- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 1-2631-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00317-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Dūda
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „G. H.“ direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent jis, turėdamas pareigą vykdyti teismo sprendimą – 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9917-141/2012, pagal kurį nutarta iš jo kreditoriaus BUAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išieškoti 3000 Lt (868, 86 Eur) skolą; 149, 60 Lt (43, 33 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3149, 60 Lt (912,19 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 24 Lt (6,95 Eur) žyminio mokesčio; nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. vykdydamas individualią veiklą UAB „G. H.“ ir iš jos gaudamas pajamas; 2013 m. sausio 10 d. pasirašytinai gavęs pranešimą vykdyti teismo sprendimą, nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 10 d. lėšų - 21801,25 Eur kreditoriui nemokėjo, t. y. šio teismo sprendimo nevykdė.
Prokurorės pakeistu kaltinimu teisme R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent jis, turėdamas pareigą vykdyti teismo sprendimus, t. y. 1) 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9917-141/2012, pagal kurį nutarta iš jo kreditoriaus BUAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išieškoti 3000 Lt (868, 86 Eur) skolą; 149, 60 Lt (43, 33 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3149, 60 Lt (912,19 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 24 Lt (6,95 Eur) žyminio mokesčio; 2) 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį , kuria jam buvo paskirta bauda – po 50 Lt (14,48 Eur) už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, baudą išieškant aš asmeninių R. Ž. lėšų; 3) 2014 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto aplyinkės teismo nutartį, kuria UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. buvo paskirta 500 Lt (144 Eur) bauda už antstolio reikalvimų nevykdymą, - nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. vykdydamas individualią veiklą UAB „G. H.“ ir iš jos gaudamas pajamas; gavęs antstolio pranešimus vykdyti aukščiau nurodytus teismo sprendimus; iki 2018 m. sausio 10 d. lėšų - 21801,25 Eur pagal minėtus teismo sprendimus nemokėjo, tokiu būdu teismo sprendimų nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
R. Ž. teisme parodė, kad įmonė, kurioje jis dirbo, 2012 m. bankrutavo. Buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo priteista 3000 tūkst. litų. Tuo pat metu vyko bankroto byla. Jis laukė įmonės bankroto bylos pabaigos. Buvo įvairių ginčų. 2014 m. taikos sutartimi buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Jam nekilo kitų minčių, kad minėta taikos sutartimi buvo išspręstos visos finansinės skolos, susijusius su UAB „T.“. Dėl to jis jokių 2012 m. teismo priteistų pinigų nemokėjo. Jis galvojo, kad viskas baigta. Nieko nevengdavau mokėti. 2016 m. iš antstolio D. S. gavo pareikalavimą sumokėti 12 000 eurų. Jam buvo šokas. Jis nesuprato, iš kur susidarė tokia suma ir skola. Apie tą skolą nieko nežinojo. Tuo metu neįsivaizdavo ir kas per žmogus tas kreditorius. Jis kreipėsi į D. S. su prašymais paaiškinti, kas ir iš kur susidaro, kai jokiam žmogui jis nėra skolingas. Jokių paaiškinimų, išskyrus skambučius su klausimu, kada sumokės skolą, jis nesulaukė. Kol nesulaukė paaiškinimo, jis nieko ir nemokėjo. Kai pradėjo kviesti į policiją savo jėgomis išsiaiškino, todėl pradėjo mokėti. Jis jaučiais nekaltas, nes jokiam M. nėra skolingas. Jo žmona, kuri buvo įmonės buhalterė ir akcininkė, sakė, kad finansiniai reikalai užbaigti. 2016 m. jis rašė laiškus antstoliui, bet šis nieko nepaaiškino. Advokatas ir policija pagalba viską sudėliojo, paaiškino, davė susipažinti su antstolio raštais. Po 2012 m. teismo sprendimo kažką buvo gavęs iš antstolio. 2012 metų teismo sprendimo jis neskundė. Dabar jau žino, kad M. nusipirko jo skolą UAB „T.“.
Liudytojas D. S. teisme parodė, kad yra vykdomas išieškojimas iš R. Ž.. Vykdymo proceso metu buvo visiškai vengta mokėti skolą, vykdyti teismo sprendimą. Ne kartą teismo yra konstatuota, kad R. Ž. žino apie vykdomą išieškojimą, žino apie sumas. Tą žinodamas, jis kiekvieną kartą rašė tiek antstoliui, tiek teismui ir teigė, kad jis nieko nežino. Tai rodo, kad vengimas yra. R. Ž. su juo asmeniškai nebendravo, skambino į kontorą, bendravo su padėjėjais. Kažkas šiam rašyta. R. Ž. galėjo bendrauti su padėjėjais M. B. arba A. Š.. Šie apie tai jį informuodavo. Kiekvieną kartą, kai buvo siunčiami atitinkami procesiniai dokumentai, R. Ž. susisiekdavo su kontora ir išreikšdavo nuomonę, kad nieko nežino. Ta situacija tęsėsi ištisai. R. Ž. viskas yra išaiškintina, buvo įteikti visi procesiniai dokumentai. Tai konstatuota teismo nutartimi. Padėjėjai M. B. ir A. Š. aiškino žodžiu. Jis buvo pastoviai informuojamas apie tai, kad skambino R. Ž. ir vėl pasakė, kad nieko nežino. Šiandien kažkokia skolos dalis yra dengiama. Nieko asmeniško prieš šį žmogų jis neturi. Iš pradžių jie išbandė visas kitas priemones ir tik tada kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo ne kartą kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo. Po teismo nutarčių įteikimo reakcija būdavo tokia pati. Vėl būdavo, kad asmuo paskambina, klausia, iš kur visa tai. R. Ž. buvo žinoma apie teismo sprendimus. Raginimai buvo įteikti ir darbovietėje, ir namuose.
Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad bankroto byla baigėsi taikos sutartimi. Jie susimokėjo ir įmonė bankrutavo. R. skola atsirado būtent toje įmonėje, todėl jie ramiai gyveno ir negalvojome apie tai, kad ta skola gali tiek išaugti. Po to vieną vakarą ji išgirdo R. kalbantį telefonu. Ragelyje girdėjosi pakeltas tonas. Buvo reikalaujama pinigų. R. pasakė, kad tai antstolis. R. klausė, už ką jis yra skolingas, prašė išaiškinti ir nurodė, kad jokiam M. jis nėra skolingas, niekada tokio nepažinojo. Padėjęs ragelį pasakė, kad antstolis paskambinęs pasakė, kad R. cyps. Po to R. pakvietė į policiją. R. jai parodė dokumentą, kad skola jau yra virš 20 000 eurų. Tada R. pasisamdė advokatą. Ji R. nepadėjo nieko aiškintis. Pas juos finansai atskiri. Ji dirba buhaltere UAB „G. H.“ nuo 2013 m. liepos mėnesio. Nuo 2018 m. sausio mėnesio R. paprašė išskaičiuoti iš atlyginimo. Kai pradėjo R. kviesti į policiją, tada jis kažką išsiaiškino.
Liudytoja A. Š. teisme parodė, kad išieškojimo byla yra nuo 2012 m. Ji su kaltinamuoju bendravo telefonu vieną kartą. Tai įvyko 2016 metais. Jie kalbėjosi, po to jis parašė elektroninį laišką. Kadangi atsirasdavo naujos bylos, R. Ž. pakartotinai buvo išsiųsti dokumentai į darbovietę. Jį bausdavo, atsirasdavo naujos bylos, keitėsi sumos, jie siųsdavo dokumentus į darbą. R. Ž. juo priėmė. 2016 m. kovą R. Ž. skambino ir domėjosi, sakė, kad nėra skolingas V. M.. Šiam buvo paaiškinta, kad tai yra „T.“ byla. Ji pasakė, kad įmonė bankrutavo, kad buvo parduota reikalavimo teisė. Ji pasiūlė atvykti į kontorą susipažinti su duomenimis. 2016 m. kovą R. Ž. parašė elektroninį laišką, kuriuo paklausė, kam yra skolingas ir kodėl tiek. R. Ž. buvo persiųsta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria jo skola buvo parduota V. M.. Elektroniniame laiške buvo parašyta, kad jis gali atvykti į kontorą ir susipažinti su visais duomenimis. Po to su R. Ž. bendrauti neteko. Jai nežinoma, ar R. Ž. su dar kažkuo bendravo. Mokėjimų iki 2018 m. nebuvo.
Iš patvarkymų matyti antstolio D. S. R. Ž. siųsta informacija dėl neišieškomos skolos: 2016-02-17 patvarkymas (t. 1, b. l. 41), 2016-01-06 patvarkymas (t. 1, b. l. 43), 2014-10-17 patvarkymas t. 1, b. l. 47), 2013-12-18 patvarkymas t. 1, b. l. 51), 2013-01-16 patvarkymas t. 1, b. l. 53), 2012-12-04 patvarkymas (t. 1, b. l. 55).
Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimų matyti laiškų ir siųstos informacijos įteikimas: 2016-02-28 A. Ž. (t. 1, b. l. 42), 2016-01-09 R. Ž. (t. 1, b. l. 44), 2014-10-23 R. Ž. (t. 1, b. l. 48), 2014-01-05 A. Ž. (t. 1, b. l. 52), 2013-01-20 R. Ž. (t. 1, b. l. 54), 2012-12-17 R. Ž. (t. 1, b. l. 56).
Iš raginimo įvykdyti sprendimą matyti antstolio D. S. siųsta informacija R. Ž. (t. 1, b. l. 57), registruota siunta įteikta 2012-11-16 A. Ž. (t. 1, b. l. 58).
Iš 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymo matyti, kad nutarta išieškoti iš skolininko R. Ž. kreditoriaus BUAB „T.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), naudai: 3000 Et skolos; 149, 60 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 149,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Išieškoti iš skolininko R, Ž. valstybės naudai -24,00 lt (dvidešimt keturis litus 00 et) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 59).
Iš 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad UAB „G. h.“ vadovui R. Ž. paskirta bauda - po 50,00 Lt už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, baudą išieškant iš asmenių R. Ž. lėšų. Išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo antstolio reikalavimo vykdymo (t. 1, b. l. 49-50).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymų matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2014 m. vasario 18 d. įteikta A. Ž. kaip R. Ž. žmonai (t. 2, b. l. 115) ir kaip UAB „G. h.“ buhalterei (t. 2, b. l. 116).
Iš 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad patenkinus pareiškėjo antstolio D. S. pareiškimą nutarta skirti 500 Lt (144 Eur) baudą UAB „G. h.“ vadovui R. Ž. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Išaiškinta UAB „G. h.“ vadovui R. Ž., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo antstolio reikalavimo vykdymo (t. 1, b. l. 45-46).
Iš teismo procesinių dokumentų vokų nuorašų matyti, kad 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nebuvo įteikta nei R. Ž. (t. 2, b. l. 124), nei UAB „G. h.“ (t. 2, b. l. 126).
Iš 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad netenkintas antstolio D. S. pareiškimas dėl baudos paskyrimo UAB „G. h.“ vadovui R. Ž. (t. 1, b. l. 67-69).
Iš teismo procesinių dokumentų vokų nuorašų matyti, kad 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nebuvo įteikta nei UAB „G. h.“ (t. 2, b. l. 117), nei R. Ž. (t. 2, b. l. 118).
Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti R. Ž. draudžiamosios pajamos nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l. 89).
Iš UAB „G. h.“ pareigybinio atlyginimo išmokėjimo žiniaraščio matyti R. Ž. išmokėtas atlyginimas 2013 m. sausio - 2017 m. birželio mėnesio laikotarpiu (t. 1, b. l. 104).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti kad tyrimo metu antstolio D. S. padėjėjas M. B. pateikė vykdomąsias bylas Nr. 32.1074, 32.1050, 32.261 (t. 1, b. l. 116).
Iš vyriausiojo tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikta 13 vykdomųjų bylų analizė, Iš vykdomosios bylos matyti, kad pirmas raginimas R. Ž. antstolio išsiųstas 2012 m. lapkričio 13 d. adresu Vilniuje, A. K. g. 20. Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas įteiktas 2012 m. lapkričio 16 d. žmonai A. Ž.. 2012 m. lapkričio 13 d. nustatytos R. Ž. bankuose esančios sąskaitos, nustatyta, kad sąskaitas turi SWEDBANK ir DNB bankuose. 2012 m. gruodžio 4 d. priimti antstolio patvarkymai areštuoti minėtuose bankuose esančias R. Ž. sąskaitose pinigines lėšas 4291,28 litų sumai. 2012 m. gruodžio 4 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas UAB „G. h.“ iš R. Ž. darbo užmokesčio išskaičiuoti dalį užmokesčio įsiskolinimams dengti, išsiųstas 2012 gruodžio 4 d. adresu Vilniuje, A. K. g. 20. Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas įteiktas 2017 m. gruodžio 17 d. vadovui R. Ž.. 2013 m. sausio 16 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas UAB „G. h.“ vadovui dėl neišieškomos skolos, kuriuo prašoma nurodyti priežastį kodėl nevykdomas 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymas. 2013 m. sausio 6 d. raginimas išsiųstas adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas įteiktas 2013 m. sausio 20 d. vadovui R. Ž.. 2013 m. sausio 16 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas R. Ž. KŪB „P.“ bei R. Ž. dėl 4542.64 Lt skolos išieškojimo iš R. Ž.. 2013 m. sausio 16 d. raginimas išsiųstas R. Ž. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir R. Ž. KŪB „P.“ adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas įteiktas 2013 m. sausio 20 d. R. Ž.. 2013 m. sausio 16 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas dėl 3198.44 Lt skolos iš skolininko darbo užmokesčio išieškojimo, adresuotas R. Ž. KŪB „P.“ ir R. Ž.. Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2013 m. sausio 25 d. neįteiktas, paliktas pranešimas. 2013 m. sausio 28 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas areštuoti 4637.71 Lt sumą R. Ž. KŪB „P.“ sąskaitose, adresuotas AB „S.“ ir R. Ž. KŪB „P.“. Duomenų apie šio raginimo įteikimą nėra. 2013 m. sausio 28 d. priimtas pakartotinis antstolio D. S. patvarkymas areštuoti 4637.71 Lt sumą R. Ž. KŪB „P.“ sąskaitose, adresuotas AB „S.“ ir R. Ž. KŪB „P.“. Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2013 m. vasario 17 d. neįteiktas, į pranešimą neatsiliepta. 2013 m. gruodžio 18 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas dėl neišieškomos skolos ir nevykdomo 2013 m. sausio 16 d. patvarkymo, adresuotas R. Ž. KŪB „P.“. Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas neįteiktas, kadangi R. Ž. KŪB „P.“ nėra, R. Ž. nurodytu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), negyvena. 2013 m. gruodžio 18 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas dėl neišieškomos skolos ir 2012 m. gruodžio 17 d. išsiųsto bei pasirašytinai įteikto patvarkymo nevykdymo, adresuotas UAB „G. H.“ vadovui, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2014 m. sausio 5 d. įteiktas UAB „G. H.“ buhalterei A. Ž.. 2014 m. vasario 10 d. antstolis D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo UAB „G. H.“ vadovui R. Ž.. 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11576-599/2014 antstolio D. S. prašymas tenkintas iš dalies, UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. paskirta bauda - po 50 Lt už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, baudą išieškant iš asmeninių R. Ž. lėšų. 2014 m. spalio 17 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas dėl neišieškomos skolos ir 2012 m. gruodžio 17 d. išsiųsto bei pasirašytinai įteikto patvarkymo nevykdymo, adresuotas UAB „G. H.“ vadovui, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2014 m. spalio 23 d. įteiktas UAB „G. H.“ vadovui R. Ž.. 2014 m. lapkričio 18 d. antstolis D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo UAB „G. H.“ vadovui R. Ž.. 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47864-235/2014 antstolio D. S. prašymas patenkintas, UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. paskirta bauda 500 Lt/144 € bauda. 2015 m. kovo 24 d. antstolis D. S. R. Ž. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiuntė šaukimus atvykti į antstolių kontorą išklausyti R. Ž. pasiūlymo dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir aptarti skolos mokėjimo galimybes bei nurodyti darbovietės adresą korespondencijai siųsti. Prie šaukimų pridėtuose registruotos siuntos įteikimo pranešimuose nurodyta, kad R. Ž. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nebegyvena, namas parduotas, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat negyvena. 2015 m. vasario 12 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas dėl neišieškomos skolos ir 2012 m. gruodžio 17 d. išsiųsto bei pasirašytinai įteikto patvarkymo nevykdymo, adresuotas UAB „G. H.“ vadovui, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2015 m. vasario 17 d. neįteiktas, kadangi adresatas minėtu adresu nebegyvena, namas parduotas. 2014 m. gegužės 12 d. tarp BUAB „T.“ ir V. M. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria BUAB „T.“ kaip pradinis kreditorius perleidžia pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę, t. y. pradinio kreditoriaus reikalavimą skolininko R. Ž. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-9917-141/2012 ir visas teises susijusias su reikalavimu, o naujasis kreiditorius, t. y. V. M. jas priima. 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23315-465/2015 vykdomojoje byloje Nr. 0033/08/00787 pradinis išieškotojas BUAB „T.“ (bankrutuojanti bendrovė) pakeistas nauju išieškotoju V. M.. 2015 m. liepos 30 d. antstolis D. S. priėmė patvarkymą dėl skolininko R. Ž. paieškos paskelbimo, patvarkymas adresuotas Vilniaus apskrities VPK VTV ETPPS paieškos grupei. 2015 m. rugpjūčio 10 d. antstolis D. S. gavo Vilniaus apskrities VPK VTV ETPPS raštą dėl R. Ž. paieškos, kuriame nurodyta, kad R. Ž. paieška nepaskelbta, kadangi R. Ž. surastas ir apklaustas, nustatyta, kad jis yra UAB „G. H.“ vadovas, gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 6 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas dėl 11066.57 € skolos ir 1390.45 € vykdymo išlaidų išieškojimo, adresuotas UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir R. Ž. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2016 m. sausio 9 d. įteiktas R. Ž.. 2016 m. vasario 17 d. priimtas antstolio D. S. patvarkymas neišieškomos skolos bei 2016 m. sausio 9 d. pasirašytinai įteikto patvarkymo nevykdymo, adresuotas UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie raginimo pridėtame registruotos siuntos įteikimo pranešime pažymėta, kad raginimas 2016 m. vasario 28 d. įteiktas A. Ž.. 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30005-871/2016 netenkino antstolio D. S. prašymo skirti bauda UAB „G. H.“ vadovui R. Ž.. 2014 m.lapkričio 6 d. antstolio D. S. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr, 32-1050, kur išieškotojas yra valstybė, o skolininkas R. Ž., nevykdantis 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11576-599/2014 priimto sprendimo - skirti UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. baudą - po 50 Lt už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, baudą išieškant iš asmeninių R. Ž. lėšų. 2015 m. vasario 11 d. antstolio D. S. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr, 32-261, kur išieškotojas yra valstybė, o skolininkas R. Ž., nevykdantis 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47864-235/2014 priimto sprendimo -skirti UAB „G. H.“ vadovui R. Ž. 500 Lt/144 € baudą (t. 1, b. l. 118 – 119).
Iš elektroninių laiškų matyti R. Ž. paklausimas antstoliui D. S. (t. 2, b. l. 133) ir antstolių kontoros išsiųstas atsakymas R. Ž. su reikalavimo teisių perleidimo dokumento priedu (t. 2, b. l. 132).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai vykdydami teisingumą privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
Tokiu būdu remiantis baudžiamuoju įstatymu įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo priimto teismo sprendimo pobūdžio, vykdomos veikos pavojingumo, teismo sprendimą nevykdančiam asmeniui gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais, nepažeisti dvigubo baudimo pricipo non bis in idem.
Šiame kontekste aktuali teismų praktika ir ultima ratio principo tinkamam įgyvendini. Konstitucinio Teismo yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012).
Aiškinant baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui galima būtų teigti, kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia minėtame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ne tik prieštarautų minėtoms Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į paneigtas galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012). Kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009). Vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad nei pirminis prokuroro kaltinimas, nei pakeistas naujas kaltinimas teisme nėra pagrindas R. Ž. taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Iš nagrinėjamos bylos įrodymų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė įsakymą civilinėje byloje, pagal kurį iš R. Ž. kaip skolininko kreditoriaus BUAB „T.“ naudai buvo nutarta išieškoti 3000 Lt (868, 86 Eur) skolą, 149, 60 Lt (43, 33 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3149, 60 Lt (912,19 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 24 Lt (6,95 Eur) žyminio mokesčio. R. Ž. teisme pripažino žinojęs apie priteistą skolą. Tokią jo poziciją atitinka ir nustatytos aplinkybės, kad R. Ž. 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimo neskundė.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo civilinio proceso kodekso numatyta tvarka kartu su vykdomuoju dokumentu buvo perduotas antstolių kontorai. Teismas pastebi, kad R. Ž. geranoriškai nevykdant teismo sprendimo buvo pradėta taikyti įstatymo numatyta priverstinio vykdymo procedūra. Vykdant išieškojimą pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje skolininkui R. Ž. buvo siunčiami antstolio 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. sausio 16 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. patvarkymai dėl neišieškomos skolos. Šiuos patvarkymus priemė ir gavo R. Ž. bei jo žmona A. Ž.. Tokiu būdu patvarkymuose nurodyta informacija R. Ž. buvo žinoma, tačiau šis nei teismo sprendimo civilinėje byloje, nei dėl jo surašytų antstolio patvarkymų nevykdė.
Dėl teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymo antstolis D. S. kreipėsi teismą su pareiškimu dėl įstatymo numatytų sankcijų skyrimo R. Ž.. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, tame tarpe ir teismo, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti teismo sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Būtent vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis R. Ž. 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta bauda (po 50,00 Lt už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną), taip pat 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirta 500 Lt (144 eurų) bauda. Tokiu būdu paskiriant baudas R. Ž. už antstolio reikalavimų nevykdymą jam tuo pačiu buvo taikytos sankcijos ir už 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nevykdymą. Pastebėtina, kad po šių sankcijų taikymo pakartotinai antstoliui D. S. vėl pasikreipus į teismą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi antstolio prašymą motyvuotai atmetė iš esmės pritaikydamas non bis in idem principą, t. y. pasisakydamas dėl negalimumo taikyti dvigubą atsakomybę už tuos pačius R. Ž. tęstinius veiksmus.
Lietuvos Respublikos įstatymų kontekstas ir visuma aiškiai draudžia institucijoms dubliuoti procesą ir taikyti dvigubą atsakomybę bei sankcijas asmenims dėl to paties neteisėto elgesio. Teismas pripažįsta, kad tiek antstolio veiksmais vykdant priverstinį teismo sprendimo vykdymą, tiek prokuratūros taikytu baudžiamuoju persekiojimu siekiama R. Ž. atsakomybės už jo vieną tęstinį ir tą patį neteisėtą elgesį (neveikimą) nevykdant teismo sprendimo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad R. Ž. taikytos sankcijos civilinio proceso tvarka yra dėl vienokio pobūdžio veikos, o baudžiamuoju persekiojimu siekiama atsakomybės dėl R. Ž. kitos veikos. R. Ž. skirtų sankcijų civilinio proceso tvarka vertinimas kaip skirtų dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, o savarankiškos baudžiamosios atsakomybės reikalavimas tik dėl teismo sprendimo nevykdymo būtų neteisingas pavienis atskirų faktų įvertinimas ir formalus teisės normų taikymas. Šiuo atveju reikšmingas bendras R. Ž. veikos ir jam taikytų priemonių įvertinimas, vienus faktus reikšmingai siejant su kitais tarpusavyje, dėl ko akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės realizavimas šiuo atveju būtų perteklinis ir teisiškai nepagrįstas faktas.
Europos žmogau teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis numato, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis buvo išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus. Draudžiamas dvigubo baudimo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kur 31 straipsnyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Draudimą bausti asmenį už tą pačią veiką numato tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalis, tiek baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
Įvertinęs visą tai, aukščiau išdėstytus įrodymus ir aptartas aplinkybes, t. y. tai, kad R. Ž. už 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo nevykdymą buvo nubaustas Civilinio proceso kodekso, jis negali būti nuteistas ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, nes tokiu būdu už tą pačią veiką jis būtų nepagrįstai nubaustas pakartotinai, tuo pažeidžiant draudžiamą baudžiamojoje teisėje dvigubo nubaudimo principą. Tokiu būdu teismas priverstas dėl pareikštų kaltinimų R. Ž. priimti išteisinamąjį nuosprendį
Kaltinamajam tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas
nusprendė:
R. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.