m. gegužės 22 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteistos 23,42 Eur palūkanos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (63,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (el. b. t. I, b. l. 11), kuriuose nurodė, kad su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu nesutinka, paaiškindama, jog ieškovė tik vieną kartą (2020 m. kovo 28 d.) atsiuntė jai raginimą dėl skolos sumokėjimo, į kurį buvo iš karto sureaguota, be to, jame buvo neteisingai nurodyta skolos suma (vietoj 250 Eur buvo nurodyta 285,01 Eur) ir palūkanų suma, ji susiskambino su pradine kreditore ir su pradinės kreditorės darbuotoju žodžiu buvo susitarta, kad apmokėjus skolą, nebus reikalaujama papildomų sumų sumokėjimo, ji 2020 m. kovo 30 d. sumokėjo pradinei kreditorei skolą. Pažymėjo ir tai, kad neteisingai yra ieškovės apskaičiuotos palūkanos, jos skaičiavimais palūkanos yra 18,46 Eur, o ne 23,42 Eur, kadangi dvi iš ieškovės nurodytų PVM sąskaitų faktūrų (po 35 Eur sumoms) ji buvo apmokėjusi 2019 m. gruodžio 31 d. bankiniu pavedimu, o nebuvo apmokėjusi 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 70 Eur sumai bei 2018 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros 135 Eur sumai ir 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitos faktūros 45 Eur sumai.
Šalies argumentai
Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. I, b. l. 62–63) nurodė, kad atsakovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, atsakovės mokėjimas 250 Eur sumai buvo įskaitytas dengiant vėliausiai išrašytas sąskaitas, o palūkanos paskaičiuotos nuo neapmokėtų sąskaitų sumų, atsakovė savo palūkanų skaičiavimo visiškai nepagrindė, skolos likutį atsakovė sumokėjo tik po Pranešimo gavimo, tačiau nepadengė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir palūkanų, kurių ji turi teisę reikalauti pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktą.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, pateikęs prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad įmonei gavus raginimą apmokėti skolą, įmonės finansininkė susiskambino su UAB „Autostarteris“ darbuotoju Pavelu (vienu iš akcininkų) ir jį (įmonės vadovą) informavo, jog susitarė su UAB „Autostarteris“ darbuotoju, kad reikia apmokėti tik skolą; skola susidarė, nes atsakovės darbuotojos buvo praleidusios keletą sąskaitų; toliau tęsią bendradabiavimą su UAB „Autostarteris“, sutarties su UAB „Autostarteris“ atsakovė nėra sudarusi.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas pakeičiamas. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas faktūras už suteiktas remonto paslaugas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė teikė atsakovei remonto paslaugas bei tuo pagrindu išrašydavo jai PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, 2020 m. kovo 24 d. ieškovė ir pradinė kreditorė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę (el. b. t. I, b. l. 49–50), ieškovė 2020 m. kovo 27 d. Pranešimu, elektroniniu paštu išsiųstu 2020 m. kovo 28 d., informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą ir mokėtinas sumas (el. b. t. I, b. l. 43, 45), atsakovė pagrindinę 250 Eur skolą pradinei kreditorei sumokėjo 2020 m. kovo 30 d. (el. b. t. I, b. l. 13, 51).
Pirmiausia pastebėtina tai, kad, kaip jau nustatyta aukščiau, apie 2020 m. kovo 24 d. reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. kovo 27 d. Pranešimu, atsakovei išsiųstu 2020 m kovo 28 d. elektroniniu paštu, tai pripažįsta ir atsakovė. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, laikoma, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus įstatymo nustatyta tvarka reikalavimą, reikalavimo įgijėjas tampa skolininko kreditoriumi.
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad nors tarp pradinės kreditorės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė remonto paslaugų teikimo sutartis, tačiau pradinė kreditorė išrašydavo ir atsakovei teikdavo PVM sąskaitas faktūras už suteiktas remonto paslaugas, kas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015), rodo, jog pradinę kreditorę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad skola pradinei kreditorei už suteiktas remonto paslaugas susidarė dėl pačios atsakovės neapsižiūrėjimo (atsakovės darbuotojos buvo praleidusios keletą sąskaitų). Tarp šalių ginčas nekilo, kad galutinį apmokėjimą už suteiktas remonto paslaugas atsakovė pradinei kreditorei pervedė 2020 m. kovo 30 d. po 2020 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu gauto ieškovės Pranešimo apie pradinės kreditorės reikalavimo perleidimą ieškovei ir mokėtinas sumas. Svarbu pastebėti tai, kad vien ta aplinkybė, jog gavusi Pranešimą iš ieškovės atsakovė susiskambino su pradine kreditore ir susitarė tik dėl pagrindinės skolos apmokėjimo, nesudaro pagrindo atsakovei nemokėti palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų ieškovei, kadangi tuo metu jau buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė buvo išsiuntusi jai Pranešimą ir atsakovė apie tai žinojo, todėl derybose dėl galutinės mokėtinos sumos dydžio atsakovė turėjo turėti ir ieškovės nuomonę, į kurią, matyti, atsakovė nesikreipė, nors, pakartotina, žinojo, jog ieškovė yra perėmusi reikalavimo teisę į ją iš pradinės kreditorės. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti palūkanas ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
Sprendžiant dėl palūkanų dydžio, matyti, jog pasak ieškovės, atsakovė laiku neatsiskaitė su pradine kreditore pagal pastarosios 2018 m. gruodžio 10 d. išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2018 m. gruodžio 17 d. už generatoriaus remontą 135 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 55), 2019 m. sausio 11 d. išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2019 m. sausio 18 d. už generatoriaus remontą 35 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 54), 2019 m. sausio 16 d. išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2019 m. sausio 23 d. už generatoriaus remontą 45 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 53), 2019 m. sausio 24 d. išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2019 m. sausio 31 d. už generatoriaus remontą 35 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 52), todėl apskaičiavo jai 23,42 Eur palūkanas. Atsakovė sutiko, kad ji laiku neatsiskaitė su pradine kreditore pagal pastarosios jai 2018 m. gruodžio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2018 m. gruodžio 17 d. už generatoriaus remontą 135 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 55) bei 2019 m. sausio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2019 m. sausio 23 d. už generatoriaus remontą 45 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 53), tačiau nesutiko, kad ji neatsiskaitė pagal pradinės kreditorės jai 2019 m. sausio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 35 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 54) bei 2019 m. sausio 24 d. išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 35 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 52), teigdama, kad šias dvi PVM sąskaitas faktūras po 35 Eur ji apmokėjo 2019 m. gruodžio 31 d., tokius atsakovės teiginius patvirtina jos į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė bankiniu pavedimu atsiskaitė su pradine kreditore pagal aukščiau nurodytas dvi PVM sąskaitas faktūras (35 Eur ir 35 Eur sumos) – pavedimo paskirtyje nurodyti PVM sąskaitų faktūrų numeriai pagal kurias atsiskaitoma, tarp jų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 13), tačiau atsakovė pripažino laiku su pradine kreditore neatsiskaičiusi pagal kitą pastarosios jai 2019 m. gruodžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2019 m. gruodžio 16 d. už generatoriaus remontą 70 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 19), todėl, atsakovės skaičiavimais, palūkanų suma būtų ne 23,42 Eur, kaip kad nurodė ieškovė, o 18,46 Eur.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017), kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina; CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas, skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą, įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta aukščiau, matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė bankiniu pavedimu atsiskaitė su pradine kreditore pagal 2019 m. sausio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 35 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 54) bei 2019 m. sausio 24 d. išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 35 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 52) – bankinio pavedimo paskirtyje nurodydama PVM sąskaitų faktūrų numerius pagal kurias atsiskaitoma, tarp jų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 13), tuo tarpu įrodymų, jog atsakovės buvo atsiskaityta pagal pradinės kreditorės jai 2019 m. gruodžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iki 2019 m. gruodžio 16 d. už generatoriaus remontą 70 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 19), byloje nėra, taigi, esant keletui atsakovės skolų pradinei kreditorei, kurių grąžinimo terminai suėję, atsakovė bankinio pavedimo paskirtyje aiškiai nurodė, kurią skolą ji grąžina, todėl būtent atsakovės nurodytas skolas pradinė kreditorė turėjo įskaityti, taigi, visiškai pagrįstas atsakovės teiginys dėl ieškovės netinkamo palūkanų skaičiavimo – palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo šių atsakovės laiku neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2018 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 135 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 55), 2) 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 45 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 53), 3) 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už generatoriaus remontą 70 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 19). 250 Eur skola atsakovės apmokėta 2020 m. kovo 30 d. (dėl to ginčo nėra), taigi, palūkanos yra 18,43 Eur (13,17 Eur pagal 2018 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (teisė į palūkanas po 30 d.) suėjo 2019 m. sausio 9 d. (135 Eur skola × 8 proc. × 445 pradelstos dienos ÷ 365 dienų); 4,02 Eur pagal 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (teisė į palūkanas po 30 d.) suėjo 2019 m. vasario 15 d. (45 Eur skola × 8 proc. × 408 pradelstos dienos ÷ 365 dienų); 1,24 Eur pagal 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (teisė į palūkanas po 30 d.) suėjo 2020 m. sausio 8 d. (70 Eur skola × 8 proc. × 81 pradelsta diena ÷ 365 dienų)).
Pabrėžtina, kad atsakovė skolą (250 Eur) pradinei kreditorei sumokėjo tik jau jai sužinojus apie skolos perleidimo faktą – gavusi iš ieškovės Pranešimą, todėl ji turi pareigą sumokėti ieškovei tiek 18,43 Eur palūkanas, tiek 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, tiek 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o jos žodinis pokalbis su pradinės kreditorės atstovu jau po reikalavimo teisės perleidimo dėl palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Taigi, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiamos 18,43 Eur palūkanos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (58,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 7 dalį, galutiniu sprendimu išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 208 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 8 Eur sudaro žyminis mokestis, 200 Eur sudaro atlygis advokatui už teisines paslaugas. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, taip pat byloje nėra įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į ieškinio tenkinimo apimtį (ieškinys patenkintas 92 proc.), ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš atsakovės 191 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas 2020 m. gegužės 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsniu,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (į. k. 303262509) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLDVILA“ (į. k. 121912860) 18,43 Eur (aštuoniolikos eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (58,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 191 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.