- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-81-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00317-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Dūda
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent: turėdamas pareigą vykdyti teismo sprendimą – 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9917-141/2012, pagal kurį nutarta iš jo kreditoriaus BUAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išieškoti 3 000 Lt (868,86 Eur) skolą; 149,60 Lt (43,33 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 149,60 Lt (912,19 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 24 Lt (6,95 Eur) žyminio mokesčio; nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. vykdydamas individualią veiklą UAB „G.“ ir iš jos gaudamas pajamas; 2013 m. sausio 10 d. pasirašytinai gavęs pranešimą vykdyti teismo sprendimą, nuo 2013 m. sausio 10 d. (kaltinamajame akte nurodyta 2013 m. sausio 6 d., tačiau skelbdama kaltinamąjį aktą posėdžio metu prokurorė kaltinimą patikslino, nurodydama 2013 m. sausio 10 d.) iki 2018 m. sausio 10 d. lėšų – 21 801,25 Eur kreditoriui nemokėjo, t. y. šio teismo sprendimo nevykdė. R. Ž. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymu.
2. Prokurorės teisme pakeistu kaltinimu R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, o būtent: turėdamas pareigą vykdyti teismo sprendimus, t. y. 1) 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9917-141/2012, pagal kurį nutarta iš jo kreditoriaus BUAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išieškoti 3 000 Lt (868,86 Eur) skolą; 149,60 Lt (43,33 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 149,60 Lt (912,19 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 24 Lt (6,95 Eur) žyminio mokesčio; 2) 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda – po 50 Lt (14,48 Eur) už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, baudą išieškant iš asmeninių R. Ž. lėšų; 3) 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria UAB „G.“ vadovui R. Ž. buvo paskirta 500 Lt (144 Eur) bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, - nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. vykdydamas individualią veiklą UAB „G.“ ir iš jos gaudamas pajamas; gavęs antstolio pranešimus vykdyti aukščiau nurodytus teismo sprendimus; iki 2018 m. sausio 10 d. lėšų – 21 801,25 Eur pagal minėtus teismo sprendimus nemokėjo, tokiu būdu teismo sprendimų nevykdė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 245 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu prokurorė Olga Šleiterienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį ir pripažinti R. Ž. kaltu pagal BK 245 straipsnį, skirti jam 200 MGL (7 600 Eur) dydžio baudą.
4.1. Skunde pažymi, kad teismas neteisingai vertino non bis in idem, t. y. dvigubo baudimo draudimo principą. Išteisinamojo nuosprendžio pagrindinis argumentas buvo tai, kad R. Ž. už tuos pačius veiksmus, t. y. tyčinių teismo sprendimų nevykdymą jau buvo baustas du kartus 2014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimis, trečią kartą antstoliui prašant skirti R. Ž. baudą civilinio proceso tvarka, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi teismas nustatė, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes jau 2014 m. vasario 12 d. nutartimi R. Ž. buvo baustas už tęstinį antstolio D. S. reikalavimų nevykdymą. Prokurorė pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už teismo sprendimo nevykdymą yra tada, kai kaltinamasis iš esmės sudarė situaciją, kai teismo sprendimo įgyvendinimas tapo neįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytų priverstinių vykdymo priemonių taikymas skolininkui nepaneigia galimybės jį, esant atitinkamoms aplinkybėms, traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį. Šiuo atveju reikia nustatyti, ar skolininkas tyčiniu elgesiu sudarė situaciją, kad teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-69/2014).
4.2. Skunde nurodoma, jog antstolio D. S. veiksmai buvo teisėti, aktyvūs ir savalaikiai. Jis nuo vykdomosios bylos iškėlimo iki kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. Ž. atžvilgiu nuolat ėmėsi priverstinio teismo sprendimų įvykdymo priemonių. Antstolis kreipėsi dėl baudžiamojo proceso tik tada, kai sprendimų vykdymo užtikrinimas tapo neįmanomas civilinio proceso tvarka. R. Ž. nei skolos, nei baudų tyčia nemokėjo, jo bendras įsiskolinimas 2018 m. sausio 10 d. sudarė 21 801,25 Eur. R. Ž. teismo sprendimų dėl skolos ir baudų už 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nevykdymą neskundė, bet jų tiesiog nevykdė. Nors R. Ž. nesutiko su jam priteista teismo sprendimais skola kreditoriui (21 801,25 Eur), pasikeitusiu kreditoriumi, tai nepateisina jo elgesio antstoliui atliekant teisėtus veiksmus. 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymas, 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. gruodžio 10 d. teismo nutartys įsiteisėjo, todėl pagrįstai buvo vykdomos. 2014 m. nutartimis civilinėse bylose iš skolininko R. Ž. kreditoriaus, ne valstybės naudai buvo priteistos baudos, kurios civilinėje teisėje yra papildomos turtinės prievolės, jų tikslas buvo užtikrinti, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas būtų įvykdytas. Tokio pobūdžio baudos civilinėje teisėje iš esmės skiriamos siekiant kompensuoti kreditoriaus nuostolius, kurie atsiranda dėl teismo sprendimo neįvykdymo laiku, jos skiriamos CPK numatyta tvarka. Teismui paskyrus R. Ž. baudas CPK tvarka, nebuvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas. Tuo tarpu taikant non bis in idem principą, siekiama išvengti dvigubo baudžiamojo proceso tai pačiai veikai įvertinti. BK 245 straipsnyje numatytu nusižengimu padaroma žala teisingumui. Skyrius, kuriame yra šis straipsnis, kriminalizuoja veikas, kuriomis kėsinamasi į teisingumo vykdymą.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. Ž., pažymėjo, jog įvertinus tai, kad R. Ž. už Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nevykdymą buvo nubaustas CPK tvarka, negali būti nuteistas ir nubaustas pagal BK 245 straipsnį, nes tokiu būdu už tą pačią veiką jis būtų nepagrįstai nubaustas pakartotinai, tuo pažeidžiant draudžiamą baudžiamojoje teisėje dvigubo nubaudimo principą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tiek antstolio veiksmais vykdant priverstinį teismo sprendimo vykdymą, tiek prokuratūros taikytu baudžiamuoju persekiojimu siekiama R. Ž. atsakomybės už jo vieną tęstinį ir tą patį neteisėtą elgesį (neveikimą) nevykdant teismo sprendimo; dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad R. Ž. taikytos sankcijos civilinio proceso tvarka yra dėl vienokio pobūdžio veikos, o baudžiamuoju persekiojimu siekiama atsakomybės dėl R. Ž. kitos veikos. Su tokiomis išvadomis prokurorė nesutinka ir skunde pažymi, jog CPK numatytų priverstinių vykdymo priemonių taikymas skolininkui nepaneigia galimybės jį, esant atitinkamoms aplinkybėms, traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį, prokurorė skunde remiasi kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014.
7. Teisėjų kolegija pažymi, jog situacija, nagrinėjama šioje byloje, bei situacija, susiklosčiusi prokurorės nurodomoje Kasacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nėra analogiška. Kasacinis teismas vertino aplinkybes, kuomet iš asmens keliose civilinėse bylose buvo priteistos atitinkamos sumos (avansas, padaryta žala), o skolos išieškojimas pagal priimtus sprendimus buvo vykdomas civilinio proceso tvarka - buvo areštuotos skolininko lėšos bankuose, vykdomasis raštas išsiųstas vykdyti į skolininko darbovietę. Tačiau pažymėtina, jog Kasacinis teismas akcentavo tai, kad tokie antstolių veiksmai išieškant teismų sprendimais priteistą skolą CPK prasme laikytini priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmais, ir padarė išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslo (nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo, sumokėto avanso jai grąžinimo) gali būti siekiama ir taikant CPK numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014).
8. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).
9. Pagal pirminį kaltinimą R. Ž. buvo faktiškai kaltinamas tuo, jog nemoka iš jo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu priteistos skolos. Pagal pirmosios instancijos teisme pakeistą kaltinimą R. Ž. buvo papildomai inkriminuoti veiksmai, nevykdant dar dviejų teismų sprendimų, t. y. nemokant baudų, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimis. Pažymėtina, jog abi 2014 m. priimtos nutartys, kuriomis R. Ž. buvo paskirtos baudos, yra neatsiejamai susijusios su priverstiniu išieškojimu pagal 2012 m. rugsėjo 8 d. teismo įsakymą – antstolis, faktiškai negalėdamas išieškoti iš R. Ž. priteistos skolos, kreipėsi į teismą prašydamas taikyti skolininko atžvilgiu baudinio pobūdžio sankciją už antstolio reikalavimų nevykdymą (antstolio reikalavimai buvo susiję su išieškojimu pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą). Teismas šią sankciją R. Ž. pritaikė – paskyrė jam baudas. Aplinkybė, jog 2014 m. nutartimis teismas R. Ž. skyrė baudas dėl skirtinguose vykdomosios bylos dokumentuose suformuluotų reikalavimų nevykdymo (2014 m. vasario 12 d. nutartimi – dėl 2012 m. gruodžio 4 d., 2013 m. gruodžio 18 d. patvarkymų nevykdymo, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi – dėl 2014 m. spalio 17 d. patvarkymo nevykdymo), minėtos sąsajos nepanaikina – kaip pažymėta aukščiau, tokių baudų tikslas yra skatinti garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju R. Ž. paskyrus baudas už antstolio reikalavimų nevykdymą buvo siekiama greitesnio skolos būtent pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą išieškojimo. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi R. Ž. buvo paskirta tęstinio pobūdžio bauda, ją skaičiuojant iki visiško antstolio reikalavimų įvykdymo. Taigi faktiškai R. Ž. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu visą laiką buvo taikomos sankcijos, numatytos CPK, kurios, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo veiksmingos, nes nuo 2018 m. sausio 10 d. iš R. Ž. atlyginimo yra daromi išskaitymai pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą (t. 1, b. l. 71). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju reikšmingas bendras R. Ž. veikos ir jam taikytų priemonių įvertinimas, vienus faktus reikšmingai siejant su kitais tarpusavyje, dėl ko akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės realizavimas šiuo atveju būtų perteklinis ir teisiškai nepagrįstas, tuo pažeidžiant draudžiamą baudžiamojoje teisėje dvigubo nubaudimo principą.
10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, neva R. Ž. 2014 m. nutartimis paskirtos baudos civilinėje teisėje yra kaip papildomos turtinės prievolės, kurios priteisiamos kreditoriaus, ne valstybės naudai. Vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, vykdymo procese skiriamos baudos yra būtent baudinio pobūdžio, jos išieškomos ne į kreditoriaus, o kaip jau paminėta - į valstybės biudžetą. Ir nors tokių baudų tikslas iš tikrųjų yra siekis užtikrinti sprendimo įvykdymą, tai nepanaikina tokios teisinės sankcijos baudinio pobūdžio, t. y. faktiškai asmuo civilinio proceso tvarka baudžiamas už tai, kad nevykdo tam tikro sprendimo, šiuo atveju – nemoka teismo įsakymu priteistos skolos. Nors paskyrus R. Ž. baudas civilinio proceso tvarka jo baudžiamasis persekiojimas ir nebuvo pradėtas, baudos jo atžvilgiu faktiškai visgi buvo taikomos dėl teismo sprendimu priteistos skolos nemokėjimo, už tokius pat veiksmus, t. y. už priteistos skolos nemokėjimą jį nuteisus ir baudžiamojo proceso tvarka, dvigubo baudimo draudimo principas šiuo atveju būtų pažeistas. Taigi išteisinamasis nuosprendis R. Ž. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija kaip neaktualių nevertina prokurorės prašomos skirti baudos dydžio išteisintajam R. Ž.. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija taip pat nevertina advokato baigiamųjų kalbų metu išdėstytų argumentų dėl R. Ž. kaltinime nurodytų teismo sprendimų nevykdymo aplinkybių (jo žinojimo, nežinojimo apie priimtus jo atžvilgiu teismų sprendimus ir antstolio veiksmus).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinį skundą atmesti.